Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Č., atstovaujamos N. M. Z., prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjos A. Č., atstovaujamos N. M. Z. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kadangi nebuvo pateikti duomenys, kad N. M. Z. atstovautų ir J. Č. bei, kad nepateikti duomenys, kad A. Č. būtų J. Č. procesinių teisių perėmėja.

Šiuo atveju, pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus su prašymu patvirtinti minėtą taikos sutartį. Pateiktame prašyme pareiškėja taip pat nurodė, kad pagal jos ir J. Č. 2007 m. spalio 1 d. pasirašytą sutartį vyskupui J. K. buvo perduoti 300 000 S. P. papildomai nurodė, kad sutartį sudaręs J. Č. 2009 m. spalio 8 d. mirė ir pateikė jo mirties liudijimą. Taip pat nurodė, kad ji paveldėjo J. Č. turtą po jo mirties, todėl ji yra jo teisių perėmėja, tačiau pareiškėja nepateikė šiai aplinkybei patvirtinti jokių įrodymų. Nesant duomenų kas priėmė J. Č. palikimą, teismas negali įvertinti, ar patvirtinus sudarytą taikos sutartį nebus pažeisti kitų įpėdinių interesai. Pareiškėjai nurodytina, kad esant kitų palikėjo J. Č. įpėdinių, jie turi būti įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis.

Pagal civilinio proceso kodekso 55 straipsnį, bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas.

Šiuo atveju taikos sutartį juridinio asmens Panevėžio vyskupijos kurijos vardu pasirašė Panevėžio vyskupas L. V. OFM, tačiau nepateikti įrodymai apie Panevėžio vyskupui L. V. suteiktas teises. Teismas negali nustatyti ar Panevėžio vyskupas L. V. turi teisę vyskupijos vardu sudaryti taikos sutartį, todėl kartu su parašymu patvirtinti taikos sutartį turi būti pateikti įrodymai apie vyskupui suteiktus įgaliojimus, taip pat įrodymai, kad L. V. yra paskirtas Panevėžio vyskupijos kurijos vyskupu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus normos nenustato prašymų dėl teismo leidimų priėmimo ir prašymų trūkumų šalinimo tvarkos, todėl atsižvelgiant į CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 8 dalis), taip pat į tai, kad šie prašymai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos, negali būti taikomos CPK 115 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą bei trūkumų ištaisymą. Kai prašymai neatitinka procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų ar nepridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, juos atsisakoma priimti. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad nėra pateikti duomenys apie palikėjo J. Č. įpėdinius, prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atsisakytina priimti.

Pareiškėjai išaiškintina, kad pašalinus prašymo trūkumus, kliudžiusius priimti prašymą, pareiškėja gali pakartotinai kreiptis su prašymu, kuris atitiktų CPK 581 straipsnio reikalavimus, dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Šalys tokią sutartį gali sudaryti, apsiribodamos vien paprasta rašytine sandorio forma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), arba, esant įstatymų numatytiems pagrindams, dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983, 6.984 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 290, 291 straipsniais, 582 straipsnio 11 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos A. Č., atstovaujamos N. M. Z., prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Išaiškinti pareiškėjai, kad pašalinus prašymo trūkumus, kliudžiusius priimti prašymą, pareiškėja gali pakartotinai kreiptis su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama.