Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1-132-113/2011

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2011-10-05
Bylos Nr.: 1-132-113/2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Valentinas Janonis
Kaltinamasis: V. K., E. A., D. Š., M. B., V. N.
Advokatai: Ričardas Noreika

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis,sekretoriaujant Giedrei Pajauskienei, Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Saulei Pučkienei,

kaltinamųjų gynėjams Mindaugui Repšui, Juozapui Surbliui, Romui Kersnauskui, Daivai Rocevičienei, Juozui Ančiukaičiui,

UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ atstovui advokatui Ričardui Noreikai,UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ atstovui M. B.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas pagal BK 25 str. 3 d. 183 str. 2 d., 25 str. 3 d. 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 220 str. 1 d.,

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis E. A. įmonės vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011 04 12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 25 str. 3 d. 183 str. 1 d., 25 str. 3d. 182 str. 3d., 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirta subendrinta 80 MGL (10000 Lt) bauda, kaltinamas pagal BK 25 str. 3 d. 183 str. 2 d., 25 str. 3 d. 182 str. 1 d.,

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 25 str. 3 d. 183 str. 2 d., 25 str. 3d. 182 str. 1 d., 222 str. 1 d.,

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 25 str. 3 d. 183 str. 2 d., 25 str. 3d. 182 str. 2d.,

V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2008-03-19 Klaipėdos m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., paskirta 24 MGL bauda, kaltinamas pagal BK 25 str. 3 d. 183 str. 2 d., 25 str. 3d. 182 str. 2d.,

UAB „(duomenys neskelbtini) 1“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 20 str. 2 d. 182 str. 1 d., 220 str. 1 d.,

UAB „(duomenys neskelbtini) 2“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 20 str. 2 d. 182 str. 1 d., 20 str. 2 d. 222 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini) 1“, įregistruotos 1998-06-19 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vadybininku bei kartu su direktore E. V. būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ vadovu, 2005 m. gruodžio–2006 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su E. A. įmonės vadovu E. A. bei G. L. (G. L.), kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdami išankstinį tikslą pasisavinti E. K. žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, kad šis pateiks netikrus E. A. įmonės dokumentus apie tai, kad E. A. įmonė bendrovei „(duomenys neskelbtini) 1“ suteikė statybos darbų paslaugas, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus.

G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2005 m. gruodžio–2006 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku Klaipėdoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, V. K. perdavė E. A. pasirašytus netikrus E. A. įmonės dokumentus – 2005-11-03 statybos rangos sutartį Nr. 76, 2005-11-03 lokalinę darbų sąmatą Nr. 2, 2005-12-09 darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 05/12-1, 2005-12-09 PVM sąskaitą faktūrą, serija EAI Nr. 0000063, 2005-12-09 kasos pajamų orderio kvitą, serija EAK Nr. 0000017, 2005-12-09 atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, 2005-11-03 statybos rangos sutartį Nr. 77, 2005-11-03 lokalinę darbų sąmatą Nr. 3, 2005-12-13 darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 05/12-2, 2005-12-13 PVM sąskaitą faktūrą, serija EAI Nr. 0000064, 2005-12-13 kasos pajamų orderio kvitą, serija EAK Nr. 0000018, 2005-12-13 atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad E. A. įmonė pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ nupirko prekių ir paslaugų už 77351,17 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ už prekes ir paslaugas E. A. įmonei grynaisiais pinigais sumokėjo 77351,17 Lt. V. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad minėti dokumentai yra netikri ir faktiškai tarp E. A. įmonės ir UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“ jokių sandorių nėra įvykę, 2005 m. gruodžio 30 d., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“ direktorei E. V. melagingai nurodė, kad jam reikalingi pinigai atsiskaitymui su E. A. įmone už prekes ir paslaugas, o E. V., būdama suklaidinta, nesuvokusi jo nusikalstamos veikos pobūdžio, iš UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ kasos V. K., kaip atskaitingam asmeniui, išdavė 77351,17 Lt atsiskaitymui su E. A. įmone, pinigų išdavimą įformino UAB ,, (duomenys neskelbtini) 1“ 2005-12-30 kasos išlaidų orderiu Nr. 192. V. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, netikrus E. A. įmonės dokumentus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ vyr. finansininkei V. M. kaip 2005-12-31 avanso apyskaitos priedus, pateisinančius jam išduotų UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“ grynųjų pinigų, 77351,17 Lt, panaudojimą. Taip V. K. bendrininkų grupe su E. A. ir G. L., kuriam atskirtas ikiteisminis tyrimas, UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“ vardu imitavęs prekių ir paslaugų pirkimą iš E. A. įmonės ir UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ atsiskaitymą su E. A. įmone grynaisiais pinigais, pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ didelės vertės turtą – grynuosius pinigus – 77351,17 Lt, ir juos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo su bendrininkų grupės nariais E. A. ir G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas.

Be to, V. K., veikdamas bendrininkų grupe su E. A., apgaule įgijo turtinę teisę ir panaikino turtinę prievolę. V. K., žinodamas, kad minėtos E. A. įmonės vadovo E. A. pasirašytos 2005-12-09 PVM sąskaita faktūra, serija EAI Nr. 0000063, 2005-12-13 PVM sąskaita faktūra, serija EAI Nr. 0000064, yra netikros, jas perdavė UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ vyr. finansininkei V. M. bei nurodė juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją, PVM deklaraciją pateikti Klaipėdos AVMI Klaipėdos skyriui. UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ vyr. finansininkė V. M. nežinodama, kad V. K. pateiktose E. A. įmonės PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, įtraukė jų duomenis į UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumas įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ PVM deklaraciją už 2005 m. gruodžio mėnesį, PVM deklaracijos 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ nurodydama 11799 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ faktiškai buvo įsigijusi prekių, paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ padidino duomenis 9793 Lt, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto(-) PVM“ įrašė 4097 Lt grąžintiną PVM sumą, nors turėjo įrašyti 5696 Lt mokėtiną į biudžetą PVM sumą.

V. M. 2006-01-25 elektroniniu būdu pateikus UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ PVM deklaraciją už 2005 m. gruodžio mėnesį Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, esančiam Taikos pr. 28, Klaipėdoje, V. K., kartu su E. A., apgaule UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ naudai įgijo turtinę teisę į 9793 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 9793 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Be to, V. K. 2005 m. gruodžio–2006 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje iš G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, gavęs E. A. pasirašytus jo įmonės dokumentus – 2005-11-03 statybos rangos sutartį Nr. 76; 2005-11-03 lokalinę darbų sąmatą Nr. 2; 2005-12-09 darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 05/12-1; 2005-12-09 PVM sąskaitą faktūrą, serija EAI Nr. 0000063; 2005-12-09 kasos pajamų orderio kvitą, serija EAK Nr. 0000017; 2005-12-09 atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą; 2005-11-03 statybos rangos sutartį Nr. 77; 2005-11-03 lokalinę darbų sąmatą Nr. 3; 2005-12-13 darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 05/12-2; 2005-12-13 PVM sąskaitą faktūrą, serija EAI Nr. 000064; 2005-12-13 kasos pajamų orderio kvitą, serija EAK Nr. 0000018; 2005-12-13 atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, kuriuose buvo nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie tai, kad E. A. įmonė susitaria su UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ atlikti patalpų remonto darbus pagal sąmatoje nurodytus įkainius, dokumentuose nurodyti darbai E. A. įmonės yra atlikti ir UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“ priimti, E. A. įmonė pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ nupirko prekių ir paslaugų už 77351,17 Lt ir už jas sumokėjo E. A. įmonei grynaisiais pinigais, kaip UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ vadybininkas patvirtino dokumentuose įrašytus aiškiai melagingus duomenis savo parašu. 2005-11-03 statybos rangos sutartį Nr. 76, 2005-12-09 darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 05/12-1, 2005-12-09 atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, 2005-11-03 statybos rangos sutartį Nr. 77, 2005-12-13 darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 05/12-2, 2005-12-13 atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą antspaudavo UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“ antspaudu ir tokiu būdu pagamino minėtus netikrus dokumentus.

Be to, V. K., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pelną ir pateikė ją valstybės įgaliotai institucijai.

V. K., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“ direktoriumi ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, 2006-09-29 (duomenys neskelbtini), tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-04-13 ,,Mokesčių administravimo įstatymo” Nr. IX-2112 8 str. 1 d., kuri numato, kad ,,Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 str. 1 d., kuri numato, kad ,,Mokesčio mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę”, Lietuvos Respublikos 2001-12-20 ,,Pelno mokesčio įstatymo“ Nr. IX-675 11 str. 1 d., kuri numato, kad „Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną leidžiami atskaitymai; 11 str. 4 d., kuri numato, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, 17 str. 1 d., kuri numato, kad „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti“ bei, siekdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“ naudai išvengti 5920 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, žinodamas, kad pagal E. A. įmonės PVM sąskaitas faktūras: 2005-12-09 serija EAI Nr. 0000063, 2005-12-13 serija EAI Nr. 0000064, sandoriai tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“ ir E. A. įmonės faktiškai nėra įvykę, nurodė UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“ vyr. finansininkei V. M., nežinojusiai jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pagal šiuose aiškiai netikruose dokumentuose įrašytus duomenis užpildyti UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ 2005 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją, šios deklaracijos II dalies 1 eilutėje finansinėje apskaitoje nustatytą mokestinių metų pelną prieš apmokestinimą sumažinus 39467 Lt, II dalies 89 ir 90 eilutėse apmokestinamąjį pelną sumažinus 39467 Lt, II dalies 96 ir 98 eilutėse pelno mokestį sumažinus 5920 Lt, II dalies 112, 115 ir 117 eilutėse mokėtiną į biudžetą pelno mokestį sumažinus 5920 Lt bei šią deklaraciją 2006-09-29 elektroniniu būdu pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, esančiam Taikos pr. 28, Klaipėdoje.

UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujama vadybininko V. K., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ turėjo teisę priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ naudai įgijo turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir panaikino turtinę prievolę, o būtent:

V. K., veikdamas įmonės vardu, žinodamas, kad minėtos E. A. įmonės vadovo E. A. pasirašytos 2005-12-09 PVM sąskaita faktūra, serija EAI Nr. 0000063, 2005-12-13 PVM sąskaita faktūra, serija EAI Nr. 0000064, yra netikros, jas perdavė UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ vyr. finansininkei V. M. bei nurodė juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją, PVM deklaraciją pateikti Klaipėdos AVMI Klaipėdos skyriui. UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ vyr. finansininkė V. M. nežinodama, kad V. K. pateiktose E. A. įmonės PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, įtraukė jų duomenis į UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumas įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ PVM deklaraciją už 2005 m. gruodžio mėnesį, PVM deklaracijos 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ nurodydama 11799 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ faktiškai buvo įsigijusi prekių, paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ padidino duomenis 9793 Lt, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ įrašė 4097 Lt grąžintiną PVM sumą, nors turėjo įrašyti 5696 Lt mokėtiną į biudžetą PVM sumą.

2006-01-25 V. M. elektroniniu būdu pateikus UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ PVM deklaraciją už 2005 m. gruodžio mėnesį Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, V. K., veikdamas bendrininku grupe su E. A., apgaule UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ naudai įgijo turtinę teisę į 9793 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 9793 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Be to, UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“, atstovaujama vadybininko V. K., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ turėjo teisę priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, įrašė į deklaraciją aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pelną ir pateikė ją valstybės įgaliotai institucijai:

V. K., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“ direktoriumi ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, veikdamas bendrovės vardu, 2006-09-29 (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-04-13 ,,Mokesčių administravimo įstatymo” Nr. IX-2112 8 str. 1 d., kuri numato, kad ,,Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 str. 1 d., kuri numato, kad ,,Mokesčio mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę”, Lietuvos Respublikos 2001-12-20 ,,Pelno mokesčio įstatymo“ Nr. IX-675 11 str. 1 d., 11 str. 4 d., kuri numato, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, turinčiais visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai“, ir 17 str. 1 d., kuri numato, kad „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti …“, UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“ naudai, siekdamas išvengti 5920 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, žinodamas, kad pagal E. A. įmonės PVM sąskaitas faktūras: 2005-12-09 serija EAI Nr. 0000063, 2005-12-13 serija EAI Nr. 0000064, sandoriai tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“ ir E. A. įmonės faktiškai nėra įvykę, nurodė UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“ vyr. finansininkei V. M. pagal šiuose aiškiai netikruose dokumentuose įrašytus duomenis užpildyti ir pateikti Klaipėdos AVMI Klaipėdos skyriui UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“ 2005 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“ mokėtiną pelno mokestį.

V. M., nežinodama, kad šie dokumentai yra netikri, užpildžiusi UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“ 2005 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją, šios deklaracijos II dalies 1 eilutėje finansinėje apskaitoje nustatytą mokestinių metų pelną prieš apmokestinimą sumažinusi 39467 Lt, II dalies 89 ir 90 eilutėse apmokestinamąjį pelną sumažinusi 39467 Lt, II dalies 96 ir 98 eilutėse pelno mokestį sumažinusi 5920 Lt, II dalies 112, 115 ir 117 eilutėse mokėtiną į biudžetą pelno mokestį sumažinusi 5920 Lt šią deklaraciją 2006-09-29 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, esančiam Taikos pr. 28, Klaipėdoje.

Taip V. K., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ vyr. finansininkę V. M., nesupratusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdamas išvengti 5920 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“ naudai į 2005 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie pelną ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui.

UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ direktorius D. Š., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. B., V. N. ir G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, veikdami bendrininkų grupe 2007 m. balandžio–gegužės mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku Klaipėdoje tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdami išankstinį tikslą pasisavinti svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su V. N., kad pagamins netikrus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini) 2“ prekes, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus bei pervedant pinigus iš UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ banko sąskaitos į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. V. N., vykdydamas prisiimtą užduotį, pateikė M. B. pasirašytus netikrus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, apie tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini) 2“ pardavė prekes. D. Š. perdavė G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ rekvizitus bei duomenis apie tariamai perkamų statybinių medžiagų kainą ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2007 m. balandžio–gegužės mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, surašė netikras UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2007-04-03 serija ŠAN Nr. 00021, 2007-04-06 serija ŠAN Nr. 00022, 2007-04-11 serija ŠAN Nr. 00025, 2007-04-12 serija ŠAN Nr. 00026, 2007-04-13 serija ŠAN Nr. 00027, 2007-04-16 serija ŠAN Nr. 00028, 2007-04-26 serija ŠAN Nr. 00035, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ nupirko prekių už 140416,65 Lt, o M. B. surašė netikrus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių kvitus: 2007-04-06 serija ŠAN Nr. 00028, 2007-04-11 serija ŠAN Nr. 00029, 2007-04-12 serija ŠAN Nr. 00030, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ už prekes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais pinigais sumokėjo 54524,63 Lt. Minėtus dokumentus M. B. pasirašė ir atidavė G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, o jis šiuos dokumentus perdavė D. Š..

D. Š., žinodamas, kad minėti dokumentai yra netikri, nes tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ jokie sandoriai nebuvo vykdomi, 2007 m. balandžio–gegužės mėnesiais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdoje, pasisavino UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ turtą –54524,63 Lt, paimdamas, kaip atskaitingas asmuo, grynuosius pinigus iš UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ kasos pagal 2007-03-30 kasos išlaidų orderį Nr. 3, 2007-04-30 kasos išlaidų orderį Nr. 7, 2007-05-31 kasos išlaidų orderį Nr. 9 bei 2007-05-16, 2007-05-21, 2007-05-23 pats, naudodamasis debetine mokėjimo kortele, paėmė grynuosius pinigus iš UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke ,,Hansabankas“. Taip D. Š. 2007-05-18 ir 2007-05-21 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke ,,Hansabankas“ pervedė atitinkamai 41376,87 Lt ir 44515,15 Lt (iš viso 85892,02 Lt) į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos pinigus M. B., V. N., G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos paėmė ir, pasiėmę sau iš anksto sutartą, tiksliai nenustatytą pinigų sumą, grąžino D. Š.. Taip D. Š., bendrininkaudamas su M. B., V. N., G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ vardu imitavę prekių pirkimą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ atsiskaitymą su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais pinigais bei, pervedant pinigus iš banko sąskaitos, pasisavino didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ turtą – 140416,65 Lt.

Be to, D. Š., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su M. B., V. N., G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, žinodamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. B. pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra netikros, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ direktorius patvirtino dokumente įrašytus aiškiai melagingus duomenis savo parašu bei minėtus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus perdavė UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ vyr. buhalteriui M. B., nurodydamas jų duomenis įtraukti į UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją bei šią PVM deklaraciją pateikti Klaipėdos AVMI Klaipėdos skyriui. M. B. nežinodamas, kad pateiktose UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei minėti dokumentai yra netikri, nes nurodytų prekių UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ nepirko, įtraukė jų duomenis į UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ buhalterinę apskaitą, išskirtą PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ PVM deklaraciją už 2007 m. balandžio mėnesį 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ nurodydamas 21420 Lt didesnę pirkimo PVM sumą negu UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas PVM“ įrašė 21420 Lt mažesnę UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą. 2007-05-25 pateikus šią deklaraciją Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Šilutės skyriui D. Š., bendrininkaudamas su V. N., M. B., G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, apgaule UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ naudai įgijo turtinę teisę į 21420 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 21420 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Be to, kaltinamasis D. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ direktoriumi, atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr. IX- 574 21 str. 1 d., laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d., 3 d., kuri numato, kad ,,Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ vyr. buhalterį M. B., nesuvokusį jo nusikalstamos veikos pobūdžio, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ buhalterinę apskaitą taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, t. y. laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2007-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – PVM sąskaitas faktūras: 2007-04-03 serija ŠAN Nr. 00021, 2007-04-06 serija ŠAN Nr. 00022, 2007-04-11 serija ŠAN Nr. 00025, 2007-04-12 serija ŠAN Nr. 00026, 2007-04-13 serija ŠAN Nr. 00027, 2007-04-16 serija ŠAN Nr. 00028, 2007-04-26 serija ŠAN Nr. 00035, kasos pajamų orderių kvitus: 2007-04-06 serija ŠAN Nr. 00028, 2007-04-11 serija ŠAN Nr. 00029, 2007-04-12 serija ŠAN Nr. 00030, aiškiai netikrus duomenis apie pinigų sumokėjimą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke ,,Hansabankas“ pagal 2007-05-18, 2007-05-21 bankinius mokėjimo nurodymus ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo prekių įsigijimą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už 140416,65 Lt, iš jų 21419,50 Lt PVM, taip pat atvaizdavo grynųjų pinigų – 54524,63 Lt – sumokėjimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pinigų – 85892,02 Lt sumokėjimą bankiniais mokėjimo nurodymais, nors faktiškai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, pinigų negavo, o UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ prekių iš ,,(duomenys neskelbtini)“ nepirko ir pinigų nemokėjo. Dėl šių pažeidimų nebuvo negalima iš dalies nustatyti 2007-01-01 iki 2007-12-31 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“, atstovaujama direktoriaus D. Š., turinčio teisę priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir jos interesais, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ naudai įgijo turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir panaikino turtinę prievolę.

D. Š. būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ direktoriumi ir veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ vardu bei jos interesais, 2007 m. balandžio–gegužės mėnesiais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendra tyčia organizuota grupe su G. L. bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu M. B. bei V. N., turėdami išankstinę tyčią pasisavinti jo žinioje esantį svetimą turtą, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, G. L. suklastojo ir perdavė D. Š. netikras UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras – 2007-04-03 serija ŠAN Nr. 00021, 2007-04-06 serija ŠAN Nr. 00022, 2007-04-11 serija ŠAN Nr. 00025, 2007-04-12 serija ŠAN Nr. 00026, 2007-04-13 serija ŠAN Nr. 00027, 2007-04-16 serija ŠAN Nr. 00028, 2007-04-26 serija ŠAN Nr. 00035, kuriose buvo įrašyti D. Š. nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ nupirko prekių už 140416,65 Lt, iš jų 21419,50 Lt pridėtinės vertės mokestis.

D. Š., žinodamas, kad minėtos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. B. pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra netikros, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ direktorius patvirtino dokumente įrašytus aiškiai melagingus duomenis savo parašu, perdavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ vyr. buhalteriui M. B. nurodydamas jų duomenis įtraukti į UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją bei tokią PVM deklaraciją pateikti Klaipėdos AVMI Šilutės skyriui. M. B. nežinodamas, kad pateiktose UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, nurodytos prekės faktiškai pirkėjai UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ parduotos nebuvo, įtraukė jų duomenis į UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ buhalterinę apskaitą, išskirtą PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ PVM deklaraciją: PVM deklaracijos už 2007 m. balandžio mėnesį 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ nurodydamas 21420 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 21420 Lt mažesnę UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą.

2007-05-25 M. B. pateikus UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ PVM deklaraciją už 2007 m. balandžio mėnesį Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Šilutės skyriui D. Š., veikdamas bendrovės „(duomenys neskelbtini) 2“ vardu, bendrininkaudamas su V. N., M. B. G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, apgaule UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ naudai įgijo turtinę teisę į 21420 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 21420 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Be to, UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“, atstovaujama direktoriaus D. Š., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ turėjo teisę priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, jos naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.

D. Š. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 str. 1 d. nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 ,,Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr. IX-574 13 str. 1 d., 3 d., veikdamas per UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ vyr. buhalterį M. B., nesuvokusį jo nusikalstamos veikos pobūdžio, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ buhalterinę apskaitą taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos. Laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2007-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – PVM sąskaitas faktūras: 2007-04-03 serija ŠAN Nr. 00021, 2007-04-06 serija ŠAN Nr. 00022, 2007-04-11 serija ŠAN Nr. 00025, 2007-04-12 serija ŠAN Nr. 00026, 2007-04-13 serija ŠAN Nr. 00027, 2007-04-16 serija ŠAN Nr. 00028, 2007-04-26 serija ŠAN Nr. 00035, kasos pajamų orderių kvitus: 2007-04-06 serija ŠAN Nr. 00028, 2007-04-11 serija ŠAN Nr. 00029, 2007-04-12 serija ŠAN Nr. 00030, aiškiai netikrus duomenis apie pinigų sumokėjimą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke ,,Hansabankas“ pagal 2007-05-18, 2007-05-21 bankinius mokėjimo nurodymus ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo prekių įsigijimą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, iš viso už 140416,65 Lt, iš jų 21419,50 Lt PVM, taip pat atvaizdavo grynųjų pinigų – 54524,63 Lt – sumokėjimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pinigų – 85892,02 Lt – sumokėjimą bankiniais mokėjimo nurodymais, nors faktiškai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, pinigų negavo, o UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ prekių iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepirko, pinigų nemokėjo. Dėl nurodytų pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apklausti teisme kaltinamieji V. K., E. A., D. Š., M. B. kaltais prisipažino, V. N. kaltu neprisipažino.

Kaltinamasis V. K. parodė, jog nebuvo jokios organizuotos grupės, kuri įvardyta kaltinamajame akte. E. A. pamatęs tik per teismo posėdį. 2005 m. buvo UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ bendraturčiu, buvo atsakingas už bendrovės turimų patalpų priežiūrą J. Janonio ir Naujojo Sodo gatvėse. Abiejose patalpose buvo reikalingas remontas. Dėl remonto bandė tartis su žinomomis kompanijomis, tačiau jų pasiūlytos darbų kainos – 120 000–150000 Lt – bendrovei buvo per didelės, todėl pradėjęs ieškoti remonto darbus atliekančių asmenų. Viename dienraštyje radęs skelbimą, susitiko su darbus atliekančiais žmonėmis. Jų vadovą vadino G., tikriausiai jo vardas buvo G.. Jis pasiūlė abu objektus savo medžiagomis suremontuoti už 50 000 Lt. Toks pasiūlymas buvo labai patrauklus. Tik vėliau suvokė, kad tai statybininkų triukas, kai užsakymo pradžioje pateikiama mažesnė sąmata, o vėliau dėl iš anksto nenumatytų darbų keliama remonto darbų kaina. Prasidėjo konfliktai, tačiau remonto darbai buvo pradėti ir atsisakyti jų paslaugų buvo finansiškai nenaudinga. G. pareiškė, kad pateiks draugo įmonės dokumentus, kad jis galėtų įtraukti juos į apskaitą, o jis galės paimti iš kasos grynuosius pinigus. Buvo sutarta galutinė remonto darbų kaina – 77 000 Lt, į ją įėjo ir atlyginimas G. už padarytus fiktyvius dokumentus. Nesidomėjo, kokios įmonės bus tie dokumentai. Pateikė savo įmonės adresą, kodą. Neatsimena, kada dokumentai buvo išrašinėjami, bet remonto darbai ėjo į pabaigą. Kai perdavė įmonės duomenis, E. A. dokumentus gavo po vienos ar dviejų dienų. Tai buvo sutartis, sąskaitos, kurias G. pasiūlė išrašyti. Pateiktuose dokumentuose nenagrinėjo panaudotų medžiagų, atliktų darbų atitikimo. Jam buvo svarbu, kad dokumentuose atitiko pirktų medžiagų ir atliktų darbų kainos. Anksčiau tekdavo bendrauti su bendrovėmis, kurios teikia remonto paslaugas. Kai pateikė dokumentus, jog remonto darbus atliko A. įmonė, jie atrodė pakankamai įtikinamai. Dokumentuose nurodytos A. įmonės veikla nepasidomėjo. Jis sutikęs ir gavęs užpildytus dokumentus, juos pasirašė ir pateikė įmonės buhalterijai ar vadovei įtraukti juos į įmonės apskaitą, per kelis kartus iš bendrovės kasos gavo pinigus. Suvokė, kad G. – tai ne A. Gautus pinigus pasiėmė sau, nes su statybininkais atsiskaitė savo lėšomis, statybininkams sumokėjo apie 77 000 Lt. Dokumentais savo lėšų panaudojimo pagrįsti negali. Su E. A. nebuvo susitikęs. Visi pinigai buvo išleisti patalpų remontui. Suvokė, kad dokumentuose buvo nurodyti ne tie asmenys ir ne ta įmonė, kuri atliko darbus. Pasielgęs neapgalvotai ir neatsakingai, rūpinosi greičiau užbaigti remonto darbus. Tuo metu negalvojo, kad savinasi įmonės pinigus, daro nusikaltimą, nes visi pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai. Jis pats dokumentų neprašė, tačiau sutiko su G. pasiūlymu, kilus nesutarimams dėl remonto kainos. Suprato, kad tie veiksmai yra nusikalstami. Dėl to labai gailisi, bendrovė atlygino valstybei padarytą žalą, jis atlygino padarytą žalą įmonei. Pareigūnai rodė G. L. nuotraukas, tačiau jo neatpažino. E. A. pavardę žinojo tik iš dokumentų, kuriuos perdavė statybininkų vadovas G. Mano, kad G. ne tas asmuo, kurį pareigūnai parodė kaip G. L..

Kaltinamasis E. A. apklaustas teisme parodė, kad jo įmonė tuo metu prekiavo buitine technika, buvo bloga įmonės finansinė padėtis, blogai klostėsi asmeninis gyvenimas, skyrėsi su žmona, skyrybos tęsėsi 4 metus, todėl jam buvo labai blogas laikotarpis psichologine prasme. Nepamena susipažinimo su G. L. aplinkybių. Su juo buvo susitikęs ne daugiau kaip 6–10 kartų. Žinojo, kad jį vadina G. Kad jo pavardė – L. – sužinojęs tik ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta atpažinimui jo nuotrauka. Atpažino kaip tą patį asmenį. G. L. pasisiūlė padaryti fiktyvius statybos ir remonto darbų, statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus, žadėjo atlygį – dalį pinigų, gautų iš neteisėtų sandorių – 1–1,5 procento nuo sandorio sumos.. Jo įmonės veikla su statybomis nebuvo susijusi, tačiau susigundęs piniginiu atlygiu bei tikėjosi tokiu būdu pagerinti savo įmonės finansinę būklę. G. L. pateikdavo paruoštas sutartis, darbų aktus, o jis šiuos dokumentus pasirašydavo. Sąskaitas faktūras, kasos orderius pildęs pats. Matė ir suprato, su kuo daromas fiktyvus sandoris. V. K. nepažinojo ir juo nesidomėjo, su juo susitikęs nebuvo, kitų šios bendrovės darbuotojų taip pat nepažinojo. Internete pasitikrino, jog bendrovė „(duomenys neskelbtini) 1“ yra veikianti ir jam to pakako. Suprato, kad daro nusikaltimą. Naudos iš to sandorio neturėjo, nes G. savo pažadų nevykdė. Už šį sandorį iš G. L. gavo tik 200 litų. Gautus iš G. L. dokumentus įtraukė į apskaitą savo įmonėje, tačiau iš to jokios naudos taip pat neturėjo.

Fiktyvius dokumentus pildęs ne vieną kartą. Už analogiškas veikas 2011 04 12 yra nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis D. Š. apklaustas teisme parodė, kad 2006 metų pabaigoje tapo UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ akcininku, direktoriumi. Bendrovė sėkmingai dirbo statybų versle. Kažkas pasakė, kad yra asmuo, galintis išgryninti pinigus. B. nepažinojo ir su juo niekada nebendravo. Prisistatęs A. asmuo sakė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, o B. – direktorius. Jis tik vėliau sužinojęs, kad A. prisistatęs vaikinas iš tikro buvo G. L.. Jis padarė įspūdį žmogaus, kuris žino ir supranta, ką daro. Iš karto nesidomėjo, ar ta įmonė egzistuoja, pasitikėjo žodžiu, nes jo tikslas buvo gauti pinigų įsiskolinimų padengimui, medžiagų pirkimui. Vėliau tikrino, ar bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra veikli, ar ateityje bus galima tęsti tokią veiklą. Pinigus pervesdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Pervestus pinigus grąžindavo grynaisiais, remonto darymui, medžiagų pirkimui. Kadangi už medžiagas mokėdavo grynaisiais, nereikėjo išduoti sąskaitų. Susitikimuose G. L. būdavo vienas. Išrašytas sąskaitas perduodavo jam, pinigus pervesdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. 10 procentų nuo pervedamos sumos atitekdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiti pinigai likdavo bendrovei „(duomenys neskelbtini) 2“ ir jie buvo naudojami atsiskaitymams už medžiagas bendrovės pastato remontui, nes perkamos be sąskaitų faktūrų medžiagos yra pigesnės. Grynuosius pinigus atveždavo G. L.. Sau atsiskaičiuodavo 10 procentų nuo pervestos pinigų sumos. Tokiu būdu iš G. L. grynuosius pinigus gavo 3 ar 4 kartus. Gautas sąskaitas atiduodavo įtraukti į įmonės apskaitą. Iš viso tokiu būdu buvo išgryninta apie 140 000 Lt. Yra vedęs, augina 4 metų dukrą. Labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, suprato, kad tai pamoka visam gyvenimui. UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ atlygino visą valstybei padarytą žalą. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini) 2“, sudarė 6 metų grafiką padarytos bendrovei žalos atlyginimui, dalį žalos jau atlygino. Pinigus moka į bendrovės kasą.

Kaltinamasis M. B. apklaustas teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad tuo metu turėjo statybų bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Ją pirko ir buvo vienintelis jos akcininkas bei direktorius. Bendrovę įsigijo 2006 m. pabaigoje ar 2007 m. pradžioje.

Su G. L. susipažino kazino. Jis prisistatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ savininkas. Jam įtarimų nekilo, nes G. L. kazino turėjo autoritetą. Jis pasiūlė būdą išgryninti pinigus, paaiškindamas, kad (duomenys neskelbtini), angare, turi prekių, kad jas reikia parduoti surašant fiktyvius dokumentus ir tokiu būdu įgyti grynųjų pinigų. Tų prekių jis nematė, tačiau sutiko su G. L. pasiūlymu fiktyviai parduoti tas prekes bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Sutikęs su jo pasiūlymu išrašė prekių pardavimo dokumentus. Taip daręs 3–4 kartus. G. L. pateikė „(duomenys neskelbtini) 2“ rekvizitus, o jis išrašinėjo sąskaitas, kad pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini) 2“ prekes, nors tų prekių neturėjo. Prieš pradėdamas šią veiklą tarėsi su vienu rimtu buhalteriu. Jis paaiškino, kad tai nėra nusikalstami veiksmai. Pagal sąskaitas pinigai buvo pervedami į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Buvo padaryti 2 bankiniai pavedimai, dar 1–2 kartus buvo mokama grynaisiais, bendra suma buvo apie 100 000 Lt. Pinigus iš banko paimdavo pats. Už atliktą operaciją gaudavo 500–800 Lt. Bendrovė iš tokių sandorių naudos neturėjo. Dokumentai buvo pateikiami buhalterijai, buvo mokamas pelno mokestis. Savo įmonei nepadėjo, ją sužlugdė, nes iš neteisėtų sandorių pasipelnė tik jis asmeniškai. Tuo metu nesuprato, kad daro nusikalstamą veiką. Versle buvo 4–6 metus, tokių dalykų nebuvo daręs. V. N. pažįsta apie 10 metų, yra jo draugas. Bendrovėje jis nedirbo. Nežino, kuo jis vertėsi tuo metu. V. N. taip pat pažinojo G., jie kartu lankydavosi kazino. Neprisimena, koks buvo V. N. vaidmuo šiame reikale. Jis neturėjo vairuotojo teisių, todėl automobiliu jį vežiojo V. N.. Buvo keli atvejai, kad jis skambino V. N., prašė paimti ir nuvežti G. sąskaitas faktūras. Tą jis yra padaręs. Vieną kartą su N. vyko į banką. Jis žinojo, kad važiuoja grynųjų pinigų, matė, kad dalijosi pinigus su G., kuriam davęs 10 procentų nuo paimtos iš banko sumos, kad sau pasiėmė 500 ar 800 Lt. V. N. iš tų pinigų nieko nedavė, nes neužsidirbo, jam atiduodavo tik skolą. V. N. turėjo jo banko sąskaitų kodų generatorių, bendrovės dokumentus. Juos buvo palikęs N., nes buvo „užbaliavojęs“. Kodėl vėliau jų nepasiėmė, paaiškinti negalįs. Bendrovės buhalteriją tvarkė buhalterė S.. Dėl tų sandorių su ja nesitardavo. D. Š. nepažinojo. Jį pirmą kartą pamatęs tik teisme. Dabar supranta, kad, patikėdamas G. L., elgėsi neapgalvotai ir nusikalstamai, gailisi dėl to.

Kaltinamasis V. N. apklaustas teisme parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, tačiau jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Su M. B. yra draugai. Negalįs pasakyti, ar pažįsta G., nes nebuvo daromi atpažinimai. Su M. B. kartu važinėjo kaip draugai. Juos siejo ir statybų reikalai. 2007–2008 m. buvo statybos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Šiuo metu ta įmonė neegzistuoja, jos veikla sustabdyta 2007 metais, pradėjus ikiteisminį tyrimą. Joje dirbo 4–5 statybininkai. Buhalterinių žinių neturėjo, todėl samdydavo buhalterę. Jis netvarkė jokių M. B. įmonės dokumentų. M. B. kodų generatorių turėjo tik todėl, kad M. B. nemokėjo naudotis kompiuteriu. M. B. įmonės ir finansinius dokumentus rado jo namuose tik todėl, kad pasigėręs M. B. juos paliko jo automobilyje. Parsinešė dokumentus į namus tik todėl, kad jų nepavogtų. Šie dokumentai jam nebuvo reikalingi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo suimtas, jam buvo daromas spaudimas. Tyrėjas neteisingai surašė apklausos protokolus. Jam nebuvo paaiškinta, jog jis gali pareikšti pastabas dėl protokolo surašymo. Protokolą skaitė dalyvaujant advokatui. Ikiteisminio tyrimo metu apie UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ nieko nežinojo, su jos darbuotojais nebendravo ir neatliko jokių veiksmų, susijusiu su ja. Sąskaitų neišrašinėjo, jokių pinigų iš to sandorio negavo. Neprisimena, ar siūlęs M. B. atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus. Jis pažįsta daug G., tačiau jam neaišku, apie kurį G. yra kalbama kaltinamajame akte.

UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ atstovas paaiškino, kad bendrovė savo kaltę pripažįsta, jos pozicija sutampa su kaltinamojo V. K. pozicija. Bendrovės patalpose remontas buvo atliktas, tačiau buvo pasirinktas netinkamas panaudotų lėšų nurašymo būdas. Bendrovė atlygino padarytą žalą. Bendrovė moka Valstybinės mokesčių inspekcijos paskirtas baudas, todėl prašo neskirti didelės baudos.

UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ atstovas paaiškino, kad bendrovė kaltę pripažįsta, valstybei sumokėjo delspinigius atlygino žalą. Prašo skirti švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai dėl kaltinamųjų V. K. ir E. A. nusikalstamų veikų padarymo ir jų kvalifikavimas

Kaltinamieji V. K. ir E. A. kaltais dėl jiems pareikštų kaltinimų prisipažino. Jų kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės.

Teisme apklausta kaip liudytoja E. V. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ direktorė. Iš kaltinamųjų pažįsta tik V. K.. Jis yra jos darbdavys, bendrovės akcininkas. Tuo metu dirbo direktore. Žino, kad V. K. kaltinamas, jog pateikė neteisingus dokumentus į įmonės buhalteriją. Priimdama sąskaitas netikrindavo, ar įmonės, su kuriomis bendrovė turėjo dalykinius santykius, yra registruotos. Bendrovė turėjo pagal darbo sutartį dirbančią buhalterę, ji tvarkė bendrovės buhalteriją, pateikdavo ataskaitas ir duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2005–2006 m. buvo atliekama patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija. Buvo tobulinama pardavimų zona. Jai atėjus dirbti direktore, šios patalpos buvo UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ nuosavybė, užstatytos bankui, nes buvo paimta paskola bendrovės veiklai vystyti. Realiai remonto darbai buvo atliekami tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose. Remonto darbai buvo vykdomi apie tris savaites. Matė, kad darbus atliko du vyrai. Negali pasakyti, ar su jais buvo sudaryta darbo sutartis. Kadangi bendrovės savininkas V. K. geriau išmanė apie remonto darbus, sutarę, kad patalpų remonto darbus kontroliuos jis. Prieš remonto darbus su savininku žodžiu aptarė remonto klausimus, kad tam reikia pinigų. Pinigų suma remontui nebuvo numatyta, o tais metais remonto darbai buvo labai brangūs. Konkrečios remonto darbams reikalingos pinigų sumos su V. K. neaptarinėjo. Matydavo einamuosius mėnesio dokumentus. E. A. įmonės nežinojo, apie ją sužinojo tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. V. K. reikėjo didelės pinigų sumos. Kada V. K. atvežė dokumentus su kvitu, įmonės kasoje nebuvo tiek pinigų, kad užtektų jų atsiskaitymui pagal pateiktus dokumentus, todėl pinigai V. K. buvo išmokėti per kelis kartus. Valstybinei mokesčių inspekcijai bendrovė pateikė neteisingai apskaičiuotą PVM ir pelno mokestį, todėl VMI taikė sankcijas – nurodė sumokėti apie 8000 Lt delspinigių ir apie 5000 Lt baudą. UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo visus mokesčius. Šių metų kovo–balandžio mėnesiais V. K. bendrovei grąžino 70 000 Lt ir bendrovė nereiškia jam jokių pretenzijų.

Byloje pateikti Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2008-04-23 rašto Nr. 2050/14-1128 duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini) 1“, suteikiant kodą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota 1998-06-19, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 61–65). Darbo sutartis Nr. 1 patvirtina, kad V. K. nuo 2003-10-01 iki 2006-05-11 dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini) 1“ vadybininku, laikotarpiu nuo 2006-05-12 – direktoriumi (t. 1, b. l.107–111). Iš 2005-01-01 įsakymo Nr. 45 matyti, kad V. K. turėjo teisę pasirašyti ir išrašyti PVM sąskaitas faktūras bei pinigų priėmimo išdavimo dokumentus (t. 1, b. l. 94).

2008-02-19 reikalaujamų dokumentų pateikimo, 2011-02-08 UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ dokumentų apžiūros protokolų duomenys patvirtina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ buhalterinės apskaitos dokumentų buvo netikri E. A. įmonės dokumentai – 2005-11-03 statybos rangos sutartis Nr. 76, 2005-11-03 lokalinė darbų sąmata Nr. 2, 2005-12-09 darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 05/12-1, 2005-12-09 PVM sąskaita faktūra, serija EAI Nr. 0000063, 2005-12-09 kasos pajamų orderio kvitas, serija EAK Nr. 0000017, 2005-12-09 atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma, surašyti dėl UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ grožio salone, adresu (duomenys neskelbtini), tariamai atliktų remonto darbų bei grynųjų pinigų sumokėjimo už šiuos darbus, 2005-11-03 statybos rangos sutartis Nr. 77, 2005-11-03 lokalinė darbų sąmata Nr. 3, 2005-12-09 darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 05/12-2, 2005-12-13 PVM sąskaita faktūra, serija EAI Nr. 0000064, 2005-12-13 kasos pajamų orderio kvitas, serija EAK Nr. 0000018, 2005-12-13 atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma, surašyti dėl UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ grožio salone (duomenys neskelbtini), tariamai atliktų remonto darbų bei grynųjų pinigų sumokėjimo už šiuos darbus. Visuose dokumentuose nurodyta, kad juos pasirašo E. A. įmonės vadovas E. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ vadybininkas V. K..

2008-07-24 išvadoje „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr.5-3/60 specialistas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ ūkines operacijas dėl grožio salonų remonto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagrindė 2005-12-09 serija EAI Nr. 0000063 ir 2005-12-13 serija EAI Nr. 0000064 PVM sąskaitomis faktūromis kaip paslaugų pirkimą iš E. A. įmonės atitinkamai už 44203,58 Lt ir 33147,59 Lt, iš viso už 77351,17 Lt. Šias išlaidas UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ pagrindė dviem E. A. įmonės kasos pajamų orderių kvitais – 2005-12-09 serija EAK Nr. 0000017 ir 2005-12-13 serija EAK Nr. 0000018 kaip apmokėjimus E. A. įmonei už grožio salonų remonto darbus. Šios ūkinės finansinės operacijos buvo užregistruotos 2005 m. gruodžio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ apskaitos registruose. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. pažeidimų laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Iš Klaipėdos AVMI 2011-02-11 civilinio ieškinio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ iki 2011-02-11 buvo nesumokėjusi 9793 Lt PVM ir 5920 Lt pelno mokesčio, t. y. neatlyginusi valstybės biudžetui padarytos žalos, iš viso 15713 Lt (t. 4, b. l. 22).

2011-02-14 daiktų dokumentų pateikimo protokolo duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ atstovas R. Noreika pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ 2011-02-11 Klaipėdos AVMI sumokėjo 9793 Lt PVM, 5920 Lt pelno mokesčio (t. 4, b. l. 27–30).

Taigi byloje surinkti duomenys ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji V. K. ir E. A., suprasdami savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, veikė tiesiogine tyčia, turėdami tikslą pasisavinti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ – turtą. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui.

Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Byloje šios aplinkybės neginčytinai nustatytos ir pačių kaltinamųjų parodymais. Ir kaltinamasis V. K., ir kaltinamasis E. A. prisipažino, kad nusikalstamus veiksmus atliko turėdami tikslą pasipelnyti. Iš byloje pateiktų V. K. gynėjo duomenų matyti, kad Valstybinė ne maisto produktų inspekcija UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ buvo surašiusi patikrinimo aktus bei skyrusi baudas už higienos normų neatitikimą. Šios aplinkybės leidžia tikėti kaltinamojo V. K. teiginiu, jog buvo reikalingas patalpų remontas. Nepriklausomo vertintojo retrospektyviniu metodu nustatyta, kad remonto darbai kaltinime nurodytose UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ patalpose buvo atlikti ir jų vertė yra 71 050Lt. Nors kaltinamasis V. K. ir teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ patalpų remontui naudojo savo asmenines lėšas, tačiau tokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų, jog panaudojo savo lėšas bendrovės investicijoms į patalpų remontą, nepateikė. Todėl teismas atmeta jo parodymus, kad veikė nusikalstamai norėdamas susigrąžinti remontui panaudotas savo asmenines lėšas, nes jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Nors apklaustas teisme kaip liudytojas G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, paaiškino, kad jis V. K. nepažįsta ir bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jam nebuvo žinoma, teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamųjų E. A. ir V. K. parodymais apie jų veiksmus, siekiant pasisavinti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Abu kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 75–77, 95–96, 116–117, 136), tiek teisme parodė, kad padaryti fiktyvius finansinius dokumentus pasiūlė G., kad jis buvo jų tarpininkas perduodant klastojamus dokumentus vienas kitam.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo V. K. ir E. A. veiksmuose yra visi inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Iš 2005-01-01 įsakymo Nr. 45 matyti, kad V. K. turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus teisę pasirašyti ir išrašyti PVM sąskaitas faktūras bei pinigų priėmimo–išdavimo dokumentus. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ turtą – pinigus – V. K. paėmė iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos pasinaudodamas fiktyviais E. A. įmonės dokumentais. Kaltinamasis E. A. ir G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, buvo suinteresuoti šio turto pasisavinimu, turėdami tikslą gauti dalį V. K. paimtų iš UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ pinigų. Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 116–117) paaiškino, kad nepamena, kiek buvo sumokėta G. už fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų pateikimą, tačiau nurodė, kad dėl to patalpų remonto išlaidos padidėjo apie 5000 Lt. Apklausiamas teisme kaip liudytojas G. L. nurodė, kad už fiktyvių dokumentų pateikimą reikalaudavo 5–7 proc. nuo dokumentuose nurodytos sumos. Ši kaltinamojo V. K. ir liudytojo G. L. nurodyta aplinkybė leidžia teigti, kad už A. A. įmonės fiktyvių dokumentų pagaminimą, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ neva pirko iš E. A. įmonės prekes ir paslaugas, asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, buvo sumokėtas V. K. apytikriai nurodytas sutartas atlyginimas – (77351,17 x 7 : 100 – 5414). Taigi kaltinamasis V. K., turėdamas teisę disponuoti bendrovės pinigais, bendrininkaudamas su E. A. ir asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei, paimdamas juos iš kasos, atliko svetimo turto pasisavinimo veiksmus. Nustatyti kaltinamųjų veiksmai patvirtina jų tiesioginę tyčią neteisėtai, neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą. Kaltinamieji V. K., E. A. bei asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, numatė, jog dėl tokių jų veiksmų bendrovė neteks jai priklausančio turto, ir to norėjo. Kaltinamas E. A., teigdamas, jog iš šio sandorio naudos neturėjo, nes G. L. jį apgavo ir davė jam tik 200 Lt, vis dėlto pripažįsta, kad, klastodamas savo įmonės finansinius dokumentus, buvo suinteresuotas gauti turtinę naudą – dalį V. K. išgrynintų UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ pinigų. Tai, kad E. A. gavo mažesnę negu tikėjosi pinigų sumą neturi reikšmės jo nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Pasisavinus patikėtą ar kaltininkų žinioje esantį turtą, tolesni kaltininkų veiksmai su juo (pinigų perdavimas, dovanojimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Taigi nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamieji V. K. ir E. A. bei asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, bendrais veiksmais pasisavino didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ turtą, padarė BK 183 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamieji V. K. ir E. A. apklausiami ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes, kad svetimą UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ turtą pasisavino panaudodami fiktyvius E. A. įmonės dokumentus. Kaltinamasis V. K. neneigia, jog žinodamas ir suprasdamas, kad E. A. įmonės vadovo E. A. pasirašytos 2005-12-09 PVM sąskaita faktūra, serija EAI Nr. 0000063, 2005-12-13 PVM sąskaita faktūra, serija EAI Nr. 0000064, yra netikros, jas perdavė UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ vyr. finansininkei V. M., nurodė šiuos dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ buhalterinę apskaitą, PVM deklaraciją bei PVM deklaraciją pateikti Klaipėdos AVMI Klaipėdos skyriui.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti ir BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka perskaityti mirusios liudytojos, įvykio metu dirbusios „(duomenys neskelbtini) 1“ vyr. finansininke, V. M. parodymai (t. 3, b. l. 18–20) patvirtina, kad ji, užpildžiusi 2005 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją, pateikė ją elektroniniu paštu VMI Klaipėdos skyriui. V. K. pateikti E. A. įmonės dokumentai buvo tvarkingi ir jai jokių įtarimų nesukėlė. Apie šį sandorį ji nieko nežinojusi, deklaraciją užpildė pagal dokumentuose esančius duomenis.

Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad teisės į PVM grąžinimą UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ neturėjo, nes nebuvo paties PVM objekto – prekių tiekimo ar paslaugų teikimo. UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ nebuvo įsigijusi iš E. A. įmonės jokių prekių ar paslaugų, taigi neturėjo teisės ir į PVM grąžinimą iš valstybės biudžeto. Nepaisant to, kaltinamasis V. K., siekdamas įgyti turtinę teisę į PVM mokesčio grąžinimą, pelno mokesčio nemokėjimą, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai oficialius dokumentus, įskaitant ir, kaip vėliau nustatyta, suklastotas E. A. įmonės sąskaitas faktūras – 2005-12-09 PVM sąskaitą faktūrą, serija EAI Nr. 0000063, 2005-12-13 PVM sąskaitą faktūrą, serija EAI Nr. 0000064. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-02-11 civilinio ieškinio turinys patvirtina kaltinamojo V. K. tyčią įgyti turtinę teisę ir išvengti turtinės prievolės, nes iki 2011-02-11 UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ buvo nesumokėjusi 9793 Lt PVM, 5920 Lt pelno mokesčio, iš viso 15713 Lt (t.4, b. l. 22).

Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamojo tyčia buvo nukreipta apgaule įgyti turtinę teisę ir panaikinti turtinę prievolę. Nors kaltinamasis E. A. savo parodymuose nurodo, kad jis neturėjo naudos iš neteisėto sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini) 1“, ir nenurodo jokių aplinkybių, susijusių su pridėtinės vertės mokesčio grąžinimu bendrovei „(duomenys neskelbtini) 1“ bei pelno mokesčio nemokėjimu, tačiau akivaizdu, kad kaltinamasis E. A., būdamas verslo įmonės savininku, žinojo ir suprato, kad fiktyvaus sandorio dokumentai bus įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, kad jie bus panaudoti ir pildant PVM deklaraciją.

Taigi šios aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis E. A., padarant BK 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, bendrininkavo su kaltinamuoju V. K. kaip bendravykdžiai.

Kaltinimai V. K. ir E. A. pareikšti pagal BK 25 str. 3 d. 183 str. 2 d. ir BK 182 str. 1 d. kaip nusikaltimai padaryti organizuota grupe. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

Nustatytos bylos aplinkybės leidžia teigti, kad V. K. ir G. L. bendravimas buvo fragmentiškas, byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji V. K. ir E. A. tarpusavyje bendravo ruošdami svetimo turto pasisavinimo planą, kuriame būtų numatytos ir suderintos nusikaltimo padarymo detalės, susitarta dėl kiekvieno bendrininko daromų veiksmų turinio, pobūdžio, laiko ar jų vaidmenų, užduočių pasiskirstymo. Iš bylos matyti, kad iniciatyvą rodė ir netikrus dokumentus (V. K.) vieninteliam atvejui gamino asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors V. K. ir E. A. pateiktuose kaltinimuose ir teigiama, jog jie veikė organizuota grupe, tačiau kaltinamajame akte nesuformuluota aiški ir nedviprasmiška išvada, kas yra jų padaryto nusikaltimo organizatorius. Taigi šiuo atveju negalima teigti, kad bendrininkų – V. K., E. A. ir asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, grupė buvo pastovi, veikė ilgą laiką ir intensyviai. Teismas daro išvadą, kad tarp V. K., E. A. ir asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, nebuvo tokio organizuotumo lygio, jog būtų galima juos pripažinti organizuota grupe. V. K. ir E. A. su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, atlikdami tiek turto pasisavinimo, tiek veiksmus, apgaule įgydami turtinę teisę ir panaikindami turtinę prievolę, veikė kaip bendravykdžiai. Kaltinamajame akte padaryta išvada, kad V. K. ir E. A. padarė nusikalstamas veikas veikdami organizuota grupe ir kad tai yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismo nuomone, nėra pakankamai motyvuota, todėl iš kaltinimo šalintina. Kaltinamųjų V. K. ir E. A. nusikalstamos veikos iš BK 25 str. 3 d. 183 str. 2 d., BK 25 str. 3 d. 182 str. 1 d. perkvalifikuotinos pagal BK 183 str. 2 d., BK 182 str. 1 d.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinimai dėl sukčiavimo V. K. ir E. A. pateikti kaip organizuotos grupės nariams pagal BK 25 str. 3 d. 182 str. 1 d., o ne pagal BK 25 str. 3 d. 182 str. 2 d., kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, „kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje“. Atsižvelgiant į kaltinamiesiems V. K. ir E. A. pareikšto kaltinimo turinį, būtų galima daryti prielaidą, kad, surašant kaltinamąjį aktą, buvo padaryta rašymo klaida nurodant ne BK 182 str. 2 d., esant nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – organizuotai grupei, o BK 182 str. 1 dalį, tačiau toks pat V. K. ir E. A. padarytos nusikalstamos veikos įvertinimas nurodytas ir pranešimuose apie įtarimą (t. 3, b. l. 86–88, 91–93; 123–126, 130–133). Kaltinimą teisiamajame posėdyje palaikiusi prokurorė šios klaidos ištaisyti neprašė, tuo labiau, prašė kaltinamuosius V. K. ir E. A. pripažinti kaltais pagal BK 25 str. 3 d. 182 str. 1 d. ir paskirti jiems bausmes. Tai leidžia teigti, kad ir prokurorai, pateikę tokį kaltinimą, nebuvo tikri, kad kaltinamieji V. K. ir E. A. padarė šią nusikalstamą veiką dalyvaudami organizuotoje grupėje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. K. pasisavino didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ turtą ir apgaule įgijo turtinę teisę bei panaikino turtinę prievolę pateikdamas netikrus E. A. įmonės dokumentus. Kaltinamasis V. K. pripažįsta, kad gavęs E. A. pasirašytus E. A. įmonės netikrus dokumentus – 2005-11-03 statybos rangos sutartį Nr. 76; 2005-11-03 lokalinę darbų sąmatą Nr. 2; 2005-12-09 darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 05/12-1; 2005-12-09 PVM sąskaitą faktūrą, serija EAI Nr. 0000063; 2005-12-09 kasos pajamų orderio kvitą, serija EAK Nr. 0000017; 2005-12-09 atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą; 2005-11-03 statybos rangos sutartį Nr. 77; 2005-11-03 lokalinę darbų sąmatą Nr. 3; 2005-12-13 darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 05/12-2; 2005-12-13 PVM sąskaitą faktūrą, serija EAI Nr. 0000064; 2005-12-13 kasos pajamų orderio kvitą, serija EAK Nr. 0000018; 2005-12-13 atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, patvirtino šiuos fiktyvius dokumentus savo parašu bei antspaudavo UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ antspaudu. BK 300 straipsnyje numatyta nusikalstama veika apibūdinama keliais aktyviais veiksmais – netikro dokumento pagaminimu, tikro dokumento suklastojimu arba netikro suklastoto dokumento panaudojimu, realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka bent vieno iš šių veiksmų atlikimo. Esminis dalykas, turintis reikšmės kaltinamojo V. K. veikos kvalifikavimui, yra tai, kad jis, suvokdamas, jog šiuose dokumentuose nurodytų prekių ir paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ nėra įsigijusi, šiuos dokumentus patvirtino savo parašu ir pateikė kartu su kitais dokumentais Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi tai leidžia daryti išvadą, kad V. K. pateikti išvardyti dokumentai sukūrė tam tikras teisines pasekmes, nuo kurių priklausė turtinių teisių atsiradimas. Patvirtindamas E. A. įmonės dokumentus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kaltinamasis V. K. juos suklastojo ir jo veika kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Bylos duomenys patvirtina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ 2005 metinėje pelno mokesčio deklaracijoje buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys – 5920 Lt sumažintas pelno mokestis. Pelno mokesčio deklaracija už 2005 metus, nežinant UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ vyr. finansininkei V. M. apie joje pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis, valstybės institucijai buvo išsiųsta elektroniniu paštu 2006 09 29. Deklaracijos su neteisingais duomenimis pasiuntimo valstybės įgaliotai institucijai būdas neturi reikšmės šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Byloje nustatyta, kad šie tikrovės neatitinkantys duomenys Mokesčių inspekcijai buvo pateikti kaltinamojo V. K. nurodymu. BK 220 str. 1 d. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji ir ji laikoma baigta nuo šių dokumentų pateikimo momento. Tikslas yra būtinasis šio nusikaltimo požymis. BK 220 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo aiškiai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Bylos duomenys leidžia teigti, kad šią veiką kaltinamasis V. K. padarė tiesiogine tyčia, nes turėdamas pareigą teikti deklaraciją pagal jam suteiktus įgaliojimus, žinodamas, jog deklaracijoje įrašyti aiškiai neteisingi duomenys, siekė išvengti mokesčių ir to norėjo. Kaltinamojo V. K. veika kvalifikuotina ir pagal BK 220 str. 1 d.

Įrodymai dėl kaltinamųjų D. Š., M. B. ir V. N. nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimas

Iš 2008-11-06 specialisto išvados Nr. 5-3/89 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ ūkinės finansinės veiklos“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ ūkines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007-04-03 iki 2007-05-21 grindė tikrovės neatitinkančiais dokumentais, ūkinių operacijų turinys ir rezultatas pinigine ir kiekine išraiška neatitinka tikrovės, todėl pagal apskaitos dokumentų rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų – statybinių medžiagų pirkimo už 140 416,65 Lt, kartu ir PVM 21 419,50 Lt, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 atvejais, laikotarpiu nuo 2007-04-03 iki 2007-04-26 ir 5 atvejais apmokėjimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šias medžiagas pagal 3 kasos pajamų orderius už 54 524,63 Lt ir 2 mokėjimo nurodymus iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB bankas „Hansabankas“ už 85 892,02 Lt laikotarpiu nuo 2007 04 06 iki 2007-05-21 tapatumo.

2008-01-29 kratos, 2011-02-10 daiktų ir dokumentų apžiūros protokolų duomenys patvirtina, kad kratos metu pas V. N. bute, (duomenys neskelbtini), rasta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvalus antspaudas buvo naudojamas dokumentų, panaudotų UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ apskaitoje, antspaudavimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ čekių knygelė, kurios išdavimo metu joje buvo čekiai nuo Nr. HL1804251 iki Nr. 1804300, kad panaudoti čekiai Nr. HL1804258, HL1804259, likę tik šių čekių šaknelės. Čekio Nr. HL1804258 šaknelėje nurodoma, kad 2007-05-18 M. B. iš banko sąskaitos pasirašytinai paėmė 41000 Lt. Čekio Nr. HL1804259 šaknelė neužpildyta. 2007-04-16 PVM sąskaitos faktūros serija, ŠAN Nr. 00028, dėl prekių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ antrasis egzempliorius (t. 3, b. l. 30–31, 32–35).

2011-02-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos dokumentų ir vaizdo įrašų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini) 2“ pervestus pinigus tą pačią dieną, t. y. 2007-05-18, 2007-05-21 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko AB ,,Hansabankas“ sąskaitos paimdavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. B.. Vaizdo įrašai patvirtina, kad M. B. banko kasose užpildydavo bei pasirašydavo bankinius dokumentus ir gaudavo grynuosius pinigus (kompaktinis diskas su vaizdo įrašu Priede Nr. 1) (t. 3, b. l. 26–28).

Iš 2007-05-18 Nr.11VS-3-69(KF), 2007-05-21 Nr.11VS-3-70(KF) tarnybinių pranešimų matyti, kad M. B. su V. N. vykdavo į banką ,,Hansabankas“, M. B. banke paimdavo grynuosius pinigus, o po to susitikdavo su G. L., jam perduodavo banke paimtus pinigus. 2007-05-21 G. L. vyko susitikti su vyriškiu, vairavusiu automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ (t. 3, b. l. 21–25).

Iš 2010-07-26 asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolo matyti, kad M. B. iš nuotraukos atpažino asmenį, vardu G., kurio prašymu jis išrašinėjo netikrus dokumentus pirkėjai UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ (t. 4, b. l. 60–63).

Iš 2010-03-03 asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolo matyti, kad D. Š. iš nuotraukos atpažino G. L., kuris prisistatinėjo A. ir pristatinėjo netikrus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (t. 4, b. l. 136–139).

Kaltinamasis D. Š. neneigia, kad dokumentuose nurodytų prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko, kad buhalterijai pateikė fiktyvius dokumentus, norėdamas įgyti grynųjų pinigų iš bendrovės kasos ir bendrovės sąskaitos, esančios banke „Hansabankas“. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad grynieji pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ kasos ir iš „Hansabanke“ esančios bendrovės sąskaitos buvo paimti D. Š. bendrininkaujant su M. B., V. N. ir G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas yra atskirtas. Kaltinamieji D. Š. ir M. B. apklausiami ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme paaiškino, kad vienas kito nepažinojo ir nebendravo. Tačiau šiuo atveju neturi reikšmės, ar kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką asmeniškai bendraudami, ar patariant ir padedant kitiems asmenims. Kaltinamasis D. Š. apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme paaiškino, kad sutiko su A., prisistačiusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, o kaip vėliau paaiškėjo, su G. L., pasiūlymu, nes jo tikslas buvo gauti grynųjų pinigų įsiskolinimų padengimui, medžiagų pirkimui. Bylos duomenys leidžia teigti, kad šio, fiktyvaus sandorio sudarymo siekė tiek kaltinamasis D. Š., turėdamas tikslą pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ turtą – pinigus, tiek kaltinamieji M. B., V. N. bei G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, turėdami tikslą gauti dalį D. Š. pasisavintų UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ pinigų. Kaltinamasis V. N. apklaustas teisme neigė savo kaltę, teigdamas, jog jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Su M. B. kartu važinėjo kaip draugai, juos siejo ir statybų reikalai. Jis netvarkė jokių M. B. įmonės dokumentų. M. B. sąskaitų kodų generatorių turėjo tik todėl, kad M. B. nemokėjo naudotis kompiuteriu. M. B. įmonės ir finansinius dokumentus rado jo namuose tik todėl, kad pasigėręs M. B. juos paliko jo automobilyje. Parsinešė dokumentus į namus tik todėl, kad jų nepavogtų. Šie dokumentai jam nebuvo reikalingi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo suimtas, jam buvo daromas spaudimas. Tyrėjas neteisingai surašė apklausos protokolus. Jam nebuvo paaiškinta, jog jis gali pareikšti pastabas dėl protokolo surašymo. Protokolą skaitė dalyvaujant advokatui. Ikiteisminio tyrimo metu apie UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ nieko nežinojo, su jos darbuotojais nebendravo ir neatliko jokių veiksmų, susijusiu su ja. Sąskaitų neišrašinėjo, jokių pinigų iš to sandorio negavo. Neprisimena, ar siūlęs M. B. atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus. Kaltinamasis M. B. apklausiamas teisme nurodė, kad neprisimena V. N. vaidmens šios nusikalstamos veikos padaryme, tačiau nurodė, kad V. N. taip pat pažinojo G., jie kartu lankydavosi kazino. Buvo keli atvejai, kai jis skambino V. N., prašė paimti ir nuvežti G. sąskaitas faktūras. Vieną kartą su N. vyko į banką. Jis žinojo, kad važiuoja grynųjų pinigų, matė, kad dalijosi pinigus su G., kuriam davęs 10 procentų nuo paimtos iš banko sumos, kad sau pasiėmė 500 ar 800 Lt. V. N. turėjo jo banko sąskaitų kodų generatorių, bendrovės dokumentus. Juos buvo palikęs pas N. Kodėl vėliau jų nepasiėmė, paaiškinti negalįs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų (t. 4, b. l. 47–49, 57–59, 68) M. B. parodė, kad su V. N. klastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl prekių pardavimo įvairioms įmonėms. Už dokumentų išrašymą jiems buvo mokami pinigai. Buvo išrašinėjami fiktyvūs UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pardavimo dokumentai – PVM sąskaitos faktūros. Tokie prekių pardavimo dokumentai buvo išrašyti ir UAB „(duomenys neskelbtini) 2“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose nurodytų prekių niekada neturėjo ir jų nepardavinėjo. Pirkėjams buvo reikalingi tik fiktyvūs prekių įsigijimo dokumentai. Jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos paimdavo grynuosius pinigus ir juos be jokių apskaitos dokumentų grąžindavo pirkėjui. Su G. buvo susitarta, kad nuo pervestos pinigų sumos jie pasiliks apie 10 procentų. Likusius pinigus G. turėjo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ atstovui. Kaltinamasis V. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. B. supažindino su G., kuris išrašinėdavo fiktyvius dokumentus, kad už tokių dokumentų surašymą gaudavo iš užsakovų 7–8 proc. nuo dokumentuose nurodytos sumos. Jis taip pat parodė, kad tokie dokumentai buvo surašyti ir UAB „(duomenys neskelbtini) 2“, kad gavo iš G. pinigus – 7 ar 8 proc. nuo dokumentuose nurodytos sumos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamųjų M. B. ir V. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes juos patvirtina teisiamajame posėdyje apklaustas G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas yra atskirtas. Jis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ jam žinoma. Jos atstovas paprašė suklastoti sąskaitas faktūras. Dėl šių sąskaitų faktūrų suklastojimo kreipėsi į V. N., vėliau su juo daugiausia bendravo. V. N. duodavo ranka surašytus reikalingus duomenis – juodraščius, o V. N. atveždavo jau paruoštus dokumentus. Jam nežinoma, ar šiuos dokumentus rašė pats V. N., ar kitas asmuo. Sąskaitos būdavo išrašomos „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Fiktyvias sąskaitas paduodavo UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ atstovui D. Š.. D. Š. sutiko mokėti 7 procentus nuo sąskaitose nurodytos sumos. Jam likdavo 2 procentai, o 5 procentai likdavo bendrovei, išrašiusiai fiktyvias sąskaitas faktūras. „(duomenys neskelbtini) 2“ pagal sąskaitas pervesdavo pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pinigus paimdavo M. B., juos perduodavo arba jam, arba V. N.. Pasiėmę sutartus procentus, likusius pinigus jis atiduodavo UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ atstovui. M. B. ir V. N. susitikimuose su D. Š. nebūdavo. Jis pats bendraudavo su fiktyvaus sandorio šalimis nenorėdamas, kad jos susitiktų. Mano, kad D. Š. M. B. nepažinojo, nes kitaip nebūtu gavęs tų 2 procentų. Gali būti, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ gavo apie 3000 Lt.

Kaltinamojo V. N. teiginius, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas ir neteisingai surašyti jo apklausų protokolai, paneigia BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka teisme kaip liudytojas apklaustas finansinių nusikaltimų tyrimo tyrėjas V. B.. Jis parodė, kad kaltinamojo apklausa buvo atliekama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos patalpose, visos apklausos buvo atliekamos dalyvaujant V. N. gynėjui. V. N. buvo išaiškintos BPK numatytos teisės, taip pat ir teisė pareikšti pastabas dėl apklausos protokolo. Apklausų protokolus kaltinamasis perskaitė kartu su jo gynėju. Dėl surašytų apklausos protokolų pastabų nepareiškė, protokolus pasirašė. Tik vėlesnių apklausų metu, tiriant kitų jo padarytų nusikalstamų veiksmų aplinkybes, V. N. atsisakė duoti parodymus, reikšdamas nepasitenkinimą tuo, kad yra atskirinėjami ikiteisminiai tyrimai, dėl kurių jam gali atsirasti daug teistumų. Iš Įtariamojo papildomos apklausos protokolo (b. l. 92–93, t. 4) turinio matyti, kad apklausiamas kaip įtariamasis V. N. nurodė fiktyvaus sandorio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ aplinkybes, kartu su advokatu perskaitė ir pasirašė protokolą.

Kaltinamojo V. N. teiginiai, kad kratos metu jo bute rastus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvalų antspaudą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ čekių knygelę, 2007-04-16 PVM sąskaitos faktūros, serija ŠAN Nr. 00028, dėl prekių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ antrąjį egzempliorių jo automobilio salone paliko girtas M. B., vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo padėtį, nes kaltinamojo V. N. nurodytų aplinkybių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas teisme kaltinamasis M. B. nepatvirtino, jų nepatvirtina ir jokie kiti bylos duomenys. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamieji M. B. ir V. N., ir G. L., kuriam ikiteisminis atskirtas, turėdami tikslą pasisavinti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyvius dokumentus ruošė bendrais veiksmais.

Taigi byloje esančių duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji D. Š., M. B. ir V. N. veikė tiesiogine tyčia, nes kaltinamieji suprato, jog svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu ir numatė, kad dėl to UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ šio turto neteks, ir to norėjo. Kaip jau minėta nuosprendyje anksčiau, svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. D. Š. pasisavinus jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ turtą, tolesni kaltininkų veiksmai su juo (pinigų perdavimas vienas kitam, jų pasidalijimas) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Taigi nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamieji D. Š., M. B. ir V. N. bendrais veiksmais pasisavino didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ turtą – 140416,65 Lt, padarė BK 183 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis D. Š. pripažįsta, kad netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus perduodavo bendrovės buhalterijai. 2008-11-06 specialisto išvadoje Nr.5-3/89 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ laikotarpiu nuo 2007-04-03 iki 2007-05-21 ūkines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė dokumentais, kurių rekvizitai – ūkinių operacijų turinys ir rezultatas pinigine ir kiekine išraiška – neatitinka tikrovės, todėl pagal apskaitos dokumentų rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo. Šioje specialisto išvadoje konstatuota, kad 2007-05-25 elektroniniu būdu pateiktoje Klaipėdos apskrities VMI UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2007-04-30 sumažino duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM 21420 Lt. 2008-09-25 UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ elektroniniu būdu pateikė VMI patikslintą Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2007-04-30, įrašydama patikslintus duomenis ir deklaruodama papildomai mokėtiną 21 420 Lt PVM. UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ atsiskaitė su valstybe dėl laikotarpio nuo 2007-04-01 iki 2007-04-30 pridėtinės vertės 21 420 Lt mokesčio patikslinimo. 2008-09-25 mokėjimo nurodymais Nr. 111, Nr. 112 sumokėjo į valstybės biudžetą atitinkamai 5000 Lt ir 11957 Lt, Klaipėdos VMI atliko vidinius mokesčių įskaitymus 3763 Lt, 220 Lt, 19 Lt, 461 Lt (t. 2, b. l. 6–18). Taigi šie duomenys leidžia teigti, kad D. Š., perduodamas netikrus dokumentus bendrovės buhalteriui, suprato ir žinojo, kad bendrovei pateikus tikrovės neatitinkančią PVM mokesčio deklaraciją, atsiras jo norimos pasekmės – galimybė įgyti valstybės biudžeto lėšų – nesumokėtų PVM mokesčių pavidalu. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą apgaule. Taigi kaltinamųjų D. Š., M. B. bei V. N. veiksmuose, kurie žinojo ir suprato, kad nėra paties PVM objekto, nes dokumentuose nurodytų prekių UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko, yra esminis sukčiavimo požymis – apgaulės panaudojimas prieš turto savininką, šiuo atveju, prieš valstybę, turint tikslą įgyti turtinę teisę ir panaikinti turtinę prievolę – sumokėti Lietuvos Respublikos biudžetui 21420 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Kaltinimas dėl sukčiavimo kaltinamajam D. Š. pareikštas pagal BK 25 str. 3 d. 182 str. 1 d., kaltinamiesiems M. B. ir V. N. – pagal BK 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. Kaltinimas visiems trims kaltinamiesiems pareikštas nurodant, kad kaltinamieji sukčiavo dalyvaudami organizuotoje grupėje.

Kaip jau nuosprendyje minėta, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

Nustatytos bylos aplinkybės leidžia teigti, kad D. Š. ir G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, bendravimas buvo fragmentiškas, byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad kaltinamieji D. Š., M. B. ir V. N. tarpusavyje bendravo ruošdami svetimo turto pasisavinimo planą, kuriame būtų numatytos ir suderintos nusikaltimo padarymo detalės, susitarta dėl kiekvieno bendrininko daromų veiksmų turinio, pobūdžio, laiko ar jų vaidmenų, užduočių pasiskirstymo. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis D. Š. nebuvo susitikęs su M. B. ir V. N. nei netikrų dokumentų gaminimo stadijoje, nei pasidalijant D. Š. pasisavintus UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ pinigus. Iš bylos duomenų matyti, kad netikrus dokumentus ir M. B. iš banko paimtus pinigus D. Š. perduodavo G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas. G. L. apklausiamas teisme parodė, kad stengėsi veikti taip, jog kaltinamasis D. Š. nesusitiktų ir nebendrautų su M. B. ir V. N.. Tai leidžia teigti, kad darydami šį nusikaltimą D. Š. bendravo su G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, o jis su kaltinamaisiais M. B. ir V. N.. Šios teisme nepaneigtos aplinkybės nepatvirtina kaltinamajame akte nurodytų kaltinimų D. Š., M. B. ir V. N., jog darydami nusikalstamas veikas jie veikė dalyvaudami organizuotoje grupėje. Atkreiptinas dėmesys ir šiuo atveju į tai, kad nors kaltinamiesiems D. Š., M. B. bei V. N. pateiktuose kaltinimuose ir teigiama, jog jie veikė organizuota grupe, tačiau kaltinamajame akte nesuformuluota aiški ir nedviprasmiška išvada, kas buvo jų padaryto nusikaltimo organizatorius. Taigi šiuo atveju negalima teigti, kad bendrininkų – ir asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, grupė buvo pastovi, veikė ilgą laiką ir intensyviai. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamųjų D. Š., M. B. ir V. N. nebuvo tokio organizuotumo lygio, jog būtų galima juos pripažinti organizuota grupe. D. Š., M. B. ir V. N., atlikdami tiek turto pasisavinimo, tiek sukčiavimo veiksmus, veikė kaip bendravykdžiai. Be to, ir šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl sukčiavimo D. Š., M. B. ir V. N., kaip organizuotos grupės nariams, pateikti skirtingi kaltinimai – D. Š. pagal BK 25 str. 3 d. 182 str. 1 d., o M. B. ir V. N. pagal BK 25 str. 3 d. 182 str. 2 d., kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje. Atsižvelgiant į kaltinamiesiems pareikšto kaltinimo turinį, ir šiuo atveju būtų galima prielaida, kad buvo padaryta rašymo klaida surašant kaltinamąjį aktą, nurodant ne BK 182 str. 2 d., esant nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – organizuotai grupei, o BK 182 str. 1 dalį, tačiau toks pat D. Š. veikos teisinis įvertinimas nurodytas ir pranešimuose apie įtarimą (t. 4, b. l. 130–131, 140–142). Kaltinimą teisiamajame posėdyje palaikiusi prokurorė taip pat prašė kaltinamąjį D. Š. pripažinti kaltu pagal BK 25 str. 3 d. 182 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę. Teismas mano, kad kaltinamajame akte padaryta išvada, kad D. Š., M. B. ir V. N. padarė nusikalstamas veikas veikdami organizuota grupe, nėra pakankamai motyvuota, todėl iš kaltinimo šalintina. Kaltinamųjų D. Š., M. B. ir V. N. nusikalstamos veikos iš BK 25 str. 3 d. 183 str. 2 d., BK 25 str. 3 d. 182 str. 1 d. perkvalifikuotinos pagal BK 183 str. 2 d., BK 182 str. 1 d.

2006-10-11 UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad D. Š. buvo išrinktas bendrovės direktoriumi (t. 2, b. l. 28).

D. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr. IX- 574 21 str. 1 d. buvo atsakingas ir už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d., 3 d., pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ buhalterijos apskaitai aiškiai netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – PVM sąskaitas faktūras: 2007-04-03 serija ŠAN Nr. 00021, 2007-04-06 serija ŠAN Nr. 00022, 2007-04-11 serija ŠAN Nr. 00025, 2007-04-12 serija ŠAN Nr. 00026, 2007-04-13 serija ŠAN Nr. 00027, 2007-04-16 serija ŠAN Nr. 00028, 2007-04-26 serija ŠAN Nr. 00035, kasos pajamų orderių kvitus: 2007-04-06 serija ŠAN Nr. 00028, 2007-04-11 serija ŠAN Nr. 00029, 2007-04-12 serija ŠAN Nr. 00030 bei aiškiai netikrus duomenis apie pinigų sumokėjimą iš UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke ,,Hansabankas“ pagal 2007-05-18, 2007-05-21 bankinius mokėjimo nurodymus. Tokiu būdu kaltinamasis D. Š. buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – prekių įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 140416,65 Lt. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo kyla padarinių, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. 2008-11-06 specialisto išvadoje Nr.5-3/89 ,,Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ laikotarpiu nuo 2007-04-03 iki 2007-05-21 ūkines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė dokumentais, kurių rekvizitai – ūkinių operacijų turinys ir rezultatas pinigine ir kiekine išraiška – neatitinka tikrovės, todėl pagal apskaitos dokumentų rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo. Dėl teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi kaltinamasis D. Š. apgaulingai tvarkė bendrovės apskaitą. Jo veika kvalifikuotina pagal BK 222 str. 1 d.

Dėl juridinių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ nusikalstamų veikų

Dėl V. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 182 str.1 d., BK 220 str.1 d. ir D. Š. inkriminuotų veikų pagal BK 182 str.1 d., BK 222 str.1 d. šioje byloje kaltinimai pareikšti ir UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ bei UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ kaip juridiniams asmenims. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu buvo nustatytos visos BK 20 str. 2 d. nurodytos sąlygos, kai už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas turėtų atsakyti ir juridinis asmuo. BK 20 str. 2 d. įtvirtina juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Juridinio asmens kaltė yra nustatoma pagal fizinio asmens įgalinimų ribas bei jo veiksmų tikslą. Inkriminuotos ir pripažintos įrodytomis V. K. ir D. Š. veikos yra tyčinės. Ir V. K., ir D. Š. visiškai atitinka fizinio asmens, nurodyto LR BK 20 str., požymius. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jų tyčia buvo nukreipta, siekiant UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ (V. K.) ir UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ naudos ar interesų patenkinimo, įgyjant turtinę teisę į valstybės biudžetui priklausančias lėšas ir panaikinant turtinę prievolę, apgaulingai vesti finansinę apskaitą, pateikti neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą.

Konkrečios fizinio asmens pareigos juridiniame asmenyje ar šių pareigų pavadinimas įtakos, kvalifikuojant veiką, neturi, kadangi teisinę reikšmę turi ne einamų pareigų pavadinimas, o galimybė ar teisė pagal einamas pareigas įgyvendinti juridinio asmens subjektiškumą bei formuoti juridinio asmens valią tiek išorinėje juridinio asmens veiklos sferoje, tiek ir juridinio asmens viduje. Baudžiamajame kodekse juridinis asmuo identifikuojamas tik su vadovaujančiuoju juridinio asmens personalu – asmenimis, einančiais vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje. Tai reiškia, jog tik tokio fizinio asmens, kuris ėjo vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir būtent dėl šių pareigų ėjimo turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti juridinio asmens vardu sprendimus, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veika gali būti laikoma juridinio asmens veikla. Jokiu kitu atveju fizinio asmens veika negali būti priskiriama juridiniam asmeniui.

Darbo sutartis Nr. 1 (b. l. 107–111, t.1) patvirtina, kad V. K. nuo 2003 10 01 iki 2006 05 11 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ vadybininku, o nuo 2006 05 12 – direktoriumi. 2005 01 01 įsakymas Nr. 45 patvirtina, kad V. K. turėjo teisę išrašyti ir pasirašyti PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo ir išdavimo dokumentus (t. 1, b.l . 94). 2006-10-11 UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad D. Š. buvo išrinktas bendrovės direktoriumi (t. 2, b. l. 28).

V. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ vadybininku, o nuo 2006 05 12 direktoriumi, ir D. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ direktoriumi, turėjo teisę įgyvendinti juridinio asmens subjektiškumą bei formuoti jo valią. Ir V. K., ir D. Š. pagal užimamas pareigas ir jiems suteiktus įgaliojimus galėjo vykdyti pirkimus bei organizuoti bendrovės darbą. Kaltinimuose nurodytos veikos kaltinamiesiems yra tik formali išorinė tariamos juridinio asmens valios išraiška, todėl darytina išvada, jog tiek V. K., tiek D. Š. veiksmai atitiko tiek jų, tiek juridinio asmens interesus, o juridiniai asmenys – UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ buvo kaip priemonė fiziniams asmenims – UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ direktoriui V. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ direktoriui D. Š. įvykdyti nusikalstamas veikas. Esant tokiai fizinio asmens ir juridinio asmens sąveikai, už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas atsakomybė atsiranda ir juridiniam asmeniui. UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ pagrįstai kaltinama dėl apgaulės būdu turtinės teisės įgijimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir turtinės prievolės panaikinimo bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą, o UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ dėl apgaulės būdu turtinės teisės įgijimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir turtinės prievolės panaikinimo bei dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Ir V. K., ir D. Š. būdami bendrovių direktoriais, V. K. ir vienu iš akcininkų, buvo atsakingi už įmonės finansinės atskaitomybės teisingumą, ir jų viena iš pareigų buvo kontroliuoti su atskaitomybės rengimu ir teikimu susijusius duomenis. Kaip nurodyta kaltinime, bendrovės darbuotojai įtraukė pateikiamus PVM sąskaitų faktūrų duomenis į buhalterinę apskaitą nieko nežinodami apie šiuose dokumentuose nurodytų duomenų tikrumą, o bendrovių vadovai V. K. ir D. Š. žinojo, jog tie duomenys yra netikri. Šiuo atveju darbuotojai veikė įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įtraukė visus turimus duomenis į finansinę apskaitą ir nustatytąja tvarka teikė PVM deklaracijas bei pelno mokesčio deklaracijas. Todėl yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini) 2“, veikdami per V. K. ir D. Š. – kaip asmenis, turinčius teisę veikti ir priimti sprendimus bendrovės vardu, kontroliuoti jų veiklą, teikdami finansinės atskaitomybės dokumentus, siekė asmeninės naudos praturtėti, įgyti turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir panaikinti prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 182 str.1 d., BK 220 str.1 d., o UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ padarytos nusikalstamos veikos – pagal BK 182 str.1 d., BK 222 str.1 d.

Dėl bausmių skyrimo

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 2 d. Teismas pažymi, kad kaltinamasis V. K. padarė 4 nusikalstamas veikas – 1 sunkų ir 3 nesunkius nusikaltimus kaltinamasis E. A. padarė vieną sunkų ir 1 nesunkų nusikaltimus, D. Š. padarė 1 sunkų, 1 apysunkį ir 1 nesunkų nusikaltimus, M. B. ir V. N. padarė 1 sunkų ir 1 nesunkų nusikaltimus.

Kaltinamasis M. B. anksčiau baustas už baudžiamojo nusižengimą pagal BK 221 str. 1 d., V. N. teistas už nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. 24 MGL bauda, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis E. A. 2011 04 12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nubaustas pagal BK 183 str. 1 d., 182 str. 1 d., 203 str. 1 d., 222 str. 1 d. 300 str. 1 d. už veikas padarytas 2005 m. lapkričio-2006 m. sausio mėnesiais.

Kaltinamieji V. K. ir D. Š. nusikalto pirmą kartą. Byloje nėra duomenų apie jų padarytus administracinius nusižengimus. Kaltinamieji V. K. ir E. A. nusikalstamas veikas padarė 2005 metų gruodžio-2006 metų sausio mėnesiais, kaltais prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis V. K. atlygino visą bendrovei „(duomenys neskelbtini) 1“ padarytą žalą, kaltinamasis D. Š. atlygino dalį padarytos žalos, sudarė įsiskolinimo mokėjimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ dėl įsiskolinimo grąžinimo tvarkos ir sąlygų. Tai pripažintina jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Teismas taip pat pažymi, kad nuo jų padarytų nusikaltimų praėjo daug laiko – daugiau kaip 5 metai, per šį laikotarpį jie naujų nusikaltimų ar administracinės teisės pažeidimų nepadarė. Teismo nuomone, tai patvirtina kaltinamųjų V. K. ir D. Š. siekimą pasitaisyti, patvirtina, kad jų padarytos nusikalstamos veikos buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o ne dėl suformavusio neigiamo požiūrio į įstatymų laikymąsi. Kaltinamasis V. K. vedęs, šeimoje auga du kaltinamojo išlaikomi vaikai, gimę 1995 ir 2002 metais. Kaltinamojo D. Š. šeimoje auga jo išlaikoma 2006 metais gimusi duktė. Taigi, nurodytos aplinkybės numato galimybę taikyti kaltinamiesiems V. K. ir D. Š. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Įstatymo leidėjas tokią galimybę numato taikant BK 62 str., 54 str. 3d. nuostatas.

Atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad, skiriant bausmę pagal BK 183 str. 2 d., kaltinamiesiems V. K. ir D. Š. yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamasis V. K. visiškai atlygino, o D. Š. atlygino dalį padarytos turtinės žalos, sudarė įsiskolinimo mokėjimo sutartį. Taigi, byloje yra nustatytos dvi kaltinamųjų V. K. ir D. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis V. K. išlaiko du vaikus, iš jų vieną mažametį, kaltinamasis D. Š. vieną mažametę dukrą, kurių dėl įstatyme numatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės nebūtų kam prižiūrėti ir jais rūpintis. Gramatinis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimas reikštų, jog skiriant švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę šiuo BK 62 straipsnio punktu gali būti remiamasi tik tada, kai kaltininkas išlaiko, rūpinasi ne mažiau kaip dviem mažamečiais vaikais. Tačiau teismų praktikoje BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas taikomas ir tais atvejais, kai kaltininkas turi vieną mažametį vaiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-450/2005, 2K-211/2006, 2K-615/2007). Tokią nuomonę išsakė ir išplėstinė septynių teisėjų kolegija, padarydama išvadą, kad teisingumo principas (BK 54 straipsnio 3 dalis) reikalauja užtikrinti kiekvieno mažamečio vaiko, kurį išlaiko, prižiūri kaltininkas, interesus. Dėl to BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai kaltininkas turi vieną mažametį vaiką ir teismui kyla pareiga saugoti kiekvieno mažamečio vaiko, kurį išlaiko, prižiūri kaltininkas, interesus, todėl nėra pagrindo keisti susiformavusią BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo praktiką. (kasacinė nutartis 2K-7-287/2009).

Atsižvelgdamas į išdėstytą, į visas bylos aplinkybes, manytina, kad teismo parinkta kita bausmė neprieštarauja teisingumo principo reikalavimams. Skiriant V. K. ir D. Š. bausmę pagal BK 183 str. 2 d., yra pagrindas vadovautis BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatomis.

Kaltinamasis E. A., kaip jau minėta, 2011 04 12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nubaustas už analogiškas veikas padarytas 2005 m. lapkričio-2006 m. sausio mėnesiais, yra atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl kitų, tuo pačiu laikotarpiu padarytų nusikalstamų veikų. Tai leidžia teigti, kad jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, kad šiuo nuosprendžiu nustatytų veikų padarymas nėra atsitiktinio pobūdžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, tuo metu nepalankiai susiklosčiusius kaltinamojo šeimos santykius, į tai, kad po nusikaltimų padarymo praėjo daug laiko, per kurį E. A. nepadarė naujų nusikaltimų, pagal BK 183 str. 2 d. jam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė, negu sankcijoje už šį nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe. Taip pat pažymėtina, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl M. B. padarytų nusikalstamų veikų su kitais asmenimis. Skirtina laisvės atėmimo bausmė. Byloje nėra nustatyta kaltinamojo V. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikas padarė bendrininkų grupe. Taip pat pažymėtina, kad jo atžvilgiu taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų, padarytų su kitais asmenimis. Tai leidžia teigti, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinio pobūdžio, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į įstatymų laikymąsi. Jam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė.

UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ anksčiau neteistos, atlygino valstybei padarytą žalą. UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ 2011 02 11 į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėjo 9793 Lt PVM 5920 Lt pelno mokesčio (t. 4 b. l. 27-30), Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 04 09 raštas Nr. (8.6)-D2-3910 patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ taip pat sumokėjo papildomai apskaičiuotą Pridėtinės vertės mokestį už 2007 m. balandžio mėnesį, t. y. atlygino padarytą Valstybei žalą (t. 4 b. l. 170). Skiriant bausmes juridiniams asmenims teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgdamas ir į teisingumo bei ekonomijos principus. Iš pateiktų byloje duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ dirba 20, UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ 16 žmonių. Skiriant BK 43 str. 1 d. 1 p, 2 p. numatytas bausmes netektų darbo nemažas skaičius asmenų ir tai neabejotinai sukeltų neigiamas pasekmes šių asmenų šeimoms dėl sumažėjusių gaunamų darbo pajamų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, juridiniams asmenims UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos baudos.

2011 02 09 Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu laikinai apribota UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos AVMI byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ nesumokėtų 15713 Lt mokesčių (t. 4, b. l. 22). Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas nuo ieškinio atsisakė, nes UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ 2011 02 11 į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėjo 9793 Lt PVM ir 5920 Lt pelno mokesčio – iš viso 15713 Lt (t. 4 b. l. 27-30). Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 02 09 nutarimas dėl laikino UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ nuosavybės teisės apribojimo į butą (duomenys neskelbtini) panaikintinas.

Daiktiniai įrodymai – 2 kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais palikti saugoti su byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 182 str. 1 d., 220 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., taikant 62 str. 2 d. 2 p., nubausti 80 MGL (10000 Lt) bauda,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. – 40 MGL (5000 Lt) bauda,pagal BK 220 str. 1 d. – 40 MGL (5000 Lt) bauda,

pagal BK 300 str. 1 d. – 50 MGL (6250 Lt) bauda.

Vadovaujanti BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. paskirtąsias bausme subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 80 MGL (10000 Lt) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

E. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 182 str. 1 d. ir nubausti:

pagal BK 183 str. 2 d. – laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 9 mėnesiams,

pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str.1 d., 5 d. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 04 12 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 80 MGL (10000 Lt) baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – suimti.

D. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 182 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir nubausti:

pagal BK 183 str. 2 d., taikant BK 62 str. 2 d. 2 p., nubausti 80 MGL (10000 Lt) bauda,pagal BK 182 str. 1 d. – 50 MGL (6250 Lt) bauda,

pagal BK 222 str. 1 d. – 40 MGL ( 5000 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 80 MGL (10000 Lt) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 182 str. 1 d. ir nubausti:

pagal BK 183 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams,

pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-21 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo ir 15 MGL baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą.

V. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 182 str. 1 d. ir nubausti:

pagal BK 183 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams,

pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-19 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 metus laisvės atėmimo ir 24 MGL baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – suimti.

UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ pripažinti kalta pagal 20 str. 2 d. 182 str. 1 d., 20 str. 2 d. 220 str. 1 d. ir nubausti:

pagal 20 str. 2 d. 182 str. 1 d. – 50 MGL (6250 Lt) bauda,

pagal 20 str. 2 d. 220 str. 1 d. – 40 MGL (5000 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 60 MGL (7500 Lt) baudą.

UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ pripažinti kalta pagal 20 str. 2 d. 182 str. 1 d., 20 str. 2 d. 220 str. 1 d. ir nubausti:

pagal 20 str. 2 d. 182 str. 1 d. – 50 MGL (6250 Lt) bauda,

pagal 20 str. 2 d. 222 str. 1 d. – 40 MGL (5000 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 60 MGL (7500 Lt) baudą.

Panaikinti 2011 02 09 Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu laikinai apribotą UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Daiktinius įrodymus – 2 kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Valentinas Janonis