Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas atsakovui įteikti asmeniškai (b. l. 41, 49). Atsakovas savo neatvykimo priežasčių teismui nepateikė, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė. Ieškovė prašė, kad būtų nutraukta jos ir sutuoktinio R. K. santuoka. Nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Turi penkis vaikus, visi jie pilnamečiai. Sutuoktinis dirbo miškuose, dažnai išvažiuodavo į komandiruotes ir neparvykdavo, meluodavo, į skambučius neatsiliepdavo. Tikslios datos nepamena, bet paskutinį kartą išvažiavo prieš 2012 Naujuosius Metus ir nebegrįžo. Viena jų dukra dar buvo nepilnametė, tačiau, palikęs šeimą, atsakovas vaikui išlaikymo neteikė. Ji bandė jam skambinti, ieškoti, bet jis liepė netrukdyti. Ji nutarė su atsakovu nutraukti santuoką, kai pradėjo iš jos išieškoti jo skolas. Jo skolos iš jos išieškomos ne vienerius metus. Vyresnieji jų vaikai su atsakovu nebendrauja, nebent jaunesnioji dukra. Padavusi ieškinį teismui, su juo pati nebendravo, iš jaunesniosios dukters gavo dabartinį atsakovo adresą ir telefono numerį. Jai sunku prisiversti jam paskambinti, nes jai buvo labai sunku, kai jis pradėjo eiti pas kitas moteris, todėl nenori vėl iš naujo visko išgyventi. Kai mažoji dukra jam paskambina, sutuoktinis visada būna girtas. Santuokoje įgijo namą už pajus, prašo namą padalinti per pusę, nes ten dvejų galų namas, viena dalis negyvenama. Transporto priemonių neturi. Žemės sklypo po namu nėra išsipirkę. Ji kreditorių neturi. Prieš ketverius metus sutuoktinis jai skambino, bet ji neatsiliepė. Daug ieškinyje nurodytų namų apyvokos daiktų jai yra atidavę broliai ir seserys, daug daiktų yra seni. Dalis daiktų, kuriuos prašo pripažinti asmenine nuosavybe, įgyti jai vienai gyvenant. Sutuoktinis yra išsivežęs grąžtą bei daug patalynės. Ji turi neįgalumą, gauna tik „už grupę“, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Galvoja, kad atsakovas dirba nelegaliai. Nuo 2012 m. jokios materialinės pagalbos iš jo negavo, be to ir anksčiau jis mažai jai padėdavo, pati mokesčius mokėjo, gyvulius augino. Gyveno su atsakovu dėl vaikų, priprato, nebūtų „klajojęs“, būtų ir dar gyvenusi. Dėl namo įkeitimo ir atsakovo skolų nieko nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškinio teismui bei pateikto bylai rašytinio įrodymo – santuokos liudijimo – teismas nustatė, kad R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir Z. K. (iki santuokos – M.), gimusios (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). Kaip nurodė ieškovė, šalys susilaukė penkių vaikų, kurie šiuo metu visi yra pilnamečiai. Gyvendami santuokoje, sutuoktiniai įgijo nekilnojamąjį turtą – 1994 m. kovo 3 d. pirkimo pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą nusipirko gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie Nekilnojamojo turto registre registruoti R. K. vardu (b. l. 12-16). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad sutuoktinių nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), 1994 m. lapkričio 23 d. įkeitimo sutartimi Nr. 2-3676 buvo įkeistas AB bankui „NORD/LB Lietuva“, be to antstoliai A. M. 2013 m. liepos 24 d., Tomas Ubartas 2013 m. lapkričio 4 d., Vaiva Šimkienė 2014 m. kovo 18 d., Ričardas Kudrauskas 2014 m. rugsėjo 11 d., Ramunė Mikliušienė 2017 m. gegužės 18 d., Regimantas Budreika 2018 m. rugsėjo 11 d., Doloresa Petronaitienė 2019 m. spalio 21 d. šį turtą yra areštavę, apribotos jo disponavimo teisės (b. l. 15-16). Kito nekilnojamojo turto atsakovas neturi (b. l. 45). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, sutuoktiniai savo vardu transporto priemonių taip pat nėra įregistravę (b. l. 11, 51). Iš pažymų apie šeimos sudėtį ir asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad ieškovė Z. K. kartu su savo neįgaliu sūnumi gyvena jai ir sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6). Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 49). Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartimi tenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimas ir nustatyta, kad skolininkui R. K. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės Z. K. gaunamų pajamų (b. l. 17-19). Antstolė Doloresa Petronaitienė 2020 m. kovo 20 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš sutuoktinio pajamų, iš kurio matyti, kad iš skolininko R. K. sutuoktinės Z. K. išieškoma 312,18 Eur skola VMI naudai ir vykdymo išlaidos antstolei (b. l. 20). Byloje esantis neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad ieškovė Z. K. turi 50 procentų darbingumą (b. l. 4). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymų apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad Z. K. gauna netekto darbingumo pensiją, kuri 2020 m. gegužės mėnesį sudarė 210,89 Eur. Iš Z. K. netekto darbingumo pensijos nuo 2018 m. gruodžio 1 d. daromos išskaitos, kurių dydis 2020 m. gegužės mėnesį sudarė 63,27 Eur (b. l. 7, 9). Šalys aštuonerius metus kartu negyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio nebeveda.

Dėl sutuoktinio kaltės

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Teismas nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

CK 3.27 straipsnyje nurodyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Iš ieškinyje ir šalių teismo posėdyje nurodytų aplinkybių teismas nustatė, jog atsakovas R. K. nevykdė sutuoktinio pareigų, numatytų CK 3.27, 3.30 straipsniuose. Atsakovas prieš aštuonerius metus paliko šeimą, ieškovė viena pati išlaikė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų materialiai remti sutuoktinę ir išlaikyti su ieškove likusį nepilnametį vaiką. Negana to, siekiant dengti atsakovo asmenines skolas, antstoliai pradėjo išieškojimą iš neįgalios ieškovės minimalių pajamų bei nustatė disponavimo apribojimus jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui. Išvykdamas nuolatiniam gyvenimui į kitą Lietuvos vietą, atsakovas paliko šeimą, vienašališkai nutraukė šeimos santykius, nebepalaiko su sutuoktine jokių ryšių, ja nesidomi ir nesirūpina, sutuoktinės materialiai nerėmė, vaikui išlaikymo neteikė, todėl pažeidė lojalumo pareigą, pareigą remti sutuoktinę moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, išlaikyti savo vaiką ir išsaugoti šeimą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

CK 3.61 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje dėl santuokos nutraukimo įstatymu šalims suteikiamos vienodos procesinės teisės ir pareigos, nustatytos CPK 42 straipsnyje. Atsakovas ieškinį gavo, tačiau atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl atsakovo ydingo gyvenimo būdo, jo susidariusių skolų, neprisidėjimo prie bendro ūkio ir vaiko išlaikymo neneigė, argumentų ir įrodymų, kad santuoka iširo dėl ieškovės ar abiejų sutuoktinių kaltės neteikė. Akivaizdu, kad atsakovo išvykimas į kitą gyvenamąją vietą nutraukiant su sutuoktine visus ryšius, neprisidedant prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, likusio nepilnamečio vaiko išlaikymo, asmeninių skolų naštos perkėlimas neįgaliai sutuoktinei suponuoja išvadą, kad santuokos iširimą lėmė nuo atsakovo priklausančios priežastys bei veiksniai. Atsakovas nerodė ir nerodo jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, į tai, kad atsakovas neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, dėl ko iširo šalių santuoka, pripažįsta, jog santuoka iširo dėl atsakovo R. K. kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą. Šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl turto padalinimo

Lietuvos Respublikos CK 3.59 straipsnis nustato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnis). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas paprastai dalijamas natūra, nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu (CK 3.120 straipsnio 1 dalis).

Gyvendami santuokoje, ieškovė ir atsakovas įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Sutinkant su ieškovės pageidavimu, santuokos metu šis šalių įgytas nekilnojamasis turtas dalijamas po ½ dalį kiekvienam iš sutuoktinių.

Ieškovės prašymu, jos asmeninėn nuosavybėn priteistinas gyvenant kartu su atsakovu ir po faktinio šalių išsiskyrimo įgytas kilnojamasis turtas: didelė sekcija, kurios vertė 20 Eur, maža sekcija, kurios vertė 10 Eur, du stalai, kurių bendra vertė 10 Eur, sofa-lova, kurios vertė 10 Eur, lova, kurios vertė 5 Eur, skalbimo mašina, kurios vertė 45 Eur, dvigulė lova, kurios vertė 20 Eur, šaldytuvas, kurio vertė 30 Eur, virtuvės komplektas, kurio vertė 40 Eur, televizorius, kurio vertė 35 Eur, ir dujinė viryklė, kurios vertė 20 Eur.

Atsakovas jokių reikalavimų dėl dalijamo turto apimties ir vertės nereiškė, laikytina, kad jis neprieštarauja prašomam turto padalijimui.

Dėl santuokos nutraukimo pasekmių momento

Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

CK 3.67 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, įtvirtinanti to paties straipsnio 1 dalies išimtį. Šioje normoje įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dar anksčiau, t. y. nuo tada, kai santuokiniai pradėjo gyventi skyrium, nes bendras sutuoktinių gyvenimas neretai baigiasi anksčiau, nei iškeliama santuokos nutraukimo byla. Teisę prašyti taikyti tokius padarinius turi tik tas sutuoktinis, kuris nėra pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Tokia išimtis siejama su kaltės dėl santuokos iširimo institutu. Pažymėtina, kad taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, teismas turi konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus dėl šio straipsnio nuostatų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-92/2008).

Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams.<...> Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo), tačiau tokia nauda neturi būti teikiama asmeniui, kuris savo kaltais veiksmais lėmė santuokos iširimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kaltu pripažintas atsakovas, todėl ieškovė turi teisę prašyti nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena jau seniai. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2012 m. sausio 1 d., kuris išvyko iš jų namų gyventi į kitas Lietuvos vietas. LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2013 metų pradžioje atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini), 2016 metais (duomenys neskelbtini), 2017 metais (duomenys neskelbtini), šiuo metu taip pat (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo proceso metu laikėsi pasyvios pozicijos, ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas neprisidėjo ir neprisideda prie bendro šeimos turto išlaikymo, ieškovei teko dengti atsakovo asmenines skolas, apie kurių kilmę ieškovė jokios informacijos neturi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Pavyzdžiui, asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis pripažįstamos mokestinės prievolės; prievolės, atsirandančios dėl vieno iš sutuoktinių neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 3.115 straipsnio 1 dalis); iš vieno sutuoktinio sudarytų paskolos sutarčių kylančios prievolės, sutuoktiniui neįrodžius aplinkybės, kad paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos poreikiais, kaip numatyta CK 3.109 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, AC-40-1).

Ieškovė nurodė, kad nei asmeninių, nei bendrų su atsakovu kreditorių neturi. Ieškovė pateikė įrodymų, kad atsakovas turi prievolę VMI, dėl ko ir buvo Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartimi priimtas sprendimas dėl atsakovo R. K. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine Z. K., nustatymo. Iš ieškovės pajamų buvo dengiamos atsakovo skolos. Be to, Antstolis Ričardas Kudrauskas nurodė, kad vykdo skolininko R. K. vykdomąją bylą dėl 23457,77 Eur skolos, 5 proc. procesinių palūkanų išieškojimo R. K. ir vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui. Antstolis sutiko, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. šalims pradėjus atskirai gyventi, atsakingas už savo prievoles kreditoriams turi būti pats atsakovas R. K.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad turto areštas šalių nekilnojamam turtui skirtingų antstolių buvo pritaikytas 2013-2019 metais, t. y. sutuoktiniams jau kartu nebegyvenant.

Teismo vertinimu, aukščiau aptartos prievolės laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Be to, atsakovas turi ir kitų asmeninių prievolių, dėl kurių sutuoktiniams kartu nebegyvenant, 2013-2019 metais apribotos disponavimo teisės šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Dėl paminėtų priežasčių, netenkinus ieškovės prašymo dėl santuokos nutraukimo pasekmių momento nustatymo, ieškovė galėtų būti laikoma atsakinga už atsakovo prievoles, nors kartu su atsakovu jau aštuonerius metus negyvena, atsakovas ilgą laiką neprisideda prie šeimos ir bendro turto išlaikymo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nustatytina, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d.

Dėl pavardžių

CPK 382 straipsnis numato, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodytas prašymas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo ir teismas, nutraukdamas santuoką, tokį prašymą privalo išspręsti. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę „K.“, dėl atsakovui paliktinos pavardės nepasisakė.

Atsižvelgiant į įstatymo teismui numatytą pareigą šį klausimą išspręsti nutraukiant santuoką, į tai, kad atsakovas neprieštaravo, jog ieškovei būtų palikta jos santuokinė pavardė, nutraukus šalių santuoką ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „K.“, atsakovui jo pavardė – „K.“.

Ieškovė 2019 m. gruodžio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai teikta teisinė pagalba. Todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo R. K. valstybės naudai priteistina 120,00 Eur žyminio mokesčio (100,00 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą – santuokos nutraukimą, ir 20,00 Eur už reikalavimą padalinti turtą, kuris yra minimalus už turtinį reikalavimą) bei 203,76 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 52) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259-270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės Z. K. (iki santuokos – M.), gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) dėl sutuoktinio R. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę „K.“, atsakovui jo pavardę „K.“.

Priteisti Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise šį turtą: didelę sekciją, kurios vertė 20 Eur, mažą sekciją, kurios vertė 10 Eur, du stalus, kurių bendra vertė 10 Eur, sofą-lovą, kurios vertė 10 Eur, lovą, kurios vertė 5 Eur, skalbimo mašiną, kurios vertė 45 Eur, dvigulę lovą, kurios vertė 20 Eur, šaldytuvą, kurio vertė 30 Eur, virtuvės komplektą, kurio vertė 40 Eur, televizorių, kurio vertė 35 Eur, ir dujinę viryklę, kurios vertė 20 Eur.

Po santuokos nutraukimo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovei Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) padalinti po 1/2 dalį.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių Z. K. ir R. K. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) žyminio mokesčio, kuris mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 203,76 Eur (du šimtus tris eurus 76 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo kopiją ne vėliau kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.