- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-28
- Bylos Nr.
- 1S-362-478/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01400-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- S. A.
- Advokatai
- Paulius Jablonskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistosios S. A. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) prašymas dėl su nuosprendžio vykdymu iškilusių klausimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu S. A. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje, jai skirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams; pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, jai skirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams; pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, jai skirta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, skiriant įpareigojimą – neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, subendrintos jas apimant, po to bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, taikant bausmių dalinį sudėjimą, ir S. A. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas S. A. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant tęsti darbą visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. S. A. dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl 69 objektų iššvaistymo) išteisinta, neįrodžius, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas R. L. (pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį), N. V. ir V. D. išteisinti.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalis dėl galutinių subendrintų bausmių paskyrimo S. A. ir R. L. pakeista. S. A. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, galutinė subendrinta bausmė S. A. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas S. A. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
4. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalis dėl galutinių subendrintų bausmių paskyrimo S. A. ir R. L. pakeista. S. A. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, galutinė subendrinta bausmė S. A. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas S. A. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.
5. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. lapkričio 14 d. buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus prašymas dėl su nuosprendžio vykdymu iškilusių klausimų. Rašto duomenimis, Probacijos tarnyboje 2022 m. spalio 20 d. gautas vykdymui Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, kuriuo S. A. nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 223 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant tęsti darbą visu bausmės atidėjimo laikotarpiu. Probacijos tarnyba nurodo, kad S. A. 2020 m. liepos 22 d. buvo įtraukta į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendį, kuriuo buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis. Probacijos tarnyboje nebuvo gauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis, kuria Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendis buvo panaikintas ir baudžiamoji byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, S. A. 2022 m. liepos 15 d. išregistruota iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Rašte prašoma patikslinti, ar S. A. turi būti įskaitytas bausmės vykdymo atidėjimo laikas pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi Probacijos tarnybos prašymo netenkino. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 335 straipsnį pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendį ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis buvo neįsiteisėjęs ir negalėjo būti vykdomas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, įsiteisėjo 2022 m. spalio 13 d., S. A. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo 2022 m. spalio 13 d. Žemesnysis teismas nurodė, kad įstatyminio pagrindo įskaityti į bausmės vykdymo atidėjimo terminą laiko, kai S. A. nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2022 m. liepos 15 d. buvo įrašyta į Probuojamųjų asmenų registrą, iš jo neišbraukta, nėra.
II. Skundo argumentai bei prašymai
7. Nuteistosios S. A. gynėjas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir nustatyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu S. A. paskirta bausmė yra atlikta.
7.1. Nuteistosios gynėjo nuomone, bylą ir teikimą nagrinėjęs apygardos teismas visiškai formaliai įvertino susidariusią situaciją bei neatsižvelgė ir nevertino visų su bausmių vykdymu susijusių BPK ir kitų teisės aktų nuostatų bei principų. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. BPK 315 straipsnis, numatantis apeliacinio skundo padavimo pasekmes, nustato, kad, apskundus nuosprendį apeliacine tvarka, jis nepradedamas vykdyti, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosprendis gali būti pradedamas vykdyti tik tuo atveju, jeigu nuteistasis raštu pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Tai, anot gynėjo, reiškia, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog nuteistojo iniciatyva gali būti vykdomas ir neįsiteisėjęs teismo nuosprendis, todėl skundžiamoje nutartyje apygardos teismo padarytos išvados šiuo klausimu yra neteisingos.
7.2. Gynėjas skunde pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju yra akivaizdu, jog S. A. nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2022 m. liepos 15 d. buvo probuojama, o išregistruota iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, kas reiškia, kad atlikus teismo paskirtą bausmę.
7.3. Gynėjo nuomone, apygardos teismo pasvarstymai apie tai, kad S. A. žinojo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino 2021 m. liepos 16 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendį, neturi jokios reikšmės sprendžiant nagrinėjamą klausimą, nes įstatymas numato galimybę vykdyti neįsiteisėjusį nuosprendį nuteistojo sutikimu. Taip pat, gynėjo manymu, teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti ar svarstyti dėl S. A. probavimo „realumo“, nes S. A. išregistruota iš probuojamųjų asmenų sąrašo pasibaigus probavimo laikui, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių. Be to, kaip nustato Probacijos įstatymas, probacijos vykdymas baigiamas bausmės vykdymo atidėjimo ar laisvės atėmimo bausmės paskutinę dieną, jeigu probuojamasis yra lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir nėra pagrindų jį pasiųsti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai, anot gynėjo, reiškia, kad iniciatyva dėl poveikio priemonių taikymo ar atitinkamų probacijos sąlygų keitimo visgi nustatyta Probacijos tarnybai (kuri vertina visas su nuteistuoju ir probacijos procesu susijusias aplinkybes), o ne teismui.
7.4. Gynėjas pažymi, kad šioje byloje vykdant analogišką nuosprendį antrą kartą (toje pačioje byloje vykdomas tokios pat apimties antras nuosprendis dėl to paties įvykio) susidaro situacija, kai asmuo antrą kartą baudžiamas už tą patį nusikaltimą (non bis in idem), taip pat iškraipoma ir praplečiama įsiteisėjusio teismo nuosprendžio esmė, susijusi su S. A. paskirta bausme. Nuosprendžiu nustatytas dvejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas bus vykdomas pakartotinai ir de facto tęsis ketverius metus, nors toks terminas net BK 75 straipsnyje nėra numatytas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios S. A. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko skundas tenkinamas.
9. Susipažinus su aukštesniajam teismui pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-55-873/2022 medžiaga, S. A. asmens byla, pateikta Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų 2022 m. lapkričio 16 d. ir 17 d. išrašais, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu, Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus skyriui vykdymui buvo išsiųstas 2020 m. liepos 20 d., gautas 2020 m. liepos 22 d. Baudžiamosios bylos Nr. 1-55-873/2022 medžiagos duomenimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendį, R. L. 2021 m. liepos 14 d. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro (Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pranešimas, t. 25, b. l. 20), duomenų apie S. A. išregistravimą iš Probuojamųjų asmenų registro baudžiamojoje byloje nėra. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, kuriuo S. A. paskirtos galutinės subendrintos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriui išsiųstas 2022 m. spalio 19 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2022 m. lapkričio 16 d. išraše duomenų apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį, kuria panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nėra (t. 25, b. l. 49–51). Vilniaus apygardos teismui raštu užklausus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties duomenų perkėlimo į registrą ir pateikus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO šios bylos duomenų išrašą, šie duomenys Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2022 m. lapkričio 17 d. išraše įregistruoti (t. 25, b. l. 58–60). Taigi, kaip nustatyta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendį ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono tarnybai išsiųsta nebuvo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties duomenys į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą įregistruoti buvo tik 2022 m. lapkričio 17 d., todėl S. A. nebuvo išregistruota iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro ir toliau buvo vykdomas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.
10. Nuteistosios gynėjas, nesutikdamas su apygardos teismo išvada, kad vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis, skunde pateikia BPK 315 straipsnio normų analizę, taip pat pažymi, kad šioje byloje vykdant analogišką nuosprendį antrą kartą (toje pačioje byloje vykdomas tokios pat apimties antras nuosprendis dėl to paties įvykio) susidaro situacija, kai asmuo antrą kartą baudžiamas už tą patį nusikaltimą (non bis in idem), taip pat iškraipoma ir praplečiama įsiteisėjusio teismo nuosprendžio esmė susijusi su S. A. paskirta bausme.
11. Teisė nebūti du kartus persekiojamam baudžiamąja tvarka, teisiamam ar nubaustam už tą patį nusikaltimą (nusikalstamą veiką) įtvirtinta tiek nacionalinės teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte, tiek tarptautinės bei Europos Sąjungos teisės aktuose: Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 7 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnyje. Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas reiškia ne tik reikalavimą laikytis formalios procedūros pradedant, vykdant, taip pat atnaujinant baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamos veikos, bet ir draudimą vykdyti pakartotinį baudžiamąjį persekiojimą už nusikalstamą veiką, remiantis identiškais arba iš esmės tais pačiais teisiškai reikšmingais faktais, t. y. visuma konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą (2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin v. Russia, peticijos Nr. 14939/03). Tiek EŽTT, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin v. Russia, peticijos Nr. 14939/03, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, Nr. 2K-7-68/2009, Nr. 2K-570/2010, Nr. 2K-121-677/2015, Nr. 2K-171-1073/2018).
12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jis nėra apskųstas. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis privalomas visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (BPK 346 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo nei dėl to, kad pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis (BPK 335 straipsnis), nei dėl to, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato atvejus, kuomet gali būti pradėtas vykdyti ir neįsiteisėjęs teismo nuosprendis (BPK 315 straipsnio 2 dalis). Taipogi neginčijama ir tai, kad pagal BPK 339 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai atidėtas visos bausmės vykdymas, atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BK 75 straipsnio 9 dalis taip pat numato, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. LR probacijos įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, jog vienas iš probacijos vykdymo pagrindų yra būtent įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas, ir teisėjo patvarkymas vykdyti nuosprendį (1 dalies 1 punktas). Probacija pradedama vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dieną (2 dalis). Esminis dalykas nagrinėjamu atveju yra tai, kad iš esmės buvo įvykdytas neįsiteisėjęs teismo nuosprendis ir nuteistoji S. A. pilnai atliko jai šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.
13. Jau aptartais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendį ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono tarnybai išsiųsta nebuvo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties duomenys į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą įregistruoti buvo tik 2022 m. lapkričio 17 d., todėl S. A. nebuvo išregistruota iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro ir toliau buvo vykdomas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o 2022 m. liepos 15 d. S. A. buvo išregistruota iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Akivaizdu, kad tokia situacija susiklostė dėl nepakankamo teisėsaugos institucijų tarpusavio komunikavimo, kuomet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendį, vienas iš nuteistųjų – R. L. 2021 m. liepos 14 d. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro (Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pranešimas, t. 25, b. l. 20), tuo trapu Lietuvos probacijos tarnybos kito regiono (Vilniaus) skyriui negavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties, kitas toje pačioje byloje nuteistas asmuo – S. A. iš Probuojamųjų asmenų registro išregistruota nebuvo, nors tas analogiškai, kaip ir R. L. atžvilgiu, turėjo būti padaryta. Viena vertus, galima sutikti su apygardos teismo išvada, jog S. A. žinojo apie nuteistojo R. L. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Arūno Stankevičiaus paduotus kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžio ir apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendį priėmimą, tačiau, kita vertus, toks žinojimas neįgalina pačios nuteistosios imtis priemonių, kad teisėsaugos institucijų priimti sprendimai būtų tinkamai vykdomi. Be to, BPK 374 straipsnyje yra numatyta galimybė ir pačiam Lietuvos Aukščiausiajam Teismui sustabdyti teismo nuosprendžio ar nutarties vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atrankos kolegija, priėmusi kasacinį skundą nagrinėti, arba teisėjų kolegija, kuriai pavesta nagrinėti kasacinę bylą, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko paskirtas teisėjas nutartimi gali sustabdyti bet kurio Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio ir nutarties ar jų dalies vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Taigi, įstatymas numato galimybę sustabdyti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui bet kurio nuosprendžio vykdymą ir tokiu atveju nuosprendis nėra vykdomas, o, sustabdžius nuosprendžio vykdymą, nėra vykdomas ir bausmės vykdymo atidėjimas.
14. Aukštesniojo teismo vertinimu, nepagrįsta yra apygardos teismo išvada, jog S. A. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirta bausmė (kurios vykdymas buvo atidėtas) nebuvo vykdoma. Iš teismui pateiktos S. A. asmens bylos matyti, kad nuteistoji visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vykdė jai paskirtą įpareigojimą, t. y. tęsė darbą. Nuteistosios S. A. asmens byloje yra duomenų, kad S. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė du administracinius nusižengimus (2021 m. spalio 21 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 dalyje (asmens bylos l. 39), 2022 m. balandžio 1 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje (asmens bylos l. 41). Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis. Akivaizdu, jog Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinta Probacijos tarnybos teisė, bet ne pareiga kreiptis į teismą su teikimu dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo probuojamajam asmeniui, šiam padarius administracinius nusižengimus, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdant kitų įstatymų nustatytų pareigų. Todėl nepagrįsta yra apygardos teismo išvada, kad Probacijos tarnybai nesikreipus į teismą dėl nuteistosios S. A. padarytų administracinių nusižengimų, laikytina, jog realiai Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirta S. A. laisvės atėmimo bausmė (kurios vykdymas buvo atidėtas) nebuvo vykdoma. Priešingai, iš byloje esančio Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus rašto matyti, jog S. A. 2022 m. liepos 18 d. buvo išregistruota iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro, 2022 m. liepos 15 d. pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui.
15. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei neabejotinai nustačius, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendis buvo vykdomas ir S. A. atžvilgiu įvykdytas ne dėl nuteistosios kaltės, bet dėl teisėsaugos institucijų klaidos, bloginti S. A. teisinę padėtį bei antrą kartą pasiųsti nuteistąją atlikti jai paskirtą bausmę (kurios vykdymas atidėtas) būtų neteisinga, toks sprendimas prieštarautų anksčiau paminėtoms tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normoms, reglamentuojančioms draudimo persekioti asmenį ir bausti už tą patį nusikaltimą principą.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir įskaityti į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu S. A. paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), atidėtas dvejiems metams, įpareigojant S. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, S. A. atliktą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2022 m. liepos 15 d.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.