- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- e2YT-20991-819/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- N. G.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, O. G..
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė sutuoktinio S. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nuo jo atsiradimo dienos, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Nurodo, kad šis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą į velionio palikimą.
Pareiškime (e. b. l. 1-3) pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos vyras S. G.. Iki sutuoktinio mirties pareiškėja kartu su juo gyveno santuokos metu įsigytame bute (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 1992 m. balandžio 30 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, nors viešajame registre ši turto dalis įregistruota tik pareiškėjos vardu. Kita ½ dalis šio buto priklauso mirusio S. G. ir pareiškėjus sūnui O. G.. Pažymi, kad po S. G. mirties pareiškėja faktiškai gyveno ir šiuo metu gyvena bute (duomenys neskelbtini), šį turtą valdė kaip savo, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius ir tai daro iki šiol. Šis turtas yra vienintelis likęs po S. G. mirties, kito paveldimo turto nėra. Pareiškėjos teigimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ji po savo sutuoktinio mirties pradėjo faktiškai valdyti turtą. Paaiškina, kad Testamentų registro duomenimis palikėjo sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų nėra. Vilniaus miesto 32-asis notarų biuras taip pat neturi duomenų apie palikimo priėmimo faktus. Pareiškėjos ir palikėjo vienintelis vaikas neturi jokių pretenzijų ar prieštaravimų dėl pareiškėjos prašymo šioje byloje ir jos teisių į palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą (e. b. l. 31-32), kuriame nurodo, kad valstybės įmonė „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. G. palikimo perėjimą valstybei. Todėl tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo O. G. atsiliepimu (e. b. l. 29) pareiškimą prašo tenkinti. Nurodo, kad pareiškėja pareiškime teisingai nurodo faktines aplinkybes, susijusias su faktiniu turto valdymu ir palikimo priėmimu. Po tėvo S. G. mirties pareiškėja liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, valdė kaip savo. Dalis buto nuo privatizavimo sutarties sudarymo registruota suinteresuoto asmens vardu, tačiau šiame bute jis faktiškai negyveno, jo neprižiūrėjo, į tėvo palikimą nepretenduoja, jokių pretenzijų dėl pareiškėjos reikalavimo neturi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). Mirties momentu S. G. buvo santuokoje su pareiškėja, buvo užauginęs vieną vaiką – O. G., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8). S. G. mirus Vilniaus miesto 32-ajame notarų biure nebuvo pradėta S. G. paveldėjimo byla, byloje nėra duomenų, kad S. G. būtų palikęs testamentą (e. b. l. 15, 16). Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad S. G. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre jo vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto (e. b. l. 10). Tačiau jo mirties dieną Nekilnojamojo turto registre 1992 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7-2302 pagrindu buvo registruota pareiškėjos nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10-12, 13).
S. G. mirties dieną galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis numatė, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po S. G. mirties pareiškėja, būdamas įstatymine jo įpėdine (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad nepaisant to, ji savo sutuoktinio S. G. turtą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjai turi juridinę reikšmę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėja, būdama įstatymine S. G. įpėdine, siekia įforminti nuosavybės teisę į jo palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio palikimą po jo mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).
Byloje nustatyta, kad S. G. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre tik pareiškėjos vardu nuosavybės teise buvo registruota ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyta 1992 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7-2302, tai yra pareiškėjai esant santuokoje su S. G. nuo (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 45). Tuo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK), kuris numatė, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Tai patvirtina, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nepaisant jos registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė pareiškėjos ir jos sutuoktinio S. G. nuosavybė pastarojo mirties momentu.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, proceso dalyvių rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po S. G. mirties pareiškėja ir toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, juo rūpinosi kaip savo turtu (e. b. l. 19-20, 21-22). Į bylą pateikti AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ duomenys apie mokėjimus už komunalines paslaugas, teiktas butui (duomenys neskelbtini), juos vertinant kartu su byloje dalyvaujančių asmenų rašytiniais paaiškinimais, kuriuos paneigiančių duomenų byloje nėra, liudija, kad per šešis mėnesius po S. G. mirties pareiškėja mokėjo mokesčius už šiam butui teikiamas paslaugas (e. b. l. 17-18). Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, pareiškėjos pastovų gyvenimą minėtame bute nuo 1971 m. liepos 1 d. iki S. G. mirties ir po to, nebuvimą byloje duomenų apie iškeltas civilines bylas dėl mokesčių už šiam butui teikiamas paslaugas nemokėjimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kitų įpėdinių pretenzijų į mirusio S. G. palikimą (CPK 178 straipsnis), teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja atliko aktyvius veiksmus jos sutuoktinio S. G. palikimui priimti pradėdama jį faktiškai valdyti nuo pat S. G. mirties momento (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėja N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį S. G., išduoti pareiškėjai N. G..
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.