Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-07-29 · Civilinė byla Nr. e2-24424-820/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-29
Bylos Nr.
e2-24424-820/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Pajeda
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Deneira“
Atsakovas
V. P.
Civilinė byla Nr. e2-24424-820/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17844-2016-2
Procesinio dokumento kategorija: 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2.(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Deneira“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 141,91 EUR negrąžintos paskolos, 27,02 EUR materialiųjų palūkanų, 127,72 EUR delspinigių, 34,71 EUR išlaidų už raginimų siuntimą, 23,17 EUR baudą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2010 m. sausio 29 d. pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ su atsakovu nuotoliniu būdu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 400 Lt dydžio kreditą. Atsakovas įsipareigojo pradiniam kreditoriui sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis suteiktą kreditą bei kitas įmokas. Pradinis kreditorius 2013 m. lapkričio 5 d. Gautinų sumų pirkimo sutartimi ir šios sutarties priedais visas savo reikalavimo teises į skolininkus, iš kurių vienas yra atsakovas, perleido UAB „Deneira“. Atsakovas savo įsipareigojimų nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovui tinkamai neįvykdė. Esant šioms aplinkybėms ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 141,91 EUR negrąžintos skolos, 27,02 EUR materialiąsias palūkanas, 127,72 EUR delspinigius, 34,71 EUR išlaidas už raginimų siuntimą, 23,17 EUR baudą. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Remdamasis nurodytais pagrindais ieškovas prašo patenkinti ieškinį.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti 2016 m. liepos 14 d. CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti 2016 m. liepos 14 d. viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ su atsakovu 2010 m. sausio 29 d. nuotoliniu būdu sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 115,85 EUR (400 Lt) dydžio paskolą 30 dienų terminui (e. b. l. 20, 22 – 31, 32, 33). Atsakovas, ieškovo teigimu, paimto kredito nustatytu terminu negrąžino. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal 2013 m. lapkričio 5 d. tarp pirminio kreditoriaus UAB „Ferratum“ ir ieškovo UAB „Deneira“ sudarytą Gautinų sumų pirkimo sutartį Nr. 017 ir šios sutarties priedus, visas savo reikalavimo teises į skolininkus, iš kurių vienas yra atsakovas, pradinis kreditorius perleido ieškovui (e. b. l. 6 – 15, 18). Remiantis CK 6.101 straipsnio 2 dalimi reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas (e. b. l. 17, 19). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovui buvo suteikta 115,85 EUR (400 Lt) dydžio paskola ir paskaičiuotas 26,06 EUR (90 Lt) paskolos suteikimo mokestis, todėl ieškovo prašoma priteisti skola, susidariusi dėl paimto ir negrąžinto kredito bei kredito suteikimo mokesčio, yra 141,91 EUR. Kadangi atsakovas nevykdė prievolės grąžinti pirminiam kreditoriui susidariusią skolą, taip pat neatsiskaitė su reikalavimo teises perėmusiu ieškovu (CPK 178 str.), ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 141,91 EUR skolos (CK 6.63 str., 6.200 str., 6.870 str., 6.873 str.).

CK 6.874 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti jam 5 pro. dydžio metines palūkanas už pavėluotą atsiskaitymą, kuris sudaro 27,02 EUR(e. b. l. 38), yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str.).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 127,72 delspinigių už termino grąžintą paimtą paskolą praleidimą. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Sudaryta paskolos sutartimi šalys susitarė dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių nuo pradelstos sumokėti sumos (sutarties 8.2 p.). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas tokių sutarties laisvės ribojimo atvejų – Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, taip pat sutarties šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo ir protingumo principus, mano, jog tinkami ir protingi būtų 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, kurie nagrinėjamu atveju sudarytų 12,77 EUR (141,91 EUR x 0,05 proc. x 180 d.). Sudarytos paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punkte taip pat numatyta, kad jeigu paskolos davėjas delsia grąžinti paskolą ar jos dalį ir/ar delsia sumokėti paskolos mokestį ar jo dalį ilgiau kaip 45 kalendorines dienas po paskolos termino pabaigos, paskolos gavėjas privalo papildomai sumokėti paskolos davėjui vienkartinę 23,17 EUR (80 Lt) dydžio baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių susitarimas dėl delspinigių ir baudos mokėjimo sutarties pažeidimo atveju, laikytinas šalių susitarimu dėl netesybų mokėjimo (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007 ir kt.). Nagrinėjamu atveju už tą patį sutarties pažeidimą sutartyje numatant atsakovo pareigą mokėti ir delspinigius, ir baudą, t.y. dvigubas netesybas, reiškia dvigubos atsakomybės taikymą atsakovo atžvilgiu, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), bei sudaro prielaidas kreditoriui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Tais atvejais, kai kreditorius prašo priteisti dviejų rūšių netesybas, taikytinas netesybų įskaitymo principas, kurio esmė yra ta, jog kreditoriui priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Taigi šiuo atveju ieškovui priteisiama 23,17 EUR dydžio baudos suma, kuri apima 12,77 EUR delspinigių sumą. Ieškovas reikalaudamas didesnių nuostolių turi juos įrodyti, o šioje byloje to nepadarė.

Taip pat ieškovas, vadovaudamasis sutarties 8.1 punktu, prašo priteisti jam iš atsakovo 34,71 EUR už raginimų sumokėti skolą atsakovui siuntimą. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų (CPK 178 str.), patvirtinančių, kad tokie raginimai buvo siųsti atsakovui. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad patyrė prašomas priteisti išlaidas už raginimų siuntimą atsakovui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam 34,71 EUR už raginimų atsakovui siuntimą atmestinas.

Taip pat ieškovui iš atsakovo priteistinos įstatyme numatytos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (192,10 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str., 6.37 str.).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 15 EUR dydžio žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos iš atsakovo. Šiuo atveju teismas patenkino 54 % ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 8,10 EUR bylinėjimosi išlaidų (15 EUR x 54 %) (CPK 93 str. 2 d.).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymų nustatytos minimalios sumos, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 92, 93, 142, 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Deneira“ (į. k. 302880890) naudai 141,91 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą ir 91 euro centą) skolos, 27,02 EUR (dvidešimt septynis eurus ir 2 euro centus) materialiąsias palūkanas, 23,17 EUR (dvidešimt tris eurus ir 17 euro centų) baudą, 5 % (penkių procentų) dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 192,10 EUR (vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų ir 10 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2016 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,10 EUR (aštuonis eurus ir 10 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovui, jog jis negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Pajeda