Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. P. bankroto administratorės J. V. (J. V.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-26 nutarties, kuria atmestas pareiškėjos bankrutuojančio asmens V. P. bankroto administratorės J. V. skundas dėl antstolio J. P. veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutuojančio asmens V. P. bankroto administratorės J. V. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, akcinės bendrovės Nordea bank Lietuvos skyriui,, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliams G. J., A. R. Ž., G. K., B. T., V. D., A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

bankrutuojančio asmens V. P. bankroto administratorė J. V. pateikė skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, juo prašė:įpareigoti antstolį J. P. panaikinti skolininko V. P. nekilnojamajam turtui - 1842/100000 dalims patalpos (parkingas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), taikomus areštus;įpareigoti antstolį J. P. perduoti vykdomąsias bylas Nr. 0172/13/01827, 0172/14/00564, 0172/14/01595 bankroto administratorei J. V.. Nurodė, kad vadovaujantis Latvijos Respublikos Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismo 2015-10-14 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. C30600115, skolininkui V. P. yra paskelbtas bankrotas. Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismo 2016-05-03 nutartimi buvo atstatydinta 2015-10-14 sprendimu paskirta V. P. bankroto proceso administratorė A. B.. Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismo 2016-05-06 nutartimi buvo paskirta nauja V. P. bankroto proceso administratorė J. V., kuri toliau tęsia pradėtą nemokumo procedūrą. Antstolis J. P. vykdo išieškojimus iš skolininko V. P. išieškotojų akcinė bendrovės (toliau – ir AB) Nordea Bank Lietuvos skyriaus, AB „Klaipėdos vanduo“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdymo procese antstolio J. P. patvarkymais yra areštuotas skolininkui V. P. nuosavybės teise priklausantis turtas - 1842/100000 dalys patalpos (parkingo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Bankrutuojančio asmens V. P. bankroto administratorė J. V. 2016-08-10 pateikė antstoliui J. P. reikalavimą dėl bankrutuojančio asmens nekilnojamajam turtui pritaikytų areštų panaikinimo ir vykdomųjų bylų perdavimo bankroto administratorei. Antstolis J. P. 2016-08-29 raštu atsisakė tenkinti bankroto administratorės reikalavimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-26 nutartimi atmetė pareiškėjos bankrutuojančio asmens V. P. bankroto administratorės J. V. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Latvijoje pradėta nemokumo procedūra V. P. atžvilgiu neturės įtakos Lietuvoje esančių kreditorių daiktinėms teisėms. Kartu pažymėtina, kad Lietuvoje esančiam hipoteka įkeistam daiktui galioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.170 straipsnio 6 dalies nuostata, jog, perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą. Įvertinęs išdėstytus motyvus pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolis J. P. neturi teisinio pagrindo panaikinti turto areštą V. P. priklausančiam nekilnojamajam turtui – 1842/100000 dalims patalpos (parkingo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).Spręsdamas klausimą dėl reikalavimo perduoti vykdomąsias bylas Nr. 0172/13/01827, Nr. 0172/14/00564 ir Nr. 0172/14/01595, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nei vienas teisės aktas nenumato vykdomųjų bylų, kurias administruoja antstolis, persiuntimo bankrutuojančios asmens bankroto administratoriui, todėl pareiškėjos bankrutuojančio asmens V. P. bankroto administratorės J. V. reikalavimas įpareigoti antstolį J. P. perduoti vykdomąsias bylas Nr. 0172/13/01827, Nr. 0172/14/00564 ir Nr. 0172/14/01595 bankroto administratorei J. V. yra teisiškai nepagrįstas ir toks reikalavimas negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-513 straipsniai).

Atskirojo skundo argumentai

Bankrutuojančio asmens V. P. bankroto administratorė J. V. (toliau – ir apeliantė) dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-26 nutarties pateikė atskirąjį skundą, juo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti atstolį J. P. panaikinti skolininko V. P. nekilnojamajam turtui – 1842/100000 dalims patalpos (parkingo), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), taikomus apribojimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, t. y. priešingai, negu motyvavo pirmosios instancijos teismas, skolininko nekilnojamasis turtas nėra suvaržytas hipoteka;Vadovaujantis 2000-05-29 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 (toliau – ir Reglamentas) nuostatomis, lex rei sitae (daikto buvimo vietos teisė) taikoma tuo atveju, jeigu kreditorius turi registruotas daiktines teises į skolininko turtą. Nekilnojamojo turto areštas, pritaikytas antstolio patvarkymu vykdymo procese, nėra viena iš daiktinių teisių rūšių, yra tik nuosavybės teisės apribojimas (CK 4.39 straipsnis). Reglamento vertimas į lietuvių kalbą netikslus, neatitinka oficialaus Reglamento teksto;Nei vienas byloje dalyvaujantis kreditorius neturi daiktinių teisių į skolininko V. P. nuosavybės teise turimą turtą – 1842/100000 dalis patalpos (parkingo), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), jų atžvilgiu taikytinos Reglamento 4 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl bankroto byloms ir jų pasekmėms taikomos valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla, teisės. Kadangi bankroto byla skolininkui V. P. iškelta Latvijoje, tai vadovaujantis Latvijos Respublikos Nemokumo įstatymo 134 straipsniu nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį nemokiu priėmimo dienos, sustabdomi visi šio asmens atžvilgiu pradėti ir nebaigti vykdymo veiksmai, o pats skolininkas netenka teisės disponuoti savo turtu ir ši teisė pereina bankroto administratoriui; teismo sprendimas dėl fizinio asmens pripažinimo nemokiu yra pagrindas panaikinti visas priverstinio vykdymo užtikrinimo priemones (tame tarpe skolininko turto areštą);Skolininko V. P. kreditoriai – AB „Klaipėdos vanduo“, Valstybinė mokesčių inspekcija, AB Nordea bank Lietuvos filialas, kurių reikalavimų įvykdymui antstolis J. P. taikė areštą skolininko turtui, pareiškė savo kreditinius reikalavimus V. P. byloje, tai suponuoja išvadą, jog minimi kreditoriai pasirinko savo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą. Minėtiems kreditoriams , tame tarpe ir antstoliui J. P. 2016-07-01 yra išsiųstas bankrutuojančio asmens turto pardavimo aukciono būdu planas, kuriam jie visi pritarė. Dėl to antstolio J. P. atsisakymas tenkinti teisėtą bankroto administratorės reikalavimą panaikinti bankrutuojančio asmens V. P. nekilnojamajam turtui pritaikytą areštą pažeidžia visų kreditorių teises ir interesus bei trukdo bankroto administratorei atlikti įstatymo pavestas funkcijas. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė dėl antstolio J. P. veiksmų negali įvykdyti bankrutuojančio asmens turto pardavimo plano ir pereiti prie antros bankroto proceso stadijos – nemokumo atkūrimo plano parengimo, kas daro visą bankroto procesą neįmanomu, o pareikšti kreditiniai reikalavimai nepateisinamai ilgai lieka nepatenkinti.Bankroto administratorė nurodo, jog atsisako savo reikalavimo įpareigoti antstolį J. P. perduoti vykdomąsias bylas Nr. 0172/13/01827, 0172/14/00564, 0172/14/01595 bankroto administratorei J. V..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose (atskiruosiuose) skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Europos Sąjungos vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus reglamentuoja Tarybos 2000-05-29 Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau tekste – Reglamentas).Pagal Reglamento 3 straipsnio, kuriame reglamentuojami tarptautinės jurisdikcijos nemokumo bylose klausimai, 1 dalį Europos Sąjungos valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, teismai turi jurisdikciją iškelti skolininkui pagrindinę bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju pagrindinė bankroto byla V. P. iškelta Latvijos Respublikoje, dėl šios bylos ginčų nekyla.Pagrindinė bankroto byla gali būti tik viena. Teismo sprendimas iškelti pagrindinę bankroto bylą pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje (Reglamento 16 straipsnis) ir sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kokias jis turi kilmės valstybėje Reglamento 17 straipsnis), o teismo sprendimo kilmės valstybėje paskirtas bankroto administratorius (likvidatorius), laikydamasis valstybės narės, kurioje jis ketina veikti, teisės aktų reikalavimų, turi teisę vykdyti savo įgaliojimus pagal valstybės, kurios teisme iškelta bankroto byla, teisės aktus (Reglamento 18 straipsnis).Reglamento 3, 4 straipsniai nustato tarptautinės jurisdikcijos bei taikytinos teisės taisykles. Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išskyrus atvejus, kai šis reglamentas nustato ką kita, bankroto byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla, teisė. Vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės, kurioje iškelta byla, teisė nustato bankroto bylos iškėlimo sąlygas, jos eigą ir užbaigimą. Taigi, nagrinėjamu atveju V. P. bankroto bylos iškėlimo sąlygas, jog eigą nustato Latvijos Respublikos teisė, nes, kaip minėta, pagrindinė bankroto byla V. P. iškelta Latvijos Respublikoje. Atvejus, kai taikoma ne valstybės narės, kurioje iškelta pagrindinė bankroto byla, teisė nustato 5–15 straipsniuose nurodytos išimtys. Minėtos išimtys įtvirtintos siekiant apsaugoti teisėtus lūkesčius ir užtikrinti sandorių teisinį saugumą kitose valstybėse narėse. Nustatant daiktinėms teisėms taikytiną teisę pagal Reglamento nuostatas, reikia remtis 5 straipsnio ir 11 bei 25 konstatuojamųjų dalių nuostatomis.Antstolis savo atsisakymą panaikinti V. P. priklausančiam nekilnojamajam turtui – 1842/100000 dalims patalpos (parkingo), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) – uždėtą areštą grindžia remdamasis Reglamento 5 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų asmenų daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad daiktinės teisės pagrindas, galiojimas ir apimtis paprastai turėtų būti taikomi pagal les sytus ir nepriklausyti nuo bankroto bylos iškėlimo. Dėl to daiktinę teisę turinčiam asmeniui reikėtų palikti galimybę toliau ginti savo teisę į atskirą bylos nagrinėjimą arba atskirą įkaito garantijų išsprendimą.ESTT praktikoje yra nurodyta, kad Reglamento Nr. 1346/2000 5 straipsnio 1 dalis suprantama kaip nuostata, pagal kurią nukrypstant nuo bylos iškėlimo valstybės teisės taikymo taisyklės kreditoriaus ar trečiojo asmens daiktinei teisei į tam tikrą skolininko turtą leidžiama taikyti valstybės narės, kurios teritorijoje yra šis turtas, teisę (ESTT 2012 m. liepos 5 d. sprendimo, priimto byloje ERSTE Bank Hungary Nyrt, bylos Nr. C-527/10, Rink. p I-0000, 42 punktas). Tokį reglamento 5 straipsnio aiškinimą pateikė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-02-22 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2013.Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jo antstolio J. P. areštas nepatvirtina kreditorių, kurių naudai vykdomas išieškojimas, daiktinių teisių į skolininkui V. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - 1842/100000 dalims patalpos (parkingo), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Sutiktina su apeliante, jog nekilnojamojo turto areštas, pritaikytas antstolio patvarkymu vykdymo procese, nėra viena iš daiktinių teisių rūšių, yra tik nuosavybės teisės apribojimas (CK 4.39 straipsnis), kuris nepatenka į Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtį.Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2S-1521-112/2015, 2015-10-01 nutartyje nurodė, jog „būtent kreditoriaus daiktinių teisių turėjimas šioje byloje nulemia taikytiną teisę, kas iš esmės nulemia ir kitokių procedūrų taikymą. Vykdomasis raštas bankroto bylą iškėlusiam teismui perduodamas tik tais atvejais, kai vykdomas išieškojimas nėra susijęs su kreditoriaus turimomis daiktinėmis teisėmis. Tokia situacija nulemia bankroto bylą iškėlusios šalies teisės taikymą ir abipusio pripažinimo principo taikymą pagal reglamentą“. Lietuvos Aukščiausias Teismas, išnagrinėjęs šią bylą kasacine tvarka, 2016-04-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-684/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1521-112/2015, paliko nepakeistą.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė 2000-05-29 Tarybos reglamento (EB) 5 straipsnį, nepagrįstai sprendė, jog kreditoriai, kurių naudai vykdomas išieškojimas iš skolininkui V. P. priklausančio nekilnojamojo turto turi daiktinių teisių į minėtą turtą, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – pareiškėjos bankrutuojančio asmens V. P. bankroto administratorės J. V. atskirasis skundas tenkintinas – antstolis J. P. įpareigotinas panaikinti skolininko V. P. nekilnojamajam turtui – 1842/100000 dalims patalpos (parkingo) un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini) - taikomus areštus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti antstolį J. P. panaikinti skolininko V. P. nekilnojamajam turtui – 1842/100000 dalims patalpos (parkingo) un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini) - taikomus areštus.