- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-08-24
- Bylos Nr.
- 1-183-598/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02581-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė, sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas 2014-06-13 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 1 d. 6 mėn. viešųjų darbų, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2016-01-16, apie 18.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą savo artimojo giminaičio - kartu su juo gyvenančios motinos V. S., atžvilgiu: tyčia suėmė nukentėjusiajai V. S. už plaukų ir tempė ją į virtuvę. V. S. griebus už tualeto durų rankenos, sudavė jai vieną smūgį kumščiu į krūtinę, suėmė nukentėjusiąją už rankos ir nusitempė ją į virtuvę. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką suėmė nukentėjusiajai už kairiojo riešo ir stipriai jį pasuko, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai V. S. fizinį skausmą ir padarydamas jai kraujosruvą krūtinės dešinėje, kraujosruvą dešinio peties priekinėje dalyje, nubrozdinimą kairio dilbio vidiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
V. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2016-02-11 apie 13.20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino savo artimajam giminaičiui – kartu su juo gyvenančiai motinai V. S., ją nužudyti ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes 2016-01-16 V. S. jau buvo panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios V. S. atžvilgiu.
Kaltinamasis V. S. dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2016-01-16 kažkur vartojo alkoholį, o po to grįžo pas mamą į (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno. Dėl girtumo įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Pagarsinus parodymus duotus apklausus įtariamuoju (b.l.88) , kaltinamasis parodymus patvirtino. Įkiteisminio tyrimo metu V. S. paaiškino, kad 2016 m. sausio mėnesį gyveno su savo mama V. S., jos bute, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvendamas su mama išgerdavo dažnai. Mama pykdavo. Su pateiktu įtarimu sutinka pilnai. 2016-01-16 buvo girtas, visų aplinkybių neprisimena, buvo ne mažai išgėręs. Negali pasakyti kodėl jis motinai suėmė už plaukų, matomai motina vėl pradėjo jam priekaištauti dėl girtumo, mama visada jam priekaištauja dėl girtumo. V. S., matomai, susinervino, suėmė motinai už plaukų, tik tiek ir be prisimena. Kas buvo toliau - neprisimena. Įtarime parašyta, kad buvo suėmęs motiną už plaukų nutempė ją į virtuvę, buvo sudavęs jai į krūtinę, buvo suėmęs motinai už rankos riešo ir jį pasuko. Gal taip ir buvo – neprisimena, negali to nei patvirtinti, nei paneigti.
Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad V. S. yra jos sūnus. 2016-01-16 apie 18 val. jai grįžus namo iš parduotuvės, kartu su ja gyvenantis sūnus V. S., be jokios priežasties iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, sakydamas: "šliundra, jau grįžai?“ Nukentėjusiajai pradėjus teisintis V. S. suėmė jai už plaukų. Ji tuo metu buvau koridoriuje. Suėmęs už plaukų V. S. tempė nukentėjusiąją į virtuvę. Tuo metu ji griebė ranka už tualeto durų rankenos. Tada V. S. trenkė jai vieną kartą kumščiu į krūtinę, po ko V. S. paleido duris. Tada sūnus suėmė V. S. už rankos, nusitempė ją į virtuvę, ten atidarė langą ir pasakė, kad išmes ją pro langą. Iškarto po to buvo suėmęs jai už kairio riešo ir stipriai jį pasuko, jai labai suskaudo ranka. Po to sūnus ją paleido ir nuėjo rūkyti į balkoną. Tuo metu, kai sūnus buvo sugriebęs V. S. už plaukų, kai buvo sudavęs jai į krūtinę, kai pasuko jos kairės rankos riešą, juto stiprų skausmą. Prieš tai sūnus prieš ją nesmurtavo (b.l. 18-19, 51).
Liudytoja V. M.-Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016-01-16 apie 19.00 val., buvo atėjusi pas savo mamą S. M., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kažkur apie 19.15 val., pas mamą atėjo močiutė V. S.. Močiutė buvo susijaudinusi. Tuo metu, jau apie metus laiko, pas ją gyveno jos sūnus V. S.. Žinojo, kad V. S. dažnai išgerdavo. Kai jis būdavo girtas, jis triukšmaudavo. Močiutė ne vieną kartą dėl to skundėsi, bet kadangi V. S. nebuvo kur gyventi, tai močiutė jį priėmė pas save ir kęsdavo jo elgesį. Kai 2016-01-16 V. M. – Š. pamatė, kad močiutė susinervinusi, paklausiau kas atsitiko. Močiutė labai nenorom papasakojo, kad jai grįžus iš parduotuvės, jos sūnus V. S. buvo girtas, jis iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, buvo suėmęs ją už plaukų, buvo nusitempęs ją prie virtuvės lango ir grasino išmesti ją iš buto. Po to jis buvo suėmęs jai už kairės rankos, ties riešu ir stipriai jį pasuko. Mat, kad močiutės ranka, ties riešu, buvo patinusi, matė nedidelį išbrėžimą riešo srityje. Močiutė skundėsi, kad jai skauda ranką ir skauda galvą, ties ta vieta, kur V. S. buvo suėmęs jai už plaukų. Ta vieta ant galvos buvo patinusi. V. M. Š. labai pasipiktino tokiu V. S. elgesiu. Kartu su močiute nuėjo į jos butą. V. S. tuo metu buvo arba balkone ir rūkė ar tai buvo ėjęs iš virtuvės į balkoną rūkyti, tiksliai nepamena. V. S. buvo išgėręs. Paklausius kodėl jis2016-01-16 apie 19.00 val., buvo atėjusi pas savo mamą S. M., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kažkur apie 19.15 val., pas mamą atėjo močiutė V. S.. Močiutė buvo susijaudinusi. Tuo metu, jau apie metus laiko, pas ją gyveno jos sūnus V. S.. Žinojo, kad V. S. dažnai išgerdavo. Kai jis būdavo girtas, jis triukšmaudavo. Močiutė ne vieną kartą dėl to skundėsi, bet kadangi V. S. nebuvo kur gyventi, tai močiutė jį priėmė pas save ir kęsdavo jo elgesį. Kai 2016-01-16 V. M. – Š. pamatė, kad močiutė susinervinusi, paklausiau kas atsitiko. Močiutė labai nenorom papasakojo, kad jai grįžus iš parduotuvės, jos sūnus V. S. buvo girtas, jis iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, buvo suėmęs ją už plaukų, buvo nusitempęs ją prie virtuvės lango ir grasino išmesti ją iš buto. Po to jis buvo suėmęs jai už kairės rankos, ties riešu ir stipriai jį pasuko. Mat, kad močiutės ranka, ties riešu, buvo patinusi, matė nedidelį išbrėžimą riešo srityje. Močiutė skundėsi, kad jai skauda ranką ir skauda galvą, ties ta vieta, kur V. S. buvo suėmęs jai už plaukų. Ta vieta ant galvos buvo patinusi. V. M. Š. labai pasipiktino tokiu V. S. elgesiu. Kartu su močiute nuėjo į jos butą. V. S. tuo metu buvo arba balkone ir rūkė ar tai buvo ėjęs iš virtuvės į balkoną rūkyti, tiksliai nepamena. V. S. buvo išgėręs. Paklausius kodėl jis2016-01-16 apie 19.00 val., buvo atėjusi pas savo mamą S. M., kuri gyvena adresu P. Vaičiūno g. 16-31, Jonavoje. Kažkur apie 19.15 val., pas mamą atėjo močiutė V. S.. Močiutė buvo susijaudinusi. Tuo metu, jau apie metus laiko, pas ją gyveno jos sūnus V. S.. Žinojo, kad V. S. dažnai išgerdavo. Kai jis būdavo girtas, jis triukšmaudavo. Močiutė ne vieną kartą dėl to skundėsi, bet kadangi V. S. nebuvo kur gyventi, tai močiutė jį priėmė pas save ir kęsdavo jo elgesį. Kai 2016-01-16 V. M. – Š. pamatė, kad močiutė susinervinusi, paklausiau kas atsitiko. Močiutė labai nenorom papasakojo, kad jai grįžus iš parduotuvės, jos sūnus V. S. buvo girtas, jis iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, buvo suėmęs ją už plaukų, buvo nusitempęs ją prie virtuvės lango ir grasino išmesti ją iš buto. Po to jis buvo suėmęs jai už kairės rankos, ties riešu ir stipriai jį pasuko. Mat, kad močiutės ranka, ties riešu, buvo patinusi, matė nedidelį išbrėžimą riešo srityje. Močiutė skundėsi, kad jai skauda ranką ir skauda galvą, ties ta vieta, kur V. S. buvo suėmęs jai už plaukų. Ta vieta ant galvos buvo patinusi. V. M. Š. labai pasipiktino tokiu V. S. elgesiu. Kartu su močiute nuėjo į jos butą. V. S. tuo metu buvo arba balkone ir rūkė ar tai buvo ėjęs iš virtuvės į balkoną rūkyti, tiksliai nepamena. V. S. buvo išgėręs. Paklausius kodėl jis skriaudžia močiutę. V. S. nieko konkrečiai atsakyti negalėjo, jis tik keikėsi. Tada V. M. – Š. liepė jam eiti iš namų, nes pabijojo, kad močiutei bus nesaugu miegoti su V. S. viename bute. V. S. su keiksmais išėjo iš buto. Tą naktį V. S. nakvojo namo laiptinėje. Kitą dieną, dienos metu, apie pietus, valandos neprisimena, V. M. – Š., išeidama iš mamos buto, išgirdo V. S. balsą, jis prašė jį įleisti. Kalbėjo piktai. Suprato, kad jis prašosi pas močiutę. Kai ji pakilo laiptais iki močiutės buto, V. S., nubėgo laiptais į viršų. Tada V. M. – Š., dar būdama laiptinėje, paskambino į policiją ir pranešė, kad V. S. laužiasi į močiutės namus. Atvykus pareigūnams V. S. buvo sulaikytas. 2016-01-18, beruošiant močiutę važiuoti pas teismo medicinos ekspertus, besirengdama, močiutė parodė violetinės spalvos kraujosruvą krūtinės dešinėje. Močiutė pasakė, kad sužalojimus padarė V. S., turbūt grumtynių metu (b.l. 53-54).
Liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016-01-16, vakare, valandos neprisimena, pas ją į namus atėjo jos mama V. S.. Jos su mama gyvena viename name, vienoje laiptinėje. S. M. gyvena antrame aukšte, o mama penktame aukšte. Mama atrodė susijaudinusi. Mama atėjusi pasakė, kad V. S. namuose girtas. Pasakė, kad jai atėjus iš parduotuvės, V. S. iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, buvo suėmęs jai už plaukų, grasino išmesti pro langą, buvo suėmęs ją už rankos. Mama buvo parodžiusi ranką. Ant rankos riešo matė patinimą ir nedidelį įdrėskimą. Ant kurios rankos matė sužalojimus - neprisimena. Taip pat mama parodė savo galvą. Plaukuotoje dalyje matė patinimą. Mama pasakė, kad V. S. taip stipriai buvo suėmęs jai už plaukų, kad išrovė plaukų kuokštą. Tuo metu, kai pas ją buvo atėjusi mano mama, tuo metu pas ją namuose buvo jos dukra V. M.. Dukra išgirdusi močiutės pasakojimus, nuėjo su močiute į jos butą. S. M. kartu nėjo. Po kurio laiko, dukra grįžusi namo pasakė, kad V. S. išvarė iš namų. V. S. tą naktį nakvojo laiptinėje. Kitos dienos ryte, valandos neprisimena, išgirdo, kad V. S. triukšmauja laiptinėje, daužosi į duris, prašo mamos jį įleisti. Tada S. M. dukra V. M. – Š., paskambino į policiją ir pranešė apie tai, kad V. S. laužosi į savo motinos butą. S. M. į laiptinę išėjusi nebuvo ir su broliu tą rytą nebendravo. Po šio įvykio, pirmadienį, kai, kartu su dukra ruošė motiną V. S. važiuoti pas teismo medicinos ekspertus, pamatė ant V. S. krūtines violetinės spalvos kraujosruvą. Mama pasakė, kad kraujosruva yra nuo V. S. smūgio, detaliau nepasakojo kaip jai buvo suduota ir kurio metu (b.l. 58-61).
Asmens blaivumo testu nustatoma, kad 2016-01-17 13:04:22 užfiksuotas V. S. girtumas - 2,10 promilių (b.l. 64).
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad 2016-01-17 yra užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai: patinimas kairiojo riešo srityje, išrauti plaukai nuo galvos (b.l. 1-4).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G137/2016(02) nustatyta, kad V. S. nustatyta kraujosruva dešinėje, kraujosruva dešinio peties priekinėje dalyje, nubrozdinimas kairio dilbio vidiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas neleidžia nustatyti jų padarymo eiliškumo. Sužalojimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų (ir daugiau) trauminių poveikių: vienas į kūno viršutinę priekinę dalį, padarant kraujosruvą krūtinės dešinėje, kraujosruvą dešinio peties priekinėje dalyje; vienas - į kairio dilbio vidinį paviršių apatinį trečdalį, padarant nubrozdinimą. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 22)
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d. Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t.y. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. S., kuri yra jo šeimos narys, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.
V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir tuo, kad grasino nužudyti savo šeimos narį – motiną V. S..
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 str. numatytas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, taip pat ir telefonu ar kitokiu būdu pačiam nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, iš kurių nukentėjusysis tai sužino. Grasinimas turi būti konkretus ir realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Grasinimo atveju neatliekami rengimosi veiksmai, nesikėsinama nužudyti, sunkiai sužaloti ar susargdinti, o tik išreiškiamas ketinimas tai padaryti. Grasindamas kaltininkas suvokia, kad grasina kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas bus realizuotas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30/2011).
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis nieko apie inkriminuotą nusikaltimą paaiškinti negalėjo dėl girtumo, o nukentėjusioji V. S., apklausta liudytoja nurodė, kad sūnus sakydamas „užmušiu“, ją labai išgąsdino. Iš šių įrodymų teismas vertina, kad V. S. kaltinimas grasinus nužudyti V. S. inkriminuotas nepagrįstai. Prokuroro kaltinime išdėstytas grasinimo realumo motyvas, kad V. S. prieš savaitę buvo sumušęs nukentėjusiąją V. S., negali lemti jam inkriminuotos nusikaltimo sudėties konstatavimo jo veikoje. Neginčytinai nustatyta, kad V. S. šeimos nariui - motinai V. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl net ir darant prielaidą, kad jis grasina nužudyti, tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal inkriminuojamą nusikaltimo sudėtį. Jos konstatavimui būtina objektyviais įrodymais pagrįsti, jog kaltininko grasinimas gali būti realiai įgyvendintas. Tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra, išnaudojus įmanomas procesines priemones, jų negauta, todėl sprendžiama, kad valstybinis kaltintojas neįrodė V. S. inkriminuoto kaltinimo, dėl to S. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d., požymių (BPK 3 str. 1d. 1p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas V. S. priskiriamas prie nesunkių (LR BK 11 str.). Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamo veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. V. S. teistas, teistumas išnykęs ( b. l. 116-117 ). Pažymėtina tai, kad ankstesnis nusikaltimas buvo taip pat nusikaltimas žmogaus sveikatai. VšĮ Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, nesigydė. Priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (b. l. 99); administracine tvarka baustas (b.l. 112-115). Registruotas Darbo biržoje (b.l.110).
V. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui. To neneigia ir pats kaltinamasis. Lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. V. S. anksčiau buvo nubaustas viešųjų darbų bausme. Išvadų nepadarė ir nusikalto dar kartą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes jam skirtina griežtesnė bausmė – laisvės apribojimas.
Kaltinamojo V. S. atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., nes kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė mažinama 1/3.
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nubausti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.
1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;
2) Per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
V. S. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-01-17 iki 2016-01-18 ir nuo 2016-02-11 iki 2016-02-12.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.
V. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.