- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-21
- Bylos Nr.
- 2K-211/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Rimantas Baumilas, Vytautas Masiokas (pran.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteista pagal BK 214 straipsnį 30 parų arešto, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį 20 parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 30 parų arešto.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąją iki 2005 m. gruodžio 1 d. pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
Apeliacine tvarka nuosprendis neskųstas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. nuteista už tai, kad 2005 m. sausio 25 d., 21.26 val., Panevėžyje, parduotuvėje „IKI“, tyčia, neturėdama leidimo neteisėtai panaudojo svetimą, R. Š. išduotą, mokėjimo instrumentą – AB Vilniaus bankas mokėjimo kortelę VISA Electron Nr. ,,duomenys neskelbtini“ finansinei operacijai inicijuoti, t. y. svetimą mokėjimo kortelę pateikė parduotuvės kasos darbuotojai atsiskaityti už prekes 212,40 Lt sumai ir taip apgaule pasikėsino įgyti svetimą, R. Š. turtą – 212,40 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes R. Š. mokėjimo kortelę buvo užblokavusi.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti paskirtą subendrintą 30 parų arešto bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams 25 dienoms. Taip pat prašo panaikinti BK 62 ir 75 straipsnių taikymą, nes tam nebuvo pagrindų ir sąlygų. BK 64 straipsnis taikytas pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytas bausmių subendrinimo taisykles, todėl nuosprendis keistinas ir dėl šios dalies.
Kasatorius nurodo, kad teismas, skirdamas A. R. už padarytas nusikalstamas veikas straipsnių sankcijose numatytas arešto bausmes, nepritaikė nei vieno iš BK 62 straipsnio 3 dalyje galimų bausmės švelninimo būdų. Tačiau, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktu, t. y. kad A. R. viena išlaiko mažametį sūnų, kurio dėl paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, nepagrįstai taikė BK 75 straipsnį ir atidėjo paskirtos bausmės vykdymą. Išvadą, kad A. R. pati augina ir išlaiko mažametį sūnų, kurio dėl paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti, teismas padarė remdamasis posėdžio metu pateikta gimimo liudijimo kopija. Kasatorius pateikia Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos raštą iš kurio matyti, kad šiuo metu nuteistosios sūnui nustatyta laikinoji globa ir jis apgyvendintas A. Bandzos vaikų globos namuose. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad A. R. to paties teismo 2004 m. spalio 8 d. nuosprendžiu taikytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas teigiamų rezultatų nedavė, bausmės tikslai pasiekti nebuvo, nes naujas nuskalstamas veikas (apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą) ji padarė praėjus trims mėnesiams po minėto nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. 2005 m. sausio 25 d. Nors BK 75 straipsnis formaliai nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad tokiam asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei į tai, kad A. R. praeityje teista du kartus už savanaudiškus nusikaltimus, 2004 m. spalio 8 d. nuosprendžiu teismo paskirto įpareigojimo atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą žalą nėra įvykdžiusi, kasatorius mano, kad pakartotinai taikyti BK 75 straipsnį, nesant tam pagrindo ir sąlygų, yra neteisinga.
Be to, kasatorius nurodo, kad teismas pažeidė BK 64 straipsnyje nustatytas bausmių subendrinimo taisykles. Kadangi teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodo, kad bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, tačiau rezoliucinėje dalyje bausmes visiškai sudeda, todėl keistina ir ši nuosprendžio dalis. BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Kadangi 2004 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė yra didesnė, ji nebuvo atlikta, todėl prie jos ir turi būti pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 62 ir 75 straipsnių nuostatų taikymo
Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 62 ir 75 straipsnių nuostatų taikymo pagrįsti.
BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. R. viena išlaiko mažametį sūnų, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, todėl taikė BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Tačiau iš paskirtų bausmių už abi nusikalstamas veikas matyti, kad teismas A. R. nepaskyrė mažesnių bausmių, negu numatyta straipsnių sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas, bei nepaskyrė švelnesnę bausmės rūšį (BK 62 straipsnio 3 dalis). Taigi teismas, nurodęs, kad taiko minėto straipsnio nuostatas, jų netaikė, nes paskyrė straipsnių sankcijose numatytas arešto bausmes, kurių dydis nustatytas atsižvelgiant į BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikyti A. R. BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo, nes kasatoriaus pateiktas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos raštas patvirtina, kad nuteistosios sūnui 2002 m. gegužės 21 d. nustatyta laikinoji globa ir jis apgyvendintas A. Bandzos vaikų globos namuose. Taigi A. R. sūnaus neišlaiko ir neprižiūri. Minėto straipsnio taikymas naikintinas.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau teismas privalo padaryti motyvuotą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tokios išvados nepadarė, taigi nemotyvuotai, neįvertinęs, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikė minėto straipsnio nuostatas. Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas A. R. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus tik trims mėnesiams po ankstesnio nuosprendžio įsiteisėjimo, anksčiau teista du kartus už savanaudiškus nusikaltimus, nedirba, sūnaus neprižiūri, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatos A. R. taikytos netinkamai.
A. R. naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę subendrino su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Tačiau teismas, nurodęs, kad bausmes subendrina dalinio sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 3 dalis), galutinę subendrintą bausmę visiškai sudėjo, todėl keistina ir ši nuosprendžio dalis. Kadangi neatliktos bausmės dalis didesnė, tai prie jos (vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo) iš dalies pridėtina skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis).
Teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto taikymą.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti 2005 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę A. R. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams 20 dienų.