Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui N. L. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas neturėjo objektyvių galimybių laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį, kadangi jam faktiškai nebuvo įteiktas ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, nes atsakovas motyvuotai atsisakė priimti šiuos procesinius dokumentus, prašydamas juos išversti į anglų kalbą, kas teismui buvo žinoma. Atsakovas, nepaisant to, kokią kalbą jis moka, turėjo teisę atsisakyti priimti jam teismo siunčiamus procesinius dokumentus, kurie nebuvo išversti į Jungtinės Karalystės oficialią anglų kalbą, kadangi tokią teisę jam suteikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse. Atsakovas ne piktybiškai, bet siekdamas efektyvaus savo teisių gynimo atsisakė priimti teismo siunčiamus neišverstus procesinius dokumentus, kartu pagal Reglamentą pateikdamas motyvuotą prašymą juos išversti. Tuo tarpu teismas skundžiamoje nutartyje šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, visą dėmesį skirdamas išimtinai atsakovo lietuvių kalbos mokėjimui. Aplinkybė, kad atsakovas 2000-2005 metų laikotarpiu studijavo Mykolo Riomerio universitete, savaime nepatvirtina, jog jis taip gerai supranta lietuvių kalbą, jog taip pat gali suprasti ieškovo ieškinio teisinį ir faktinį pagrindą bei kartu su Jungtinės Karalystės teisininkais suformuluoti išsamius ir pagrįstus atsikirtimus į šį ieškinį. Pats teismas savo 2015-09-17 nutartyje konstatavo, kad atsakovas pagrįstai pagal Reglamentą atsisakė priimti teismo siųstus procesinius dokumentus, neišverstus į anglų kalbą, ir įpareigojo ieškovą pateikti savo ieškinio ir jo priedus į šią kalbą. Tai, kad vėliau Vilniaus apygardos teismas 2016-02-08 nutartimi panaikino 2015-09-17 teismo nutartį, konstatuodamas, jog atsakovas neva nepagrįstai atsisakė priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus, neišverstus į anglų kalbą, negali sukelti atsakovui jokių neigiamų procesinių pasekmių, juo labiau lemti bylos išnagrinėjimo iš esmės teismo sprendimu už akių, nesuteikus atsakovui galimybės išdėstyti savo pozicijos byloje. Ieškovo ieškinys atsakovui dėl nuostolių atlyginimo yra visiškai nepagrįstas ir nesąžiningas, todėl atmestinas, nes tarp ginčo buto bendraturčių buvo žodinis susitarimas, jog visas išlaidas, susijusias su buto išlaikymu ir priežiūra, dengs ieškovas ir D. K., kurie faktiškai buvo vieninteliai šio buto gyventojai, neskaitant nuomininkų; atsakovas nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. negyveno nurodytame bute ir juo faktiškai nesinaudojo, kas iš dalies buvo nulemta ir paties ieškovo neteisėtų veiksmų, trukdant atsakovui pateikti į butą, todėl jis neturi ir pareigos dengti išlaidas, susijusias su šio buto išlaikymu ir priežiūra. Ieškinys negalėjo būti tenkinamas dar ir dėl to, kad ieškovas praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios ar laiku procesinio dokumento nepateikusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tačiau teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lavistos agrogrupė“ v. UAB „Vilbana“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šveicarijos konfederacijos AB „MAYER & CIE AG“ v. N. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2006; 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus komercinio arbitražo teismas v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. ir kt. v. UAB „JPSF“, bylos Nr. 3K-3-154/2010; kt.).

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įrodinėjo abu pirmiau minėtus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių – tiek negalėjimo priimti sprendimą už akių aplinkybes, tiek ir sprendimo už akių nepagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, konstatavęs, jog nėra nė vieno iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų panaikinti sprendimą už akių. Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka atskirajame skunde nurodytais ir iš esmės su pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sutampančiais motyvais, kuriems pritarti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Dėl negalėjimo priimti sprendimo už akių

Apelianto nuomone, teismas neturėjo teisės nagrinėjamoje byloje priimti sprendimo už akių, nes atsakovui faktiškai nebuvo įteiktas ieškovo ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo. Tačiau tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos duomenų šioje byloje Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2016 m. vasario 8 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2S-24-661/2016) jau yra konstatuota, kad esant teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartimi pripažintai aplinkybei, kad N. L. atsakovas supranta lietuvių kalbą (kadangi ieškovas pateikė papildomus įrodymus, jog atsakovas 2000 m. rugpjūčio 31 d. buvo priimtas į Valstybinio valdymo fakulteto teisės ir valdymo (lietuvių kalba) bakalauro vakarines studijas), laikytina, jog atsakovui siųsti procesiniai dokumentai atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 8 str. 1 d. a punktą ir atsakovo atsisakymas priimti dokumentus laikytinas nepagrįstu. Apeliantas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek ir atskirajame skunde iš naujo kvestionuoja šias įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas ir konstatuotas aplinkybes, kas pagal CPK 18 straipsnį nėra leidžiama ir iš naujo jos negali būti peržiūrimos ir vertinamos, be to, apeliantas ir nepateikė jokių šias aplinkybes – kad atsakovas moka lietuvių kalbą ar kad jis nepagrįstai atsisakė priimti jam siunčiamus dokumentus, paneigiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apie bylos nagrinėjimą atsakovui buvo žinoma nuo 2015 m., todėl jis pats turėjo visas galimybes domėtis nagrinėjamos bylos eiga ir tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis (CPK 42 str.). Laiku paduotas ir tinkamos formos pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patvirtina aplinkybę, kad ieškovas gerai žinojo apie šios bylos procesą ir turėjo galimybes jame dalyvauti. Pagal CPK 124 straipsnio 2 dalį atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilyginamas procesinių dokumento įteikimui, išskyrus įteikimą CPK 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teismui įteikus atsakovui ieškinį su priedais bei teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, o atsakovui atsiliepimo į ieškinį nepateikus, ieškovo prašymu teismas galėjo ir priėmė sprendimą už akių. Įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsiliepimas laiku nepateiktas dėl svarbių priežasčių, atsakovas nepateikė, todėl atsakovui neįrodžius, kad atsiliepimo į ieškinį laiku nepateikė dėl svarbių priežasčių, konstatuotina, kad sprendimas už akių priimtas teisėtai ir pagrįstai. Šias aplinkybes paneigiančių argumentų ar įrodymų apeliantas nenurodė ir nepateikė.

Dėl sprendimo už akių pagrįstumo

Vienas iš pagrindinių atsakovo motyvų, kodėl sprendimas už akių, kuriuo buvo visiškai patenkintas ieškovo ieškinys ir iš atsakovo priteisti visi ieškovo nurodyti nuostoliai – ieškovo išlaidos, susijusios su buto, kuris priklauso ir atsakovui, išlaikymu bei priežiūra, atsakovo įsitikinimu, yra nepagrįstas, yra tai, kad atsakovas tame bute negyveno, todėl ir neprivalo mokėti jokių mokesčių. Tačiau tokie apelianto argumentai, kuriuos jis taip pat buvo nurodęs ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra nepagrįsti, ką taip pat teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Atsakovas tvirtina, kad jis nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio nurodytame bute negyveno ir juo faktiškai nesinaudojo, jame gyveno ieškovas ir S. B. močiutė D. K.. 2006 metais buto bendraturčiai susitarė žodžiu, jog atsakovas ir S. B. leis ieškovui ir D. K. naudotis visu butu, kartu ir atsakovo dalimi, su sąlyga, kad ieškovas ir D. K. sumokės visas išlaidas, susijusias su buto išlaikymu ir priežiūra. Tačiau šios atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės neturi įtakos priimto teismo sprendimo už akių pagrįstumui, kadangi pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį atsakovas privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas butui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Todėl nepriklausomai nuo to, ar atsakovas gyveno bute, ar ne, jam tenka, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkui, pareiga mokėti turto administravimo ir išlaikymo išlaidas, tačiau byloje duomenų, kad atsakovas prisidėjo prie bendro turto išlaikymo, nėra. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti ieškovo išlaidas už kabelinę televiziją, internetą, ryšio paslaugas ar buto apsaugą, nes šiomis paslaugomis naudojosi tik ieškovas ir jo nuomininkai. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pats atsakovas 2003 m. kovo 14 d. savo vardu sudarė kabelinės televizijos paslaugų sutartį su UAB „INIT“. Kadangi ją sudaręs atsakovas šios sutarties nenutraukė, nors, kaip tvirtina, negyveno bute, kurio gyventojams buvo teikiamos paslaugos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad būtent atsakovo interesams tenkinti buvo sudaryta ir vykdoma kabelinės televizijos paslaugų sutartis, dėl kurios ieškovas patyrė nuostolius. Priešingu atveju, atsakovas pats galėjo ir turėjo nutraukti kabelinės televizijos paslaugų sutartį, o ne atsakomybės naštą deleguoti ieškovui, teigiant, kad ieškovas galėjo už šias paslaugas nemokėti, dėl ko atsakovo sutartis būtų nutrūkusi. Kitos ieškovo išlaidos, su kuriomis atsakovas nesutinka (internetas, ryšio paslaugos ar buto apsauga), teismo vertinimu, nėra asmeninės, o priskirtinos prie išlaidų butui išlaikyti ir išsaugoti, prie kurių atsakovas taip pat privalėjo prisidėti. Nors atsakovas atskirajame skunde teisus, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl jo argumento, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, tačiau šis argumentacijos trūkumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti teismo išvadų pagrįstumui. Taikyti ieškinio senatį teismas gali tik tada, kai to prašo atsakovas. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas pats pasirinko neteikti atsiliepimo į ieškinį, nesiginti nuo jo, tuo pačiu prarado procesinę galimybę gintis nuo ieškinio ieškinio senatimi. Pasirinkus procesinį pasyvumą, jo neigiamos pasekmės tenka pačiam atsakovui, teismas, nesant atsakovo prašymo, ieškinio senaties savo iniciatyva taikyti negalėjo, todėl aplinkybė, kad ieškinys pateiktas galimai praleidus ieškinio senaties terminą, šiuo atveju nedaro teismo sprendimo už akių nepagrįstu. Atsakovui nenurodžius ir neįrodžius aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad sprendimas už akių yra nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra nė vieno iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų panaikinti sprendimą už akių, ir atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, šias išvadas paneigiančių argumentų atskirajame skunde atsakovas nenurodė ir neįrodė, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.