Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-75-181-2010, kuria buvo paliktas nenagrinėtas ieškovo V. R. ieškinys atsakovui Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ redakcijai dėl garbės ir orumo gynimo, tretysis asmuo V. K. (V. K.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį skundą argumentai

1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2010 m. gruodžio 14 d. dėl V. K. veiksmų Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 290 straipsnį (valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas). Taigi, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamasis persekiojimas V. K. atžvilgiu dėl minėtos nusikalstamos veikos nėra nutrauktas.

2. Nepagrįstas teismo teiginys, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas, taisydamas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, 2009 m. lapkričio 27 d. reikiamus įrodymus teismui pateikė. Jokių kitų ieškinio trūkumų teismas nenustatė. Todėl teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu remdamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu. Šis minėto straipsnio punktas numato ieškinio palikimą nenagrinėtu tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Šiame kontekste pastebėtina, kad toks procesinis sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (CPK 296 str. 2 d.).

Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad iki ieškinio priėmimo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (tarp jų:pagrįsti ieškinį įrodymais, sumokėti žyminį mokestį ar pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio ir tokio prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus) (b.l. 15). Ieškovas, šalindamas trūkumus, 2009 m. lapkričio 27 d. prašymu teikė papildomus įrodymus, prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta privataus kaltinimo byla, atleisti nuo žyminio mokesčio (b.l. 17-35). 2009 m. gruodžio 7 d. teisėjos rezoliucija ieškinys priimtas, tos pačios dienos nutartimi byla sustabdyta, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio (b.l. 17, 36). Taigi, priimdamas ieškinį, teismas faktiškai pripažino, jog ieškinio trūkumai yra pašalinti, ieškinio priėmimui kliūčių nėra. 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi byla buvo atnaujinta, paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, kurio metu buvo priimta skundžiama nutartis.

Kaip minėta, CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato ieškinio palikimą nenagrinėtu tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Tačiau šiuo atveju po ieškinio priėmimo 2009 m. gruodžio 7 d. rezoliucija jokių naujų trūkumų teismas nebuvo konstatavęs, nutarties jų šalinimui priėmęs nebuvo. Todėl palikti ieškinį nenagrinėtu tuo pagrindu, kad nepašalinti ieškinio trūkumai, nebuvo jokio pagrindo. Pažymėtina, kad teismas šio punkto pagrindu ieškinį paliko nenagrinėtu iš esmės ne nurodęs ieškinio trūkumus, o motyvuodamas tuo, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia reikalavimą. Pastarąją išvadą teismas grindė baudžiamosios bylos bei ikiteisminio tyrimo metu priimtų procesinių sprendimų išvadomis. Tačiau aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodymas gali būti pagrindu ieškiniui atmesti (o ne jį palikti nenagrinėtu minėtos teisės normos pagrindu), ir toks sprendimas gali būti priimtas tik išnagrinėjus visą bylą iš esmės. Šiame kontekste pastebėtina, kad baudžiamosios atsakomybės nebuvimas per se nereiškia ir civilinės atsakomybės nebuvimą, šios atsakomybės (ne)buvimas gali būti nustatytas tik visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą), dėl ko skundžiama nutartis naikintina (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.