- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-18
- Bylos Nr.
- I-2368-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas D. Š. su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų.
2. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017-04-01 iki 2017-05-01 buvo laikomas Lukiškių TI-K, pažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis protas, nesuteikiamas reikiamas inventorius, gyvenimo sąlygos neatitiko higienos reikalavimų. Sanitarinis mazgas neatitvertas nuo kameros ir nuo įėjimo durų, atvykus į Lukiškių TI-K, nesudaryta galimybė nusimaudyti duše, kilo pavojus užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Pareiškėjui neskirtas priklausantis dietinis maitinimas. Kamerų langai nesandarūs, iš lauko braunasi žiurkės, baldai, gultai pasenę ir netvarkingi. Kamerose šalta, nes nepakankamas šildymas, nėra ventiliacijos, pasivaikščiojimo kiemeliai be stogo, pasivaikščiojimo plotas asmeniui neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjui nebuvo duotos valymo priemonės, nors jis teikė prašymą raštu. Kameroje nebuvo informacinės lentos ir dienotvarkės. Paskirstymo kameroje pareiškėjas išbuvo daugiau, nei 2 valandas. Gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K nežmoniškos, pareiškėjas patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, sumažėjo bendravimo galimybės, dėl to pareiškėjui priteistina neturtinė žala.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 12–25) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikotarpiu 2017-04-21–2017-04-25 (2017-04-26 išvyko į kitą pataisos įstaigą), pareiškėjui tenkantis minimalus plotas gyvenamosiose kamerose pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Lukiškių TI-K sudarytos sutarties su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ pagrindu atliekami kenkėjų ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti. Etapu atvykę asmenys uždaromi į laikino laikymo patalpą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), laikomi, kol įforminami dokumentai, ne ilgiau dviejų valandų. Lukiškių TI-K nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose atitvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys – apie 0,7 x 0,8 (0,56 m²), sanitarinio mazgo patalpoje įrengtas klozetas, praustuvas. Atsakovės atstovas nurodė konkrečias kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpoms atitverti ir asmenų privatumui užtikrinti įrengiamos užuolaidos, taip pat kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskira kabina. Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis. Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai trukdytų priežiūros posto pareigūnams užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal teisės aktų reikalavimus Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti duše visą kūną ne rečiau kaip kartą per savaitę iki 15 minučių, todėl šio reikalavimo atsakovės atstovas nepažeidė. Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems asmenims atliekama medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas, jie vedami maudytis. Lukiškių TI-K laikomi asmenys maitinami griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė tikrinama, be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir Lukiškių TI-K direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Pasivaikščiojimo kiemeliuose išilgai sienos įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Visi asmenys, atvykę į Lukiškių TI-K, pasirašytinai supažindinami su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis ir dienotvarke. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.127 straipsnio pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2017-04-21–2017-04-25 jis buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant kameroje vienam asmeniui tenkančią minimalią ploto normą, sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino pareiškėjo privatumo, kameros ir jose esantis inventorius neatitiko higienos reikalavimų, atvykus nebuvo suteikta galimybė nusimaudyti duše, Lukiškių TI-K aplinkoje buvo graužikų, pareiškėjas negavo dietinio maitinimo, ilgiau nei leidžia teisės aktai buvo laikomas laikinojo laikymo kameroje, pareiškėjo kameroje nebuvo darbotvarkės ir vidaus tvarkos taisyklių.
5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
7. Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje. Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepime nurodytais duomenimis ir pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 26–27), nustatyta, kad pareiškėjas: 2017-04-21 atvyko į Lukiškių TI-K ir iki 2017-04-24 buvo laikomas kameroje Nr. 219 (plotas 6,90 m²) vienas, 2017-04-25 perkeltas į kamerą Nr. 377 (plotas 7,33 m²) ir laikomas su dar vienu asmeniu, 2017-04-26 išvyko iš Lukiškių TI-K. Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktą informaciją ir rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas vertinamu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 5 paras.
7.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m².
7.2. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui būnant kamerose vienam ar laikomam su kitu asmeniu visą ginčo laikotarpį teko daugiau, nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių pareiškėjo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.
7.3. LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad pagal Įsakymo 1.3.1 punkto nuostatas skaičiuojant asmeniui tenkantį plotą, kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iš joje esančių asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017). Tačiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 m² asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr. LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjui tenkantį plotą, apskaičiuotą metodika, kai iš kameros bendro ploto atimamas sanitarinio mazgo patalpos plotas, konstatuoja, kad ir atėmus sanitarinių įrenginių užimamą plotą iš bendro kameros ploto pareiškėjui (būnant kameroje vienam ar su kitu asmeniu) tenkantis plotas atitiko iš Konvencijos 3 straipsnio aiškinimo kilusį 3 m² ploto imperatyvą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
8. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad sanitarinio mazgo nuo likusio kameros ploto atskyrimas 1,5 m sienele atitinka teisės aktų reikalavimus, pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.
8.1.Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Ginčui aktualiu laikotarpiu tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimui.
8.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). CPT pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).
8.3. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
8.4. Lukiškių TI-K atsiliepime ir Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 44–46) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara, nuo 2017 metų įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Susiejus minėtus duomenis su duomenimis apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose, matyti, kad pareiškėjas visu ginčo laikotarpiu (5 paras) buvo laikomas kamerose, kuriose, atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje kabinoje. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo įėjimo uždengimą užuolaida kaip netinkamą šios patalpos izoliavimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo minėtu laikotarpiu, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.
9. Pareiškėjas teigia, kad kameros ir inventorius neatitiko higienos reikalavimų, dėl nepakankamo šildymo buvo šalta, nešvarūs sanitariniai įrenginiai, pareiškėjui nebuvo išduota valymo priemonių ir reikmenų.
9.1. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, pagal kurios 12 punkto reikalavimus Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų; laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas); patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 punktas). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.
9.2. Iš teismui pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) patikrinimų aktų (b. l. 47–58) matyti, kad juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys nesusiję su vertinamu laikotarpiu, kamera Nr. 219 tikrinta iki pareiškėjui atvykstant į Lukiškių TI-K, tačiau Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų, susijusių su oro temperatūra, drėgme, apšvietimu, inventoriaus, sienų švara ir tvarka, nustatyta nebuvo, VSC 2017-03-21 patikrinimo akte (b. l. 49–51) konstatuota, kad Lukiškių TI-K užtikrinama buitinių kenkėjų stebėsena, naikinimas ir profilaktika. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su kamerų šildymu, bendra jų būkle, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų ir susidėvėjusio inventoriaus atmestini.
9.3. Pareiškėjas skundžiasi, kad kameroje Nr. 219 nebuvo valymo priemonių ir reikmenų, byloje esantys rašytini įrodymai patvirtina (b. l. 35–37), kad pareiškėjas pateikė 2017-04-24 Lukiškių TI-K direktoriui prašymą ir šias aplinkybes nurodė. Lukiškių TI-K pareiškėjo prašymą išnagrinėjo jau tuomet, kai pareiškėjas iš šios įstaigos buvo išvykęs, be to, pareiškėjas 2017-04-25 perkeltas į kamerą Nr. 377. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl valymo priemonių nebuvimo kameroje Nr. 219. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad nešvarūs sanitariniai įrenginiai (klozetas, kriauklė) pareiškėjui kėlė nemalonius išgyvenimus iš esmės ir dėl to, kad jie netinkamai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, šias aplinkybes teismas įvertino, pripažindamas, kad sanitarinis mazgas kamerose buvo įrengtas taip, kad naudojimasis juo neužtikrino pareiškėjo privatumo. Atsižvelgiant į tai, į pareiškėjo nusiskundimus dėl neužtikrintos galimybės išvalyti sanitarinius įrenginius, bus atsižvelgiama sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo.
10. Pareiškėjas teigia, kad jam Lukiškių TI-K nesudarė sąlygų kartą per savaitę nusiprasti duše. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 19 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Šių taisyklių 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, suimtųjų pageidavimu, turi būti suteikta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Atsižvelgiant į nustatytą pareigą kartą per savaitę Lukiškių TI-K sudaryti asmenims galimybes nusiprausti duše ir pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
11. Pareiškėjas teigia, kad laikinojo suėmimo kameroje jis buvo laikomas ilgiau, nei 2 valandas, jam nebuvo laiku užtikrintas maitinimas, be to, Lukiškių TI-K neskyrė pareiškėjui priklausančio dietinio maitinimo. Atsakovės atstovas atsiliepime apžvelgė teisės aktus ir jų esminius reikalavimus, kurie privalomi Lukiškių TI-K suimtuosius aprūpinant maistu. Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017-04-24 skundą, nurodė, (žr. b. l. 35–36, 38–41), kad dėl specifinių veiksmų atvykusiam asmeniui atlikimo, jam priklausantis maitinimas galėjo būti pateiktas vėliau, pareiškėjas nuo 2017-04-24 įtraukas į asmenų, maitinamų pagal dietinį valgiaraštį, sąrašą.
11.1. Vidaus tvarkos taisyklių 11 punkte nustatyta, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Pareiškėjo teiginys dėl minėto termino pažeidimo atmestinas, nes yra abstraktus ir subjektyvus, pareiškėjas nekonkretizavo, kuo vadovavosi nustatydamas, kad jis trumpalaikio laikymo kameroje buvo laikomas ilgiau, nei leidžia teisės aktai.
11.2. Dėl pareiškėjo maitinimo atvykus į Lukiškių TI-K pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktą, kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Šių taisyklių 7 punkte nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Pareiškėjas neneigia, kad atvykimo dieną negavo maitinimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, šios įstaigos atsakingas padalinys buvo informuotas apie gydytojo paskirtą dietinį maitinimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina (b. l. 38–41), kad pareiškėjui 2017-04-24 kreipusis į Lukiškių TI-K administraciją, tą pačią dieną jis įtrauktas į asmenų, maitinamų pagal dietinį valgiaraštį, sąrašą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, organizuojant pareiškėjo maitinimą.
12. Pareiškėjas teigia, kad kameroje nebuvo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir dienotvarkės. SVĮ 13 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad kiekvienoje kameroje būtų iškabinta informacija apie Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas suimtųjų teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę (2 dalis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko ne dėl suėmimo, o iš kitos pataisos įstaigos etapu, skunde neteigė, kad jis nesupažindintas su šios įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis ir joje galiojančia dienotvarke apskritai. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas per 5 ginčijamo laikotarpio dienas į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi raštu 2 kartus, todėl darytina išvada, kad jis efektyviai naudojosi savo teisėmis ir apie tokias galimybes žinojo. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarke ir dėl šių priežasčių nežinojo ar negalėjo naudotis jam garantuojamomis teisėmis.
13. Pareiškėjas teigia, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra stogo, per mažas vienam asmeniui tenkantis pasivaikščiojimo kiemelio plotas. Eksploatavimo taisyklių 22 punkte nurodyta, kad išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema. Nei šiose taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra nustatytas minimalus, vienam asmeniui tenkantis pasivaikščiojimo kiemelio plotas. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius vertina kaip abstrakčius ir deklaratyvius. Pareiškėjui nenurodžius individualių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo teisės pasivaikščioti gryname ore įgyvendinimu, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
14. Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų stipriai pablogėjo jo fizinė ir psichinė sveikata. Į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 68–78) duomenys patvirtina, kad pareiškėjui diagnozuoti sveikatos sutrikimai nesusiję su ginčijamu laikotarpiu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl sveikatos pablogėjimo, atmestini, nes nepagrįsti.
15. Apibendrinant pareiškėjo skundo argumentus ir įvertinus jo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad padaryti pažeidimai, neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, truko 5 paras. Pareiškėjui taip pat nebuvo užtikrinta galimybė išvalyti sanitarinius įrenginius. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę (t. y. į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo itin trumpą laikotarpį, o 4 paras iš 5 kameroje buvo vienas), Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 50 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 50 Eur suma.
16. Pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų, susijusių su jam nepriimtinomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.