Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), , vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis(duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį;

M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim., (duomenys neskelbtini) , 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv., (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. D. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:

jis, 2010 m. gruodžio 28 d. apie 21:20 val., veikdamas su M. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje - prie(duomenys neskelbtini), esančios(duomenys neskelbtini) - su M. G. priėjo prie nukentėjusiųjų M. B., D. S. ir E. K., paklausė nukentėjusiojo E. K. ar šis dykai nori gauti į galvą, o E. K. paklausus už ką, tuo metu prie nukentėjusiųjų priėjus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenimis, M. G. pečiu pastūmus E. K. ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavus pastarajam į nosį, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui priėjus prie D. S. ir dešinės rankos kumščiu trenkus D. S. į nosį bei pastarajam nukritus, vieną kartą koja spyrus nukentėjusiajam D. S. į dešinės pusės šoną, po ko D. S. atsikėlus ir atsitraukus, jis nukentėjusiajam M. B. nuėmė akinius, tuo metu prie jo priėjus trim ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, jis vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. B. į lūpą, šią praskėlė, po ko iš striukės vidinės dalies išsitraukė daiktą, panašų į lazdą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui trenkus nukentėjusiajam M. B. į šoną, jis priėjo prie nukentėjusiojo E. K. ir be jokios priežasties trenkė daiktu, panašiu į lazdą pastarajam vieną kartą į dešinės kojos šlaunį, nukentėjusiajam E. K. bandant bėgti, jis pasivijo E. K. ir vieną kartą sudavė jam daiktu, panašiu į lazdą, į dešinės pusės pakaušio sritį, po ko pribėgo prie nukentėjusiojo M. B., M. G. pribėgus prie E. K. ir kairės rankos kumščiu sudavus į dešinės pusės žandikaulį, jis vieną kartą daiktu, panašiu į lazdą, sudavė M. B. per galvą, pastarajam nukritus ir rankomis dengiantis galvą, jis, daiktu, panašiu į lazdą, vieną kartą sudavė ja per nukentėjusiojo M. B. ranką, du kartus koja spyrė pastarajam į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajam M. B. atsistojus, pradėjus bėgti, paskydus ir suklupus, jis liepė jam prieiti atsiimti akinius, M. B. priėjus ir ištiesus ranką, jis vieną kartą daiktu, panašiu į lazdą sudavė nukentėjusiajam M. B. per ranką, po ko, kartu su M. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam M. B. sveikatą, t.y. padarė dešinio žastikaulio distalinio galo lūžį, nes dėl žastikaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau nei 10 d. laikotarpiui, padarė kraujosruvą kairio skruosto srityje, muštines žaizdas pakaušio srityje ir kairės rankos II-e piršte, vertinamais nežymiu sveikatos sutrikdymu, paveikus kietais bukais bei ribotą paviršių turinčiais daiktais, taip pat neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, trikdančiu visuomenės rimtį ir pažeidžiančiu viešąją tvarką nukentėjusiajam E. K. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. G. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent:

jis 2010 m. gruodžio 28 d. apie 21:20 val., veikdamas su A. D. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje - prie(duomenys neskelbtini), esančios(duomenys neskelbtini) - su A. D. priėjo prie nukentėjusiųjų M. B., D. S. ir E. K., A. D. nukentėjusiojo E. K. paklausus ar šis dykai nori gauti į galvą, o E. K. paklausus už ką, tuo metu prie nukentėjusiųjų priėjus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, jis pečiu pastūmė E. K. ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė pastarajam į nosį, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui priėjus prie D. S., dešinės rankos kumščiu trenkus nukentėjusiajam D. S. į nosį bei pastarajam nukritus, vieną kartą koja spyrus nukentėjusiajam D. S. į dešinės pusės šoną, po ko D. S. atsikėlus ir atsitraukus, A. D. nukentėjusiajam M. B. nuėmus akinius ir priėjus trim ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, A. D. vieną kartą kumščiu sudavus nukentėjusiajam M. B. į lūpą ir šią praskėlus, po ko iš striukės vidinės dalies išsitraukus daiktą, panašų į lazdą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui trenkus nukentėjusiajam M. B. į šoną, A. D. priėjus prie nukentėjusiojo E. K. ir be jokios priežasties trenkus daiktu, panašiu į lazdą, pastarajam vieną kartą į dešinės kojos šlaunį, nukentėjusiajam E. K. bandant bėgti, o A. D. šį pasivijus ir vieną kartą sudavus lazda pastarajam į dešinės pusės pakaušio sritį, po ko pribėgus prie nukentėjusiojo M. B., jis pribėgo prie E. K. ir kairės rankos kumščiu sudavė į dešinės pusės žandikaulį, A. D. vieną kartą daiktu, panašiu į lazdą, sudavus M. B. per galvą, po ko pastarajam nukritus ir rankomis dengiantis galvą, A. D. daiktu, panašiu į lazdą, vieną kartą sudavus ja per nukentėjusiojo M. B. ranką bei du kartus koja spyrus pastarajam į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam M. B. atsistojus, pradėjus bėgti, paslydus ir suklupus, A. D. liepus nukentėjusiajam M. B. prieiti bei atsiimti akinius, M. B. priėjus ir ištiesus ranką, o A. D. daiktu, panašiu į lazdą, sudavus pastarajam per ranką, jis, kartu su A. D., ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, trikdančiu visuomenės rimtį ir pažeidžiančiu viešąją tvarką, nukentėjusiajam E. K. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. D. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltę pripažino iš dalies. Teismui paaiškino, kad pripažįsta, jog buvo muštynės. Nepripažįsta fakto dėl lazdos, nes jos nebuvo. Jis iš diskotekos, kuri vyko Lazdynų vidurinėje mokykloje, jai pasibaigus, išėjo apie pusę dešimtos kartu su K. ir M. Juos pažįsta seniai, pavardžių nežino, tačiau jie netoli vienas kito gyvena. M. yra K. draugas. Su jais buvo dar ir „M.“ ir „E.“. Kildami į viršų, pamatė einančius tris vaikinus, nukentėjusiuosius. Nežino, kur jie ėjo. Priėjus prie jų kilo žodinis konfliktas, po to prasidėjo muštynės. Tai buvo seniai, todėl neatsimena kas ką darė.

Į klausimus kaltinamasis atsakė, jog iš dalies viską atsimena. Muštynės kilo tarp jo, „Ed.“ ir „M.“ ir nukentėjusiųjų apie pusę dešimtos valandos vakaro. Teritorija buvo apšviesta. Tačiau su juo ir jo draugais M. G. nebuvo, nes jis tuo metu nebuvo jų kompanijos narys. Tačiau M. G. pažįsta, nes viename rajone gyvena ir anksčiau jie žaidė futbolo komandoje. Be to, jis su M. G. nesitarė veikti, ir kartu nieko nedarė. Patikslino, kad jis su draugais pradėjo žodinį konfliktą su nukentėjusiaisiais. Tačiau kur tuo metu ir vėliau buvo M. G. nematė, kaip ir nematė ką šis darė. Patikino, kad konflikto metu M. G. nebuvo. Juolab, kad iš diskotekos M. G. su jais neišėjo. Taip pat atsakė, kad negali nurodyti visų muštynėse dalyvavusių asmenų, jų pavardžių nežino, su jais nebendrauja. Tačiau prieš konfliktą jis su keturiais asmenimis priėjo prie nukentėjusiųjų. Iš pradžių jis jokio tikslo prieiti prie nukentėjusiųjų neturėjo. Nukentėjusieji ėjo priekyje. Tačiau, atrodo, kad jis su kitais keturiais pažįstamais (draugais) juos pasivijo. Be to, ne jis paklausė E. K. „ar jis nori gauti į galvą“. Bet tokie žodžiai buvo, tik ne jo pasakyti. Neatsimena, ar E. K. pasakė „už ką“, tačiau lyg tai buvo toks atsakymas. Be to, jis nukentėjusiajam M. B., kurio anksčiau nepažinojo, sudavė 4-5 smūgius kumščiu į veido sritį, porą kartų į veidą ir į kūną. M. B. nukritus, jis šiam dar pora kartų sudavė. Tačiau M. B. gal paslydo, o gal nuo jo smūgių nukrito. Tačiau jis neturėjo jokio tikslo jį mušti. Be to, pats nukentėjusysis nusiėmė akinius. Kiek pamena, po „E.“ prašymo nusiimti juos prasidėjo muštynės. Patikino, kad konflikto, muštynių metu lazdos nebuvo. Nematė, kad kiti asmenys turėtų lazdą. Be to, prieš konfliktą, muštynes jis buvo išgėręs pora butelių alaus.

Kaltinamasis M. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Teismui paaiškino, kad buvo mokykloje diskotekoje. Diskotekai pasibaigus išėjo į kiemą su draugu J., kurio pavardės nežino ir dviem draugėmis J. ir V. Pamatė muštynes, tačiau jis nieko nedarė ir kas vyko muštynėse nematė. Netrukus jam paskambino mama ir paprašė grįžti namo. Po to jis tuoj pat su minėtomis draugėmis ir Jaroslavu nuėjo namo.

Į klausimus kaltinamasis atsakė, jog jis nebendraudavo su A. D.. Tačiau anksčiau buvo, kad pažaisdavo kartu futbolą. Neatsimena ar šokiuose matė A. D.. Vėliau matė A. D., kuris praėjo šonu. Šis buvo gal blaivas, o gal ir ne. Be to, nežino su kuo A. D. praėjo pro jį. Buvo tamsu. Patikslino, kad jis muštynes matė. Taip pat matė A. D. ir tai, kad jis kažką mušė. Tačiau jis A. D. suduotų nukentėjusiajam smūgių neskaičiavo. Jam paskambino motina ir jis nuėjo į kitą pusę.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti M. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti pirminiai paaiškinimai (I tomas, b.l. 123-124) ir papildomi paaiškinimai (I tomas, b. l. 128). Į klausimus kaltinamasis atsakė, kad muštynėse nukentėjusiųjų nematė. Šiuos pirmą kartą pamatė per akistatą, o antrą kartą mato teismo salėje. Be to, jo atžvilgiu pareiškimą policijos pareigūnui parašė E. K., tačiau kodėl tai padarė, nežino. Tačiau mano, kad šis gal nori pinigų. Pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo akistatoje su E. K.. Tyrėjai paklausus pasakė, kad E. K. jis mato pirmą kartą, tačiau po to pasakė, kad mato antrą kartą. Be to, policijos komisariate vyko atpažinimas. Tačiau nebuvo taip, kad jis sėdėtų tarp kelių asmenų ir jį (M. G.) nukentėjusysis atpažintų. Jį nukentėjusysis atpažino iš nuotraukos. Be to, akistatoje jis pirmą kartą pamatė nukentėjusįjį. Nežino, kodėl E. K. nori apkalbėti, tačiau jis jo nemušė, jis muštynėse nebuvo. Kai vyko muštynės, jis buvo kitame šone, už 50 metrų ir kalbėjo su mama. Jis matė tik muštynių pradžią, o kas vyko toliau nematė, nes kalbėjosi su mama telefonu.

Į papildomus teismo klausimus kaltinamasis A. D. atsakė, jog muštynių metu jis su keturiais pažįstamais mušė nukentėjusiuosius ir juos nugalėjo. Muštynės vyko prie mokyklos kampo. Sutinka su M. G. paaiškinimais.

Į klausimus kaltinamasis M. G. atsakė, kad muštynių metu nematė daikto panašaus į lazdą.

Nukentėjusysis M. B. teismui paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Anksčiau su jais jokių reikalų neturėjo. Pasibaigus mokykloje diskotekai, jis lauke buvo kartu su draugais E., D., A. B., R. ir jos drauge. Jis truputį nuo jų atsiliko, nes sprendė ar eiti į parduotuvę „Rimi“, ar važiuoti namo. Tuo metu priėjo kaltinamasis A. D. su savo draugais ir pasiūlė E. K. į galvą. Tačiau neprisimena konkrečiai, kuris pasiūlė E. į galvą. Be to, tuo metu jis su minėtais draugais buvo prie takelio. Atsakė, kad nemano, kad aplinka sudarė priežastį kaltinamajam A. su draugais prieiti prie jų. Nes tuo metu jie normaliais tarpusavyje bendravo, jokių gestų, ženklų niekam nerodė. Be to, pasiūlius E. „į galvą“, jis atsakė „gal juokauji“, ar kažką panašaus. Kas pastūmė Edgarą, neatsimena. Tačiau mano, kad su A. D. buvo iki 10 asmenų. Taip pat atsakė, kad tuo metu toje vietoje buvo tamsu. Jis tuo metu buvo blaivus. Be to, jis gal šešėlyje stovėjo. Tačiau neatpažintų asmens, kuris pastūmė E. K.. Tačiau berods vaikinas pastūmė E. į krūtinę. O pastūmus E., prasidėjo muštynės. Neprisimena ar E. gynėsi, ar sudavė atgal jį pastūmusiajam. Tačiau po to nepažįstami vaikinai jį užpuolė ir pradėjo mušti. Po to jis daugiau nieko nematė. Patikslino, kad vienas vaikinas puolė mušti E., kitas D., kitas jį. Jis į puolančiuosius nežiūrėjo, tik pamatė, kad jau muša E., D. ir jį. Tačiau jį mušė A. D., kas mušė D. ir E. nematė, neįsidėmėjo. Patikslino, kad iš pradžių jį mušė rankomis, paskui lazda. Tačiau į kurią vietą ir kiek smūgių jam buvo suduota neatsimena. Tačiau jam lazda buvo suduota po smūgių ranka į galvą. Įvykis buvo senai, todėl visko gerai neatsimena. Tačiau jis po suduotų jam smūgių sąmonės nebuvo praradęs. Pamena, kad jam buvo suduoti smūgiai į galvą. Tačiau labiausiai skaudėjo ranką, nes į ją sudavė pagaliu. Be to, šis buvo geležinis, gal kažkoks vamzdis. Tačiau šis buvo nedidelis, jo viduje buvo skylė ar kažkas tokio panašaus. Patikslino, kad jam A. D. sudavė vieną kartą į ranką. Po to, A. D. su juos užpuolusiais ir mušusiais pabėgo, o jis nuėjo pas D. ir E. Šie taip pat buvo sumušti, tačiau ne taip kaip jis. Po to jis nuėjo link „Iki“ parduotuvės. Paskambino tėvui, kad jį pasiimtų. Tačiau nežino, kodėl neskambino į policijos įstaigą. Po to grįžo namo su tėvu, draugais ir netrukus su mama nuvažiavo į ligoninę. Ligoninėje medikai nustatė jo rankos lūžį, užsiuvo piršto ir galvos žaizdas. Po ko medikai pranešė policijai dėl jo sužalojimo. Taip pat paaiškino, kad neprisimena, kad jo ir jo draugų užpuolimo ir sumušimo metu būtų buvęs kaltinamasis M. G..

Į klausimus nukentėjusysis M. B. atsakė, jog A. D. ankščiau nepažinojo. Tačiau jo draugės, A. matė A. D. muštynių metu. Šios po muštynių priėjo ir pasakė, kad tai galėjo būti jis. Be to, draugės gal 20-30 metrų atstumu buvo ir matė įvykį. Taip pat atsakė, kad jis pačioje pradžioje berods buvo su akiniais, tačiau gerai neprisimena. Tačiau jis matė, kas jį mušė. Patikslino, kad jam strypu buvo trenkta gal du kartus, tačiau tiksliai kiek kartų nežino. Jam buvo suduota į galvą. O tiksliai atsimena, kad su strypu jam buvo suduota per ranką. Tačiau visų aplinkybių dėl strypo neatsimena. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui sakė tiesą, nemelavo. Be to, tuo metu jis gerai prisiminė įvykius, nes buvo praėjusios tik dvi dienos. Taip pat atsakė, kad jam buvo padarytas uždaras rankos kaulo lūžis, ant piršto liko randas, šiuo metu dar skauda ranką. Po sužalojimo jis jautė diskomfortą, per pamokas galėjo tik klausytis. Be to, patyrė išgąstį. Patikslinęs ieškinio reikalavimą, prašo priteisti jo naudai 3000 Lt iš A. D..

Į teismo klausimą dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. B. kaltinamasis A. D. atsakė, kad sutinka atlyginti žalą dalimis, o kaltinamasis M. G. nesutiko su patikslintu M. B. reikalavimu, nes jis nusikaltimo padaryme nedalyvavo ir nusikaltimo nepadarė.

Nukentėjusysis D. S. teismui paaiškino, jog anksčiau nepažinojo nei vieno kaltinamojo, jų anksčiau sutikęs nebuvo. Jis 2010-12-28 buvo gimtadienyje. Po to buvo su A. B., M. B., E. K., Renata mokykloje diskotekoje. Pasibaigus diskotekai, jis išėjo į lauką kartu su E., M., A., R. ir D. E. telefonu kalbėjosi su jo draugu, - tarėsi, kad atvažiuotų ir parvežtų namo. Jiems einant priėjo A. D. su savo draugais. A. paklausė E. „ar nori gauti į galvą“. E. atsakė „už ką“ ir nusijuokė. Prasidėjo muštynės. Tačiau jis nematė, kas pastūmė E. Be to, prie M. priėjo A. ir liepė nusiimti akinius. Toliau kas vyko jis nematė, nes nukrito. Kai atsikėlė, pamatė metalinę lazdą pas A. Lazda nedidelė, metalinė, gal 50 cm.

Į klausimus nukentėjusysis D. S. atsakė, kad lazdą ištraukė A. iš dešinės striukės kišenės, kaire ranka. Jis iš nuotraukų atpažino, kad jam sudavė V. L.. Bet akistatos metu buvo ne jisai. Kitų asmenų atpažinti jam nedavė. Po įvykio matėsi su A. D., šis norėjo pasikalbėti dėl M. B., kad šis atsiimtų pareiškimą. Dėl ieškinio atsiėmimo nekalbėjo. Po to jis pakalbėjo su M. B.. Jis pasakė, kad pareiškimo neatsiims. Gal A. D. norėjo su M. B. susitarti. Tačiau M. B. A. D. nieko nepadarė. Muštynių metu, M. B. atsikėlus A. tuoj pat traukė lazdą. Tačiau po to kur A. padėjo lazdą nematė. Be to, A. B. mokėsi vienoje mokykloje su A. D.. Nežino kokie santykiai buvo tarp jų. Tačiau A. jį su M. ir E. pasikvietė į diskoteką, o kai juos mušė jinai su R. ir D. stovėjo šone. Patikslino, kad pirmiausiai pradėjo mušti M., po to jį. M. mušė rankomis, jam buvo suduoti du - keturi smūgiai. Paskui jam sudavė į nosį, po ko jis nukrito. Po to jis greitai atsikėlė, padarė porą žingsnių. Po to prie M. priėjo A. ir iš rankovės išsitraukė lazdą. Jis muštynes matė, tačiau iš karto visų nematė. Tuo momentu, kai nukrito, jis matė E., o kai atsikėlė pamatė M. Vėliau jis (D. S.) buvo pargriautas ant žemės ir gavo vieną smūgį į šoną, po to jis daugiau nieko nematė. Tačiau M. G. jo nemušė, o ar buvo muštynėse, negali pasakyti. Pareikšto civilinio ieškinio atsisako, kadangi A. D. jam nieko nepadarė.

Nukentėjusysis E. K. teismui paaiškino, kad ankščiau kaltinamųjų nepažinojo. D. S. ir M. B. jį pakvietė į diskoteką mokykloje. Pasibaigus diskotekai jie ėjo, lauke buvo tamsu. Jiems einant iš galo ėjo kažkokie vaikinai. Jis sustojo ir telefonu tarėsi, kad kas juos paimtų. Tuo metu A. D. ir M. G. priėjo prie jo ir pasiūlė į galvą. Jis pasakė „už ką“. Tada M. G. pečiu pastūmė jį. Tuo metu aplinkui jį, D. S., M. B. apytiksliai buvo 7 žmonės. Po to vienas iš jų, kurio pavardės nežino, priėjo prie M. B., nuėmė jam akinius. Kitas asmuo davė į nosį D. Prie jo priėjo M. G. ir sudavė ranka į kairį žandikaulį. M. B., gulintį ant žemės, spardė keli asmenys. Tada prie jo (E. K.) priėjo A. D. su beisbolo lazda. Jis su šia lazda sudavė jam per koją ir galvą. Po to A. D. atsisukęs pamatė, kad M. B. norėjo bėgti, bet A. sudavė jam per ranką. Tada jis ir D. atsitraukė į nuošalę, o jie pabėgo. Atsakė, kad jis neskambino į policiją, nes buvo vėlu, be to nežinojo nei užpuolikų vardo, nei pavardės. Tačiau M. G. ir A. D. atpažino iš bendrų nuotraukų patalpintų „Facebook“ tinklalapyje. Jis dėl sužalojimų pas gydytojus nebuvo. O pareikšimą parašė, kai atpažino juos sumušusius asmenis. Tačiau pirmas pareiškimą parašė M. B., o paskui jisai. Jis pajuto smūgį iš vidaus, todėl pas medikus nevažiavo. Palaiko 3000 Lt ieškinį ir prašo priteisti iš abiejų kaltinamųjų, nes nukentėjo nuo abiejų.

Į klausimus nukentėjusysis atsakė, kad M. G. jam trenkė ranka į kairę pusę žandikaulio. Be to prieš muštynes jis bandė užpuolikus raminti. Be to matėsi, kad M. G. lankęs boksą. Taip pat atsakė, kad po jų sumušimo pirma iš nusikaltimo padarymo vietos pabėgo trys asmenys, o paskui likusieji keturi. Policijoje jokių asmenų nuotraukų jam nerodė, tačiau jis pats nusiuntė juos sumušusių asmenų nuotraukas policijos pareigūnams. Taip pat atsakė, kad tiksliai neatsimena, bet jei jam policijos pareigūnas rodė nuotraukas, tai jis pagal jas atpažino asmenis.

Į teismo klausimą M. G. atsakė, kad anksčiau policijos pareigūnas jį nebuvo nufotografavęs.

Į teismo klausimą kaltinamasis M. G. atsakė, kad byloje esanti nuotrauka yra iš jo asmens dokumento.

Į teismo klausimus nukentėjusysis E. K. atsakė, kad jam pareigūnai parodė nuotraukas ir jis jose atpažino M. G.. Be to, M. G. teisme duoti paaiškinimai melagingi, nes jis kartu su A. D. buvo muštynėse.

Į teismo klausimus kaltinamasis M. G. papildė, kad byloje esančiose nuotraukose matosi jo bendri draugai, kuomet jie buvo gimtadienyje. Nuotraukos yra iš to gimtadienio.

Į teismo klausimus nukentėjusysis E. K. atsakė, jog V. L. jo nemušė, o mušė M. G.. Jis iš pradžių draugams parodė V. L.. Tačiau vėliau šio neatpažino, todėl pagalvojo, kad apsiriko. Be to M. G. muštynėse matė ir D. S.. Jis dėl V. L. gali apsirikti, bet dėl žmogaus, kuris trenkė jam negali. Kiti nukentėjusieji gal blogai prisimena, kad muštynėse buvo M. G.. Jis neklysta, kad muštynėse buvo M. G., nes jis jį stūmė vieną kartą, o iš viso jį stūmė tris kartus. Patikslino, kad daug laiko praėjo, sunku prisiminti, todėl negali pasakyti kiek kartų jį pastūmė. Gali būti, kad šiuo metu teisme duodamas paaiškinimus suklydo. Tačiau M. G. sudavė jam į dešinės pusės žandikaulį. Pastūmė ir vieną karta sudavė į žandikaulį. Be to, tuo metu buvo tamsus paros metas, žiema, nuo žibintų atsišvietė sniegas. Be to, A. D. tuo metu buvo su striuke, jo drabužiai buvo tamsūs. M. G. buvo apsirengęs sportiniu kostiumu (treningu). Tačiau kokiais, kaip ir su kokias batais negali pasakyti. Be to, M. G. buvo su truputį papūsta, tamsia, turbūt juoda žiemine striuke ir kepure. Kepurė buvo juoda su baltu ženkliuku lyg tai „Nike“.

Į papildomus teismo klausimus kaltinamasis M. G. atsakė, kad tą vakarą buvo apsirengęs su šviesiais džinsais, rudos spalvos su kvadračiukais, linijomis, pripūsta, žiemine striuke. Tačiau buvo be kepurės. Be to, akistatos metu nukentėjusysis E. K. sakė, kad jis buvo su sportiniu kostiumu, vėliau, kad su džinsais ir tik sportinio kostiumo viršutine dalimi.

Liudytoja A. B. teismui paaiškino, kad nukentėjusiuosius senai pažįsta, o kaltinamuosius tik iš matymo. M. G. anksčiau mačiusi Lazdynų mikrorajone, o A. D. mokėsi paralelinėje klasėje. Mokykloje buvo diskoteka, kurioje ji buvo su drauge D. Po to atvažiavo „M.“ – M. B., ir „D.“ – D. S.. Po to ji lyg tai su drauge ėjo į parduotuvę „Rimi“. Pamatė maždaug 10 vaikinų. Tačiau nelabai matė ir girdėjo kas ko prašė. Po to prasidėjo tarp vaikinų muštynės. Ji muštynėse atpažino tik A. D., o dėl kitų nieko negali pasakyti. Ji A. atpažino teisme prie posėdžių salės prieš teismo posėdį ir dėl to, kad jis taip pat iš Lazdynų mikrorajono. Tačiau ji A. diskotekoje nematė. Ji negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad A. buvo muštynėse. Tačiau matė, kad M. B. griebėsi už rankos, nes jam ją labai skaudėjo. Taip pat matė, kad muštynių metu vaikinai vienas kitam perdavė lazdą, ir tą lazdą ne vienas žmogus turėjo. Tačiau plačiau apibudinti lazdą negali. Neigė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui sakė, jog E. K. sakiusi, kad muštynėse dalyvavo M. G.. Taip pat paaiškino, kad tuo metu buvo tamsu. Be to, muštynių metu vaikinai buvo išsiskirstę. Žino, kad M. B. buvo nugriuvęs ir po to su ta lazda mušamas.

Nukentėjusysis E. K. į papildomus teismo klausimus atsakė, kad jam A. B. nesakė, kad M. G. buvo muštynėse.

Liudytoja R. A. teismui paaiškino, kad po diskotekos ji su draugėmis ėjo link parduotuvės „Rimi“. Jos ėjo pirma, o vaikinai atsiliko. Išgirdo riksmus, pamatė, kad juos muša. O juos mušė gal 6 vaikinai. Tarp šių vaikinų buvo A. D.. Tačiau kito (M. G.) ji nematė. Be to, ji nematė ką darė A., tačiau jis buvo su tais vaikinais. Apšvietimas buvo labai blogas, todėl negalėjo įžiūrėti. Atstumas nuo jos iki muštynių buvo 8-10 metrų. Nukentėję vaikinai bėgo, o juos po vieną gaudė užpuolę vaikinai. Muštynių metu buvo lazda, ar ją panašus kažkoks daiktas. Matė, kad su ja mušė, bet negali pasakyti kas su ja mušė, kas tą lazdą turėjo. Ji lazdos iš arti nematė, bet ši ji buvo stora, apie pusę metro, rankos storumo. Patikslino, kad A. matė tarpe tų vaikinų, kurie puolė (mušė) vaikinus. Ji negali pasakyti, kad jisai buvo su lazda, nes ji nuo vaizdo buvo šoke. Ji negali nieko tvirtinti. Tačiau matė, kad muša, bet negali pasakyti, kad Aleksandras buvo su lazda.

Liudytoja D. S. teismui paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Tačiau pirmasis Aleksandras, jis anksčiau matytas, tačiau jo vardą tik šiuo metu sužinojo, o du nukentėjusiuosius anksčiau mačiusi. Ji buvo diskotekoje, o A. su R. diskotekoje šoko. Taip pat diskotekoje buvo ir nukentėjusieji. Po to šie priėjo prie jų. Kai baigėsi diskoteka ji išėjo kartu su A., R. ir dar su dviem, ar trim vaikinais. Jie nusprendė eiti į parduotuvę „Rimi“ nusipirkti alaus ir pakalbėti. Jos ėjo greičiau, o vaikinai buvo truputį atsilikę. Po to priekyje pamatė, kad dar 6-8 vaikinai. Po to vyko muštynės. Pažiūrėjo ir nuėjo toliau, kad jų nepultų. Ji negirdėjo, nematė už ką, kas ką mušė. Taip pat nematė, kuris pirmas sudavė kitam vaikinui. Tačiau matė, kad kažkuris iš mušančiųjų turėjo rankoje kažkokį daiktą. Be to, tuo metu buvo sniego ir buvo tamsu. Patikslino, jog gal šviesa ir buvo. Ji nuo muštynių vietos buvo maždaug 8 metrų atstumu. Ji matė, jog su tuo daiktu vaikinas mušė vaikiną. Tačiau nežino į kurią vietą tuo daiktu sudavė. Jai atrodė, kad lyg per galvą suduoda. Nežino, į kurią kūno vietą dar tuo daiktu sudavė. Tačiau, atsisukdama matė, kad tuo daiktu sudavė du kartus. Ji pačios pradžios muštynių nematė, bet tai nebuvo muštynių pabaiga. Po to ji nusisuko ir nuėjo toliau. Atsakė, kad ji nematė iš ko tas daiktas pagamintas, tačiau šis buvo panašus į lazdą. Nepastebėjo, kad tai geležinė lazda. Negali pasakyti, ar kaltinamieji dalyvavo muštynėse.

Liudytoja K. N. teismui paaiškino, kad M. B., D. ir kaltinamąjį A. pažįsta. Jie anksčiau buvo susitikę. Tačiau ji muštynių nematė. Ji diskotekoje tarėsi su jais grįžti namo, tačiau jie liko, o jinai išvažiavo. Vėliau ji, D. S. paprašius, jam davė A. D. numerį. Kiek jai žinoma, D. norėjo tarpusavyje susitarti, tik nežino dėl ko. A. D. diskotekoje nematė.

Liudytoja K. B. teismui paaiškino, kad iš anksčiau pažįsta kaltinamuosius, o nukentėjusiųjų nepažįsta. Nieko negali paliudyti, nes ji nebuvo diskotekoje mokykloje. Ikiteisminio tyrimo metu vienas iš nukentėjusiųjų paminėjo jos vardą, o į tai ji gali pasakyti, kad su V. L. ji buvo namie. Ji yra girdėjusi, kad vyko incidentas. Ji teisme paaiškinimus duoda dėl to, kad pasakyti, jog buvo namie. V. L. nieko jai apie skundikus, konfliktus nesakė, nieko nežino. Jiems buvo netikėta, kad juodu iškvietė. Juodu ėjo pas tyrėją, aiškinosi, tačiau ji nieko nežino. Su A. D. senai pažįstami, gyveno viename mikrorajone. Be to, Vadimas sakė, kad buvo susitikęs su Aleksandru ir buvo įvykęs incidentas. Jiedu Aleksandro daugiau nieko neklausė. Aleksandras ir Vadimas buvę klasiokai.

Liudytojas K. G. teismui paaiškino, jog A. D. pažįsta, o M. G. pažįsta iš matymo. Nukentėjusiųjų nepažįsta. Jis diskotekoje mokykloje nebuvo, nes tuo metu grįžinėjo į namus. Matė, kad prie Lazdynų mokyklos, buvo susirinkusi krūvelė žmonių, kuri susistumdė. Iš pažįstamų buvo A., o su juo buvo antras. Gal kokie 5 asmenys buvo muštynėse. Tačiau nukentėjusiųjų atpažinti negali. Ten susistumdė keliese ir tuo viskas pasibaigė. A. ir M. G. stumdė kažką kitą. Į klausimus atsakė, kad A. apsikeitė keliais smūgiais, maždaug ir tuo pasibaigė. M. pasistumdė su kitu, tačiau šio nepažįsta. Jis susistumdymo pradžią matė. Iš pradžių A. ir dar kažkas kalbėjo. Po to, su kuriuo A. kalbėjo smogė A. Po to A. smogė šiam atgal. Po to jie keliais smūgiais apsikeitė ir išsiskirstė. O M. pasistumdė su kitu, kai A. smogė vaikinas atgal. Po to pradėjo vienas kitą stumdyti. Be to, M. įsijungė į muštynes dar su kitu vaikinu. Daugiau jis nieko nematė. Be to, atsakė, jog dar vienas vaikinas, su kuriuo konfliktavo, nuvirto nuo tvoros, užkliuvo turbūt už to bortelio ir nukrito. Jis viską pasakė ką matė ir gerai prisimena. Taip pat, kad tuo metu buvo tamsoka, nes buvo apie 21.30 val. Be to, jis iš arčiau pasižiūrėti muštynių nėjo. Todėl nematė, kas ką sumušė, kas kam buvo sulaužyta. Matė tik, kad už bortelio užkliuvo vaikinas ir nukrito. Po ko šis pagulėjo, paskui turbūt atsistojo. Be to, jis ką A. kalbėjo su kitu negirdėjo. Taip, pat, kad jis jokios lazdos tuo metu nepastebėjo. Po to įvykio jis kitą dieną buvo sutikęs A., klausė kas ten buvo. Jis maždaug atsakė, kad nieko nebuvo. A. prašė, kad eitų paliudyti. Sakė, pasakyti tiesą, ką matė. Be to, jis prašė paliudyti ką matė, kuriuo momentu kas vyko. Taip pat atsakė, kad jis kas vyksta tarp vaikinų matė maždaug iš 50 metrų, o gal ir daugiau. Tačiau dėl atstumo ikiteisminio tyrimo metu jis apsiriko. Patikslino, kad atstumas buvo maždaug apie 50 metrų. Taip pat atsakė, kad tuo metu A. buvo su tamsia striuke, kelnės tamsios, avalynės nematė, nes neįsidėmėjo. O M. buvo su striuke, kurios spalvos neprisimena, tačiau lyg tai žalsva su balta spalva. Su kokios spalvos jis buvo kelnėmis neatsimena, o jo batų nematė. To nematė, nes nebuvo priėjęs artyn. Be to, M. G. jis pažįsta iš matymo. Jis pažįstamas su A., jį matė kelis sykius Lazdynuose, tačiau su M. jis nelabai bendravo. Jam ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ten buvo M. G., nors jo pavardės nežinojo. Jo pareigūnas paklausė, kad ar M. G., jis suprato ir taip parašė. Jis nežino, kas pirmas pradėjo konfliktą, nes žiūrėjo kas vyksta tarp A. ir kito asmens. Tačiau A. gynėsi po pirmo smūgio, o M. tuo atveju bandė jam padėti, apginti A. Jis matė, kad A. sudavė vieną sykį ir po to prasidėjo muštynės. Kiek M. sudavė smūgių neprisimena, o kiek M. ir kuo sudavė nematė. Jis iš to viso vaizdo suprato, kad prieš A. pradėjo muštynes, o A. tik gynėsi. M. atbėgo padėti A. Kur jie nuėjo po muštynių nematė, kaip ir kur buvo M. prieš konfliktą. Iki matyto konflikto, ikiteisminio tyrimo metu, - iki jo apklausos, jis M. G. pavardės nežinojo. G. vardą žinojo, vadino jį „M.“. Jiedu anksčiau buvo susitikę Lazdynuose, jis pristatė M. vardu. Todėl tą vakarą jį atpažino iš veido, iš kūno sudėjimo ir dėl to kad jis būdavo dažniausiai apsirengęs sportiškai. Be to, tyrėja jam pati pasakė jo pavardę, o būtent kad G. Tačiau pagal nuotraukas jokio M. G. atpažinimo nebuvo. Jam tyrėja pasakė ir vardą ir pavardę, be to kad vienas iš tų jaunuolių buvo M. G.. Patikslino, jog kai jis pasakojo tyrėjai, kad buvo M., jo pavardės nežinojo. Jam A. pristatė jį vardu „M.“. Tačiau apklausos metu tyrėja jam nesakė, kas ką sumušė.

Liudytoja V. J. teismui paaiškino, kad pažįsta tiktai kaltinamuosius, o nukentėjusiųjų nepažįsta. Gruodžio 26 d., (duomenys neskelbtini)mokykloje buvo diskoteka. Ji diskotekos metu D., G. matė mokyklos pastate. Po diskotekos ji išėjo į lauką, kartu su J., M. G. ir J. M. G. paskambino mama ir pasakė eiti namo. Jie ją palydėjo namo ir viskas tuo baigėsi. Patikslino, kad M. su J. ir J. palydėjo ją iki namų. Po to visi nuėjo namo. Atsakė, kad visą laiką M. G. buvo kartu su jais (J., J.). Patikslino, kad kai ji išėjo su M. iš diskotekos, jis buvo kartu. Jam mama paskambino tuo metu, kai jie buvo prie mokyklos, prie laukinių, išėjimo durų. Jam paskambino, po to jis nuėjo truputį į šoną, grįžęs pasakė, kad mama skambino. Po ko jis palydėjo jas namo. Tą vakarą M. G. buvo apsirengęs mėlynais džinsais, be ne tamsios spalvos, šviesesnės spalvos. Į klausimus atsakė, kad nelabai atsimena savo duotų ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui paaiškinimų. Tačiau apie konfliktą žino tiek, jog kai išėjo iš mokyklos tai matė, kad buvo muštynės, bet nežiūrėjo kaip ir kas su kuo mušasi. Ji neatsimena kas ten buvo. Tačiau konfliktą matė. Šiuo metu neatsimena kas konflikte dalyvavo. Tačiau iš pažįstamų niekas nedalyvavo tame konflikte. Nors neatsimena, nes jau senai buvo. Patikslino, kad jai atrodo, jog iš pažįstamų nieko nebuvo, niekas nedalyvavo tame konflikte. Patikino, kad M. G. tai tikrai nebuvo, o ar D. buvo tame konflikte nežino. Jie tuo metu stovėjo prie mokyklos įėjimo. Atsakė, kad neatsimena ar dalyvavo konflikte D., ji nematė. Nors jai atrodo, kad dalyvavo, bet tiksliai pasakyti negali. Gal buvo D. tarp tų asmenų, bet ji neatsimena. Matė, kad mušėsi žmonės, o žmonių buvo 5-6. Tačiau iš pažįstamų nieko nebuvo. Atrodo, kad D. ten buvo, tačiau neatsimena. Be to buvo tamsu, visi buvo juodai apsirengę, nelabai matėsi. V. L. pažįsta, tačiau jo nebuvo šokiuose ir tose muštynėse.

Įrodymams patikrinti pagarsinus liudytojos V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, į klausimus liudytoja V. J. atsakė, kad prisiminė duotus ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimus. Ir tuo metu, ir dabar nėra įsitikinusi, kad dalyvavo D. Kai išėjo pamatė, kad ten stovi 5-6 vaikinai. Matė, kad ten kažkas kažkam stuktelėjo ir prasidėjo muštynės. Jai iš mokyklos išėjus, muštynės jau buvo prasidėjusios. Ji nėra įsitikinusi, kad dalyvavo D. Be to, M. atėjo pasakė, kad skambino jam mama ir, kad reikia namo. Ji teigia, kad jiems išėjus pamatė, kad vyksta muštynės. M. nebuvo priėjęs prie muštynių. Konfliktas jau buvo prasidėjęs, pas Marką telefone buvo įjungta begarsė garso funkcija, skambučio negirdėjo, jis nuėjo į šoną kalbėtis. Ji visą laiką matė ką daro G., nes gal 2-5 žingsnius nuo jų buvo atsitraukęs. Jis buvo toliau konflikto vietos į kitą šoną paėjęs. J. pavardės neatsimena.

Nukentėjusysis E. K. į teismo klausimus atsakė, kad konflikto metu nematė liudytojos V. J..

Liudytojas A. M. teismui paaiškino, kad pažįsta kaltinamuosius. A. buvęs klasiokas, o su M. yra mažai bendravęs. Šiaip su juo nebendrauja. Kadangi viskas buvo labai seniai, tiksliai visko nepamena, todėl prašo ankstesniais paaiškinimais vadovautis. Atsakė, kad buvo vakaras, mokykloje vyko diskoteka. Kai buvo beveik pabaiga diskotekos, jis išėjo parūkyti. Atsisukęs į kairę pusę pamatė muštynes, klasioką ir viskas. Tai buvo viršuje, iškart prie mokyklos kampo, prie kito įėjimo. Ten buvo A. D.. Ten buvo dar trys asmenys, kurių atpažinti negali, nes buvo labai tamsu. Be to, kai jis išėjo, konfliktas jau buvo, jie buvo pradėję kumščiuotis. Daugiau apie muštynes pasakyti negali, nes šį mažai įžiūrėjo. Be to, nemėgsta į konfliktus kištis. Todėl jis apsisuko ir nuėjo namo. Aiškiai pasakyti negali, tačiau M. G. toje vietoje nematė, o matė tik A. Taip pat atsakė, kad muštynėse iš viso dalyvavo gal 5, gal 4 asmenys. Tačiau tikslaus skaičiaus neatsimena, tiksliai pasakyti negali. Be to, tai buvo tarpusavio muštynės, gerai į jas neįsižiūrėjo. Be to, jos tose muštynės pas asmenis rankose jokių įrankių nematė. Jis nuo muštynių vietos buvo kokių 20 metrų atstumu, o ta vieta buvo neapšviesta. Taip pat atsakė, kad jis vienas išėjęs iš diskotekos, minutę, gal mažiau stebėjo muštynes. Taip pat atsakė, kad jis daugiau asmenų lauke nematė, praeivių nepastebėjo. Patikslino, kad jis išėjo vienas ir buvo vienas prie durų, o iškart po kaire puse matė muštynes. Tačiau už jam parodytos nuotraukoje sienos nebuvo išėjęs, nes pastatas stovi kampu. Be to už kampo iškart po kaire puse kalniukas, todėl jam tik kampas matėsi. Jam muštynės buvo iš kairės. Pabaigos muštynių nematė, kas su kuo nuėjo, kaip kas išsiskirstė taip pat nematė.

Liudytojas V. S. teismui paaiškino, kad anksčiau matęs kaltinamuosius, nes jie kartu vienoje mokykloje mokėsi. Jis nukentėjusiuosius pirmą kartą pamatė teisme. Jis buvo diskotekoje mokykloje. Tačiau diskotekoje nematė G. ir D. Diskoteka baigėsi apie 21 val. Po ko jis su savo mergina išėjo. Tačiau neatsimena su kuria mergina tada išėjo namo. Atsakė, kad išėjo pro mokyklos valgyklos duris, kurios iš diskotekos veda ir nuėjo link 16 troleibuso maršruto. Po to jis tik matė savo merginą ir daugiau nieko. Be to, tuo metu daug žmonių ėjo. Šie visi ėjo ramiai namo. Jis jokio konflikto negirdėjo, nematė. Jam niekas nesakė, kad netoli tarp kažko kas tai vyksta.

Liudytoja J. K. teismui paaiškino, kad M. G. gerai pažįsta, nors jis nėra jos giminaitis. Nukentėjusiųjų ji anksčiau nemačiusi. Susirašė su M. per „Skype“, po to susitiko jo kieme. Apie 17 val., ji nuėjo į diskoteką. Po to iš diskotekos išėjo. M. G. paskambino mama ir viskas tuo pasibaigė. Be to, jis ją palydėjo namo. Atsakė, kad ji iš diskotekos išėjo apie 22 val., tačiau tikslaus laiko neprisimena. Tuo metu su ja buvo J. Z., M. G., J.. Jie visi išėjo pro laukines mokyklos duris. Išėjusi į lauką ji nieko nepamatė. Visi žmonės skirstėsi į namus. Vėliau pats M. pasakė, kad mama paskambino ir sakė eiti namo. Į teismo klausimus atsakė, kad V., J. visą laiką buvo šalia. M., kai kalbėjo telefonu buvo nuėjęs nuo jų pora žingsnių. Vidiniame mokyklos kieme kažkas buvo, tačiau ji nesigilino. Kažkas garsiai kalbėjo, rėkavo, šūkavo. Tačiau ji nematė konflikto. Patikino, kad M., J., V. buvo šalia jos, jie buvo kartu. Realiai jie turėjo matyti tai, ką ir ji matė. Prieš teismo posėdį nekalbėjo apie tai su V. ir M. G.. Atsakė, kad muštynių nematė. Mokyklos lauko durys yra nuo vidinio kiemo toliau. Jie nėjo pro vidinį mokyklos kiemą, o ėjo kita puse. Nežino kodėl Violeta matė konfliktą. Nors jie nežiūrėjo į vieną pusę. Be to, jai J. nepasakė, kad vyksta muštynės. Taip pat atsakė, kad L. pažįsta, jo vardas V. Tačiau tą vakarą jo diskotekoje nebuvo. M. G. norėjo pakviesti V. L., bet jis nesutiko. Be to kai jie susitiko eiti į diskoteka, tai M. pasakė, kad V. su jais neis. Išėję iš diskotekos, jie prie mokyklos buvo maždaug apie 10 min. Kol M. pakalbėjo, jie visi susirinko ir po to nuėjo visi namo. Atsimena, kad M skambino mama. Be to jis tada pasakė, kad skambino jam mama. Todėl tai jai įstrigo atmintyje.

Liudytojas J. Z. teismui paaiškino, kad M. ir A. pažįsta, jie gyvena tame pačiame mikrorajone. Nukentėjusiųjų nematęs. Jis su M. G., V. ir J. buvo atėję į diskoteką mokykloje. M. buvo apsirengęs džinsais, žiemine striuke. Džinsai lygtai mėlyni. O striukė lygtai pilka, žieminė. Diskoteka baigėsi apie 20-21 val. Po ko jie kaip ir atėjo keturiese, taip iš diskotekos ir išėjo. Be to, tuo metu iš diskotekos išeidinėjo daug žmonių. Atėjo per tas duris, kur įėjimas į diskotekos patalpą. Tačiau į mokyklą yra du įėjimai, o kuris pagrindinis nežino. Tačiau jie per tas pačias duris atėjo ir išėjo iš diskotekos. Jis išėjęs pro duris nieko nematė, tačiau aplinkui buvo žmonės stovintys rūkantys. Netrukus išgirdo triukšmą, kad kažkas stumdosi, kažką rėkauja. Paskui pamatė, kad vidiniame kieme kažkas vyksta, o žmonės ėjo pažiūrėti. Jis užėjo už kampo ir pamatė, jog 6-7 žmonės lakstė, mušėsi. Ar teisme esantys kaltinamieji, ar nukentėjusieji lakstė, mušėsi jis nežino, tačiau būtų pažinęs bent jau iš balso. Tuo metu M. G. šnekėjo su motina. Jam pakalbėjus, jie visi nuėjo namo. Nematė, kad M. G. būtų nuėjęs į tą būrelį, kuris konfliktavo. Be to nematė, kad A. D. būtų mušęsis. Be to, tuo metu buvo tamsu, žiema. Patikslino, kad M. G. jam pats pasakė, kad mama skambino. Jis su ja kalbėjos gal apie vieną minutę. Jiems būnant lauke gal 5-6 minutės praėjo, kol jie visi išėjo namo.

Į klausimus atsakė, kad, kai paskambino M. G. mama, jau buvo prasidėjęs konfliktas. Jis išgirdo kaip M. šneka telefonu. Jis gal 30 metrų atstumu nuo muštynių buvo. Tačiau teisme nieko negali atpažinti iš dalyvavusių muštynėse. Tačiau matė, kaip vienas kitą už striukių tampė, o lazdos jokios nematė.

Į teismo klausimą nukentėjusieji M. B., D. S., E. K. atsakė, kad liudytojo J. Z. tą vakarą, toje vietoje nematė.

Liudytoja G. L. teismui paaiškino, kad jos sūnus V. su M. G. bendrauja, o su A. klasiokai. M. pas juos namuose anksčiau yra lankęsis, o Aleksandras gal kartą. Tačiau jie atskirai buvo pas juos namuose. Patikslino, kad M. dažniau buvęs, o A. du kartus matė. Sūnus su M. bendrauja, o su A. dabar nebendrauja, gal prieš du metus bendravo. Nežino jo santykių A. ir M., jie pažįstami. Apie praeitų metų gruodį vykusius šokius jai žinoma, nes V. pasakė, kad buvo muštynės ir, kad jį kviečia kaip liudytoją, jis nesuprato dėl ko, nes ten nebuvo. Nuotraukų, kuriuose jie būtų kartu ji tikrai nemačiusi.

Liudytojas V. L. teismui paaiškino, kad pažįsta kaltinamuosius. M. G. yra draugas, o A. D. buvęs klasiokas. Nukentėjusiuosius pažįsta. Buvo susitikęs su D. S., nes jo ten nebuvo, todėl klausė kas vyksta. Jam D. pasakė, kad jo tenai nematė. Jis nešnekėjo dėl savęs, nes jo ten nebuvo, o dėl kitų asmenų su D. ir kitais nukentėjusiaisiais nešnekėjo. Jis buvau policijoje, jam pasakė, kad pradedama byla. Pareigūnai norėjo įsitikinti, kad jį nukentėję matė, bet šie atsakė, kad nematė.

Į klausimus atsakė, kad A. D. jam D. numerį davęs. Jam pareigūnai nieko nesakė dėl bendravimo, jis pats norėjo išsiaiškinti. Jis išsigando, kad nė už ką jam bylą iškels, o jei būtų už ką, tai suprastų. Be to, tą dieną apie 20 val. jam skambino ir kvietė į diskoteką, tačiau jis pasakė, kad neis, nes liko mažai laiko, todėl ko ten eit. Tuo metu jis buvo namuose su panele, mama, močiute. Šiuo metu su M. bendrauja, o su A. ne. Be to anksčiau jis su A. mokykloje per pertraukas tik parūkyti išeidavo. Apie muštynes girdėjo. Buvo susitikęs su A., šis kažką pasakojo, bet iki galo net neišsiaiškino. Ką A. jam pasakojo tiksliai neatsimena. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimus pareigūnui aplinkybes geriau atsiminė. Patvirtino, kad jie trise su kaltinamaisiais yra vienoje nuotraukoje. O nuotrauka, kai jie kažką šventė, atrodo kažkieno gimtadienį.

Kaltinamasis A. D. teisme prisipažino kaltu viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdęs visuomenės rimtį ir nesunkiai sutrikdęs sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, tačiau nepripažino, kad veikė kartu su M. G. ir jog tuo metu turėjo daiktą panašų į lazdą ir su juo padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamasis M. G. teisme neprisipažino, padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Tačiau tiek A. D., tiek M. G. kaltė, jog jie padarė kaltinime aprašytas nusikalstamas veikas, pasitvirtino sekančiais duomenimis.

Teisme nukentėjusiojo M. B. duotais paaiškinimais, kad priėjo kaltinamasis A. D. su savo draugais, kurių buvo apie 10, ir kažkuris iš jų pasiūlė E. K. į galvą. Šis atsakė „gal juokauji“, ar kažką panašaus. Kas pastūmė, mušė E., neatsimena, neatpažintų. Tačiau vaikinas, berods, pastūmė E. į krūtinę. O pastūmus E., prasidėjo muštynės. Neprisimena ar E. gynėsi, ar sudavė atgal jį pastūmusiajam. Tačiau po to nepažįstami vaikinai jį užpuolė ir pradėjo mušti. Po to jis daugiau nieko nematė. Be to, vienas vaikinas puolė mušti E., kitas D., kitas jį. Jis į puolančiuosius nežiūrėjo, tik pamatė, kad jau muša E., D. ir jį. Jį mušė A. D., o kas mušė D. nematė, neįsidėmėjo. Iš pradžių jį A. D. mušė rankomis, paskui geležine lazda. Tačiau į kurią vietą ir kiek smūgių jam buvo suduota neatsimena. Tačiau jam lazda buvo suduota į ranką po smūgių ranka į galvą.

Teisme nukentėjusiojo D. S. duotais paaiškinimais, kad lauke, jam einant su M. B., E. K., R., E. telefonu kalbėjosi su jo draugu. Tuo metu prie jų priėjo A. D. su savo draugais. A. paklausė E. „ar nori gauti į galvą“. E. atsakė „už ką“ ir nusijuokė. Prasidėjo muštynės. Tačiau jis nematė, kas pastūmė E. Be to, prie M. priėjo A. ir liepė nusiimti akinius. Toliau kas vyko jis nematė, nes nukrito. Kai atsikėlė, pamatė metalinę lazdą pas A. Lazda nedidelė, metalinė, gal 50 cm. Be to šią lazdą, M. B. nuo žemės atsikėlus, A. ištraukė iš savo striukės. Tačiau po to kur A. padėjo lazdą nematė. Taip pat, kad pirmiausiai pradėjo mušti M., po to jį. M. mušė rankomis, jam buvo suduoti du - keturi smūgiai. Paskui jam sudavė į nosį, po ko jis nukrito. Po to jis greitai atsikėlė, padarė porą žingsnių. Po to prie M. priėjo A. ir iš striukės rankovės išsitraukė lazdą. Tuo momentu, kai nukrito, jis matė E., o kai atsikėlė pamatė M. Vėliau jis (D. S.) buvo pargriautas ant žemės ir gavo vieną smūgį į šoną, po to jis daugiau nieko nematė. Tačiau M. G. jo nemušė, o ar buvo muštynėse, negali pasakyti.

Teisme nukentėjusiojo E. K. duotais paaiškinimais, jog A. D. ir M. G. priėjo prie jo ir pasiūlė į galvą. Jis pasakė „už ką“. Tada M. G. pečiu pastūmė jį ir vieną kartą kumščiu sudavė į nosį. Tuo metu aplinkui jį, D. S., M. B. apytiksliai buvo 7 žmonės. Vienas iš nepažįstamų kumščiu trenkė D. S. į nosį. Po to A. D. priėjo prie M. B. ir nuėmė jam akinius. Be to D. sudavė į nosį. M. B., gulintį ant žemės, spardė keli asmenys. Po to jis matė A. D. jau su beisbolo lazda. Po to A. D. su šia lazda sudavė jam per koją. Po to į galvą. Po to A. D. atsisukęs pamatė, kad M. B. norėjo bėgti, bet A. sudavė jam per ranką. Be to tuo metu pribėgęs M. G. jam kumščiu sudavė į dešinės pusės žandikaulį. Po to jis ir D. atsitraukė į nuošalę, o kaltinamieji pabėgo.

Teisme liudytojos A. B. duotais paaiškinimais, kad matė maždaug 10 vaikinų. Po to prasidėjo tarp vaikinų muštynės. Ji muštynėse atpažino tik A. D.. Ji matė, kad M. B. griebėsi už rankos, nes jam ją labai skaudėjo. Taip pat matė, kad muštynių metu vaikinai vienas kitam perdavė lazdą.

Teisme liudytojos R. A. duotais paaiškinimais, kad ji su draugėmis eidama išgirdo riksmus, pamatė, kad iš paskos ėjusius vaikinus muša. O juos mušė gal 6 vaikinai. Tarp šių vaikinų buvo A. D.. Muštynių metu buvo lazda, ar į ją panašus kažkoks daiktas. Matė, kad su ja mušė, bet negali pasakyti kas su ja mušė, kas tą lazdą turėjo. A. matė tarpe tų vaikinų, kurie puolė (mušė) vaikinus.

Teisme liudytojos D. S. duotais paaiškinimais, kad ji su draugėmis ėjo, o iš paskos nukentėjusieji. Po to priekyje pamatė 6-8 vaikinus. Po to vyko muštynės. Matė, kad kažkuris iš mušančiųjų turėjo rankoje kažkokį daiktą, jog su juo vaikinas mušė vaikiną. Tačiau, atsisukdama matė, kad tuo daiktu vaikinas sudavė kitam du kartus.

Teisme liudytojo K. G. duotais paaiškinimais, kad matė, jog prie Lazdynų mokyklos, buvo susirinkusi krūvelė žmonių, kuri susistumdė. Iš pažįstamų buvo A. D., o su juo buvo antras. Be šių gal dar kokie 5 asmenys buvo muštynėse. Be to, A. D. ir M. G. stumdė kažką kitą. Aleksandras gindamasis apsikeitė keliais smūgiais, o M. pasistumdė su kitu vaikinu. Be to, prieš susistumdymą A. su kažkuo kažką kalbėjo. M. įsijungė į muštynes dar ir su kitu vaikinu.

Teisme liudytojos V. J. duotais paaiškinimais, kad matė, kaip netoliese mokyklos kažkuris iš stovinčių 6 vaikinų sudavė kitam vaikinui po ko prasidėjo muštynės.

Teisme liudytojo A. M. duotais paaiškinimais, kad matė, kaip netoliese mokyklos buvęs klasiokas A. D. mušėsi su kitais vaikinais.

Šių nukentėjusiųjų, liudytojų teisme duotais šiais paaiškinimais priežasties netikėti nenustatyta. Šie jų paaiškinimai, vieni kitiems neprieštarauja bei, vieni kitus papildantys, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl šie yra kaltinamųjų A. D. ir M. G. kaltės įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be to, kaltinamųjų A. D. ir M. G. kaltė pasitvirtino sekančiais rašytiniais duomenimis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 5/11 (01), kad M. B. padaryta: kraujosruva kairio skruosto srityje, muštinės žaizdos pakaušio srityje ir kairės rankos II-e piršte, dešinio žastikaulio distalinio galo lūžis, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-12-28), paveikus kietais bukais bei ribotą paviršių turinčiais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl žastikaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau nei 10 d. laikotarpiui; atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais; jie nebūdingi griuvimui. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (t. l, b.l. 31-32 ).

2011-03-22 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota kaip nukentėjusysis M. B. patvirtina savo paaiškinimus (t. l, b.l. 16-29).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuomet nukentėjusysis E. K. atpažino pagal nuotrauką M. G. (t. 1, b. l. 70-72).

Šie aukščiau aprašyti rašytiniai duomenys neprieštarauja aukščiau nurodytiems nukentėjusiųjų ir liudytojų teisme duotiems paaiškinimams. Šiais duomenimis netikėti priežasties nenustatyta. Šie, papildantys aukščiau nurodytų nukentėjusiųjų ir liudytojų paaiškinimus, rašytiniai duomenys taip pat patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl šie yra kaltinamųjų A. D. ir M. G. kaltės įrodymai.

Teisme apklaustų liudytojų J. K., J. Z. duoti paaiškinimai, kad M. G. nedalyvavo nusikaltimo padaryme neįtikinantys. Jų paaiškinimai, kad nusikaltimo padaryme nedalyvavo M. G., paneigti aukščiau nurodytais įrodymais. Todėl šių liudytojų paaiškinimai atmetami.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. D. tyčia, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. D. veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo A. D. kaltę, padarius minėtas nusikalstamas veikas. Taip pat tokiu pačių būdu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. G. tyčia, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. G. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo M. G. kaltę, padarius minėtą nusikalstamą veiką.

Kaltinamųjų A. D., M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje.

Skirdamas kaltinamajam A. D. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bei į nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodytos nusikalstamos veikos buvo tyčinės, baigtos, sukėlusios pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. D., būdamas pilnamečiu, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą. Jis prieš tai administracine tvarka baustas, iki nuosprendžio paskelbimo dienos neteistas, dirbo(duomenys neskelbtini). Įvertinęs visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti kaltinamajam A. D. paskiriant galutinę bausmę - laisvės atėmimą, jos vykdymą atidedant.

Skirdamas kaltinamajam M. G. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bei į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis M. G., būdamas nepilnamečiu, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Jis prieš tai administracine tvarka nebaustas, iki nuosprendžio paskelbimo dienos neteistas, mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje. Įvertinęs visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti kaltinamajam M. G. paskiriant laisvės apribojimo bausmę.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 418,03 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaltinamųjų A. D. ir M. G. kaltė padarius nusikaltimą įrodyta. Ieškovo civilinis ieškinys įrodytas, pagrįstas byloje esančia rašytine medžiaga visiškai. Todėl priteistina iš kaltinamųjų A. D. ir M. G. solidariai Valstybinės ligonių kasos naudai turtinės žalos atlyginimas (LR CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnis, 6.280 straipsnis).

Nukentėjusysis M. B. patikslinęs civilinį ieškinį, prašo priteisti 100 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Turtinis reikalavimas pagrįstas nukentėjusiojo paaiškinimais, šis reikalavimas realus, be to šiam reikalavimui kaltinamasis A. D. neprieštaravo. Byloje nustatyta, kad A. D. ir M. G. nusikalstama veika buvo padaryta nukentėjusiajam 100 Lt turtinė žala. Todėl priteistina solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir M. G. M. B. naudai 100 Lt turtinės žalos atlyginimo (LR CK 6.263 straipsnis, 6.279 straipsnis).

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamųjų A. D. ir M. G. kaltė padarius M. B. apysunkį nusikaltimą, sukėlusį jam pasekmes su išliekamaisiais reiškiniais. Teismui nekyla abejonių, jog M. B. dėl A. D. ir M. G. nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumus. M. B. rankos sužalojimas turėjo tiesioginį poveikį jo mokymuisi. M. B. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 3000 Lt. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, M. B. sužalojimo mąstą, pasekmes, sprendžia, kad 3000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra reali ir atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam A. B. priteistina iš kaltinamųjų A. D. ir M. G. solidariai 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis D. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. D. S. teismo posėdžio metu šio ieškinio atsisakė. Jis, turėdamas teisę, nuo ieškinio atsisakė gera valia, jo atsisakymas nuo ieškinio baudžiamojoje byloje neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kieno nors teisių ir įstatymo saugomų interesų nepažeidžia, todėl teismas atsisakymą nuo ieškinio šioje byloje priima, civilinio ieškinio dalyje byla nutrauktina (LR BPK 113 straipsnio 2 dalis, LR Civilinio proceso kodekso 140 straipsnis).

Nukentėjusysis E. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Byloje nustatyta kaltinamųjų A. D. ir M. G. kaltė padarius nusikaltimą, sukėlusį jam pasekmes su išliekamaisiais reiškiniais. Teismui nekyla abejonių, jog E. K. dėl A. D. ir M. G. nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumus. E. K. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 3000 Lt. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, jog E. K. nebuvo nustatytas sužalojimas, sprendžia, kad 3000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra nereali, per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas iš dalies – priteistina solidariai iš A. D. ir M. G. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo E. K. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir nuteisti dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą ir nuteisti 45 parų arešto bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei šio straipsnio 5 dalies 1 punktu šias paskirtas A. D. bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti jam subendrintą, galutinę dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant A. D. be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, bei paskirti 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nustatyti nurodytą įmoką sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT 267300010002455919, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Įmokos kvitą pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 415 kabinetą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti, jam įsiteisėjus panaikinti.

Pripažinti M. G. kaltu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. G. nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 21.00 valandos iki 6.00 valandos, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 10 (dešimt) mėnesių, kas mėnesį dirbant po 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, ligotais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią M. G. skaičiuoti pradėjus vykdyti nuosprendį.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš A. D. ir M. G. solidariai Valstybinės ligonių kasos naudai 418,03 Lt (keturis šimtus aštuoniolika litų tris centus) turtinės žalos atlyginimo. Šiuos pinigus sumokėti į Valstybinės ligonių kasos (Kalvarijų g. 147, Vilnius, įm. k. 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000).

Nukentėjusiojo M. B. patikslintą civilinį ieškinį 100 Lt turtinei ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti patenkinti visiškai. Priteisti iš A. D. ir M. G. solidariai M. B. naudai 100,00 Lt (vieną šimtą litų) turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priimti nukentėjusiojo D. S. atsisakymą nuo civilinio ieškinio 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir civilinio ieškinio dalyje bylą nutraukti.

Nukentėjusiojo E. K. civilinį ieškinį 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti patenkinti iš dalies. Priteisti iš A. D. ir M. G. solidariai E. K. naudai 1000,00 Lt (vieną tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.