- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-27
- Bylos Nr.
- 2-2214/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Donatas Šernas
- Atsakovas
- E. O., S. A., J. B., A. C., A. T.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. O. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-745-280/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mimino“ ieškinį atsakovams E. O., S. A., J. B., A. C. ir A. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Mimino“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovams E. O., S. A., J. B., A. C. ir A. T., prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 341 345,89 Lt nuostolių atlyginimui, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas bei turtines teises 341 345,89 Lt sumai, uždraudžiant tokiu turtu ar lėšomis disponuoti (įskaitant, bet neapsiribojant, draudimu parduoti, mainyti, padovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias visas teises). Prašymą grindė tuo, kad, pasak ieškovo, prašoma priteisti suma atsakovams laikytina didele suma ir tai sudaro pagrindą manyti, jog atsakovai turimą turtą bandys įkeisti, paslėpti ar kitaip apsunkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2013 m. liepos 8 d. nutartimi nutarė ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškinio sumai (341 346 Lt) areštuoti E. O., S. A., J. B., A. C. ir A. T. turtą (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas, turtines teises), uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti, bloginti jo vertę, bet leidžiant areštuotu turtu naudotis bei atsiskaityti su ieškovu, taip pat leidžiant iš darbo užmokesčio kas mėnesį naudoti po 1000 Lt pragyvenimui.
Teismas sprendė, kad nors nėra žinoma atsakovų turtinė padėtis, todėl atsižvelgiant į pareikšto ieškinio sumą (632 843 Lt) yra pagrindas tikėtis, jog sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, jeigu nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, teismo vertinimu, ieškovo pareikšti reikalavimai tikėtinai pagrįsti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė E. O. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
Teismo motyvai nėra pakankami nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Ieškinio suma yra beveik dvigubai mažesnė už tą sumą, kurią vertino teismas.Vien aplinkybė, kad teismui nėra žinoma atsakovų turtinė padėtis, negali būti savarankišku pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teismas, vienu metu taikydamas nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, lėšų ir turtinių teisių areštą, nepagrįstai peržengė ieškovo prašymo ribas, nes ieškovas prašė taikyti lėšų ir turtinių teisių areštą tik tuo atveju, jei nebūtų ar nepakaktų atsakovų turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos.Dėl pritaikyto turto arešto yra patiriami nuostoliai (pvz., negautos pajamos dėl negalėjimo disponuoti lėšomis, kurių minimalus dydis nurodytas CK 6.210 str.). Be to, ieškovas neturi turto, iš kurio, ieškinio atmetimo atveju, būtų galima prisiteisti nuostolių atlyginimo.Didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, kuris bet kokiu atveju suponuoja būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Mimino“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje per klaidą nurodė neteisingą ieškinio sumą. Kita vertus, rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta teisinga ieškinio suma, todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.Ieškovas sutinka su apeliante, jog teismas peržengė prašymo ribas, tačiau pažymi, kad: 1) teismas turi diskrecijos teisę savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tuo labiau, kad UAB „Mimino“ yra bankrutuojanti; 2) apeliantės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nepakanka ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti, todėl yra pagrindas areštuoti ir jos lėšas; 3) apeliantė neįrodė, jog ji turi pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ieškinio reikalavimams įvykdyti.Apeliantė nedetalizavo, kuo pasireiškė proporcingumo principo pažeidimas.Apeliantė neįrodė, kokius nuostolius ji patirs dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (nėra aišku kokiomis lėšomis apeliantė negali naudotis).Priešingai, nei teigia apeliantė, ieškinio sumos dydis teismų praktikoje vertinama pagal atsakovo finansinę padėtį, tačiau šiuo atveju apeliantė neįrodė, kad jos finansinė būklė yra gera.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartis paliktina nepakeista.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovams, yra pagrįsta ir teisėta.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai tarp šalių vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-336/2009; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006).
Iš šioje byloje pareikšto ieškinio turinio matyti, kad atsakovams E. O., S. A., J. B., A. C. ir A. T. yra pareikštas solidarus turtinis reikalavimas, kurio suma yra 341 345,89 Lt. Esant solidariajai skolininkų atsakomybei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Taigi, ieškovas turi teisę pasirinkti solidarų atsakovą (ar atsakovus), iš kurio (kurių) būtų išieškoma priteista suma, todėl jis turi teisę pasirinkti ir atsakovus, kurių atžvilgiu turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškovas prašė laikinąsias apsaugos priemones taikyti visų atsakovų atžvilgiu.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien faktas, jog pareikštas tokio dydžio turtinis reikalavimas, sudaro pagrindą teigti, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė, juolab, kad atsakovai yra fiziniai asmenys. Tačiau, kaip minėta, didelė ieškinio suma, kuri gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovai gali motyvuotai paneigti, pateikę įrodymus apie savo turtinę padėtį.
Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų (tarp jų - Nekilnojamojo turto registro išrašų, patvirtinančių apeliantės turimą nekilnojamąjį turtą; duomenų, apie tokio nekilnojamojo turto vertę, duomenų apie privalomai registruojamą kilnojamąjį turtą, apeliantės gaunamas pajamas ir pan.), kurių pagrindu būtų paneigta išvada, jog ieškinio suma apeliantei yra didelė (CPK 178 str., 314 str., 338 str.). Esant tokiai situacijai, didelė ieškinio suma pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas ir pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nors skundžiamos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje ieškinio suma buvo nurodyta 632 843 Lt dydžio, tačiau iš paties ieškinio turinio, akivaizdu, jog ieškinio suma yra 341 345,89 Lt, tokia ieškinio suma, kaip maksimali bendra areštuojamo turto vertės riba, nurodyta skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje, be to, rašymo apsirikimas buvo ištaisytas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (15-16 b. l.). Todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vienu metu taikydamas nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą, nepagrįstai peržengė ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ribas, nes ieškovas prašė taikyti piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą tik tuo atveju, jei nebūtų ar nepakaktų atsakovų turimo nekilnojamojo bei kilnojamojo turto.
Iš tiesų, nagrinėjamu atveju ieškovas prašė taikyti turto areštą, pirmiausiai nukreiptą į atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – į pinigines lėšas ir turtines teises.
Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas proceso dalyviams užtikrina teisę laikantis CPK nuostatų jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis disponuoti laisvai. Tai reiškia, kad šalys pasirenka savo civilinių teisių gynimo būdą, apimtį ir pan. Pagal šio principo turinį būtent šalys suformuluoja ieškinio dalyką ir pagrindą, atsikirtimų turinį. Apeliacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra saistomas ieškovo prašyme suformuluoto reikalavimo ir savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali tik įstatyme numatytais atvejais. CPK 144 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta iniciatyvos teise taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas gali naudotis tik išimties tvarka ir tik motyvuotai. Šioje teisės normoje yra įtvirtinta dispozityvumo principo išimtis, pateisinama būtinumu ginti viešąjį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-653/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl, jo manymu, yra tikslinga išplėsti arešto mastą. Todėl apeliantė iš esmės yra teisi, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribas. Tačiau būtina pažymėti, kad ieškovas BUAB „Mimino“ prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė vykdant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį antstolio sudarytą turto aprašą bei vidutinės rinkos paieškos nuorašus, leidžiančius pagrįstai manyti, kad antstolio aprašyto atsakovų turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė gali nesiekti ieškinio sumos. Kadangi apeliantė neįrodė, jog jos (ar kitų atsakovų) turimo nekilnojamo ir kilnojamojo turto yra pakankamai ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti, yra pagrindas konstatuoti, jog skundžiama teismo nutartimi nutarus kartu su nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu taip pat areštuoti ir pinigines lėšas, turtines teises, nebuvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Tuo labiau, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl šiuo atveju turi būti apgintas ir viešasis interesas. Todėl apeliantės argumentai dėl prašymo ribų peržengimo taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Taip pat atmetami apeliantės argumentai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji patiria nuostolius, nes šie argumentai nėra pagrįsti jokiais duomenimis, be to, apeliantė nedetalizuoja, kokiu būdu pasireiškia pajamų negavimas.
Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir piniginių lėšų, turtinių teisių areštą, civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį nepakeistą.