Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Vir­ginijos Vigelienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo ko­dekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, neįro­džius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiosios L. K. pareikštas civilinis ieškinys 3 000 eurų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. terorizavo žmogų grasindamas padegti jo turtą ir sistemingai baugino žmogų naudodamas psi­chinę prievartą, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. lapkričio 16 d. 18 val., tiksliau nenustatytu laiku, terorizavo savo sutuoktinę L. K., gra­sin­damas padegti jos darbo vietą – prekybos kioską, esantį (duomenys neskelbtini), be to, būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ne mažiau trijų kartų, t. y. 2016 m. lapkričio 10 d. 9.35 val. grasino nukirsti ir sugręžioti galvą, pada­ry­damas galvoje skyles bei grasino užmušti; 2016 m. lapkričio 10 d. 10 val. grasino nu­kirs­ti galvą, nukapoti rankas; 2016 m. lapkričio 11 d. 12.30 val. grasino, kad L. K. išeis skylėta, jei visai išeis, o 2016 m. lapkričio 16 d. apie 18 val. vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti L. K., tokiu būdu terorizavo žmogų grasindamas padegti jos turtą bei sistemingai baugino nau­do­da­mas psichinę prievartą. Dėl šių veiksmų buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, nu­ma­tytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

1.2. Be to, G. K. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą, o būtent: 2016 m. lapkričio 16 d. apie 18 val. vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia du kartus suė­mė sutuoktinei L. K. už plaukų ir juos tampė, tokiu būdu smurtaudamas su­kėlė savo šeimos narei fizinį skausmą. Dėl šių veiksmų buvo kaltinamas padaręs nu­si­kal­timą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

1.3. Be to, G. K. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo žmo­gų, o būtent: 2017 m. gegužės 19 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo laip­ti­nėje, (duomenys neskelbtini), sukėlęs konfliktą plūdo buvusią sutuoktinę L. K. necenzūriniais žo­džiais, sugriebė ją už kairės rankos ties alkūne ir pastūmė, dėl ko L. K. atsi­tren­kė į laiptinės turėklą ir susitrenkė koją ir tokiu būdu padarė jai poodinę kraujosruvą kairės alkūnės srityje ir kairėje šlaunyje, taip smurtaudamas nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė svei­katą. Dėl šių veiksmų buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straips­nio 1 dalyje.

3. Apeliaciniame skunde prokurorė Virginija Vigelienė prašo panaikinti 2018 m. birželio 21 d. Kau­no apylinkės teismo nuosprendį, pripažinti G. K. kaltu priimant naują apkal­ti­na­mąjį nuosprendį ir paskirti bausmes: už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje pa­da­rymą - laisvės atėmimo bausmę 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui; už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą - laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesių laikotarpiui; už nusi­kal­ti­mo, numatyto BK 145 straipsnio (taip nurodyta apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje, ap­ra­šo­mojoje dalyje kalbama apie BK 140 straipsnį, pagal kurį G. K. ir buvo išteisintas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šis straipsnio numeris nurodytas dėl rašymo klaidos) 1 da­ly­je padarymą - laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesių lai­­kotarpiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti da­li­nio sudėjimo būdu ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 metų laikotarpiui. Taikyti BK 75 straips­nį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 me­tams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti bei da­ly­vau­ti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tenkinti L. K. pareikštą civilinį ieš­kinį ir priteisti 3 000 eurų nusikaltimais jai padarytai neturtinei žalai atlyginti.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintasis G. K. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo nuosprendį byloje palikti nepakeistą.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė apeliacinio skundo rei­ka­la­vimus ir patvirtino jame nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundą tenkinti, Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Vir­ginijos Vigelienės apeliacinis skundas atmetamas.

7. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 str. 4 d.). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens vei­ko­je teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai tei­sia­­ma­ja­me posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės nor­mų. Nuos­pren­dis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusi­kals­ta­mos veikos su­dė­ties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuos­pren­dyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusi­kals­tamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vado­vau­tis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pa­ša­linti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nu­tartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014).

9. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, va­do­vau­jantis įstatymu. Taigi viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad teisėjų vidinis įsi­tikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus by­los ap­lin­ky­bių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos ir įvertintos visos byloje tir­tos ver­si­jos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įver­ti­nami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuos­pren­dyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats įvertinęs ištirtus įrodymus ir prokurorės ape­liacinio skundo argumentus konstatuoja, jog apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuos­pren­dį, padarė tinkamą išvada, tačiau neteisingai nustatė G. K. išteisinimo pagrin­dą, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2017 m. gegužės 19 d. epizodas)

11. Išteisintasis G. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad atėjusi į butą L. K. pradėjo rėkauti, kad išsikraustytų, bet jis tuo metu bute jau nebegyveno. Po skyrybų jis neno­rė­jo jos matyti, L. K. nekoliojo, nestūmė. Iš pranešimo apie padarytą nusi­kals­ta­mą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog L. K. nurodė, jog bu­vęs sutuoktinis sudavė smūgį jai ranka į kairę ranką (1 t., b. l. 106-108). Tarnybiniame pra­ne­ši­me dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad buvęs pranešėjos sutuoktinis sugriebė jai už ran­kos (1 t., b. l. 110-111). Papildomai apklausta L. K. nurodė, kad G. K. griebė ją už rankos, ją stūmė, dėl ko ji atsitrenkė į turėklą ir susitrenkė koją. Buvo ir ran­ka užsimojęs, tačiau ranką nuleido (1 t. b. l. 121-123). Skambindama bendruoju pagalbos te­le­fo­nu nukentėjusioji kalba, jog „Jis man nešokinės“, „atėjau raktų, o buvęs mano vyras pradėjo šo­ki­nėt ant manęs. Stvėrė mane už rankinės, rankos.“ Bendrojo pagalbos centro operatorei pa­klau­sus, ar vyras ją mušė, L. K. atsakė „Ne, stvėrė ir pagrasino, kad užmuš“ (1 t., b. l. 149-150). Įvertinusi aptartus įrodymus, kolegija pažymi, jog nei kviesdama policijos parei­gū­nus, nei pirminiame pareiškime policijai, L. K. nenurodė jokio stūmimo ir šlaunies sužalojimo, nors pareiškimas buvo surašomas praėjus 1,5 valandos po įvykio, kai pirminis iš­gąs­tis ar šokas jau turėjo būti nurimęs. Kad patyrė ir kojos sužalojimą, buvo stumdoma, L. K. nurodė tik vėlesnėse apklausose. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja apklausta A. R. konflikto metu buvo laiptinėje, tačiau konflikto ir muštynių nematė, nes buvo palipusi aukščiau (1 t., b. l. 143). Pažymėtina, kad liudytoja taip pat nenurodo, kad būtų girdėjusi kokius nors riksmus ar šūksnius, kurie galėjo būti girdimi, jei nukentėjusioji būtų stumdoma, mušama ir patyrusi skausmą. Liudytoja apklausta L. J. nurodė, kad įvykio nematė (1 t., b. l. 146). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas nurodė, jog mažai ti­kėtina, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai padaryti vienu metu. Ekspertas taip nurodė, kad kraujosruva buvo padaryta būtent alkūnės atsikišusiame kaule, o ne ten, kur sako nu­ken­tėjusioji (2 t., b. l. 46-47). Kaip matyti iš aptartų nukentėjusiosios parodymų, ji skirtingai nurodė kon­f­liktinės situacijos aplinkybes, liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį nėra. Vertindama nuken­tė­ju­sio­sios paro­dy­mus teisėjų kolegija atsižvelgia ir į aplinkybę, kad L. K. atvyko į kal­tinamojo gyvenamąją vietą ir aktyviai siekė susitikti su buvusiu sutuoktiniu, į ankstesnius jų konfliktiškus santykius, buvusius nukentėjusiosios siekius patraukti G. K. baudžia­mo­jon atsa­ko­my­bėn, kas kelia papildomų abejonių jos parodymų patikimumu. Eksperto nu­ro­dy­ta, kad kraujosruvos ant alkūnės atsiradimo mechanizmas būdingas griuvimui, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad sužalojimai ant nukentėjusiosios rankos ir šlaunies yra G. K. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją pasekmė. Apeliacinės instancijos teis­mo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra paneigti G. K. parodymai, kad jis kon­flik­to su nu­kentėjusiąją metu prieš ją nesmurtavo. Esant tokioms ap­lin­kybėms teisėjų kolegija kons­­ta­tuoja, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog G. K. kal­tinime nu­rodytu laiku ir vietoje, sugriebė L. K. už kairės rankos ties alkūne ir pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į laiptinės turėklą ir susitrenkė koją ir tokiu būdu padarė jai poodinę krau­jo­sruvą kairės alkūnės srityje ir kairėje šlaunyje, taip smurtaudamas nuken­tė­ju­sia­jai nežy­miai su­trikdė sveikatą.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp nukentėjusiosios ir išteisintojo yra priešiški san­ty­kiai, jiems nepa­vyksta sutarti, todėl akivaizdu, jog ir šiuo atveju tarp išteisintojo ir nukentėjusiosios susi­da­rius kon­fliktinei situacijai, nukentėjusioji galėjo turėti motyvą ir tikslą save pateikti iš teigiamos pusės ir pakenkti išteisintajam. Be nukentėjusiosios parodymų byloje dau­giau nesant jokių pati­ki­mų duomenų, kad G. K. tyčia sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, nėra pagrindo be­sąlygiškai tikėti nukentėjusiosios parodymais ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį remiantis iš esmės vien tik jais. Galimas nukentėjusiosios suėmimas už rankos nesudaro pakankamo pa­grin­do išvadai, kad G. K. turėjo tyčią sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą ar sukelti jai skausmą.

13. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir byloje nesant kitų įrodymų, kurie leistų pašalinti iški­lu­sias abejones dėl įvykio aplinkybių, bei vadovaudamasi suformuota teismų prak­ti­ka, jog visos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai, kaip tei­singai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad išteisintasis turėjo tyčią nežymiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą ir tai padarė. Nustačiusi šias aplinkybes apeliacinės instancijos kolegija keičia išteisinimo pagrindą ir sprendžia, jog G. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusi­žen­gimo po­žy­mių (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį

14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog G. K. pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, 2017 m. spalio 30 d. nutarimu (1 t., b. l. 1) buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-53949-16, kuris 2016 m. gruodžio 23 d. vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi buvo nutrauktas įtariamajam G. K. susi­tai­kius su nukentėjusiąja L. K..

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nu­sižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar ju­ridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susi­tai­kė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; yra pagrindas ma­nyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš bylos duomenų, remiantis šia įstatymo nuostata ir buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas. Kadangi dėl 2017 m. gegužės 19 d. epizodo G. K. išteisinamas, išnyksta teisinis pagrindas naikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsa­ko­my­bės. Tokiu atveju šis sprendimas turi likti galioti, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria G. K. išteisintas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, nai­kinama ir paliekama galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria patvirtintas prokuroro 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimas nu­traukti baudžiamąją bylą ir atleisti G. K. nuo baudžia­mo­sios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaltininkui susi­tai­kius su nukentėjusiąja (BPK 327 straipsnio 2 punktas). Šiuo atveju G. K. kaltės klausimas dėl šių nusikalstamų veikų plačiau neaptarinėjamas.

Dėl civilinio ieškinio

16. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji L. K. byloje pa­reiš­kė 3 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai, ki­lu­siai dėl G. K. neteisėtų veiksmų, atlyginti.

17. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuos­pren­dį palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nu­si­žengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad G. K. ištei­si­na­mas, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, L. K. civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Prokurorės Virginijos Vigelienės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendį dalyje dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pakeisti – G. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusi­žen­gi­mo požymių (BPK 303 straips­nio 5 dalies 1 punktas).

Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendį dalyje dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Pa­likti galioti Kauno apy­linkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį, kuria patvirtintas pro­ku­roro 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti G. K. nuo baudžia­mo­sios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaltininkui susitaikius su nu­ken­tė­ju­sią­ja L. K..

Nukentėjusiosios L. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.