Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3468-1201/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-17
Bylos Nr.
1-3468-1201/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Božena Mozūraitienė
Nukentėjusysis
E. A.
Kaltinamasis
M. J.
Advokatai
Audrius Juozapavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3468-1201/2024
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-46252-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 2.1.14.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė,sekretoriaujant Dominykai Švedkovai,dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,nukentėjusiajam E. A., jo atstovui advokatui Audriui Juozapavičiui,kaltinamajam M. J. (M. J.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. M. J. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2023 m. gruodžio 3 d., apie 2.44 val., viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia dėl chuliganiškų paskatų be priežasties kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajam E. A. į veido sritį, nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės koja spyrė vieną kartą į veidą, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam E. A. poodines kraujosruvas veide, nosikaulių lūžį bei kairiojo skruostikaulio lūžį, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 3896/2023(01) vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu neleistinu būdu, akivaizdžiai agresyviu, įžūliu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis M. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 3 d. su draugu J. (susipažino tą patį vakarą, pavardės nežino) ir dviem draugėmis – J. S. ir T. (pavardės nežino) – išėjo iš klubo. Draugės ėjo priekyje, o jie su J. apie 15–20 m atstumu už jų, ėjo apsikabinę. Perėjo Vilniaus ir Islandijos gatvių sankryžą ir sutiko nukentėjusįjį su dar 4–5 asmenimis. Išgirdo iš jų „labas, panelės“. Negali pasakyti, kas tai pasakė ir kam ši replika buvo skirta. Atsakė, kad jie ne panelės, o vyrai. Nuėjo toliau, turbūt apsižodžiavę kaip yra būdinga išgėrusiems vyrams. Tiksliai neprisimena, kokio turinio žodinis konfliktas tarp jų vyko, bet mano, kad jis tikrai vyko. Neprisimena, su kuo tiksliai jis pats konfliktavo. Jų draugės tai girdėjo. Nuėjo 100–200 m, beveik iki pabaigos stovėjimo aikštelės, kuri buvo jiems iš kairės pusės, praėjo gal 5–10 min., atsisuko ir pastebėjo, kad E. A. su draugu juos vejasi. Vėl įvyko žodinis konfliktas ir tada prasidėjo muštynės. Tai vyko Vilniaus gatvėje, beveik prie klubo „(duomenys neskelbtini)“. Neprisimena, kas buvo smurtinių veiksmų iniciatorius, ar smurtinius veiksmus pradėjo jie, ar nukentėjusysis su draugu, kas pirmas ir kam sudavė. Kiek suprato, J. trenkė į nosį, nes jis buvo kruvinas. Kiek prisimena, pats grūmėsi su E. A.. Buvo labai slidu, nukrito ant kelių, tuo metu jį į nugarą (tiksliai negali pasakyti kuo, nes buvo užsidengęs, bet galimai ir rankomis, ir kojomis) mušė E. A. ir jo kolega. Paėmė E. A. už kupros dviem rankomis ir nustūmė į šoną, jie pabėgo. Pastebėjo, kad ištampytas jo megztinis, nuplėšta grandinėlė, jokių sužalojimų nepatyrė, tik skaudėjo rankas ir petį, bet nei į medicinos įstaigas, nei į teisėsaugos institucijas dėl patirto smurto nesikreipė. Atėjo pas draugą, jis sėdėjo ant šaligatvio, iš nosies bėgo kraujas. Pakėlė draugą, sustabdė taksistą, paklausė, ar turi servetėlių. Jis davė. Stovėjo 5–10 min., kol iššluostė draugui nosį. Draugas nei į policiją, nei į medikus dėl šio įvykio taip pat nesikreipė. Pamatė, kad jie vėl ateina dviese. Neprisimena, ar jie buvo užsimoję, ką jie sakė, kaip jie buvo nusiteikę. Nežino, kokiu tikslu jie ėjo. Pagalvojo, kad „to jau nebus“, apėmė pyktis. Nuėjo iš dešinės pusės už stendo, jie jo nematė ir užpuolė E. A.. Tai buvo vyriškas instinktas, negalėjo stovėti ir laukti, kol jam sulaužys nosį ar dantis, ir tada kreiptis į policiją. Nelabai galėjo iš ten pasišalinti, nes draugas buvo kruvinas, be to, bėgti yra ne jam. Tuo metu nei jo, nei jo draugo niekas nepuolė. E. A. du kartus smūgiavo kairės rankos kumščiu į galvą, pradėjo stumdytis, nukentėjusysis nukrito, tuomet spyrė jam dešine koja į galvos sritį. Mano, kad nuo tokių jo smūgių galėjo būti padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai. Jis gynėsi tuo metu, kai juos užpuolė pirmą kartą, o antrą kartą, kai nuėjo už stendo, užpuolė pats, gynybos nebuvo. Nepažįstamos merginos sakė, kad nustotų, iškvies policiją. Nuėjo su draugu pas klubo „(duomenys neskelbtini)“ apsauginius, paprašė servetėlių, jie nedavė. Tuo metu E. A. lyg ir sėdėjo, prie jo buvo priėjusios tos merginos, kurios sakė, kad iškvies policiją. Mano, kad be šių merginų įvykį galėjo matyti ir kiti žmonės. Jo veiksmai galėjo sutrikdyti žmonių rimtį. Nuėjo ant kitos gatvės kampo ir tada atėjo jų draugės, kurios muštynių metu buvo nuėjusios į klubą. Ant jo bato buvo kraujas. Stovėjo, kalbėjosi, kaip surasti dingusią grandinėlę. Atvažiavo taksistas, pasakė lipti į automobilį ir papasakojo, kad matė, kaip klubo „(duomenys neskelbtini)“ apsauginis nuėjo lyg užsirišti batų raištelį ir pakėlė jo grandinėlę. Jis pasakė draugei, kad reikia tą grandinėlę susigrąžinti, pasiūlyti apsauginiui pinigų. Draugė nuėjo, bet jai pasakė, kad nieko neėmė. Stovėjo ir sprendė, ką daryti. Tuomet atėjo policijos pareigūnai ir pasodino jį į policijos automobilį. Į įvykio vietą buvo atvykusi ir greitoji medicinos pagalba. Tą vakarą jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus, gėrė namuose, po to – klube. Aplinkoje orientavosi gan gerai, taip „pusiau“. Jeigu būtų blaivas, gal ne taip elgtųsi, o truputį protingiau. Gal nebūtų tokios pasekmės. Neigiamai vertina tai, kad naudojo fizinę jėgą, bet norėjo apsaugoti save. Po įvykio nebandė susisiekti su nukentėjusiuoju. Civilinių ieškinių mokėti nesutinka, nes jį taip pat užpuolė, nutraukė grandinėlę, jis taip pat patyrė nuostolį. Dėl grandinėlės kreipėsi į policiją, jos niekas nerado. Gailisi, užpuolė ir yra kaltas, bet buvo dėl ko užpulti – gynėsi, kilo pyktis, nes sumušė jo draugą, norėjo atkeršyti. Teismui paskelbus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, M. J. patvirtino jų teisingumą.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl apysunkio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

4. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. J. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 3 d., apie 2.44 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir dviejų nepažįstamų vaikinų įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad jį ir jo pažįstamą J., su kuriuo jis susipažino tą pačią dieną, bei dvi drauges – J. S. ir T. – nepažįstami vaikinai pavadino merginomis. Tuo metu draugės ėjo priekyje, o jie su J. ėjo 20–30 m atstumu nuo jų. Jis tiems vaikinams pasakė, kad jie nėra merginos, nuėjo apie 30 m ir tada, maždaug prie (duomenys neskelbtini), tarp jų įvyko muštynės. Muštynes pirmi pradėjo juos pasiviję nepažįstami vyrai. Kam, kas ir kokius smūgius sudavė, kaip, kas vyko, neprisimena, matyt, buvo stipriai apimtas emocijų, taip pat buvo vartojęs alkoholinius gėrimus. Jis tik prisimena, kad mušėsi su vyru, kuris buvo su akiniais, o tada priėjo jo draugas ir tampė jį (kaltinamąjį) už striukės. Tuomet jis atsikėlė ir juos abu pastūmė į skirtingas puses, jie pabėgo, o jis nuėjo pas J., kadangi šis sėdėjo ant šaligatvio kruvinas (veidas buvo kruvinas, iš nosies bėgo kraujas). Po muštynių niekas niekam pretenzijų neturėjo. Jis pamatė, kad ant kaklo nėra auksinės grandinėlės su medalionu, ėmė įvykio vietoje jos ieškoti. Beieškant pamatė, kad tie patys du nepažįstami vyrai eina link jo draugo, kuris tuo metu gulėjo sumuštas ant žemės. Eidami jie nieko nesakė. Pamatęs šį vaizdą jis suprato, kad jie gali vėl sukelti muštynes ir sumušti jo draugą, todėl jis iš karto apėjo juos iš galo ir nieko nesakęs vyrui, kuris buvo su akiniais, sudavė du kartus kairės rankos kumščiu į veido sritį. Nuo jo smūgių vyras nukrito ant žemės. Kai tas vyras gulėjo ant žemės, jis jam dar vieną kartą koja spyrė į veido sritį. Kito vyro, atrodo, nemušė, bet tiksliai pasakyti negali, nes buvo neblaivus ir nelabai prisimena, kas vyko toliau. J. tuo metu niekas nepuolė. Jis (kaltinamasis) sustabdė taksistą, paprašė servetėlių ir perėjo į kitą gatvės pusę. Jų draugės muštynių nematė. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl savo elgesio labai nuoširdžiai galisi. Iki konflikto jis su minėtais savo draugais buvo klube „(duomenys neskelbtini)“, vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl jam ir J. padarytų sužalojimų jie nesikreipė nei į gydymo įstaigas, nei į policiją, sužalojimai buvo nežymūs. Buvo parašęs pareiškimą tik dėl dingusios grandinėlės (t. 2, b. l. 48–51, 64–67, 78–79).

5. Nukentėjusysis E. A. teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio parodė, kad jam buvo nustatytas kairiojo skruostikaulio lūžis, įdubimas ir nosies deformacija. Dėl 27,47 Eur už konsultaciją nori parodyti, kad jo šeimos gydytojas dirba klinikoje, kur už apsilankymus yra mokama. Tai buvo šeimos gydytojo konsultacija, reikėjo siuntimo. Dėl pertvaros tiesinimo operacijos buvo keli vizitai Žalgirio klinikoje. Nejautė ir vis dar nejaučia viršutinių dantų kairėje pusėje. Konsultacijų metu buvo kalbama apie šios nejautros atstatymą, kaulo atstūmimą nuo užspausto nervo, taip pat sakė, kad pertvara yra iškrypusi ir reikėtų tai sutvarkyti, nusiuntė pakartotinei konsultacijai į „(duomenys neskelbtini)“ kliniką. Iki įvykio neturėjo problemų su nosies pertvara. Pasidarė šią operaciją. Po jos jaučiasi geriau, vėl laisvai kvėpuoja. Po įvykio jį iš pradžių nuvežė į Lazdynų ligoninę, tačiau to neprisimena. Prisimena tik, kai Žalgirio klinikoje gydytojas sakė, kad jam padarytas skruostikaulio sužalojimas ir tikriausiai reikės operacijos, reikia, kad ateitų kitą dieną. Kitą dieną sakė, kad reikia, jog atslūgtų patinimas, nejautra turėtų atsistatyti. Nuo trečio vizito gydytojas patarė pasitarti „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje dėl nosies pertvaros. Skruostikaulio neoperavo, nes per kokius 6 mėnesius jautrumas turėtų grįžti, gydytojas sakė, kad nervai ilgai atsistatinėja. Šiuo paskutinio danties jautrumas atsiranda. Nekalbėjo su gydytoju dėl ateities perspektyvos, bet reikėtų tai padaryti. Po nosies pertvaros operacijos kelias valandas gulėjo stacionare, jam neleido vairuoti, bet tą patį vakarą išleido namo. Darėsi nosies pertvarkos operaciją privačioje klinikoje, nes tokios buvo rekomendacijos. Lazdynų ligoninėje ir Santaros klinikose šiai operacijai buvo eilė nuo 4 iki 6 mėnesių. Neprisimena, kad po įvykio būtų vartojęs medikamentus. Truputį skausmą jautė, bet nedaug, nes nervas buvo suspaustas. Buvo nedarbingas dvi savaites. Buvo mėlynės ant veido, visa kairė veido pusė buvo sutinusi, skruostas buvo susilyginęs su nosimi. Toks vaizdas buvo ilgiau nei savaitę. Po to prasidėjo spalvų keitimasis į žalią, geltoną ir panašiai. Vadovauja įmonei Kaune, turi (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir jam buvo gėda rodytis darbe. Negalėdavo įjungti kameros per vaizdo skambučius, nes nenorėjo, kad jį tokį matytų ir vertintų jo darbinius sugebėjimus pagal šiuos sužalojimus. Darbui jam nuolat reikia mokytis, turi sekti Lietuvos įstatymus, nes jo pagrindinė funkcija yra (duomenys neskelbtini). Šis procesas taip pat buvo apsunkintas. Vaikai buvo išsigandę. Sutuoktinė nuolat klausinėjo, kodėl veliasi į tokius dalykus. Po įvykio šeimoje atsirado dirglumas, kyla „tušti“ konfliktai, suprastėjo jo atmintis. Jis iki šiol nuolat prisimena ir analizuoja šį įvykį.

6. Nukentėjusysis E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 2 d., apie 19.30 val., jis kartu su savo sutuoktine bei M. U. atvyko į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Restorane buvo šešiese, minėjo M. V. gimtadienį. Restorane visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jis asmeniškai išgėrė tris alaus bokalus. Restorane buvo maždaug iki 23.00 val. Tuomet jis kartu su M. U. ir M. V. nusprendė nueiti į netoliese esantį barą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo iki maždaug 2.00 val. Bare vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 3–4 alkoholinius kokteilius, daug šoko, jautėsi adekvatus, ne stipriai apsvaigęs. Kas vyko po to, nelabai gali prisiminti, neprisimena, kaip išėjo iš baro. Prisimena tik, kad stovėjo maždaug Islandijos-Vilniaus gatvių sankryžoje ir į jį bėgo du vyrai kažką rėkdami, jis jiems šaukė atgal, tačiau neprisimena ką. Vienas iš vyrų, pribėgęs prie jo, ranka sugriebė jį už palto kairiojo skverno, stipriai patraukė į save, tuomet ėmė rankos kumščiais smūgiuoti jam į kairiąją veido pusę, tačiau ties šia vieta atmintis nutrūksta, ėmė prarasti sąmonę ir negali daugiau nieko nurodyti, neprisimena. Kiek prisimena, buvo paguldytas ant žemės, kažką sušuko M. U., kuris pribėgęs prie to vyro jį atitraukė, tuo metu, kiek prisimena, jis stovėjo. Po šio momento prisiminimai vėl dingsta ir prisimena tik, kaip priėjo dvi merginos ir vienas vaikinas, kurie teiravosi, kodėl viskas įvyko. Daugiau nieko neprisimena. Prieš įvykį jis prisimena, kad gatvėje, tiksliai nežino kur, pakalbino dvi paneles, kokiu tikslu tai darė, šiuo metu neprisimena. Ką jam atsakė panelės, taip pat neprisimena. Prieš įvykį, kiek prisimena, jokių konfliktų su vyrais nei jis, nei M. U. neturėjo. Prisiminimai vėl grįžo tik tuomet, kai jau atsidūrė Žalgirio klinikoje, kur gydytojas jam, rodydamas kaukolės vaizdą, sakė, kad kaulas yra įdubęs bei lūžęs, todėl galbūt bus tikslinga atlikti operaciją bei statyti titaninę plokštę. Būdamas ligoninėje veidrodyje matė, kad jo visas veidas yra sumuštas, patinęs, tačiau skausmo nejautė. Po apžiūros buvo paleistas namo. Gydytojas nurodė, kad pakartotinai turės atvykti į gydymo įstaigą 2023 m. gruodžio 5 d. 2023 m. gruodžio 3 d., dienos metu, pajuto, kad skauda šonkaulį dešinėje pusėje, tačiau dėl to pakartotinai į gydymo įstaigą nesikreips. Taip pat jį nuolat pykina ir skauda pilvo srityje (t. 1, b. l. 98–99, 100–103).

7. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. U. parodė, kad 2023 m. gruodžio 2 d., nuo 19.30 val. iki 23.00 val., kartu su draugais E. A. ir M. V. buvo restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Po to nuėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Jame buvo nuo 23.30 val. iki 2023 m. gruodžio 3 d. 2.30 val., šventė M. V. gimtadienį. Klube vartojo alkoholinius gėrimus, visi buvo neblaivūs. Apie 2.40 val. išsikvietė du „Bolt“ taksi. Vienas iš jų atvažiavo, jis atsisveikino su M. V. ir šis išvažiavo. Po to pamatė, kad E. A. nubėgo tolyn paskui merginas, taip pat matė, kad paskui tas merginas ėjo du jam nepažįstami vyrai. Nusprendė eiti paskui E. A. ir staiga pamatė, kad vyksta muštynės tarp E. A. ir tų dviejų vyrų. Pribėgo prie E. A. tam, kad jam padėti, vieną iš vyrų, norėdamas atitraukti nuo E. A., sugriebė už nugaros ir pargriovė ant žemės, bandė laikyti. Ant žemės tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu vyras sudraskė jo striukę ir alkūne trenkė į veido sritį, pajuto fizinį skausmą, o vėliau atsirado mėlynė ties dešine akimi. Po smūgio jis jį paleido, šis atsikėlė ir nuėjo. Muštynės laikinai pasibaigė. E. A. sužalotas nebuvo. Kadangi grumtynių metu buvo pametęs savo kepurę, jos ieškojo, kuomet vienas iš tų vyrų vėl užpuolė E. A., sudavė nenustatytą skaičių smūgių jam į veido sritį. Matė, kad muštynių metu E. A. griuvo, bet ar jam spyrė koja, nematė. Tada paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Kalbėdamas telefonu matė, kaip E. A. guli ant žemės, o tas vyras, kuris jį užpuolė, pasišalino. Priėjo prie E. A., paklausė, ar jam viskas gerai, šis nereagavo, galimai prarado sąmonę. Atvykę policijos pareigūnai matė, kad E. A. veidas buvo kruvinas, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitosios pagalbos darbuotojai E. A. apžiūrinėjo tarnybiniame automobilyje, kuomet prie jų priėjo nepažįstama mergina, kuri pasakė, kad ieško auksinės grandinės. Jis paklausė merginos, ar ši pažįsta tuos vyrus, ji atsakė, kad taip. Tada paprašė policijos pareigūnų, kad jie apklaustų tą merginą, o juos kartu su E. A. pristatė į Lazdynų ligoninę (t. 1, b. l. 143–145, 155–156).

8. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. N. parodė, kad 2023 m. gruodžio 3 d. pas draugę T. R. namuose susipažino su M. J., buvo ir J. S.. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, po ko nuvyko į klubą „(duomenys neskelbtini)“, toliau vartojo alkoholinius gėrimus, šoko. Jis vartojo kokteilius, kiti, kiek prisimena, irgi. Neprisimena kelintą valandą visi išėjo iš klubo, jis tuo momentu jautėsi pakankamai neblaivus. Merginos ėjo priekyje, o jis su M. J. – už jų. Kiek žino, jiems einant kažkokia kompanija kažką pasakė T. R. ir J. S., bet jis nežino, ką galėjo pasakyti. Prasilenkiant su minėta kompanija jis neatmeta galimybės, kad galėjo kažką jiems pasakyti, bet tiksliai prisimena, kad kumščiu gavo smūgį į veido sritį. Kiek šiuo metu prisimena, tai buvo vaikinas su akiniais. Po smūgio jis prisėdo ar nukrito (tiksliai neprisimena) ir pasukęs galvą pamatė, kad asmenys iš tos kompanijos agresyviai nusiteikę eina link M. J.. Tiksliai nežino kada, bet prie jo buvo priėjusi T. R. ir padavė servetėles, kad galėtų nusivalyti kraują nuo veido. Nori patvirtinti, kad muštynėse jis nedalyvavo, kadangi pirmas galimai nuo asmens su akiniais gavo stiprų smūgį į veido sritį, po ko fiziškai negalėjo atsikelti. Negali nurodyti, ar M. J. dalyvavo muštynėse, kadangi nieko nematė, jo veidas buvo kruvinas, jis buvo pusiau praradęs sąmonę. Jis išvažiavo namo ir M. J. nesulaukė. Dėl jam padarytų sužalojimų niekur nesikreipė, greitoji medicinos pagalba kviesta nebuvo (t. 1, b. l. 184–187).

9. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. parodė, kad 2023 m. gruodžio 3 d., apie 1.00 val., kartu su draugais M. J., J., kurį matė pirmą kartą, ir T. R. nuvažiavo į naktinį klubą ,, (duomenys neskelbtini)”, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 3.00 val. nusprendė išeiti iš klubo. Kartu su T. R. ėjo gatve, už jų ėjo M. J. ir J. Beeinant prie jos ir T. R. „prisikabino“ du asmenys, užkabino jas švelniai pečiu ir sakė ,,merginos, ką šiandien veiksit“, jos atsakė ,,ne, mūsų niekas nedomina ir mums nieko nereikia“ ir toliau nuėjo gatve. Nuėjo į naktinio klubo ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tualetą ir grįžo į lauką. Tuomet prie jų pribėgo J. ir M. J., J. buvo kruvinas (rankos, veidas), matėsi galimai praskelta akis. Ji išsitraukė servetėles ir paklausė . kas atsitiko, J. atsakė, kad juos suras, kodėl jie prie jų „prisikabino“. Ji servetėlėmis nuvalė J. veidą. Šalia stovėjo M. J., ji jo paklausė ,,kas čia buvo, kur jūs čia spėjot“. Jis jai atsakė, kad buvo muštynės, „jie pirmi mus užpuolė ir mes apsigynėm“. Jiems bendraujant prie jų privažiavo taksi vairuotojas ir pakvietė atsisėsti į automobilį, pasakė, kad matė, kaip apsaugos darbuotojai nuo žemės paėmė auksinę grandinėlę, kuri galimai buvo nuplėšta nuo M. J. muštynių metu. Ji nuėjo pas apsaugos darbuotojus, paklausė, ar jie paėmė auksinę grandinėlę, tačiau jie jai paaiškino, kad jokios grandinėlės neėmė, ji paklausė, ar jie matė, kaip įvyko konfliktas, jie jai paaiškino, kad matė, kaip jos su T. R. ėjo gatve, vyrai joms kažką šaukė, jos jiems kažką atsakė, kai jos praėjo, tarp vyrų, ėjusių už jų, ir asmenų, kurie „prisikabino“ prie jos ir T. R., įvyko žodinis konfliktas, po ko kilo muštynės (t. 1, b. l. 179–181).

10. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. R. parodė, kad 2023 m. gruodžio 3 d. ji kartu su draugais M. J., J. S. ir J. N. jai priklausančiame name vartojo alkoholinius gėrimus, po ko nuvažiavo į senamiestį, nuėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)“. Ji su J. S. nusprendė dar nueiti į klubą „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu J. N. ir M. J. ėjo joms iš paskos. Ar kažkas jas kalbino, ji tikrai neprisimena, kadangi buvo neblaivi. Prisimena, kad su drauge buvo užėjusios į klubą „(duomenys neskelbtini)“, pabuvusios ten pasigedo vyrų. Nusprendė išeiti iš klubo ir jų ieškoti. Kai išėjo, už klubo kampo juos pamatė. J. N. buvo sumuštas, jam buvo sudaužyta galva, akis, jis kraujavo, o M. J. nebuvo sumuštas. Jai paklausus, kas atsitiko, jie atsakė, kad su kažkuo susimušė. Tuomet J. N. išvažiavo taksi automobiliu namo, greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir M. J., ji ir J. S. bendravo su jais. Muštynių fakto ji nematė, tikslių įvykio aplinkybių ir laiko neprisimena, kadangi tą vakarą buvo neblaivi (t. 1, b. l. 196–199).

11. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. N. parodė, kad 2023 m. gruodžio 3 d. 22.45 val. su drauge M. J. buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir matė, kad vyras, kurio požymių neprisimena, trenkė dešine ranka vieną smūgį į veido sritį kitam vyrui, kuris nukrito, tuomet spyrė dešine koja nukritusiam vyrui į veido sritį. Jos palaukė, kol vyras, kuris sumušė kitą vyrą, išeis, ir priėjo prie vyro, kuris buvo sumuštas. Minėtas vyras buvo be sąmonės, jos jį pasodino, o vėliau padėjo atsistoti. Ar vyras buvo neblaivus, pasakyti negali, nes jokio kvapo nejautė, tačiau vyras negalėjo suprasti, kas nutiko, klausinėjo, kur jis randasi. Vėliau atėjo jo draugas, kuris nebuvo stipriai girtas, bet buvo išgėręs. Minėtas vyras iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Dėl ko kilo konfliktas tarp vyrų, nežino, tačiau prisimena, kad vyras, kurį sumušė, minėjo, kad jis užkalbino paneles ir dėl to jį sumušė. Muštynes matė ir kiti gatvėje buvę žmonės (t. 1, b. l. 173–176).

12. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. M. parodė, kad 2023 m. gruodžio 4 d., apie 3.00 val. (tikslios įvykio vietos neprisimena, tačiau žino, kad netoli buvo klubas „(duomenys neskelbtini)“), matė, kaip ėjo dvi panelės, o joms iš paskos laikydamiesi atstumo ėjo du vaikinai (suprato, kad jie buvo vienoje kompanijoje). Kiek prisimena, vaikinas su akiniais kalbino vieną iš panelių, tačiau jos nereagavo, tuomet tas pats vaikinas su akiniais pribėgo prie jų ir kažką joms sakė. Merginos ir vaikinai buvo išgėrę. Jis girdėjo, kaip vaikinas su akiniais sakė dviem kitiems vaikinams, kurie buvo su panelėmis, kad „tuoj gausi į nosį ir viskas pasibaigs“. Jam atrodo po šių žodžių prasidėjo grumtynės tarp vaikino su akiniais, jo draugo ir tų dviejų vaikinų, kurie buvo su panelėmis. Kas pirmas pradėjo muštynes, jis nematė. Kiek prisimena, merginos nuėjo į klubą, mano, kad jos muštynių nematė. Jis taip pat nuėjo toliau ir kas vyko, nematė, negali nurodyti, kiek, kas, kam sudavė smūgių. Grįždamas iš klubo jis matė, kad vienas iš vaikinų, buvusių su panelėmis, sėdėjo greitosios medicinos pagalbos automobilyje ir jo veidas buvo kruvinas, matė, kad iš jo nosies bėgo kraujas (t. 2, b. l. 3–6).

13. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. parodė, kad 2023 m. gruodžio 3 d. su keliais draugais buvo klube „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išgėręs kelis bokalus alaus ir apie 2.00 val., išėjus parūkyti, pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Jis pasakė, kad matė, kaip du vaikinai nuėjo Vilniaus gatvės link. Nuo ko prasidėjo konfliktas, muštynės, tarp ko jos vyko, kas jose dalyvavo, jis nematė, kas, kam ir ką sakė, negirdėjo. Jis tik matė, kad vienas vaikinas galimai dešine koja spyrė į galvą kitam vaikinui, po ko šis nukrito ant žemės. Netrukus aplinkiniai pradėjo rėkti, o tas vaikinas, kuris jam spyrė, su savo draugu ir mergina pasišalino. Kiek prisimena, vaikinas, kuris nukrito ant žemės, buvo vienas, šalia nieko nebuvo, niekas jo negynė. Matė, kad buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri įvykio vietoje stovėjo labai ilgai. Pats įvykis buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, pagal numeraciją gali būti maždaug (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 12–15).

14. 2023 m. gruodžio 3 d. apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – skveras tarp namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir Radvilų rūmų dailės muziejaus, ant šaligatvio matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 25–31).

15. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės 2023 m. gruodžio 3 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2023 m. gruodžio 3 d., apie 2.44 val., buvo gautas pranešimas, kad prieš minutę pranešėją ir jo draugą užpuolė du nepažįstami asmenys, sužeistas (duomenys neskelbtini) amžiaus vyras, kraujuoja. Atvykus pastebėjo ant suoliuko sėdintį asmenį sužeistu veidu (kaip paaiškėjo – E. A.). Taip pat nukentėjo jo draugas M. U.. E. A. nesiorientavo aplinkoje, kartojo, kad nieko neprisimena. M. U. nurodė, kad konfliktas kilo dėl panelių, nes jie užkalbino juos užpuolusių asmenų drauges. Greitoji medicinos pagalba M. U. ir E. A. išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Viena iš šalia buvusių merginų (kaip paaiškėjo – A. N.) nurodė iš toli mačiusi įvykį, su draugėmis pribėgusi prie sužeistų vyrų, paklausti, ar jiems reikalinga pagalba. Įvykio vietoje prie nukentėjusiųjų buvusios merginos nurodė, kad E. A. kažkoks asmuo spyrė į galvą, po ko šis nukrito ir prarado sąmonę. Pakalbinus klubo „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoją A. D., šis nurodė, kad su muštynes sukėlusiais asmenimis buvo ir prie klubo šalia apsaugos darbuotojo stovėjusi moteris (kaip paaiškėjo – J. S.), taip pat vienas iš „mušeikų“ buvo priėjęs prie apsaugos darbuotojo ir prašė įleisti į klubo tualetą, tačiau jo į klubą neįleido ir jis nuėjo Vilniaus gatve. J. S. nurodė, kad jos draugas vardu M., o kitas vaikinas buvo M. draugas. Prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas vyras, kurio kairė ranka buvo ištepta krauju, taip pat krauju buvo išteptas kairys sportinis batas (kaip paaiškėjo – M. J.). Jis nurodė susimušęs su M. U. ir E. A. dėl panelių, nes E. A. užkalbino jo draugę J. S.. M. J. įspėjo E. A., kad šis atstotų, bet pastarasis nereagavo, siekdamas artimiau susipažinti su J. S., todėl vienas iš įtariamųjų pribėgo prie jo ir sudavė nenustatytą skaičių smūgių, dėl ko E. A. prarado sąmonę. Su J. S. buvusi draugė T. R. nurodė, kad kitas muštynėse dalyvavęs asmuo yra J. N.. Įvykį matęs G. M. nurodė, kad konfliktas kilo dėl panelių, kadangi E. A. užkalbino vieno iš muštynėse dalyvavusių asmenų panelę, po ko vienas iš įtariamųjų pribėgo prie E. A. ir sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių, dėl ko šis prarado sąmonę (t. 1, b. l. 22–23).

16. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad 2023 m. gruodžio 3 d. 2.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), E. A. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba dėl to, kad jį ir jo draugą užpuolė du nepažįstami asmenys. E. A. dėl trauminių sužalojimų buvo nustatytas veido skausmas ir sutinimas. Nurodyta, kad ant skruostikaulio iš kairės pusės formuojasi hematoma, nosies deformacija, kraujuoja iš nosies, lūpos sutinusios, viduje virš lūpos nedidelės žaizdos, iš burnos sklinda alkoholio kvapas. Preliminari diagnoze – dauginiai galvos sužalojimai (t. 1, b. l. 69–70).

17. Alkotesterio kvitai, iš kurių matyti, kad 2023 m. gruodžio 3 d. 3.38 val. M. J. buvo nustatytas 1,50 promilių girtumas (t. 2, b. l. 32).

18. 2024 m. balandžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų (angl. body camera) vaizdo įrašai:

1.1. iš vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20231203-031639UTC+0200“ (data 2023 m. gruodžio 3 d., laikas 03:16:39 val., trukmė 13:21 min.) matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Asmuo Nr. 1 (tamsiaplaukė moteris, apsirengusi juodos spalvos striukę su gobtuvu ir kailiuku) trumpai nurodo, jog susipažino su dviem vyrais naktiniame klube. Vienas iš jų galimai sumuštas. Tuomet pareigūnai eina gatve ieškoti vyrų, kurie sumušė tą vyrą. Einant gatve, pareigūnai sustoja prie vieno naktinio klubo. Naktinio klubo apsaugos darbuotojas nurodo, jog vienas iš vyrų stovėjo prie durų, tačiau jau išėjo. Po trumpo pokalbio pareigūnai eina toliau, sustoja prie dar vieno naktinio klubo. Šio naktinio klubo apsaugos darbuotojas pasako, kad ieškomų vyrų nematė. Tuomet pareigūnai prieina prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“. Prie šio naktinio klubo matomas asmuo Nr. 2 (vyras, apsirengęs juodos spalvos striukę, juodos spalvos džinsus bei avintis baltos spalvos sportbačius). Kol vieni pareigūnai lieka bendrauti su asmeniu Nr. 2, pareigūnės nueina bendrauti su asmeniu Nr. 1 ir asmeniu Nr. 3 (tamsiaplaukė moteris, apsirengusi juodos spalvos paltą). Asmuo Nr. 1 nurodo, jog asmuo Nr. 2 yra visai kitas vyras, senas abiejų moterų draugas. Asmuo Nr. 2 pareigūnei nurodo asmens, kuris galimai sumušė vyrą, vardą ir pavardę. Po pokalbio su asmeniu Nr. 2 pareigūnas pasitikslina asmens Nr. 1, ar asmuo Nr. 2 ėjo moterims iš paskos vienas. Asmuo Nr. 1 nurodo, jog joms iš paskos ėjo asmuo Nr. 2 ir asmens Nr. 3 nurodytas vyras;

1.2. iš vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20231203-032142UTC+0200“ (data 2023 m. gruodžio 3 d., laikas 03:21:14 val., trukmė 09:37 min.) matyti, kaip likę pareigūnai bendrauja su asmeniu Nr. 2. Pareigūnui paklausus, kas nutiko asmens Nr. 2 rankai, šis nurodo, jog sumušė vieną asmenį. Asmuo Nr. 1 tikina pareigūnus, jog jis vienas sumušė minėtą asmenį. Asmuo Nr. 2 teigia, jog sumuštas vyras lindo prie asmens Nr. 1 ir asmens Nr. 3. Toliau asmuo Nr. 2 pasakoja, jog jis ėjo paskui asmenį Nr. 1 ir asmenį Nr. 3. Jam einant, du vyrai jį pasivijo ir užpuolė. Asmuo Nr. 2 nurodo, jog grumtynių metu jis pametė auksinę grandinėlę (t. 1, b. l. 52–53).

1. 2024 m. balandžio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis E. A. nuotraukoje Nr. 1 iš bendrų veido bruožų atpažino M. J., kaip asmenį, kuris sudavė nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį (t. 1, b. l. 104–110).

2. 2024 m. balandžio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas M. U. nuotraukoje Nr. 1 iš bendrų veido bruožų atpažino M. J., kaip asmenį, kuris sudavė E. A. nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį (t. 1, b. l. 157–163).

3. 2024 m. rugpjūčio 23 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo E. A. tamsiai pilkos spalvos „Lelija“ paltas ir nustatyta, kad ant jo matomos raudonos spalvos dėmės, paltas nesuplėšytas (t. 1, b. l. 56–59).

4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3896/2023 (01), iš kurios matyti, kad E. A. padarytos poodinės kraujosruvos veide, nosikaulių lūžis bei kairiojo skruostikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai nurodytu laiku (2023 m. gruodžio 3 d.) ir aplinkybėmis. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo atsirasti tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietais daiktais (t. 1, b. l. 65–66).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

23. BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, t. y. baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-363-689/2017, Nr. 2K-84-458/2020).

24. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pakanka duomenų, kad kaltinamasis M. J. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. A. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino kumščiu sudavęs du smūgius nukentėjusiajam E. A. į veido sritį, nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, koja spyręs vieną kartą į veidą, tokiais savo veiksmais padaręs nukentėjusiajam E. A. kaltinime nurodytus sužalojimus. Nukentėjusysis įvykio beveik neprisiminė, todėl detaliai jo eigos nurodyti negalėjo, prisiminė tik tiek, kad kažkoks nepažįstamas vyras, kurį ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip M. J., jam rankos kumščiu smūgiavo į kairiąją veido pusę, po ko jam gydymo įstaigose buvo nustatytas kairiojo skruostikaulio lūžis, įdubimas ir nosies deformacija. Liudytojas M. U., tą vakarą laiką leidęs su E. A., taip pat matė, kaip vyras, kurį jis ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip M. J., sudavė nenustatytą skaičių smūgių E. A. į veido sritį, liudytojo teigimu, muštynių metu E. A. griuvo. Netoliese buvusi liudytoja A. N. nurodė mačiusi, kaip vyras trenkė ranka vieną smūgį į veido sritį kitam vyrui, kuris nukrito, tuomet spyrė koja nukritusiam vyrui į veido sritį. Dalį veiksmų matė ir netoliese buvęs liudytojas A. D., t. y. matė, kad vienas vaikinas koja spyrė į galvą kitam vaikinui. Kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, patvirtina ir tarnybiniame pranešime bei vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės. Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad E. A. į įvykio vietą nedelsiant buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba (iškvietė M. U.) dėl to, kad jį ir jo draugą užpuolė du nepažįstami asmenys. E. A. dėl trauminių sužalojimų buvo nustatytas veido skausmas ir sutinimas, kortelėje nurodyta, kad ant skruostikaulio iš kairės pusės formuojasi hematoma, nosies deformacija, kraujuoja iš nosies, lūpos sutinusios, viduje virš lūpos nedidelės žaizdos. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad E. A. kaltinamojo veiksmais padarytos poodinės kraujosruvos veide, nosikaulių lūžis bei kairiojo skruostikaulio lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl kaulų lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šie sužalojimai, anot specialisto, padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, kontaktuojant su kietais bukais daiktais, jie galėjo atsirasti, be kita ko, tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, kas patvirtina kaltinime nurodytą nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja, todėl teismas pripažįsta įrodyta, kad M. J. sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam E. A. į veido sritį ir vieną kartą į veidą spyrė koja, tokiais veiksmais padarydamas jam sužalojimus, kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

25. Teismui nekyla abejonių ir dėl to, kad tokie kaltinamojo veiksmai buvo atlikti dėl chuliganiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad tą naktį M. J., J. N., J. S. ir T. R. vartojo alkoholinius gėrimus, leido laiką klube „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), išėję iš jo, kirto Vilniaus-Islandijos gatvių sankryžą ir ėjo link klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu netoli šios sankryžos buvo ir nukentėjusysis E. A. su draugais, kurie prieš tai taip pat leido laiką restorane ir bare, vartojo alkoholinius gėrimus. J. S. ir T. R. ėjo pirmos, o M. J. ir J. N. – 15–30 m atstumu už jų. Kai ši kompanija ėjo pro nukentėjusįjį, pastarasis pasisveikino, sakydamas „labas, merginos“. Kaltinamasis M. J. atsakė, kad jie nėra merginos, jie – vyrai. Tarp M. J. ir J. N. bei E. A. ir M. U. dėl to kilo konfliktas.

26. Kaltinamasis nurodė, kad iš pradžių kilo žodinis konfliktas, vis tik su kuo tiksliai jis konfliktavo ir koks buvo šio konflikto turinys – neprisiminė, teigė, kad jie apsižodžiavo kaip yra būdinga neblaiviems vyrams. Jo teigimu, apsižodžiavus jie su J. N. nuėjo apie 100–200 m (beveik iki klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini)), kai atsisukę pamatę, kad E. A. ir M. U. juos vejasi. Kaltinamojo teigimu, vėl kilo žodinis konfliktas, o tuomet ir muštynės. Vis tik, kaltinimasis teisme niekaip negalėjo prisiminti, kas buvo smurtinių veiksmų iniciatorius – jie ar kažkas iš nukentėjusiojo pusės, kas, kam ir kiek smūgių sudavė. Jis tik nurodė supratęs, kad J. N. kažkas trenkė į nosį, nes jis buvo kruvinas, prisiminė ir tai, kad pats grūmėsi su E. A., nukrito ant kelių, nes buvo slidu, ir tuo metu jį į nugarą mušė E. A. ir M. U.. Kaltinamasis tiksliai negalėjo pasakyti, kuo jį mušė, nes buvo užsidengęs. Tuomet jis paėmė E. A. už kupros ir nustūmė į šoną, visi išsiskirstė ir niekas niekam pretenzijų neturėjo. Kaip nurodė M. J., kol jis šluostė J. N. iš nosies bėgantį kraują, pamatė, kad nukentėjusysis su draugu vėl eina link jų ir tuomet, nieko nelaukęs, apėjo aplink reklaminį stendą, kad jo nematytų, ir puolė E. A., atlikdamas nuosprendžio 24 punkte aptartus smurtinius veiksmus. Liudytojas M. U. šią situaciją apibūdino kiek kitaip, t. y. kad jis atsisveikino su draugu ir pamatė, kad E. A. nubėgo paskui merginas, paskui kurias ėjo ir du vyrai, nusprendė eiti paskui E. A. ir staiga pamatė, kad tarp E. A. ir tų dviejų vyrų vyksta muštynės. Pribėgęs vieną iš vyrų sugriebė už nugaros, norėdamas atitraukti nuo E. A., pargriovė ant žemės, tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu vyras sudraskė jo striukę ir alkūne trenkė į veido sritį, jis pajuto fizinį skausmą, o vėliau atsirado mėlynė ties dešine akimi. Po smūgio jis vyrą paleido, šis nuėjo, muštynės laikinai pasibaigė. Kadangi jų metu buvo pametęs savo kepurę, ieškojo jos, kuomet vienas iš tų vyrų vėl užpuolė E. A.. Liudytojas J. N. prisiminė tik tiek, kad kumščiu gavo smūgį į veido sritį, galimai smūgiavo vaikinas su akiniais. Po smūgio jis prisėdo ar nukrito (tiksliai neprisiminė), pats muštynėse nedalyvavo, negalėjo nurodyti, ar jose dalyvavo M. J., kadangi nieko nematė. Nukentėjusiojo E. A. teigimu, jis prisimena tik tai, kad stovėjo Islandijos-Vilniaus gatvių sankryžoje ir į jį bėgo du vyrai kažką rėkdami, jis jiems šaukė atgal, tačiau neprisimena ką. Vienas iš vyrų, pribėgęs prie jo, ranka sugriebė už palto kairiojo skverno, stipriai patraukė į save ir ėmė kumščiais smūgiuoti jam į kairiąją veido pusę, prisimena ir tai, kad buvo paguldytas ant žemės, kažką sušuko M. U., kuris pribėgęs prie to vyro jį atitraukė, tuomet vėl nieko neprisimena. Nukentėjusiojo teigimu, iki įvykio jokių konfliktų su šiais vyrais nebuvo. Netoliese buvęs liudytojas A. D. nurodė, kad vaikinas su akiniais kalbino vieną iš panelių, tačiau jos nereagavo, tuomet tas pats vaikinas pribėgo prie jų ir kažką joms sakė. Liudytojas girdėjo, kaip vaikinas su akiniais sakė dviem vaikinams, kurie buvo su panelėmis, kad tuoj gaus į nosį ir viskas pasibaigs, po ko tarp vyrų prasidėjo grumtynės. Kas pirmas pradėjo muštynes, liudytojas nematė.

27. Taigi, teismas konstatuoja, kad konfliktas tarp M. J. ir J. N. bei E. A. kilo dėl pastarojo pasakytos replikos „labas, merginos“, t. y. dėl visiškai menkavertės priežasties. Iš byloje surinktų duomenų visumos akivaizdu, kad ši replika buvo skirta J. S. ir T. R., į ją, kaip nurodė liudytoja J. S., pastarosios pačios atsikirto ir nuėjo tolyn (į naktinį klubą). Į šią repliką nepagrįstai sureagavo ir M. J., kilo konfliktas, prie kurio prisijungė ir M. U.. Kaip matyti iš nuosprendžio 26 punkte aptartų duomenų, kokia buvo tiksli šio pirminio konflikto eiga – nustatyti neįmanoma, kadangi visi jo dalyviai buvo apsvaigę nuo alkoholio ir įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena arba jas pasakoja skirtingai, bet akivaizdu, kad grumtynėse dalyvavo visi – tiek M. U., kuriam buvo suplėšyta striukė, pamesta kepurė ir atsirado mėlynė ties akimi, tiek J. N., kuriam kraujavo nosis, tiek E. A., tiek M. J., kuriam buvo ištampytas megztinis, kaip teigia, nutraukta grandinėlė ir skaudėjo rankas bei petį. Neginčijamai nustatyta ir tai, kad šis konfliktas pasibaigė ir po jo niekas niekam pretenzijų neturėjo. Dėl jo metu patirto fizinio smurto nei į medicinos įstaigas, nei į teisėsaugos institucijas nesikreipė nei M. J., nei J. N.. Po kurio laiko (kaip nurodė kaltinamasis, po 5–10 min.), pamačius, kad nukentėjusysis ir M. U. vėl ateina, M. J. apėmė pyktis ir jis užpuolė E. A., atlikdamas nuosprendžio 24 punkte aptartus smurtinius veiksmus. Kaip įvardino pats kaltinamasis, tai buvo vyriškas instinktas, keršto pojūtis. Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad kaltinamasis savo smurtiniams veiksmams pasirinko mažareikšmę dingstį, paniekindamas elementarias moralės normas, pademonstravo aiškią nepagarbą visuomenei, smurtavo vedinas pykčio ir keršto, sureagavo visiškai neadekvačiai, iš pasalų puldamas nukentėjusįjį ir smūgiuodamas ranka bei koja jam į galvos sritį, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.

28. Šiuos veiksmus kaltinamasis atliko viešoje vietoje – Vilniaus gatvėje. Nors nusikalstama veika padaryta nakties metu, tačiau tai buvo šeštadienio naktis, o smurtiniai veiksmai atlikti naktinių klubų apsuptyje, kur, kaip matyti iš vaizdo įrašų, buvo daug pašalinių žmonių. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad įvykį be M. U. matė ir kiti pašaliniai asmenys – A. N., buvusi su drauge M. J., A. D., G. M.. A. N. su drauge sureagavo į šį įvykį, pribėgo prie nukentėjusiojo, kuris gulėjo ant žemės be sąmonės, padėjo jam atsistoti. Kaip teigė kaltinamasis, šios merginos taip pat sakė, kad nustotų smurtauti, nes iškvies policiją. Kaltinamojo manymu, be šių merginų įvykį galėjo matyti ir kiti žmonės, tai patvirtino ir liudytoja A. N.. Kaltinamasis sutiko, kad jo veiksmai galėjo sutrikdyti žmonių rimtį. Kad visuomenės rimtis iš tiesų buvo sutrikdyta, patvirtina ir tai, kad aplinkiniai šaukė, įvykio vietoje ant šaligatvio buvo likę kraujo pėdsakai, nukentėjusiojo veidas taip pat buvo kruvinas, jis gulėjo be sąmonės, o vėliau taip atrodydamas sėdėjo ant suolelio, buvo kruvinas ir kaltinamojo batas bei ranka, į įvykio vietą buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai, kurie vaikščiojo aplink, kalbino žmones, siekdami nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, taip pat su nuostaba aptarinėdami ir tai, kaip stipriai sužalotas nukentėjusysis.

29. Atsižvelgiant į kaltinamojo parodymų turinį, nagrinėjamu atveju svarbu aptarti, ar šioje situacijoje kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-90-746/2017, Nr. 2K-163-303/2017, Nr. 2K-36-788/2021 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, Nr. 2K-273/2012, Nr. 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2013, Nr. 2K-520-303/2015, Nr. 2K-163-303/2017, Nr. 2K-3-648/2021, Nr. 2K-248-495/2023 ir kt.).

30. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, kad tarp nukentėjusiojo E. A. ir kaltinamojo M. J. iš pradžių buvo kilęs tam tikras konfliktas, peraugęs ir į smurtinio pobūdžio veiksmus, vis dėlto teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis, šiam konfliktui pasibaigus smūgiuodamas nukentėjusiajam į galvos sritį, taip gynėsi nuo pavojingo ir realiai gresiančio kėsinimosi. Kaip jau buvo aptarta nuosprendžio 26 punkte, pirminis konfliktas, kuriame dalyvavo J. N., M. U., E. A. ir M. J., jau buvo pasibaigęs, pats kaltinamasis patvirtino, kad po jo niekas niekam pretenzijų neturėjo, jis jokių sužalojimų nepatyrė. Po tam tikro laiko, kuomet M. J. užpuolė nukentėjusįjį, atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, jam joks pavojus ar grėsmė nebuvo kilę. Kaltinamasis patvirtino, kad tuo metu jų su J. N. niekas nepuolė, E. A. ir M. U. tiesiog ėjo (kaltinamasis negalėjo įvardinti, kokiu tikslu jie ėjo, neprisiminė, ar jie buvo užsimoję, ką jie sakė, kaip jie buvo nusiteikę). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis su draugu apskritai ėjo link kaltinamojo, kaip nurodė liudytojas M. U., jis įvykio vietoje tiesiog ieškojo pamestos kepurės tuomet, kai kaltinamasis vėl užpuolė jo draugą E. A.. Paties kaltinamojo parodymai teisme buvo dviprasmiški – nors jis ne vieną kartą kartojo, kad turėjo dėl ko užpulti nukentėjusįjį – gynėsi, galvojo, kad nukentėjusysis su draugu vėl sukels muštynes, jį apėmė pyktis, nes buvo sumuštas draugas, norėjo atkeršyti, tačiau tuo pačiu sakė ir tai, kad jis gynėsi pirminio konflikto metu, o antrą kartą, kai nuėjo už stendo, užpuolė pats, gynybos nebuvo. Teismo vertinimu, teisė į būtinąją gintį nagrinėjamu atveju nebuvo kilusi, nei kaltinamasis, nei jo draugas J. N. tuo metu, kai M. J. nuėjo už stendo, nebuvo puolami, J. N. kilusios grėsmės apskritai neįvardino, pirminis konfliktas buvo pasibaigęs, visi asmenys buvo apsvaigę nuo alkoholio (nukentėjusysis buvo tokios būklės, kad beveik neprisiminė įvykio aplinkybių), todėl nei vienas iš jų nebuvo pranašesnis, nei nukentėjusysis, nei jo draugas neturėjo jokių žalojimui skirtų įrankių, negrasino, neatliko jokių pavojingų veiksmų, o ir pirminis konfliktas tarp vyrų kilo dėl pasisveikinimo su panelėmis. Kaltinamojo teigimu, kaltinime nurodyti jo smurtiniai veiksmai buvo tiesiog vyriškas instinktas, jis negalėjo stovėti ir laukti, kol jam sulaužys nosį ar dantis, ir tada kreiptis į policiją, vis tik, teismo įsitikinimu, jokio realaus ir akivaizdaus pavojingo kėsinimosi į kaltinamojo ar jo draugo gyvybę ar sveikatą iš nukentėjusiojo pusės nebuvo, kaltinamojo veiksmai nebuvo būtini, siekiant apsisaugoti, jo reakcija nebuvo adekvati susidariusiai situacijai. Svarbu pažymėti ir tai, kad po pirminio konflikto kaltinamasis jau buvo spėjęs sustabdyti taksi vairuotoją, paprašyti servetėlių, valė draugui kraują ir turėjo visas galimybes palikti įvykio vietą. Vis tik, kaip jis pats nurodė, „bėgti yra ne jam“. Taigi, M. J. veiksmai šiuo atveju buvo atlikti nesant būtinosios ginties sąlygų, veikiant apsvaigus nuo alkoholio ir apėmus emocijoms, o tokiu atveju nėra jokio pagrindo kalbėti ir apie būtinosios ginties ribų peržengimą.

31. Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad kaltinamasis viešoje vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje dėl chuliganiškų paskatų kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajam į veido sritį, jam nugriuvus ant žemės, koja spyrė vieną kartą į veidą, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu neleistinu būdu, akivaizdžiai agresyviu, įžūliu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

29. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą gali būti skiriama tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

30. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

31. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. J. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas, žala nėra atlyginta, su civiliniais ieškiniais kaltinamasis nesutinka. M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (2023 m. gruodžio 3 d. 3.38 val. nustatytas 1,50 promilių girtumas, apklausiamas nurodė, kad jeigu būtų blaivus, gal elgtųsi truputį protingiau, gal nebūtų tokios pasekmės). Nors kaltinamasis teisme nurodė, kad gailisi, užpuolė nukentėjusįjį ir yra kaltas, bet vis teisino savo elgesį, menkindamas jo pavojingumą, sakydamas, kad buvo dėl ko užpulti. Kaltinamasis praeityje (2012 metais) vieną kartą teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, teistumas išnykęs. 2024 m. rugpjūčio 23 d. duomenimis, per paskutinius vienerius metus kaltinamasis vieną kartą baustas administracine tvarka (po nusikalstamos veikos padarymo), bauda sumokėta. M. J. vedęs, dirba, turi (duomenys neskelbtini) vaikus. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju padarytai nusikalstamai veikai ir kaltinamojo asmenybei bus proporcinga mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmė – 1 metai 6 mėnesiai.

32. Kaltinamasis pripažino savo kaltę, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, skiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

33. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) tam tikras pareigas.

34. Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti M. J. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo praeityje padarytą nusikalstamą veiką, vis tik tuomet jam buvo paskirta 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kurią jis atliko, teistumas yra išnykęs, nuo 2010 metų asmuo nenusikalto. Šį kartą asmuo pasielgė lengvabūdiškai, buvo paveiktas alkoholio, sureagavo neadekvačiai. Teismas įvertina ir tai, kad pirmas kaltinamojo drauges užkalbino nukentėjusysis, kuris taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo elgesiui. M. J. šiuo metu dirba, turi šeimą, augina (duomenys neskelbtini). Taigi teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, ir atideda M. J. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metų terminui, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas), dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas), per 1 mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusio asmens (BK 75 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą (BK 75 straipsnio 6 dalis). Šios priemonės, teismo įsitikinimu, suteiks M. J. realią galimybę keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat atitiks ir nukentėjusiojo E. A. interesus.

V. Civiliniai ieškiniai

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

1. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 156,50 Eur už nukentėjusiojo E. A. gydymą. Ieškinyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos atlygintos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų (skubiosios medicinos gydytojo išplėstinė paslauga, kompiuterinė tomografija, veido ir žandikaulio chirurgo konsultacija) kaina – 156,50 Eur. Taip pat prašoma priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė į teisiamąjį posėdį neatvyko, bet pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė.

2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam E. A. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo M. J. veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydytas PSDF biudžeto lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš M. J. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 156,50 Eur žalai atlyginti. Taip pat priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio

3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV VS) civiliniu ieškiniu prašo iš M. J. priteisti 353,94 Eur turtinę žalą. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl 2023 m. gruodžio 3 d. patirtų sužalojimų E. A. laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. buvo laikinai nedarbingas. VSDFV VS 2024 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. VPA_SP1E-4715 E. A. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų paskirta 353,94 Eur ligos išmoka. Civilinė ieškovė į teisiamąjį posėdį neatvyko, bet pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė.

4. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

5. CK 6.290 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

6. VSDFV VS pagrindžiant savo civilinį ieškinį pateikė 2023 m. gruodžio 27 d. nedarbingumo pažymėjimą Nr. EG8579883 nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d., taip pat VSDFV VS 2024 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. VPA_SP1E-4715 skirti ligos išmoką, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajam nuspręsta išmokėti nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2023 m. gruodžio 10 d. 353,94 Eur (neišskaičiavus GPM ir PSD įmokų). VSDFV VS pagrindžiant savo civilinį reikalavimą pateikė ir 2024 m. sausio 12 d. pažymą Nr. KA_PZ1E-665 apie asmeniui išmokėtas išmokas, iš kurios matyti, jog E. A. išmokėta 279,61 Eur. Taigi, iš pateiktų dokumentų matyti, jog VSDFV VS pateiktas civilinis ieškinys yra pagrįstas, dėl kaltinamojo veiksmų buvo padaryta žala nukentėjusiajam E. A., o ieškovė nurodytu laikotarpiu nukentėjusiajam išmokėjo ieškinyje nurodytas išmokas dėl jo nedarbingumo, todėl VSDFV naudai iš kaltinamojo priteistina 353,94 Eur suma. Ši suma turi būti pervesta į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas, gavėjas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282).

Dėl nukentėjusiojo E. A. atstovo advokato A. J. civilinio ieškinio

7. Byloje pateiktas nukentėjusiojo E. A. atstovo advokato A. Juozapavičiaus patikslintas civilinis ieškinys, kuriame prašoma iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisti 1 020,87 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamojo M. J. neteisėtais veiksmais E. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. padarytos poodinės kraujosruvos veide, nosikaulių lūžis bei kairiojo skruostikaulio lūžis.

Dėl turtinės žalos

9. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, Nr. 3K-3-286-313/2017, Nr. 3K-3-148-248/2019, Nr. e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).

10. Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusiojo E. A. patirtą turtinę žalą sudaro 27,48 Eur dydžio išlaidos medicininei konsultacijai pas gydytoją otorinolaringologą. Šios išlaidos pagrįstos UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ 2024 m. sausio 5 d. sąskaita Nr. 3037143, išrašyta E. A., ir 2024 m. sausio 5 d. kvitu Nr. 380733/131. Akivaizdu, kad patyrus nosikaulio ir skruostikaulio lūžius, tokio pobūdžio konsultacija buvo būtina. Taigi, teismas šias išlaidas (27,48 Eur) pripažįsta būtinomis, protingomis ir pagrįstomis, todėl jas priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiajam.

11. Patikslintame civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti nukentėjusiajam 993,40 Eur išlaidas (nejautra (250 Eur), nosies pertvaros plastinė operacija (700 Eur), nosies tamponas (2 vnt.) (36,40 Eur), SARS-CoV-2 antigeno nustatymas (7 Eur)), patirtas dėl nosies pertvaros tiesinimo operacijos, atliktos UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad trečio vizito Žalgirio klinikoje metu gydytojas patarė pasitarti „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje dėl nosies pertvaros tiesinimo. Darėsi nosies pertvarkos plastinę operaciją privačioje klinikoje, nes ten dirbo jam rekomenduotas gydytojas, norėjo savo veidą patikėti tik šios srities profesionalui, be to, valstybinėse gydymo įstaigose – Lazdynų ligoninėje ir Santaros klinikose – šios operacijos būtų reikėję laukti nuo 4 iki 6 mėnesių. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusiajam tokios operacijos atlikimas buvo būtinas dėl sužalojimų, patirtų nusikalstamos veikos padarymo metu – iki įvykio nukentėjusysis neturėjo jokių problemų su nosies pertvara, jam buvo sulaužytas nosikaulis, atlikus operaciją jautėsi kur kas geriau, vėl galėjo laisvai kvėpuoti. Byloje kilo ginčas tik dėl to, ar E. A. turėjo šią operaciją atlikti privačioje klinikoje, kur už suteiktas paslaugas yra mokama, ar tai turėjo daryti viešojoje įstaigoje, kur už šią paslaugą būtų apmokėta PSDF biudžeto lėšomis. Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyręs sužalojimus ir dėl jų kenčiantis nepatogumus, susijusius su kvėpavimo funkcijos sutrikimu, neprivalėjo šių nepatogumų kentėti ilgesnį laiką, laukdamas operacijos viešojoje įstaigoje. Be kita ko, iš viešai prieinamų duomenų, pavyzdžiui, VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus 2024 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-1.4.-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kainyno Nr. 11-96-2 (https://www.rvul.lt/wp-content/uploads/2024/05/Kainynas-11-96-2-2024.pdf) matyti, kad tik septoplastika, pogleivinė rezekcija, nosies pertvaros perforacijos plastika (be anestezijos ir kt.) šioje gydymo įstaigoje kainuotų 585,80 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad nosies pertvaros operacija nukentėjusiajam buvo būtina, suteiktų paslaugų kaina nėra nepagrįstai didelė, ji yra įrodyta pateiktais dokumentais, taigi teismas ir šias išlaidas (993,40 Eur) pripažįsta būtinomis, protingomis ir pagrįstomis, todėl jas priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiajam.

Dėl neturtinės žalos

12. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), nors sveikatos sužalojimo atveju jie nėra lemiami. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismas turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

13. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, bet taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja maždaug nuo 500 iki 7 240 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-697/2018 (priteista 7 000 Eur), Nr. 2K-269-697/2016 (priteista 3 000 Eur), Nr. 2K-251-207/2016 (priteista 500 Eur), Nr. 2K-374-489/2015 (priteista 1 448,10 Eur), Nr. 2K-181/2014 (priteista 4 344,30 Eur) ir kt.).

14. Nukentėjusiojo atstovas, pagrįsdamas E. A. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį – 3 000 Eur, patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, socialinės veiklos (darbo, mokymosi) ribojimus, bendravimas su šeimos nariais tapo irzlesnis, nekantresnis, dažnai pasibaigiantis ginčais, darbe yra praradęs motyvaciją stengtis, atsiradusi apatija ir nenoras imtis naujų užduočių, iki šiol yra likusi kairės pusės viršutinių dantų nejautra dėl užspausto nervo po lūžusiu skruostikaulio kaulu, papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus sukels nosies pertvaros tiesinimo operacija. Nukentėjusysis E. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš karto po įvykio greitoji medicinos pagalba jį išvežė į Lazdynų ligoninę, tada – į Žalgirio kliniką, kurioje vėliau jis lankėsi ne vieną kartą, konsultacijų metu buvo kalbama apie kaulo atstūmimą nuo užspausto nervo, nejautros atstatymą, vis dar nejaučia viršutinių dantų kairėje pusėje, tačiau paskutinio danties jautrumas po truputį atsiranda, Žalgirio klinikoje jam rekomendavo kreiptis dėl nosies pertvaros tiesinimo operacijos, ją atliko, po operacijos kelias valandas gulėjo stacionare, jam neleido vairuoti, dabar vėl laisvai kvėpuoja, po įvykio buvo nedarbingas dvi savaites, atsirado mėlynės ant veido, ilgiau nei savaitę visa kairė veido pusė buvo sutinusi, skruostas buvo susilyginęs su nosimi. Vadovauja įmonei, turi (duomenys neskelbtini) darbuotojų, buvo gėda eiti į darbą, negalėdavo įjungti kameros per vaizdo skambučius, buvo apsunkintas mokymosi procesas. Vaikai buvo išsigandę, sutuoktinė nuolat klausinėjo, kodėl veliasi į tokius dalykus, šeimoje kyla konfliktai, suprastėjo atmintis, iki šiol nuolat prisimena ir analizuoja šį įvykį.

15. Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo. Nukentėjusysis buvo sužalotas viešoje vietoje, tyčia smūgiuojant jam į galvos sritį dėl chuliganiškų paskatų. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusysis E. A. tiek įvykio metu, tiek po įvykio, tiek visą gydymosi laikotarpį dėl patirtų sužalojimų jautė fizinį skausmą, neigiamus psichologinius išgyvenimus, nerimą dėl savo sveikatos būklės ateityje, gėdos jausmą, jam ne kartą teko lankytis gydymo įstaigose, atlikti operaciją. Pripažintina, kad patirtas sveikatos sutrikdymas (nosikaulių bei skruostikaulio lūžiai, t. y. sužalojimai veido srityje), neabejotinai pablogino psichologinę nukentėjusiojo sveikatos būklę, buvo sutrikdyta jo įprasta darbinė veikla, jis kelias savaites buvo nedarbingas, buvo apribotas jo bendravimas su aplinkiniais. Sutiktina ir su tuo, kad tokie nukentėjusiojo sužalojimai galėjo neigiamai paveikti jo šeimą, sukelti vaikų išgąstį. Teismas neturi pagrindo nesutikti su nukentėjusiojo teiginiais, kad šiuo metu jam yra išlikusi viršutinių dantų nejautra, tai jam vis dar kelia nerimą, tačiau teismui nebuvo pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys, kad šie reiškiniai yra negrįžtami ar kad jam ateityje bus reikalingas pakartotinis gydymas (nukentėjusysis pripažino, kad su gydytoju dėl perspektyvos kol kas nesikonsultavo, šiuo metu paskutinio danties jautrumas po truputį atsiranda). Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį. M. J. yra darbingo amžiaus, dirba, gauna pajamas ir turės galimybę atlyginti padarytą žalą.

16. Taigi teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų visumą, vertinant teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir šioje byloje nustatytas aplinkybes – E. A. patirto sužalojimo mastą ir pobūdį, jam taikyto gydymo rūšį, nukentėjusiajam sukeltus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tai, kad neigiami padariniai yra jaučiami iki šiol, pripažįsta, kad šiuo atveju nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir 3 000 Eur priteistini iš kaltinamojo nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti.

VI. Išlaidos advokato paslaugoms apmokėti

17. Nukentėjusiojo E. A. atstovas civiliniame ieškinyje ir patikslintame civiliniame ieškinyje, o taip pat ir teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti nukentėjusiojo patirtas išlaidas už advokato A. Juozapavičiaus teisinę pagalbą baudžiamojo proceso metu. 2024 m. sausio 25 d. sąskaita Nr. 2023/12-04(1) ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymas patvirtina, kad E. A. už suteiktas teisines paslaugas (teisines konsultacijas, susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, civilinio ieškinio parengimą) advokatui A. Juozapavičiui sumokėjo 450 Eur; 2024 m. balandžio 29 d. sąskaita Nr. 2024/04-29(2) ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymas patvirtina, kad E. A. už jam suteiktas teisines paslaugas (apklausą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir civilinio ieškinio patikslinimą bei pateikimą) advokatui A. Juozapavičiui sumokėjo 270 Eur; 2024 m. lapkričio 28 d. sąskaita Nr. 2024/11-28(1) ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymas patvirtina, kad E. A. už jam suteiktas teisines paslaugas (pasirengimą baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisiamajame posėdyje ir teisiamąjį posėdį) advokatui A. Juozapavičiui sumokėjo 180 Eur.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kiekvienu atveju priteisiamų proceso išlaidų dydis turi būti įvertinamas individualiai. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018).

19. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad prašoma priteisti nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, pateiktuose dokumentuose detalizuota, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos už nurodytą sumą, todėl teismas šią sumą (900 Eur) pripažįsta pagrįsta ir išieškotina iš kaltinamojo.

VII. Kiti klausimai

57. Ikiteisminio tyrimo metu M. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.

58. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į M. J. paskirtą bausmę (realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju) įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. gruodžio 3 d. 3.28 val. iki 2023 m. gruodžio 3 d. 10.43 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

59. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – vokas su nuoplova, perduotas saugoti Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. (M. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. (M. J.) skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti M. J. (M. J.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams.

Įpareigoti M. J. (M. J.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas); dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas); per 1 mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusio asmens (BK 75 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą (BK 75 straipsnio 6 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į M. J. (M. J.) paskirtą bausmę (realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju) įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. gruodžio 3 d. 3.28 val. iki 2023 m. gruodžio 3 d. 10.43 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. A. atstovo advokato A. J. civilinį ieškinį ir E. A. iš M. J. (M. J.) priteisti 1 020,87 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti jai iš M. J. (M. J.) 156,50 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteista suma turi būti pervesta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už E. A. gydymą“.

Tenkinti civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį ir priteisti jai iš M. J. (M. J.) 353,94 Eur turtinei žalai atlyginti. Priteista suma turi būti pervesta į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas, gavėjas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282).

Iš M. J. (M. J.) nukentėjusiojo E. A. naudai priteisti 900 Eur turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Ikiteisminio tyrimo metu M. J. (M. J.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – voką su nuoplova, perduotą saugoti Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. J. (M. J.), kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Tel. 0 672 88 430 arba 0 672 94 080) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Teisėja Božena Mozūraitienė