Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovėms Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 34–38), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 4k-5757; 2) panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2017 m. liepos 17 d. raštą Nr. 3S-8824 atsisakyti nustatyti draustumą privalomuoju sveikatos draudimu; 3) įpareigoti atsakoves priimti sprendimą pripažinti jo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 6 d.

Nurodo, kad 2015–2016 m. jis mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą Covenant Christian vidurinėje mokykloje Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau - ir JAV). Mokyklą baigė 2016 m. gegužės 28 d. ir gavo atestatą, kuris pripažintas Lietuvos Respublikoje. Šio atestato pagrindu 2016 m. įstojo ir mokosi Vadybos ir ekonomikos universitete (ISM) Vilniuje.

Pareiškėjo teigimu, jis, kaip bendrojo lavinimo mokyklos moksleivis neturėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų, tačiau jos buvo nurašytos nuo jo sąskaitos priverstinai (iš viso 189 Eur).

Nurodo, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2017 m. liepos 17 d. raštu atsakė, kad apdraustaisiais pagal LR Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir SDĮ) 6 straipsnio 4 dalies 6 punktą laikomi tik tie mokiniai, kurie mokosi Lietuvos Respublikos bendrojo ugdymo mokyklose, todėl PSD įmokas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 6 d. privalėjo sumokėti pats. Nesutikdamas su tokiu atsakymu, su skundu kreipėsi į VLK, papildomai paaiškino, kad kol mokėsi JAV, jis nebuvo išvykęs nuolat gyventi į JAV, ten neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, gyveno skirtingose šeimose ir apytikriai kas penkis mėnesius grįždavo į Lietuvą, todėl išvykimo nedeklaravo. Taigi, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 6 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, nuolatinis Lietuvos gyventojas (jo namai, šeima, banko sąskaita ir kita buitinių, socialinių ryšių visuma buvo ir yra Lietuvoje, o išvykdavo tik laikinai), moksleivis, jo tėvai gyvena, dirba ir moka mokesčius Lietuvoje, todėl pagal SDĮ 6 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostatas turėjo būti pripažintas apdraustuoju PSD kaip ir kiti moksleiviai.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovių sprendimuose nurodytais argumentais ir teigia, kad jis 2015–2016 m. atitiko SDĮ 6 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytą trečiąją asmenų grupę (mokiniai, kurie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdienio mokymosi proceso organizavimo būdu <…>), nes įgijo tokį pat išsilavinimą, kaip ir kiti moksleiviai, kurie baigė vidurinę mokyklą Lietuvoje. Todėl skundžiami sprendimai pažeidžia jo teises, menkina jo socialinę padėtį lyginant su kitais vidurinėse mokyklose besimokiusiais mokiniais, kurie įgijo tokį pat išsilavinimą kaip ir jis, be to, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Pareiškėjo teigimu, SDĮ nustato labai platų asmenų ratą, įskaitant ne tik Lietuvos piliečius, socialiai pažeidžiamus asmenis, kurie laikomi apdraustaisiais PSD valstybės lėšomis. Todėl atsakovių teisės normų aiškinimas, kad moksleivis laikytinas apdraustu PSD valstybės lėšomis tik jeigu jis mokosi LR mokykloje, nepagrįstai susiaurina įstatymo leidėjo išdėstytas nuostatas, kad apdraustaisiais laikomi mokiniai, kurie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas. Toks įstatymo aiškinimas iš apdraustųjų sąrašo nepagrįstai pašalina vieną iš labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų - vidurinės mokyklos moksleivį, todėl prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, iš esmės yra neteisingas vertinant jį bendrame šio įstatymo kontekste.

Nurodo, kad pareiškėjas ne tik neturėjo galimybės gauti savo valstybėje sveikatos priežiūros paslaugų, bet dar ir turi pats sumokėti valstybei. Todėl skundžiamas sprendimas ir raštas, juose išdėstytas įstatymo nuostatų aiškinimas yra formalus, priimtas neįvertinus pareiškėjo išdėstytu aplinkybių ir įrodymu įstatymo nuostatų visumos kontekste, prieštaraujantis bendrai SDĮ 6 straipsnio nuostatų prasmei, iš apdraustųjų sąrašo pašalinantis vieną iš labiausiai pažeidžiamų subjektų socialine prasme - vidurinės mokyklos moksleivį.

Atsakovė Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 48–51).

Nurodė, kad laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 6 d., kai pareiškėjas mokėsi Covenant Christian vidurinėje mokykloje JAV nebuvo apdraustas PSD Lietuvoje, jis, kaip nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, nepatenka į PSD draudžiamųjų asmenų kategorijas (nevykdantis jokios ekonominės/darbinės veiklos ir nedraudžiamas valstybės lėšomis), todėl tuo laikotarpiu turėjo prievolę pats draustis privalomuoju sveikatos draudimu, t. y. už save kas mėnesį mokėti PSD įmokas (SDĮ 17 straipsnio 9 dalis), tačiau šios įstatyminės pareigos nevykdė. Kadangi Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registre duomenų apie pareiškėjo, kaip Lietuvos Respublikos mokyklos moksleivio statusą, per laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 6 d. iš Lietuvos Mokinių registro nėra gauta, bei faktą, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu buvo JAV Covenant Christian vidurinės mokyklos moksleivis ir nurodytu laikotarpiu negali būti pripažintas apdraustu PSD valstybės lėšomis, nes neatitinka minėtų teisės aktų požymių. Pažymi, kad Lietuvos valstybė biudžeto lėšomis draudžia tik tuos mokinius, kurie nuolat gyvena Lietuvoje ir faktiškai mokosi Lietuvos Respublikos mokyklose. Kiekvienoje valstybėje galioja joje nustatyta sveikatos draudimo sistema, todėl išvykę iš Lietuvos gyventojai, deklaravę savo išvykimą, draudžiasi sveikatos draudimu kitoje valstybėje pagal jos teisės aktus. Taigi, asmenys, išvykę iš Lietuvos dirbti ir gyventi kitose šalyse, turi pareigą deklaruoti savo išvykimą pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, o įvykdžius šią prievolę, asmenims pareigos mokėti PSD įmokas Lietuvoje nebelieka. Jei asmuo nedeklaruoja išvykimo, t. y. nėra žinoma apie jo išvykimą gyventi svetur, tuomet jam galioja prievolė mokėti PSD įmokas Lietuvoje.

Atsakovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsiliepime su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 53–55).

Nurodo, kad pritaria VLK 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendime pateiktam išaiškinimui ir laikosi pozicijos, kad sistemiškai vertinant ginčo teisinį santykį reglamentuojančias normas ir atsižvelgiant į tai, kad draudžiamaisiais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, teigia, kad valstybės lėšomis gali būti draudžiami tik mokiniai, kurie mokosi Lietuvos Respublikos mokyklose. Todėl, daro išvadą, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2017 m. liepos 17 d. rašte tinkamai išaiškino pareiškėjui galiojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai atsisakė nustatyti jo draustumą nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 6 d.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 4k-5757 ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2017 m. liepos 17 d. rašto Nr. 3S-8824, kuriais atsisakyta nustatyti pareiškėjo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 6 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas K. S. 2017 m. liepos 13 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus teritorinę ligonių kasą, prašydamas išduoti patvirtinimą, kad 2016 m. jis buvo laikomas apdraustu privalomuoju sveikatos draudimu kaip moksleivis, besimokantis vidurinėje mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą, kadangi 2016 m. mokėsi Covenant Christian vidurinėje mokykloje JAV, kurią baigė 2016 m. gegužės 28 d. ir gavo atestatą. Taip pat prašė patvirtinimą pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SODRA), nes buvo nurašytas PSD įsiskolinimas (b. l. 5).

Vilniaus teritorinė liginių kasa 2017 m. liepos 17 d. rašte Nr. 3S-8824 pareiškėjui atsakė, kad jis iki 2016 m. gegužės 28 d. mokėsi Covenant Christian vidurinėje mokykloje JAV. Vadovaujantis SDĮ 6 straipsnio 4 dalies 7 punktu, valstybės lėšomis yra draudžiami tik tie moksleiviai, kurie mokosi Lietuvos Respublikos bendrojo ugdymo mokyklose, o asmenys, kurie mokosi kitų šalių bendrojo ugdymo mokyklose, nėra draudžiami PSD valstybės lėšomis Lietuvoje. Taip pat informavo, kad nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, nepatenkantys į PSD draudžiamųjų kategorijas (nevykdantys jokios darbinės veiklos ir nedraudžiami valstybės lėšomis), turi prievolę patys draustis, t. y. už save kas mėnesį mokėti 9 proc. minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio PSD įmokas. <...> Nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 6 d. pareiškėjas nebuvo apdraustas PSD Lietuvoje, todėl kaip nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, nepatenkantis į PSD draudžiamųjų kategorijas (nevykdantis jokios darbinės veiklos ir nedraudžiamas valstybės lėšomis), tuo laikotarpiu turėjo prievolę pats draustis, t. y. už save kas mėnesį mokėti PSD įmokas (b. l. 6).

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo raštu, 2017 m. liepos 21 d. skundu kreipėsi į VLK, kuriame nurodė, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2017 m. liepos 17 d. rašte Nr. 3S-8824 siaurinamai išaiškino ir pritaikė SDĮ 6 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostatas dėl mokinių, kurie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, privalomojo sveikatos draudimo valstybės lėšomis (b. l. 7–8).

VLK 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 4k-5757 atsisakė pripažinti pareiškėjo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu ginčo laikotarpiu, motyvuodama, kad, vadovaujantis SDĮ 6 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 7 punktu, Švietimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, ir šias normas aiškinant sistemiškai, draudžiamaisiais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir kad valstybės lėšomis gali būti draudžiami tik mokiniai, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje (b. l. 9–10).

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Pagal SDĮ 6 straipsnio 4 dalies 6–7 punktų nuostatas apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, laikomi asmenys iki 18 metų (6 punktas); Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, mokiniai, kurie mokosi Lietuvos Respublikos mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu (7 punktas).

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad mokykla - juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas.

Iš teisinio reglamentavimo, taikant sisteminį teisės aiškinimo metodą, darytina išvada, kad draudžiamaisiais asmenimis gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir valstybės lėšomis gali būti draudžiami mokiniai, kurie mokosi Lietuvos mokyklose. Asmenys, kurie mokosi kitų šalių bendrojo ugdymo mokyklose, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis Lietuvoje. Pažymėtina, kad šių teisės normų tekstas nėra dviprasmiškas, normose yra apibrėžtas aiškus konkrečios teisinės situacijos dalyvių elgesio modelis, šiuo teisiniu reguliavimu nesukuriama nei teisės spraga, nei teisės normų kolizija ir t.t.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1997 m. kovo 21 d. iki 2015 m. kovo 31 d. buvo apdraustas kaip Lietuvos Respublikos gyventojo vaikas, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo apdraustas kaip dirbantis asmuo, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. apdraustas kaip Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos studentas, studijuojantis pagal nuolatinės arba dieninės studijų formos studijų programą (b. l. 52). Laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 6 d. pareiškėjas nebuvo apdraustas PSD Lietuvoje, nes tuo metu mokėsi Covenant Christian vidurinėje mokykloje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių dėl išvykimo laikotarpio nėra. Kadangi pareiškėjas nebuvo apdraustas PSD Lietuvoje, todėl jis, kaip nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, nepatenkantis į PSD draudžiamųjų asmenų kategorijas (nevykdantis jokios ekonominės/darbinės veiklos ir nedraudžiamas valstybės lėšomis), laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 6 d. pagal SDĮ 17 straipsnio 9 dalies nuostatas turėjo prievolę pats draustis privalomuoju sveikatos draudimu, t. y. už save kas mėnesį mokėti 9 procentus minimaliosios mėnesio algos dydžio PSD įmokas. Pareiškėjas neneigia, kad šios įstatyminės pareigos nevykdė. Kadangi Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registre duomenų apie pareiškėjo, kaip Lietuvos Respublikos mokyklos moksleivio statusą per laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 6 d. iš Lietuvos Mokinių registro nėra, nes pareiškėjas nurodytu laikotarpiu buvo JAV Covenant Christian vidurinės mokyklos moksleivis (b. l. 12–14), todėl pareiškėjas nurodytu laikotarpiu negali būti pripažintas apdraustu privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, nes neatitinka minėtų teisės aktų požymių.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (redakcija galiojusi skundžiamo sprendimo ir rašto priėmimo metu) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išvykimą iš Lietuvos Respublikos privalo deklaruoti šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 (Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje), 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (redakcija galiojusi pareiškėjo išvykimo metu) 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, išvykstantys iš Lietuvos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, deklaruoja apie gyvenamosios vietos pakeitimą per 7 darbo dienas iki išvykimo.

Iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad tiek išvykimo metu, tiek atsakovių sprendimų priėmimo metu, pareiškėjas turėjo prievolę deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjo argumentai, kad nebuvo išvykęs iš Lietuvos ilgiau kaip 5 mėnesiams, todėl neturėjo prievolės deklaruoti išvykimo, teismo vertinimu, laikytini kaip gynybinė pozicija, nes pareiškėjas laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 6 d. mokėsi Covenant Christian vidurinėje mokykloje Jungtinėse Amerikos Valstijose ir tai kad sugrįždavo trumpalaikėms atostogoms, ginčo atveju nėra reikšmingos. Be to, pareiškėjas nei atsakovėms, nei teismui nepateikė įrodymų, kad nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu JAV ar/ir už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas JAV, kaip nedraustajam, teko pačiam susimokėti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas Nr. 4k-5757 ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2017 m. liepos 17 d. raštas Nr. 3S-8824, kuriais atsisakyta nustatyti draustumą privalomuoju sveikatos draudimu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 6 d., yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo jų panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde taip pat teismo prašė ir įpareigoti atsakoves priimti sprendimą - pripažinti pareiškėjo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 6 d. Dėl šio reikalavimo pažymėtina, kad netenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo panaikinti ginčijamą VLK sprendimą ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos raštą, netenkintinas ir išvestinis jo reikalavimas įpareigoti atsakoves priimti sprendimą - pripažinti pareiškėjo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 6 d.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.