Telšių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jekaterinai Mažonienei ir Deimantei Martinaitienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Neimantei Nicienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. patikslintą ieškinį atsakovui E. K., tretieji asmenys – akcinė bendrovė (toliau – AB) Swedbank, „AS Inbank filialas“ ir valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

3. Atsakovas E. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

8. Ieškovės S. K. atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

10. Teismo posėdžio metu išvadą byloje duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakovė Neimantė Nicienė pristatė išvadą žodžiu ir pažymėjo, kad dėl S. K. ir E. K. netinkamų veiksmų nepilnamečio vaiko atžvilgiu skyrius pranešimų nėra gavęs, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su jo motina, nebus pažeistos nepilnamečio vaiko teisės, nes jis nuo gimimo gyvena su motina, byloje pateikta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka taip pat neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje ginčo nekilo, atsakovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų neišreiškė, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 6 dalimi, teismas surašo sutrumpintus motyvus.

12. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad S. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką. Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų A. K., gimusį (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis ieškovės S. K. vardu registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2022 m. kovo 25 d. mainų sutarties pagrindu Nr. 1338, atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis ieškovės S. K. vardu registruota transporto priemonė Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri įgyta 2017 m. balandžio 8 d., atsakovo E. K. vardu nėra registruotų transporto priemonių. Ieškovė S. K. 2020 m. rugpjūčio 10 d. sudarė paskolos pavedimo (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria kreditorius „AS Inbank filialas“ suteikė ieškovei 2000 paskolos sumą bei vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB Swedbank banku.

III. Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

14. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė su atsakovu po santuokos sudarymo sutarė iki 2017 m., tačiau vėliau pradėjo nebesutarti šeimos ir buities klausimais. Dar daugiau, atsakovas išvyko dirbti ir gyventi į užsienį, šeima nebesirūpino, o nuo 2020 m. gruodžio 30 d. nebepalaikė santuokinių ryšių ir nebevedė bendro ūkio bei nuo tada gyvena atskirai. Atsakovui E. K. išvykus į užsienį, sutuoktinių ryšiai galutinai nutrūko, ieškovė S. K. nurodė, kad ji dėjo visas pastangas išsaugoti šeimą, ne kartą prašė atsakovo grįžti į Lietuvą, į šeimą, tačiau jis liko užsienyje. Atsakovas nuo 2020 m. gruodžio mėnesio per visą laikotarpį nebendravo su šeima, neteikė materialinės paramos vaikui, šeimai, visa šeimos išlaikymo našta atiteko ieškovei. Atsakovas neprieštarauja, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės.

15. Iš minėtų aplinkybių akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju, būtent atsakovas E. K. savo veiksmais neabejotinai pažeidė lojalumo, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigas. Teismo vertinimu, būtent atsakovo veiksmai nebesirūpinti šeima ir vaiku, jų gerove, lėmė santuokos iširimą. Šiuo konkrečiu atveju, konstatuotina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl atsakovo E. K. kaltės.

16. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

17. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, atsakovas tam neprieštarauja, teismas ieškovei palieka santuokinę pavardę – „K.“, o atsakovui palieką prigimtinę pavardę – „K.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

18. Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 6.72 straipsnis).

IV. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

19. Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

20. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

21. Šiuo konkrečiu atveju, ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, vaiko mama S. K., nėra. Atsakovas sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

22. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo interesus.

23. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir tai, jog ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra, A. K. gyvenamoji vieta šiuo atveju nustatytina su ieškove, vaiko mama S. K., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

V. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

24. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo nustatyti atsakovo E. K. ir nepilnamečio sūnaus A. K. bendravimo tvarką: 1. atsakovas E. K. su nepilnamečiu sūnumi A. K., gim. (duomenys neskelbtini) gali bendrauti be jokių apribojimų nuolat telefonu, el. pašto žinutėmis, ir kitomis priemonėmis, kadangi vaiko tėvas šiuo metu laikinai gyvena ir dirba Londone (Didžioje Britanijoje). 2. Atsakovui kiekvieną kartą atvykus į Lietuvą, M., jis gali pasiimti nepilnametį vaiką (vaiko tėvui ir sūnui A. pageidaujant ir esant laisvam), bei šalims, vaiko tėvams prieš dieną telefono skambučiais ar žinutėmis suderinus vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos, datą ir laiką ir jo grąžinimą datą ir laiką. 3. Vaiko ir vaiko tėvo E. K. atostogų metu, E. K. išsiveža sūnų į užsienį, į savo gyvenamąją vietą savaitei ar dviem savaitėms, tačiau vaiko tėvams prieš dvi savaites, tarpusavyje raštu susitarus ir suderinus vaiko paėmimo iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos konkrečią datą ir laiką ir vaiko grąžinimo datą ir laiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. 4. Jeigu dėl tam tikrų aplinkybių, pvz. vaiko liga ir pan. pasikeistų, vaiko tėvo ar nepilnamečio sūnaus bendravimo sąlygos ir tvarka, apie tai vaiko tėvas ar vaiko motina informuoja vienas kita telefoniniu skambučiu ar tel. žinute, el. pašto žinute, apie pasikeitusias aplinkybes dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

26. Teismas susipažinęs su ieškovės patikslintame ieškinyje pasiūlyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, abiejų tėvų turimas vienodas teises ir pareigas bendraujant su vaikais bei juos auklėjant, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, į tai, kad atsakovas su pasiūlyta bendravimo tvarka sutiko, sprendžia, kad ieškovės pateikta atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka iš esmės atitinka ir užtikrina, tiek tėvo, tiek nepilnamečio vaiko interesus bei nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių, todėl nustato patikslintame ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką.

VI. Dėl santuokoje įgyto registruotino turto padalijimo.

27. Nutraukiant santuoką, be kita ko, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

28. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu jokio nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau yra santuokos metu įgytas registruotinas kilnojamasis turtas – automobilis Volvo XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį ieškovė prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise.

29. Kaip matyti iš bylos esančių duomenų, minėtas kilnojamasis registruojamas turtas įgytas 2017 m. balandžio 8 d. ieškovės vardu, santuokos metu. Ieškovė nurodo, kad automobilio vertė šiai dienai yra 2 000 Eur, todėl prašo transporto priemonę transporto priemonę priteisti ieškovei, o atsakovui ieškovė įsipareigoja sumokėti 1 000 Eur dydžio kompensaciją.

30. Teismo posėdžio metu atsakovas neprieštaravo dėl tokio kilnojamojo turto vertės, padalijimo, todėl teismo vertinimu, tikslinga ieškovei priteisti transporto priemonę, kad galėtų pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, o atsakovui iš ieškovės priteisti 1 000 Eur dydžio kompensaciją, kurią ieškovė turi sumokėti per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

31. Taip pat nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2002 m. spalio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, bei 2022 m. kovo 25 d. mainų sutartimi minėtą butą mainais iškeitė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį N. K., t. y. atsakovo E. K. mamai.

32. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė žinojęs apie šį jo mamos ir S. K. sandorį, jam neprieštaravo ir ateityje pretenzijų nereikš.

33. Atsižvelgiant į tai, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nedalintinas ir paliktinas ieškovei.

VII. Dėl turimų prievolių padalijimo.

34. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, iš dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat išieškojimo iš bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110–3.114 straipsniuose.

35. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

36. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

37. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

38. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovė yra sudariusi dvi kredito vartojimo sutartis su „AS Inbank filialas“ ir AB „Swedbank“ banku, teismui nutraukus šalių santuoką šios prievolės ir toliau bus vykdomos asmeniškai ieškovės, teismas neturi pagrindo keisti prievolių pobūdžio, todėl prievolių pobūdis paliktinas toks pats.

39. Dar daugiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo E. K. atžvilgiu yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimo vykdymas pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-54-1118/2022 išieškotojos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-54-1118/2022 išieškotojos S. K. naudai; Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2009 m. rugsėjo 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1911-636/2008 išieškotojos K. K. naudai, yra asmeninės atsakovo E. K. prievolės, todėl darytina išvada, kad teismas nagrinėjamu konkrečiu atveju taip pat neturi pagrindo keisti priteistų prievolių pobūdį. Visų sutuoktiniams priteistų prievolių pobūdis paliktinas toks pats, kaip priteista teismo sprendimais ir vykdomas išieškojimas antstolių kontorose.

VIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šioje byloje pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus, jog viso patyrė 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 200 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškinį iš esmės patenkinus, paminėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

41. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio E. K. kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei S. K. palikti santuokinę pavardę – „K.“, atsakovui E. K. palikti prigimtinę pavardę – „K.“.

Po santuokos nutraukimo nepilnamečio A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina – ieškove S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią atsakovo E. K. bendravimo tvarką su sūnumi A. K.:

1. Atsakovas E. K. su nepilnamečiu sūnumi A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gali bendrauti be jokių apribojimų nuolat telefonu, el. pašto žinutėmis, ir kitomis priemonėmis, kadangi vaiko tėvas šiuo metu laikinai gyvena ir dirba Londone (Didžioje Britanijoje).

2. Atsakovui kiekvieną kartą atvykus į Lietuvą, M., jis gali pasiimti nepilnametį vaiką (vaiko tėvui ir sūnui A. pageidaujant ir esant laisvam), bei šalims, vaiko tėvams prieš dieną telefono skambučiais ar žinutėmis suderinus vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos, datą ir laiką ir jo grąžinimą datą ir laiką.

3. Vaiko ir vaiko tėvo E. K. atostogų metu, E. K. išsiveža sūnų į užsienį, į savo gyvenamąją vietą savaitei ar dviem savaitėms, tačiau vaiko tėvams prieš dvi savaites, tarpusavyje raštu susitarus ir suderinus vaiko paėmimo iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos konkrečią datą ir laiką ir vaiko grąžinimo datą ir laiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą.

4. Jeigu dėl tam tikrų aplinkybių, pvz. vaiko liga ir pan. pasikeistų, vaiko tėvo ar nepilnamečio sūnaus bendravimo sąlygos ir tvarka, apie tai vaiko tėvas ar vaiko motina informuoja vienas kita telefoniniu skambučiu ar tel. žinute, el. pašto žinute, apie pasikeitusias aplinkybes dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

Po santuokos nutraukimo transporto priemonę „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), priteisti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Po santuokos nutraukimo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį ieškovei S. K. asmeninės nuosavybės teise, pripažinti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus „AS Inbank filialui“ pagal 2020 m. rugpjūčio 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole.

Po santuokos nutraukimo nustatyti, jog prievolės pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-54-1118/2022 išieškotojos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-54-1118/2022 išieškotojos S. K. naudai; Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2009 m. rugsėjo 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1911-636/2008 išieškotojos K. K. naudai, yra asmeninės atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės ir jas asmeniškai grąžina atsakovas.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.