Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, K. V. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

2.6. pareiškėjo veiksmai patvirtina, jog per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjas priėmė tėvo V. L. palikimą faktiniu valdymu ir elgėsi su juo kaip teisėtas savininkas.

3. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, jog po tėvo mirties liko jo asmeniniai daiktai: paveikslas, įrankiai, žemės sklype stovintis gyvenamasis vagonėlis su jame esančiais daiktais, laikrodžiai, dėžutės, nuotraukos. Paaiškino, jog gyvenamasis vagonėlis stovėjo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini); jame gyveno palikėjas, po tėvo mirties pareiškėjas jį sutvarkė, suremontavo. Pareiškėjas po tėvo mirties mokėjo žemės mokestį. Nurodė, jog su tėvu ryšius palaikė iki mirties, kartu gyveno, nors tėvai buvo išsituokę. Pareiškėjas yra vienintelis palikėjo sūnus, laidotuves organizavo ir jomis rūpinosi pareiškėjas.

4. Pareiškėjos atstovas advokatas A. S. 2025 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu pareiškimą ir jame nurodytas aplinkybes palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog V. L. ir K. V. L. išsituokus, V. L. liko gyventi tame pačiame žemės sklype, jame pastatytame gyvenamajame vagonėlyje. Nurodė, jog kitų įstatyminių įpėdinių nėra. Po palikėjo mirties asmeninius jo kilnojamuosius daiktus perėmė pareiškėjas, žemės mokesčius taip pat po palikėjo mirties mokėjo pareiškėjas. Paaiškino, jog žemės sklypo dalis nėra įregistruota palikėjo vardu, tačiau yra įgyta santuokos metu; nutraukiant santuoką turtas nebuvo padalintas. Pareiškėjo gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu buvo deklaruota ir faktiškai buvo ir palikėjo gyvenamoji vieta iki mirties.

5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog įmonė nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. L. palikto turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.

6. Suinteresuotas asmuo K. V. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškimu ir patvirtina jame nurodytas aplinkybes, jog jos sūnus S. L. priėmė tėvo V. L. palikimą, pradėjęs jį valdyti.

7. Suinteresuotas asmuo K. V. L. 2025 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu pareiškimą prašė tenkinti. Patvirtino, jog sūnus S. L. mokėjo žemės mokestį, laidotuvėmis rūpinosi pareiškėjas, V. L. kapu taip pat rūpinasi pareiškėjas. Nurodė, jog žemės sklype stovinčiame gyvenamajame vagonėlyje gyveno V. L., ji jam leido jame gyventi atskirai, nors ir buvo išsituokę. Gyvenamuoju vagonėliu po tėvo mirties rūpinosi pareiškėjas.

8. Byla išnagrinėta, nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui. Apie teismo posėdį suinteresuotam asmeniui pranešta teismo šaukimu.

Teismas konstatuoja:

9. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

10. Šios bylos nagrinėjimo dalykas ir yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Remiantis nurodytomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, spręstina, ar yra teisinis pagrindas nustatyti faktą, jog pareiškėjas S. L. priėmė palikimą po tėvo V. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtiną turtą.

11. Byloje pateiktas Medicininis mirties liudijimas patvirtina, jog V. L. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, palikėjas V. L. mirė išsituokęs (byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), duomenų apie sutuoktinę nėra, vaikai – S. L. Į bylą pateiktas gimimo liudijimas patvirtina, jog S. L. yra V. L. sūnus.

12. Po palikėjo mirties pareiškėjas S. L. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė E. K. 2025 m. kovo 19 d. pranešimu byloje patvirtino, jog paveldėjimo byla po V. L. mirties biure nepradėta. Testamentų registro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, taip pat nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

13. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, V. L. vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra. Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog suinteresuotas asmuo K. V. L. (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 1328/2656 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), t. y. esant santuokoje su V. L. ir yra bendroji jungtinė V. L. ir K. V. L. nuosavybė. Nutraukiant santuoką, minėtas turtas nebuvo padalintas, santuokos nutraukimas įregistruotas (duomenys neskelbtini).

14. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus jo tėvui, priėmimo faktą.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

16. Iš pareiškėjo žodinių paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog palikimą, po savo tėvo mirties pareiškėjas, kaip įstatyminis įpėdinis, priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti – jis toliau naudojosi ir valdė kaip savo palikėjui priklausančiu turtu, mokėjo žemės mokestį už V. L. priklausančią žemės sklypo dalį, tai patvirtina į bylą pateikti mokėjimo kvitai, taip pat priėmė asmeninius daiktus, buvusius palikėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), priėmė bendrus buities daiktus, darbo įrankius, palikėjo asmeninius daiktus (laikrodžiai, darbo įrankiai, komoda, daiktų dėžutės, paveikslas, lauke stovėjęs kilnojamasis daiktas – vagonėlis su jame buvusiais daiktais), pateikiamos daiktų nuotraukos. Nurodytas aplinkybes 2025 m. balandžio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino ir suinteresuotas asmuo K. V. L. (pareiškėjo motina). Kiti įpėdiniai valios priimti palikimą, atsiradusį po V. L. mirties, neišreiškė. Suinteresuoti asmenys K. V. L. ir VĮ „Turto bankas“ neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėjas po tėvo V. L. mirties priėmė jo palikimą, pradėjus turtą faktiškai valdyti. Faktiškai valdydamas palikimą sudarantį turtą, pareiškėjas išreiškė savo valią priimti V. L. palikimą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties. Paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jam nebuvo išduotas.

17. Įvertinęs pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, kurių duomenys neprieštarauja vieni kitiems, teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėjas po tėvo V. L. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 448 straipsnis).

18. Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, yra įrodytas, todėl pareiškėjo pareiškimas yra tenkintinas.

19. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 8,00 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. Lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1r-261/1k-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po tėvo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini)priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.