Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė

nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-9669-2018 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-9669-2018 (toliau–skundžiamas nutarimas) pareiškėjas A. N. buvo pripažintas kaltu, pažeidęs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus ir nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, už ką asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Skundžiamu nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 16 d. 2.27 val. Panevėžyje, Basanavičiaus gatvėje ties namu Nr. 23 vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,51 prom. girtumas.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2019 m. sausio 11 d. gautas pareiškėjo A. N. skundas, persiųstas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos, kuriuo jis prašo pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, šios administracinio poveikio priemonės netaikyti. Skundas grindžiamas tuo, kad ši paskirta administracinio poveikio priemonė yra pergriežta, pažeidžianti teisingumo, protingumo, proporcingumo bei adekvatumo principus bei nukrypta nuo atitinkamose bylose kasacinės instancijos teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Skunde pažymima, kad jis pripažino, padaręs inkriminuotą administracinį nusižengimą ir jo nuoširdžiai gailėjosi, todėl buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jam skundžiamu nutarimu paskirtą baudą jis jau yra sumokėjęs, o vertinant jo padarytą nusižengimą, jis pavojingesnių pasekmių nesukėlė, niekas nenukentėjo ir niekam turtinė žala padaryta nebuvo. Tuo tarpu šiuo metu jis ieško darbo ir darbo paieškos procese baigė Motorinių transporto priemonių keleiviams vežti vairuotojų mokymo programą, ko pagrindu įgijo teisę dirbti autobuso vairuotoju prieš minėtą įvykį, dėl autobuso vairuotojo darbo buvo kreipęsis į Pasvalio autobusų parką, kur jam buvo pažadėtas šis darbas. Dėl to jam yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, nes be šios teisės jis negalės susirasti darbo, kadangi kitų gebėjimų, nesusijusių su nurodytos teisės turėjimu, jis neturi. Be to, jis rūpinasi kartu su juo gyvenančiu neįgaliu broliu, kuris po stuburo operacijos nevaikšto, o juda tik neįgaliojo vežimėlio pagalba, todėl jį pastoviai pareiškėjas vežioja pas gydytojus, reabilitologus, kinezeterapeutus ir buitinių poreikių tenkinimui į įvairias vietas. Dėl to jam taip pat yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, nes be šios teisės jis negalės tinkamai rūpintis savo neįgaliu broliu, o tai padarytų nepataisomą žalą nuo jo visiškai priklausomam artimajam. Remiantis šiomis aplinkybėmis ir įvertinus šiuo metu pareiškėjo patirtas ir vis dar patiriamas neigiamas poveikis, jam nuo nusižengimo padarymo dienos negalint vairuoti transporto priemonių, yra pakankama konstatuoti, kad buvo pasiekti ANK numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Tuo tarpu atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis būtų sužlugdytas, be to, nebeišgalėtų tinkamai rūpintis savo artimuoju.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareiškėjas pateiktu skundu neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių, savo kaltės, dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo ir nusižengimo kvalifikavimo. Teismui pateiktu skundu yra ginčijamas tik jam už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimas, manant, kad jam paskirta tokia priemonė yra pergriežta, todėl prašo teismo jam jos neskirti apskirtai, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi. Todėl esant tokiam pareiškėjo skundo reikalavimui, tai apibrėžia šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas ir šioje apimtyje yra priimama ši teismo nutartis.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 eurų. Tuo tarpu ANK 422 straipsnio 9 dalyje reglamentuota, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Šioje ANK sankcijoje numatytos skirti nuobaudos ribų dydis yra bendro pobūdžio, kurios taikymas iš esmės priklauso nuo konkrečių administracinio nusižengimo padarymą sąlygojančių aplinkybių, todėl parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už šį numatyto nusižengimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės taikymo principus. Remiantis skundžiamo nutarimo turiniu, matyti, kad pareiškėjui už minėto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimali bauda bei skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam įstatymo numatytam terminui, tačiau skundžiamame nutarime neapgrįstai nebuvo vertinta ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytų nuostatų taikymas.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti mažinama, švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrinamas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, ją sumažinus arba ją švelninant.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka iki tol galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo administracinės teisenos pradžios neneigė, padaręs nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta. Taip pat pareiškėjas anksčiau administracine tvarka vieną kartą baustas už smulkų KET reikalavimų pažeidimą ir šiuo metu neturi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų, kas rodo, kad pareiškėjas yra vis dėl to ganėtinai drausmingas vairuotojas, nelinkęs daryti šiukščių KET reikalavimų pažeidimų, o tai pagrindžia, kad aptariamas pareiškėjo padarytas nusižengimas yra labiau laikytinas atsitiktinio pobūdžio. Be to, pareiškėjas skunde pažymi ir prie jo pateiktais dokumentais pagrindžia būtinybę turėti specialią teisę vairuoti transporto priemones dėl siekiamo vairuotojo darbo, neįgalaus brolio priežiūrai. Ir nors padaryto nusižengimo pobūdis pagal byloje esančius duomenis yra laikytinas pavojingu KET pažeidimu, sukeliančiu grėsmę transporto eismo saugumui bei žmonių gyvybei, tačiau pareiškėjo veiksmais nebuvo tokie jau pavojingi, įvertinus tai, kad pareiškėjui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, labai artimas minimaliai ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, jokių neigiamų pasekmių, vairuojant transporto priemonę neblaiviam, nebuvo sukelta, juolab įvertinus tai, jog nagrinėjamas nusižengimas buvo padarytas anksti ryte, kuomet eismas būna mažiausiai intensyvus, todėl tokiomis aplinkybėmis padaryto nusižengimo negalima sutapatinti su nusižengimais, kurie būna padaromi gerokai labiau apsvaigusio transporto priemonės vairuotojo, esant intensyviam eismui, ar net įvykstant avarijai, taip sukeliant realiai gerokai didesnį pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams eismo dalyviams. Be to pareiškėjas jau yra įvykdęs dalį jam skirtos nuobaudos ir sumokėjęs skundžiamu nutarimu paskirta baudą, kas rodo, jos jis supranta savo elgesį kaip netinkamą ir stengiasi jį taisyti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina kad nuobauda individualizuota netinkamai ir akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, t. y. automobilio vairavimas, būnant apsvaigus nuo alkoholio, neduoda pakankamo pagrindo išvadai, jog aukščiau paminėti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti netaikant papildomos nuobaudos – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vairuodamas transporto priemonę bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pareiškėjas turėjo numatyti savo elgesio riziką. Pareiškėjas ryžosi vairuoti, nesusimastydamas apie galimas skaudžias ne tik jam, bet ir jo artimiesiems pasekmes ateityje, todėl jis privalo prisiimti už šį savo poelgį kylančias teisines pasekmes. Vien tik administracinės nuobaudos – baudos paskyrimas, kuria jau yra sumokėjęs, teismo vertinimu, būtų neadekvatus padaryto pažeidimo pobūdžiui bei formuotų asmeniui nebaudžiamumo nuostatas, todėl šiuo atveju yra pakankamas pagrindas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Remiantis tuo ir įvertinus byloje esančius duomenis, spręstina, jog paskirta skundžiamu nutarimu papildoma administracinė nuobauda pareiškėjui yra griežta, nes neatsižvelgta į kitas svarbias nuobaudai paskirti aplinkybes, kurios išdėstytos prieš tai, todėl visa tai leidžia teismui daryti išvadą, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui šiuo atveju nebūtų proporcinga ir teisinga priemonė, o administracinei nuobaudai keliami tikslai, nagrinėjamu atveju, gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę, nei įstatymo numatyta, papildomą nuobaudą, todėl skundžiamas nutarimas yra keičiamas bei pareiškėjui paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, mažintinas iki 6 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ANK 22 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 422 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutarė:

Pareiškėjo A. N. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-9669-2018 ir A. N. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešių) mėnesių terminui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.