- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2-653/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sauda“
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sauda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sauda“ dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 281 574,10 Lt valstybei padarytai žalai atlyginti ir 5 procentų procesines palūkanas. Ieškinio reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančias ir jo vardu registruotas konkrečias transporto priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies – areštavo už 281 574,10 Lt atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, uždrausdamas šiuo turtu disponuoti. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas. Teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas dėl 281 574,10 Lt, ir tokią reikalavimo sumą vertino kaip pakankamai didelę ir padidinančia būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas pažymėjo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas sprendė, kad tikslingiau areštuoti atsakovui priklausantį 281 574,10 Lt vertės kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį pakeisti, panaikinant jos dalį, priimtą teismo iniciatyva, nustatant, kad ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštuotinos atsakovui priklausančios transporto priemonės 281 574,10 Lt vertei, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė areštuoti atsakovui priklausančias konkrečiai nurodytas transporto priemones. Teiginio dėl tikslingumo be ieškovo nurodyto turto areštuoti ir kitą atsakovui priklausantį 281 574,10 Lt vertės kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o nesant šio turto ar esant jo nepakankamai, ir pinigines lėšas teismas nemotyvavo. CPK 144 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų pasinaudoti teismui iniciatyvos teise taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju nėra, nes valstybė civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais kartu su kitais asmenimis pagrindais (CK 2.36 straipsnis).
2. Ieškovas nenurodo aplinkybių, kuriomis pagrįstų teiginį, kad ieškinys pareikštas dėl viešojo intereso gynimo.
3. Banko sąskaitoje esančių lėšų areštas nepagrįstai apsunkintų atsakovo verslo vystymo galimybes ir paveiktų atsakovą labiau, negu reikia dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas nevengia atsakomybės, su ieškovu visą laiką bendradarbiauja.
Ieškovo atsiliepimas į atsakovo atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Nagrinėjamu atveju ieškovas VMI, ieškiniu reikalaudamas valstybei padarytos žalos priteisimo, prašė taikyti konkrečių, atsakovui nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių areštą. Atsakovas neprašė taikyti atsakovo nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų arešto, todėl darytina išvada, kad teismas be pagrindo peržengė prašymo ribas.
Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas užtikrina šalių teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad šalys pasirenka savo civilinių teisių gynimo būdą, apimtį ir pan. Pagal šio principo turinį būtent šalys suformuluoja ieškinio dalyką ir pagrindą, atsikirtimų turinį. Savo reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė areštuoti konkretų registruojamą atsakovo kilnojamąjį turtą, nes, ieškovo manymu, tokios laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįsti, ieškovas pateikė teismui VĮ „Regitra“ duomenis apie atsakovui nuosavybės teise priklausančias transporto priemones.
Teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra saistomas ieškovo prašyme suformuluoto reikalavimo ir savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali tik įstatyme numatytais atvejais. CPK 144 straipsnio 2 dalyje reglamentuota iniciatyvos teise taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas gali naudotis tik išimties tvarka ir tik motyvuotai. Šioje teisės normoje yra įtvirtinta dispozityvumo principo išimtis, pateisinama būtinumu ginti viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju teismas nemotyvavo, kodėl, jo manymu, tikslinga išplėsti arešto mastą, taip pat nepagrindė atsakovo piniginių lėšų arešto būtinumo, kai valstybei atstovaujantis ir jos interesais ieškinį padavęs ieškovas tokio prašymo nebuvo pareiškęs. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija nemato pagrindo teismui savo iniciatyva taikyti atsakovo nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštą.
CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardintas pavyzdinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, nereiškia, kad šaliai pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas savo nuožiūra ir iniciatyva taiko laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, kaip minėta, yra saistomas šalies prašymo ir klausimą nagrinėja neperžengdamas prašymo ribų. CPK 145 straipsnyje įtvirtintas ekonomiškumo principas taip pat nereiškia, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones parenka savo nuožiūra. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas neturėjo pagrindo peržengti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribų, todėl nepagrįstai areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas ir dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti – panaikinti atsakovo nekilnojamojo turto ir pinginių lėšų areštą ir areštuoti ieškovo prašomą konkretų atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį pakeisti.
Nutarties dalį, kuria areštuotas atsakovui UAB „Sauda“ priklausantis 281 574,10 Lt vertės nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar nepakankant – atsakovui priklausančios piniginės lėšos, panaikinti.
Nutarties dalį dėl kilnojamojo turto arešto pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„Ieškovo Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, j.a.k. 188659752, buveinė Vasario 16-osios g. 15, Vilnius, 281 574,10 Lt sumos ieškiniui apsaugoti areštuoti atsakovui UAB „Sauda“, j.a.k. 120507414, buveinės adresas Giraitės g. 3A, Vilnius, nuosavybės teise priklausančias šias transporto priemones: 2001 m. VW Sharan, valst. Nr. GE0398; 2007 m. VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 m. VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2005 m. VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 1991 m. MAN 14.232, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. Mitsubishi Canter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1993 m. VW-MAN 8.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1988 m. VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 m. Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1985 m. Ford Cargo 0811, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1994 m. savos gamybos transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 1997 m. Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1981 m. Mercedes Benz 709, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 1978 m. BMV 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 1980 m. Ford Granada, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotomis transporto priemonėmis disponuoti“.
Nutartį išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.