Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 2-3-(NTP-2)-16-NT-574-7756 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. S., tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 45), į teismo posėdį neatvyko.

Akcentuoja, kad teisinės pagalbos instituto paskirtis yra ginti teisėtus interesus suteikiant teisinę pagalbą tiems asmenims, kuriems tokia pagalba yra reikalingiausia ir būtiniausia. Teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama įstatymų numatytomis sąlygomis ir tvarka. Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą suteikia pati valstybė tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTP įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Pabrėžia, kad VGTP įstatyme nenumatyta išimčių, kai antrinė teisinė pagalba galėtų būti teikiama asmenims, nesumokėjusiems antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymi, jog pareiškėjas nebuvo (ir iki šiol nėra) sumokėjęs 1 240 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias jis buvo įpareigotas sumokėti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu. Atkreipia dėmesį, kad VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą yra vienas iš įstatymų leidėjo nustatytų teisės gauti antrinę teisinę pagalbą apribojimų, būtinų antrinės teisinės pagalbos paskirties įgyvendinimui. Nurodytas straipsnis aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už anksčiau suteiktą pagalba kitoje byloje.

Pabrėžia, kad naujausioje teismų praktikoje konstatuota, jog VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatyta pareiga apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (minėta, toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 2-3-(NTP-2)-16-NT-574-7756 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (minėta, toliau – ir VGTP įstatymas), kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuomet antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015, 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4079-502/2016 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTP įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant VGTP įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. S. 2017 m. kovo 13 d. prašymu reg. Nr. (2.3)KLTP-1-574 kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje (b. l. 29-33). Tarnyba 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 2-3-(NTP-2)-16-NT-574-7756 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, teisinu šio sprendimo priėmimo pagrindu nurodydama VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą (b. l. 5).

Aptariamu atveju svarbu nustatyti, ar Tarnybai buvo pagrindas taikyti VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą ir atsižvelgti į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis).

Ginčijamas administracinis aktas grindžiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtinta nuostata, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 konstatavo, kad ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su VGTP įstatymo 19 straipsnio nuostatomis. Minėtoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.

Byloje nustatyta, jog Tarnyba skundžiamą sprendimą motyvavo įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 1 d. sprendimu administracinėje byloje eI-466-386/2015. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog minėtu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu konstatuota: 1) Tarnyba, nustačiusi, kad J. S. piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, nebendradarbiauja su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, vadovaudamasi VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 24 straipsnio 1 dalimi, 2012 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-2-12 nutraukė J. S. antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2011 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1820-11 baudžiamojoje byloje Nr. PKS-1047-659/2011 bei įpareigojo J. S. per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 610,00 Lt. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-475-342/2012 J. S. skundą dėl Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-2-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-3148/2012 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą; 2) Tarnyba, nustačiusi, kad J. S. piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, nebendradarbiauja su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, vadovaudamasi VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 24 straipsnio 1 dalimi, 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-94-12 nutraukė J. S. antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2012 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-469-12 baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311/2012 bei įpareigojo J. S. per 30 dienų atsakovą sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 2205,00 Lt. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-786-162/2012 J. S. skundą dėl Tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-94-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1101/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą; 3) Tarnyba, nustačiusi, kad J. S. piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, vadovaudamasi VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-119-12 nutraukė J. S. antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1715-12 civilinėje byloje Nr. 2-14682-122/2012 bei įpareigojo J. S. per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 420,00 Lt. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-356-609/2013 J. S. skundą dėl Tarnybos 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-119-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, šis Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2013 m. balandžio 6 d.; 4) Tarnyba, nustačiusi, kad J. S. piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, vadovaudamasi VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, 2013 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-5-13 nutraukė J. S. antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1876-11 baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00242-11) bei įpareigojo J. S. per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 1056,50 Lt. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-439-386/2013 J. S. skundą dėl Tarnybos 2013 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-5-13 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-636/2014 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje eI-466-386/2015 iš pareiškėjo priteisė 1 240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-5-13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015 minėtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 18-27). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje nurodė, kad J. S. argumentai apie priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas už neatliktą darbą laikytini nepagrįstais, nes grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo teisėtumas ir pagrįstumas konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokią išvadą grindė įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumo principu ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principu. Remiantis tuo, pareiškėjo teiginys nagrinėjamoje byloje, kad jam antrinė teisinė pagalba realiai nebuvo suteikta, laikytinas nepagrįstu.

Pažymėtina, kad prejudicinę galią turintys teismo sprendimai priimti remiantis VGTP įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvia nuostata, jog jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Kaip ir minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 konstatavo, kad VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo. Taigi šioje byloje neginčijamai nustačius, kad pareiškėjas nėra apmokėjęs 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, darytina išvada, jog buvo pagrindas Tarnybai, vadovaujantis VGTO įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą.

Minėta, kad pareiškėjas antrinę teisinę pagalbą prašė suteikti administracinio nusižengimo byloje Nr. II-107-972/2017 siekiant apskųsti nutarimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas pats apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Kelių policijos tarnybos 2017 m. vasario 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jam paskirta nuobauda už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Akcentuotina, jog pagal Administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalį, naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.

Įvertinus administracinio nusižengimo bylos ginčo pobūdį, spręstina, kad ginčas nebuvo sudėtingas ir reikalaujantis ypatingų teisinių žinių, dėl kurių stokos pareiškėjas pats būtų negalėjęs tinkamai savęs atstovauti. T. y, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Tarnybos sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal 2017 m. kovo 13 d. prašymą nebuvo neproporcingai ribojantis pareiškėjo teisę kreiptis į teismą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016). Be to, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, administracinio nusižengimo byla, kurioje pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą, yra išnagrinėta tiek Klaipėdos miesto apylinkės teisme, tiek apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjo prašomoje administracinio nusižengimo byloje yra nebeperspektyvus.

Pareiškėjas skundė taip pat nurodė aplinkybę, jog 1 240 Eur skola yra dengiama per antstolius bei tai, kad atsakovė nesiėmė veiksmų išieškoti skolos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog byloje nagrinėjamas klausimas dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo” Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-574-7756 teisėtumo ir pagrįstumo, todėl reikšminga aplinkybė yra tik tai, ar teismo priteista 1 240 Eur skola buvo iki galo apmokėta ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Nagrinėjamu atveju nepaneigta, jog nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos kitoje byloje nėra apmokėtos. Kadangi pareiškėjas įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę (kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo apmokėjęs 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų), nepateikė, sprendimas šiuo aspektu taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. 2-3-(NTP-2)-16-NT-574-7756, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.