Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-04 · Civilinė byla Nr. 2A-611-480/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-04
Bylos Nr.
2A-611-480/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13684-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pirm.), Albina Rimdeikaitė (pran.), Gintautas Koriaginas
Ieškovas
„Swedbank“
Atsakovas
N. K., R. K.
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-611-480/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13684-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1;63.3;116.8;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Swedbank“, akcinės bendrovės ir atsakovų N. K., R. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1269-615/2013 pagal ieškovės „Swedbank“, akcinės bendrovės ieškinį atsakovams R. K. ir N. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 31090,74 Lt skolą, 15,5 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 16754,25 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2012-10-03 dienos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 14,9 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 13297,52 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2012-10-03 dienos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 5 proc. metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakovais 2009-10-20 pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė atsakovams suteikė 22000,00 Lt kreditą, atsakovai įsipareigojo mokėti 15,5 proc. dydžio metines palūkanas. Be to, ieškovė su atsakovais 2009-03-19 pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė atsakovams suteikė 20000,00 Lt kreditą, atsakovai įsipareigojo mokėti 14,9 proc. dydžio metines palūkanas. Atsakovai nevykdė paimtų kreditų dalinių grąžinimų kredito sutartyse numatytomis dalimis ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal kredito sutartis. Atsakovų skola ieškovei pagal minėtas sutartis šiuo metu yra 31090,74 Lt kartu su nesumokėtomis palūkanomis ir delspinigiais. Ieškovas, laikydamasis vartojimo kredito sutarčių reikalavimų, vartojimo kredito sutartis nutraukė. Kadangi atsakovai skolos gera valia ieškovei nesumokėjo, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 31090,74 Lt skolą, 15,5 proc. dydžio procesines palūkanas už negrąžintą 16754,25 Lt kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,9 proc. dydžio procesines palūkanas už negrąžintą 13297,52 Lt kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 933,00 Lt žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad pagal 2009-10-20 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-03-19 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai yra skolingi ieškovei viso 31090,74 Lt (kartu su nesumokėtomis palūkanomis bei delspinigiais). Nurodė, kad atsakovai šios skolos sumos neginčijo, taip pat neginčijo vartojimo kredito sutarčių nutraukimo fakto, byloje kilo ginčas dėl palūkanų priteisimo iš atsakovų. Todėl teismas laikė, kad atsakovai skolą pripažįsta, dėl ko ieškinį šioje dalyje patenkino. Taip pat teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose ne kartą yra pasisakęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 str.). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 str.), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.). Civilinėje teisėje nėra reglamentuojama, jog už vieną ir tą pačią skolą būtų skaičiuojamos „dvigubos“ palūkanos – procesinės ir sutartinės. Kita vertus, tai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.). Galiojantys įstatymai bei suformuota teismų praktika reglamentuoja tik vieną galimą pradelstos skolos, priteistos teismo sprendimu, netesybų formą – procesines palūkanas. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šioje civilinėje byloje šalys buvo nustatę kitą palūkanų dydį, t. y. 2009-10-20 vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai įsipareigojo mokėti 15,5 proc. dydžio metines palūkanas, o 2009-03-19 vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) – 14,9 proc. dydžio metines palūkanas. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovų patenkino iš dalies ir ieškovei solidariai iš atsakovų priteisė 15,5 proc. dydžio procesines palūkanas už negrąžintą 16754,25 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,9 proc. dydžio procesines palūkanas už negrąžintą 13297,52 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

Taip pat teismas netenkino atsakovų prašymo išdėstyti priteistos skolos mokėjimą dalimis po 650 Lt kas mėnesį dėl sunkios turtinės padėties. Iš bylos medžiagos (t. 1, b. l. 31-44) teismas nustatė, kad atsakovų sunki turtinė padėtis susidarė dėl to, kad atsakovai padarė nusikaltimą, buvo už jį nuteisti apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu ir iš jų yra išieškoma nuosprendžiu baudžiamojoje byloje priteista suma. Teismas sprendė, kad ieškovės teisėtų lūkesčių apribojimas dėl to, kad atsakovai padarė nusikaltimą, akivaizdžiai prieštarautų civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovų, kaip skolininkų, teisės į tai, kad sprendimo vykdymo metu iš jų nebus išieškotos minimaliam pragyvenimui būtinos lėšos, yra užtikrinamos CPK 736 straipsnyje įtvirtintomis išieškojimo taisyklėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai 5 proc. įstatymines palūkanas už priteistą sumą (31090,74 Lt), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliantė nurodo, kad teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo solidariai priteisti iš atsakovų įstatymines kompensavimo ir skatinimo funkciją atliekančias procesines 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netinkamai aiškino teisės normas ir kredito sutarties sąlygų turinį, todėl šioje dalyje teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas įsipareigoja gautą iš kredito davėjo pinigų sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.872 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos suma mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma nebus grąžinta. Taigi, nesant atitinkamo paskolos sutarties šalių susitarimo, įstatymas reikalauja, kad palūkanos už naudojimąsi gauta paskolos suma būtų mokamos iki visiško paskolos grąžinimo, nepriklausomai nuo to, kada turi sueiti arba suėjo paskolos grąžinimo terminas. 2009-10-20 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-03-19 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1 punkte šalių yra konkrečiai ir aiškiai sulygta, kad sutartines palūkanas už naudojimąsi kreditu kredito gavėjai privalo mokėti iki suteikto kredito visiško grąžinimo kredito davėjui. Šios kredito sutarties sąlygos skirtos CK 6.872 straipsnio 2 dalies normos dispozityvios dalies taikymo apribojimui, t. y. nurodoma, kad šalys nesusitarė kitaip, todėl palūkanos turi būti mokamos už visą laiką per kurį kredito suma yra pas kredito gavėją. CK 6.874 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu paskolos gavėjai laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ką kitą. Ši įstatymo norma nustato, kad skolininkai iš paskolos sutartinių santykių be pareigos mokėti sutartines palūkanas, kaip atlyginimą už naudojimąsi gauta kredito suma, taip pat privalo mokėti papildomas – įstatymines palūkanas, kaip mokestį/sankciją už paskolos sutarties sąlygų pažeidimą. Įstatyminės palūkanos atlieka kompensavimo funkciją, jos mokėtinos nuo to momento, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos (CK 6.874 str. 1 d.) bei tuo atveju, kai kreditorius kreipiasi į teismą nuo bylos iškėlimo teisme už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Šioje byloje ieškovė pasirinko sutartinį ir įstatyminį savo teisių gynimo būdą, todėl iki visiško paskolų grąžinimo atsakovai turi mokėti kredito sutartyje nustatytas palūkanas, kaip atlyginimą už naudojimąsi gauta kredito suma, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir procesines palūkanas, kaip kompensavimą už sutarties pažeidimą ir paskatinimą kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą.

Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovų prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – išdėstyti atsakovams teismo sprendimo vykdymą 48 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovus mokėti ieškovei kiekvieną mėnesį po 650 Lt, paskutinį mėnesį sumokant 540,74 Lt; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovų priteista ieškovei 15,5 proc. dydžio palūkanos už negrąžintą 16754,25 Lt kredito sumą, 14,9 proc. dydžio palūkanos už negrąžintą 13297,52 Lt kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovų 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Apeliantai nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas neanalizavo visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovų sunkią turtinę padėtį lėmė jų padarytas nusikaltimas. Šios išvados pagrindu teismas nepagrįstai atmetė atsakovų prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Atsakovų teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei paaiškinimai patvirtina faktą, jog atsakovų sunkią turtinę padėtį lėmė šios faktinės aplinkybės: atsakovo R. K. bausmės atlikimas; 26305,60 Lt įsiskolinimas VSDFV; mažamečio vaiko auginimas; atsakovui R. K. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis; sumažėjusios atsakovų pajamos. Teismas analizavo tik dvi iš apeliantų nurodytų penkių aplinkybių, t. y. tik aplinkybes, susijusias su atsakovų padarytu nusikaltimu, nepasisakydamas dėl kitų apeliantų nurodytų aplinkybių.

2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 736 straipsnyje įtvirtintas teisės normas bei padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovų teisės į minimaliam pragyvenimui būtinas lėšas bus užtikrintos vykdymo proceso metu taikomomis išieškojimo taisyklėmis. Tarp minėtų teisės normų nėra kolizijos. CPK 736 straipsnyje įtvirtintos taisyklės taikomos teismo sprendimo priverstinio vykdymo metu, ir taikomos visada, nepaisant to, ar buvo pritaikyta CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma ar ne. Šiuo atveju iš teismo sprendimo argumento, kad atsakovų teisės bus užtikrintos teismo sprendimo priverstinio vykdymo metu taikomomis taisyklėmis, matyti, jog ši išvada buvo padaryta ne analizuojant CPK 284 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas, o kitu pagrindu – remiantis galimybe pritaikyti CPK 736 straipsnį. Dėl šios priežasties, apeliantų nuomone, minėta teismo išvada yra nepagrįsta. Taip pat apeliantai pažymi, kad reikšdami prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nurodė, jog sutinka bei įsipareigoja mokėti įmokas, kurios yra didesnės nei CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktu jiems taikytina išieškojimo suma. Apeliantai nurodė, kad jog jų abiejų vidutinės mėnesinės pajamos sudaro apie 2000 Lt, t. y. suma neviršijanti LR Vyriausybės nustatytos MMA. Todėl iš atsakovų kas mėnesį būtų išieškoma 20 proc. jų pajamų dydžio sumos, kas sudaro 400 Lt. Apeliantai įsipareigojo mokėti ieškovei po 650 Lt kas mėnesį. Todėl apeliantų prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ne tik, kad nepažeidžia ieškovės teisės, bet ir juos geriau užtikrina, sudarant ieškovei galimybę greičiau išieškoti sprendimu priteistą sumą.

3. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.37 straipsnio 1-2 dalyse įtvirtintas teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, viršijo ieškinio reikalavimus, dėl ko nepagrįstai nusprendė priteisti ieškovės naudai iš atsakovų 15,5 proc. dydžio palūkanas už negrąžintą 16754,25 Lt kredito sumą, 14,9 proc. dydžio palūkanas už negrąžintą 13297,52 Lt kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-16) iki visiško sprendimo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje civilinėse bylose yra aiškiai atribojęs dvi palūkanų rūšis – tai kompensuojamosios palūkanos ir procesinės palūkanos. Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 str.), o iškėlus civilinį bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2006, 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remdamiesi minėta teismo praktika atsakovai prašė atmesti ieškovės reikalavimus priteisti 15,5 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą 16754,25 Lt kredito sumą, 14,9 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą 13297,52 Lt kredito sumą, bei neginčijo ieškovės reikalavimo priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už visą įsiskolinimo sumą. Skundžiama sprendimo dalimi teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė 15,5 proc. dydžio palūkanas už negrąžintą 16754,25 Lt kredito sumą, 14,9 proc. dydžio palūkanas už negrąžintą 13297,52 Lt kredito sumą, šias palūkanas laikydamas procesinėmis. Ieškovė nereiškė prašymo priteisti iš atsakovų tokio dydžio procesinių palūkanų. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti procesines palūkanas, kurių dydis 5 procentai. Taigi, apeliantų nuomone, skundžiama sprendimo dalimi buvo prileistos didesnio dydžio procesinės palūkanos, nei ieškovė nurodė ieškinyje.

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį dėl priteistų iš atsakovų sutartinių palūkanų palikti nepakeistą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo šio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl 2013 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė abi šalys: ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų procesines palūkas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo iki pilno teismo sprendimo įvykdymo; atsakovai nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš jų priteistos 15,5 proc. dydžio procesinės palūkanos už negrąžintą 16754,25 Lt kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,9 proc. dydžio procesinės palūkanos už negrąžintą 13297,52 Lt kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir prašo iš jų priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-16) iki visiško sprendimo įvykdymo. Be to, atsakovai nesutinka su atmestu jų prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą 48 mėnesių laikotarpiui.

Dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų

Ieškovė teigia, jog su banku sulygtos palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, o teismas vertino jas kaip kompensacinio pobūdžio palūkanas.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.); civilinėje teisėje nėra reglamentuojama, jog už vieną ir tą pačią skolą būtų skaičiuojamos „dvigubos“ palūkanos – procesinės ir sutartinės; nagrinėjamu atveju 2009-10-20 vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai įsipareigojo mokėti 15.5 procento dydžio metines palūkanas, o 2009-03-19 vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) -14,9 procento dydžio metines palūkanas, tačiau visiškai nevertino kokios rūšies jos yra ir/ar kokią funkciją šios palūkanos atlieka. Tačiau nežiūrint į tai, sprendimas šioje dalyje yra iš esmės teisingas, todėl paliekamas galioti, pašalinus iš sprendimo rezoliucinės dalies po žodžių „... 15,5 proc. dydžio...“ ir „...14,9 proc. dydžio...“ žodį „...procesinių...“, o teisėjų kolegija atsakydama į skundų argumentus pasisako dėl palūkanų priteisimo pagrįstumo.

Civiliniame kodekse palūkanų apibrėžimas neįtvirtintas, tačiau sistemiškai aiškinant įstatymą palūkanos gali būti apibrėžiamos dvejopai: a) kaip mokestis kreditoriui už pinigų skolinimą (šios palūkanos vadinamos mokėjimo ar pelno palūkanomis); b) kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės termino praleidimą (šios palūkanos vadinamos kompensuojamosiomis palūkanomis). Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę kreditavimo teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, privalėjo vadovautis šiuos teisinius santykius reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis, ir atsižvelgti į tai, kiek šalys, vadovaudamosios sutarties laisvės principu, savo sutartimis aptarę ir/ar modifikavę įstatymo sureglamentuotus teisinius santykius. Konstatavus, jog ginčas dėl palūkanų kilęs iš kreditavimo teisinių santykių, kuomet sutarties dalykas piniginės lėšos– sutartis yra laikoma atlygintine, o šalys turi teisę dėl palūkanų dydžio už naudojimąsi pinigais susitarti, ir jei nėra sutarta kitaip, palūkanos mokamos iki pinigai bus grąžinti (CK 6.881 str. 2 d.; 6.872 str. 2 d.). Iš šalių sudarytų 2009-03-19 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-20 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (abiejų sutarčių bendrosios sąlygos yra tapačios) 5.1 punktų matyti, kad palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos Kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso Kredito grąžinimo Bankui dienos. Sutarčių 5.2 punkte numatyta apeliantų pareiga palūkanas solidariai mokėti kas mėnesį. Įvertinus tai akivaizdu, jog ir ginčo atveju šalių sudarytos sutartys atlygintinės, o šalys sutarčių 5.1-5.2 punktuose numatę CK 6.872 straipsnio pirmoje dalyje apibrėžtas palūkanas, bei savo sutartimis patvirtinę to paties straipsnio antrojoje dalyje numatytą tokių palūkanų mokėjimo tvarką. Todėl darytina išvada, jog toks palūkanų mokėjimo reglamentavimas yra aiškus ir suprantamas vidutiniškai apdairiam, rūpestingam ir atidžiam asmeniui, ir turėjo būti suprantamas atsakovams, kad už naudojimąsi pinigais jie bankui moka palūkanas. Be to, atsižvelgiant į šių sutarčių šalis, sutarčių atlygintinumą, sutarčių laisvės principą, darytina išvada, jog bankas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, ir akivaizdžiai aišku, jog pinigus skolina tam, kad gautų pelną, kuris, kiekvienu atveju išduodant kreditą, paskaičiuojamas ir planuojamas gaunant vadinamąsias pelno palūkanas, kurios banko veikloje ir laikytinos atlygiu už susilaikymą nuo einamojo vartojimo, investavimo kitomis kryptimis, rizikos prisiėmimą už galimą kredito negrąžinimą ir pan. Taigi daroma išvada, jog nėra jokio pagrindo laikyti, jog sutarčių pagrindu priteistos palūkanos yra kompensacinio pobūdžio. Svarbu paminėti ir tai, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos priteisiamos CK 1.138 str. pirmosios dalies ketvirtojo punkto ir 6.213 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, nes ieškovė prašo piniginę prievolę įvykdyti natūra. Todėl šios rūšies palūkanų dydis negali būti mažinamas remiantis CK 6.37 straipsnio trečiosios dalies nuostatomis, nes ši norma taikytina tik sprendžiant dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo. Pelno (arba mokėjimo) palūkanos gali būti mažinamos, tačiau vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio trečiąja dalimi, o CK 6.223 str., 6.228 str. nuostatomis, tačiau tam reikalingas kitos sutarties pusės ieškinys (priešieškinis). Byloje atsakovai buvo tinkamai atstovaujami procese, todėl galiojant rungimosi principui galėjo reikšti priešieškinį dėl Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo aukščiau nurodytais pagrindais. Tačiau tokio reikalavimo nereiškiant, teismui savo iniciatyva iš esmės nebuvo pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius modifikuojant sutartį ir panaikinant vieną iš jos sąlygų– galimybę ieškovei gauti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, ir toks visiškas pelno palūkanų eliminavimas nebūtų laikomas tinkama ir proporcinga atsakovų teisių gynimo priemone teismui veikiant ex officio be pareikšto byloje priešieškinio.

Dėl procesinių palūkanų

Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškinį atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai solidariai iš atsakovų 5 procentų procesines palūkas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo iki pilno teismo sprendimo įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kartu procesinių palūkanų priteisimas skatina skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę. Reikalavimas priteisti šias palūkanas yra akcesorinis, ir tenkinamas, jei patenkintas pagrindinis reikalavimas (šiuo atveju dėl negrąžinto kredito priteisimo). Faktinis pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad palūkanų dydis nustatytas įstatyme (CK 6.210 str. 1 d.), pagrindas šių palūkanų priteisimui yra ieškovės prašymas jas priteisti, todėl papildomai ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovai prašo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 48 mėnesių laikotarpiui, motyvuodami sunkia turtine padėtimi (CPK 284 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovų), bet ir į išieškotojo (ieškovės) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko (atsakovų) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovės) lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK18 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas įvertino ne tik atsakovų turtinę padėtį, bet ir kitas faktines bylos aplinkybes bei pagrįstai netenkino atsakovų prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą. Pažymėtina, jog atsakovai nepateikė naujų argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų šioje dalyje priimto skundžiamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą 48 mėnesiams būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas bei pažeisti teisėti ieškovės lūkesčiai greičiau atgauti negrąžintą kreditą (CK 1.2 str., 6. 6870 str. 1 d.). Todėl šios bylos kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą ir jį atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs iš dalies ieškovės ieškinį, priteisė solidariai iš atsakovų ir 933,00 Lt žyminio mokesčio, tačiau priimant sprendimą prieš kelis atsakovus, priteisti iš jų solidariai bylinėjimosi išlaidas negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5, 11 p.). Todėl tikslintina ir ši sprendimo dalis, nurodant, kad 933,00 Lt žyminis mokestis priteisiamas iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis po 466,50 Lt.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria nuspręsta: „Priteisti solidariai iš atsakovų N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), 31090,74 Lt skolos, 15,5 proc. dydžio procesinių palūkanų už negrąžintą 16754,25 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,9 proc. dydžio procesinių palūkanų už negrąžintą 13297,52 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 933,00 Lt žyminio mokesčio, ieškovo AB Swedbank, įmonės kodas 112029651, buveinė Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, naudai“, pakeisti ir išdėstyti nauja redakcija taip:

„Priteisti solidariai iš atsakovų N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), 31090,74 Lt skolos, 15,5 proc. dydžio palūkanas už negrąžintą 16754,25 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,9 proc. dydžio palūkanas už negrąžintą 13297,52 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (31090,74 Lt), jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo AB Swedbank, įmonės kodas 112029651, buveinė Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, naudai.

Priteisti iš kiekvieno atsakovo N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 466,50 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt šešis litu 50 ct) žyminio mokesčio ieškovo AB Swedbank, įmonės kodas 112029651, buveinė Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, naudai“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlbina Rimdeikaitė