- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- eI3-3037-809/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01146-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini), Raseinių rajono savivaldybės administracija
- Atsakovas
- VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovė, Agentūra, CPVA) 2020 m. vasario 26 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas); 2) jeigu bus pripažintas Sprendime nurodytas pažeidimas, sumažinti Sprendime nurodytos finansinės korekcijos dydį, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir finansinį poveikį viešojo pirkimo sutarčiai; 3) pareiškėjos naudai iš atsakovės priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir kitas išlaidas, jeigu jos bus patirtos.
Nurodo, kad pareiškėja 2020 m. vasario 26 d. gavo Agentūros raštą Nr. 2020/2-1488 „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. 09.1.3-CPVA-R-724-21-0010“ prie kurio pridėtas Sprendimas. Pažeidimas nustatytas dėl pagal pareiškėjos įvykdytą supaprastintą pirkimą „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pirkimas).
Sprendimas grindžiamas tuo, kad: 1) Perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo etape, leisdama Pirkimo dalyviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslinti pasiūlymo dokumentus, susijusius su pasiūlymo kaina (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 45 straipsnio 3 dalis), t. y. leisdama pakeisti pirminiame pasiūlyme nurodytą įkainį (pasiūlymo kainą), dėl kurių Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus pažeidė VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus; 2) nustatant finansinės korekcijos dydį CPVA taip pat atsižvelgė į aplinkybes: buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai; dalyvavo dvylika tiekėjų, todėl konkurencija buvo; buvo atmestų pasiūlymų; pretenzijų nebuvo, taikomos Gairių 2.2. lentelės 17 punkto (pasiūlymas pakeistas vertinimo etape) nuostatos dėl to, kad Perkančioji organizacija leido konkurso dalyviui pakeisti savo pasiūlymą, kai pasiūlymai vertinami, ir taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 114.082,31 Eur (pradinė Sutarties vertė 110.850,76 Eur, Sutarties vertė po pakeitimų 114.082,31 Eur).
Pirkimas buvo pradėtas vykdyti 2018 m. lapkričio 14 d., vokų atplėšimo procedūra įvyko 2018 m. gruodžio 3 d. Buvo gauta 12 tiekėjų pasiūlymų. Pirkimo sutarčiai nustatyta fiksuoto įkainio kainodara, pasiūlymai vertinami pagal bendrą pasiūlymo kainą (visi įkainiai padauginti iš darbų kiekių sumos). Atlikus pasiūlymų vertinimą buvo nustatyta, kad tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo kaina viršija pirkimui skirtų lėšų sumą, todėl šio tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas dėl per didelės kainos. Tiekėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymuose buvo nustatyti neatitikimai, todėl šių tiekėjų buvo prašoma pateikti paaiškinimus CVP IS priemnėmis. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė paaiškinimus ir patikslinimus, todėl jų pasiūlymai su paaiškinimais buvo nustatyti tinkamais ir jiems leista dalyvauti tolimesnėse viešojo pirkimo procedūrose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepaaiškino prašomos informacijos, todėl jų pasiūlymai buvo atmesti. 2019 m. sausio 15 d. Komisijos protokolu buvo sudaryta pasiūlymų eilė. Kadangi pasiūlymai buvo vertinami pagal mažiausią kainą, galimu laimėtoju buvo nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinus tiekėjo kvalifikaciją tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas buvo nustatytas laimėtoja ir 2019 m. sausio 29 d. pasirašyta Rangos darbų sutartis. Atlikus viešojo pirkimo procedūras, visi pirkimo dokumentai buvo pateikti CPVA paskesnei viešojo pirkimo dokumentų patiktai. Patikros metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su pasiūlymu pateikė lokalines sąmatas, kurių „Elektros instaliacija” dalies 8 eilutėje nurodytas darbas „Vagų užtaisymas (tinkavimas), nutiesus apšvietimo tinklo laidus sienų paviršiuose“ buvo nurodytas kiekis 8,5 (100 m), o įkainis 250,71 Eur. Pirkimo sąlygų 3 priede „Darbų kiekių žiniaraščiai“ minėtų darbų nurodytas kiekis yra 2,55 (100 m), t. y., mažesnis kiekis nei nurodytas tiekėjo pirminiame pasiūlyme.
Pareiškėjo Viešojo pirkimo komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. sausio 7 d. vykusio posėdžio metu nusprendė paprašyti tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinti nustatytus neatitikimus. Pareiškėjas 2019 m. sausio 7 d. tiekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė raštą Nr. VP14 „Dėl (duomenys neskelbtini)“, kuriuo paprašė tiekėjo paaiškinti nustatytus neatitikimus. Tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 8 d. pateikė paaiškinimą, nurodydamas: „Siunčiame koreguotą sąmatą, kurioje buvo atsiradusi techninė klaida, nekeičiant pasiūlymo kainos” bei pateikė pakoreguotą lokalinę sąmatą taip: „Elektros instaliacija” dalies 8 eilutėje nurodyto darbo „Vagų užtaisymas (tinkavimas), nutiesus apšvietimo tinklo laidus sienų paviršiuose” kiekį patikslino iš 8,5 (100 m) į 2,55 (100 m) (kaip buvo nurodyta Pirkimo sąlygose), atitinkamai pakoregavo įkainį iš 250,71 Eur į 835,70 Eur, ir bendros pasiūlymo kainos nepakeitė. Komisija 2019 m. sausio 11 d. protokolu Nr. 8 nutarė, kad tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas paaiškinimas ir pateikta pakoreguota lokalinė sąmata yra tinkami ir pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Atsakovė Sprendime nurodo: „<...> daroma išvada, kad Perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo etape leisdama tiekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslinti pasiūlymo dokumentus, susijusius su pasiūlymo kaina (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis), t. y. leisdama pakeisti pirminiame pasiūlyme nurodytą įkainį (pasiūlymo kainą), dėl kurių Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus pažeidė VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas bei 17 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.“ Taigi, šio Pirkimo atveju, tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlyme nurodė didesnį atitinkamų darbų kiekį nei buvo nustatyta Pirkimo sąlygose. Akivaizdu, kad tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlyme nurodęs darbų (kurie atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus) didesnį kiekį, nei reikalaujama Pirkimo sąlygose, negalėjo būti pašalintas (jo pasiūlymas atmestas) iš Pirkimo procedūrų. Tekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslinant pasiūlymą (mažinant lokalinėje sąmatoje darbo kiekius nuo 8,5 iki 2,55), bet paliekant šio darbo įkainį (250,71 Eur) nepakeistą, automatiškai atsiranda aritmetinė klaida, kadangi sumuojant visas lokalinės sąmatos eilutes suma neatitiktų pasiūlymo galutinės kainos (110.850,76 Eur). Tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslino pateiktą pasiūlymą pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalies reikalavimus – nepakeitė susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos bendros pasiūlymo kainos (pagal kurią nustatomas laimėtojas), o išvengdamas aritmetinės klaidos pataisė kainos sudedamąsias dalis (įkainis ir yra bendros pasiūlymo kainos sudedamoji dalis). Akivaizdu, kad tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslindamas / paaiškindamas pasiūlymą neįgavo jokio konkurencinio pranašumo prieš kitus tiekėjus, nes jo pasiūlymo kaina, net ir pasiūlius didesnius darbų kiekius, yra mažiausia. Taigi, pasiūlymo paaiškinimas neturėjo jokios įtakos Pirkimo procedūrų rezultatams.
Pareiškėjai visiškai neaišku, kokiu pagrindu atsakovė padarė išvadą, kad pasiūlytas įkainis negali būti keičiamas, kai Viešųjų pirkimų įstatyme aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad tikslinant pasiūlymą negali keisti pasiūlymo kainos, o taisant aritmetines klaidas, negalima keisti susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos. Taisant pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos sudedamąsias dalis. Taigi, Viešųjų pirkimų įstatymas draudžia tikslinant pasiūlymą keisti bendrą pasiūlymo kainą ir leidžia taisyti kainos sudedamąsias dalis. Šio Pirkimo atveju, tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtent taip ir patikslino / paaiškino pateiktą pasiūlymą – nepakeitė susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos bendros pasiūlymo kainos ir pataisė kainos sudedamąsias dalis (įkainis ir yra bendros pasiūlymo kainos sudedamoji dalis).
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad vykdydama Pirkimo procedūras nepažeidė jokių Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, įskaitant, bet neapsiribojant ir viešųjų pirkimų principais. Tačiau, net ir tokiu atveju, jei būtų pripažinti Sprendime nurodyti pažeidimai, atsakovės Sprendime nustatyta finansinė korekcija (jos dydis) neatitinka teisės aktų reikalavimų. Sutarties vykdymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko tik tokį kiekį darbų, kuris buvo nurodytas lokalinės sąmatos „Elektros instaliacija“ 8 eilutėje „Vagų užtaisymas (tinkavimas), nutiesus apšvietimo tinklo laidus sienų paviršiuose“, t. y. 2,5 (100) m, kurie sudarė 2 578,55 Eur su PVM. CPVA Sprendime apie pažeidimą nurodo, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos veiksmus ir argumentus, tačiau CPVA atlikdama pažeidimo tyrimą nesikreipė į pareiškėją dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo (lokalinių sąmatų) vertinimo paaiškinimo. Pritaikydama 25 proc. finansinę korekciją CPVA netinkamai pritaikė Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės) 2.2. lentelės 17 punkto nuostatas. Pirkimas buvo vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu ir, kaip CPVA pažymėjo, nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai. Minėtose Gairėse yra nurodyta, kad pataisa gali būti sumažinta atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.
Sprendime nurodoma, kad pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas vidaus rinkai, užtikrinta tiekėjų konkurencija, pretenzijų nebuvo gauta. Pažymėtina, kad pirminio viešojo pirkimo dokumentų vertinimo metu, kuris vyko 2019 m., pažeidimų nebuvo nustatyta. Be to, kaip nurodyta aukščiau, pagal pažeidime minimą lokalinių sąmatų eilutę nebuvo aktuota daugiau negu buvo nurodyta tiekėjo pasiūlyme. Visiems tiekėjams buvo sudarytos vienodos galimybės pateikti paaiškinimus dėl pasiūlymuose nustatytų neatitikimų, sutartis sudaryta su mažiausią kainą pasiūliusių tiekėju. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, CPVA skirtos finansinės korekcijos dydis yra nekorektiškas ir neproporcingas galimai padarytam pažeidimui. Darant prielaidą, kad tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo keisti pirminiame pasiūlyme nurodyto įkainio (250,71 Eur), kaip Sprendime teigia pareiškėja, galima visiškai tiksliai apskaičiuoti finansinį poveikį sutarčiai. Pasiūlymo lokalinėje sąmatoje, „Elektros instaliacija” dalies 8 eilutėje nurodyto darbo „Vagų užtaisymas (tinkavimas), nutiesus apšvietimo tinklo laidus sienų paviršiuose” įkainis buvo 250,71 Eur. Kaip ir minėta, sutarties vykdymo metu tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko tik tokį kiekį darbų, kuris buvo nurodytas lokalinės sąmatos „Elektros instaliacija“ 8 eilutėje „Vagų užtaisymas (tinkavimas), nutiesus apšvietimo tinklo laidus sienų paviršiuose“, t. y. 2,55 (100) m. Pagal įkainį 250,71 Eur be PVM už tokį kiekį tiekėjui būtų sumokėta 639,31 Eur be PVM (773,56 Eur su PVM). Pagal patikslinto pasiūlymo įkainį (835,70 Eur be PVM) tiekėjas UAB „Grindalita“ atitinkamų darbų atliko 2 578,55 Eur su PVM. Taigi, atsakovė turėjo visas galimybes tiksliai apskaičiuoti finansinį poveikį sutarčiai pagal jo tariamus pažeidimus: jeigu būtų nepakeistas įkainis, nurodytas pirminiame pasiūlyme, tiekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų už atitinkamus darbus sumokėta 1 804,99 Eur su PVM mažiau. Atsakovė, net ir nustačiusi pažeidimą nesivadovavo teisė aktais, Sprendime nustatydamas finansinės korekcijos dydį.
Atsiliepimas
Agentūra atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą „(duomenys neskelbtini)“, projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas), atliko supaprastintą pirkimą (atviro konkurso būdu) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Pirkimas arba Konkursas). Pirkimas paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) 2018 m. lapkričio 14 d., Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykdžius Pirkimą, laimėtoju buvo pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Laimėtojas arba Rangovas) ir pareiškėja 2019 m. sausio 29 d. su Laimėtoju sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. SR-78 (toliau – ir Sutartis). Pareiškėja 2019 m. vasario 20 d. CVP IS priemonėmis pateikė CPVA Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. Atliekant pakartotiną Pirkimo dokumentų tikrinimą visa apimtimi, nustatyta, kad Projekto vykdytojas, vertindamas pasiūlymus, galimai nesilaikė Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Pareiškėja skunde akcentuoja, kad pirmosios Pirkimo dokumentų patikros metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Teisės aktai numato, kad nesvarbu kada ir kas patikrina, tačiau svarbu, kad jei de facto pažeidimas egzistuoja, o šiuo atveju tikrai egzistuoja, reiškia nesvarbu kuriuo metu valstybė narė tiesiog jį privalo ištaisyti. Papildomai pastebėtina, kad tuo tikslu audito institucija vertina įgyvendinančių institucijų veiksmus. Be to, pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – CPVA), taigi visai nesvarbu, kokio tikrinimo metu yra įtartas pažeidimas, jis privalo būti nustatytas ir ištaisytas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus Pirkimo dokumentus bei pasiūlymo vertinimo aplinkybes, įtarta, kad Perkančioji organizacija galimai nesilaikė VPĮ 55 straipsnio 9 dalies, leisdama tiekėjui patikslinti dokumentus, susijusius su pasiūlymo kaina (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis), dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją, Projekte 2020 m. vasario 20 d. buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėtas pažeidimo tyrimas. CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi Pirkimo dokumentus, priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo etape, leisdama Pirkimo dalyviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslinti pasiūlymo dokumentus, susijusius su pasiūlymo kaina (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis), t. y. leisdama pakeisti pirminiame pasiūlyme nurodytą darbų kiekį ir atitinkamai įkainį (pasiūlymo kainą), dėl kurių Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus pažeidė VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.
Pareiškėja neteisingai vertina teisės aktų nuostatas, susijusias su klaidų taisymu, kurių teisėtumas priklauso nuo taikomo kainodaros būdo. Šiuo atveju pareiškėja nepagrįstai sutapatina fiksuotos kainos ir fiksuoto įkainio kainodaros būdus. Pareiškėja įvykdė Pirkimą, kuriuo buvo perkami (duomenys neskelbtini) pastato vidaus patalpų kapitalinio remonto darbai. Pirkimo sąlygų 3 p. nurodytos preliminarios Pirkimo objekto apimtys: grindų įrengimas ~562 m², sienų tvarkymas ~657 m², akustinių lubų įrengimas ~371 m², durų įrengimas ~15 m², elektros sistemos remontas - kompl., vandentiekio ir nuotekų sistemos tvarkymas - kompl. Taigi iš Pirkimo dokumentų nustatyta, kad šiame Pirkime buvo taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas. Taikant fiksuoto įkainio kainodarą, pasiūlymų vertinimo metu yra vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių darbų kiekių, suma, o pradinės sutarties vertė yra lygi laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainai, apskaičiuotai sudauginus preliminarius darbų kiekius iš laimėjusio tiekėjo pasiūlytų kainų. Tai reiškia, kad sutartis bus vykdoma pagal pasiūlyme nurodytus įkainius bei faktinį konkrečių darbų poreikį, o bendra pasiūlymo kaina reikalinga tik dėl pasiūlymų palyginimo ir laimėtojo išrinkimo. Dėl šio sutarties pobūdžio Perkančiajai organizacijai buvo reikšmingi atskirų darbų įkainiai. Atsižvelgiant į tai, kad teikiant pasiūlymą tiekėjai nurodo būtent įkainį, kuris konkuruoja bei tai, kad pasiūlymo vertinimo metu vertinamas įkainis, tai aukščiau nurodytoje normoje nurodyta sąvoka „kaina“ turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad fiksuoto įkainio sutartyse tai yra „įkainis“, kurį pasiūlymų vertinimo metu draudžiama keisti. Pažymi, kad tai, kad vadovaujantis Kainodaros metodikos nuostatomis, perkančiosios organizacijos vertina pasiūlyme nurodytų įkainių ir pirkimo sąlygose nurodytų darbų eilučių sandaugą, neturi jokios įtakos „įkainio“ („kainos“ pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas) sąvokos aiškinimui. Draudimas keisti susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotą kainą taikytinas pasiūlymo įkainiams, o ne bendrai pasiūlymo kainai. Pažymėti, kad taikant fiksuoto įkainio kainodarą svarbu ir tai, kad tiekėjai teikdami pasiūlymus negali keisti darbų eilučių kiekių, atsisakyti ar papildyti naujomis eilutėmis kiekių sąrašus ar žiniaraščius, kuriuos prašoma užpildyti teikiant pasiūlymus. Priešingu atveju pasiūlymai nebūtų palyginami, nes sandauga būtų gaunama darbų įkainį padauginus iš skirtingo kiekio, ir būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Tokia situacija susiklostė ir šio ginčo atveju.
Pirkimo dalyvis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su 2018 m. gruodžio 3 d. pasiūlymu pateikė lokalines sąmatas, kurių „Elektros instaliacija” dalies 8 eilutėje "Vagų užtaisymas (tinkavimas), nutiesus apšvietimo tinklo laidus sienų paviršiuose” buvo nurodytas darbų kiekis 8,5 (100 m), o įkainis 250,71 Eur. Pažymi, kad Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų 3 priede „Darbų kiekių žiniaraščiai“ minėtų darbų nurodytas kiekis buvo 2,55 (100 m), t. y. tiekėjo kartu su pasiūlymu pateiktoje sąmatoje nurodytas darbų kiekis neatitiko Pirkimo sąlygose nurodyto darbų kiekio ir tokiu atveju pasiūlymas tapo nepalyginamu, užtikrinant lygiateisiškumo principo laikymąsi. Perkančiosios organizacijos Komisija 2019 m. sausio 7 d. vykusio posėdžio metu priimtu nutarimu, nusprendė paprašyti tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinti nustatytus neatitikimus (Komisijos 2019 m. sausio 7 d. posėdžio protokolas Nr. 1). Perkančioji organizacija 2019 m. sausio 7 d. CVP IS priemonėmis (CVP IS pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė raštą Nr. VP1-4 „Dėl (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nurodė nustatytus neatitikimus bei prašė juos paaiškinti. Tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 8 d. CVP IS priemonėmis (CVP IS pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikė Perkančiajai organizacijai paaiškinimą. Primintina, kad Sutarčiai taikomas fiksuotas įkainis. Perkančiosios organizacijos Komisija 2019 m. sausio 11 d. protokolu Nr. 8 nutarė, kad tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas paaiškinimas ir pateikta pakoreguota lokalinė sąmata yra tinkami ir pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygose keliamus reikalavimus. Taip pat Komisija nutarė vadovaujantis Pirkimo sąlygų 11.13 p. ir 11.4 p., atmesti tiekėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymus. Paminėtina, kad šiam Pirkimui gauta dvylika pasiūlymų, tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas atmestas dėl per didelės ir Perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Perkančioji organizacija 2019 m. sausio 11 d. raštu Nr. VPI-27 „Dėl (duomenys neskelbtini)“ informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad išnagrinėjo pateiktus pasiūlymo paaiškinimus ir nustatė, kad pasiūlymas su paaiškinimais atitinka konkurso sąlygų reikalavimus.
Nurodo, kad tiekėjas pakeitė kainą (įkainį), o ne kainos sudedamąsias dalis. Tiekėjas teikdamas paaiškinimus ir patikslintas lokalines sąmatas, kuriose buvo pakeistas pirminiame pasiūlyme nurodytas įkainis, iš esmės pateikė naują pasiūlymą. Perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo etape, leisdama Pirkimo dalyviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslinti pasiūlymo dokumentus, susijusius su pasiūlymo kaina (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis), t. y. leisdama pakeisti pirminiame pasiūlyme nurodytą darbų kiekį, dėl kurių Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus, taip pat leisdama pakeisti įkainį (pasiūlymo kainą) pažeidė VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.
Nagrinėjamu atveju, pažeidimo tyrimo metu nustatytas VPĮ pažeidimas ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio. Pareiškėja savo veiksmais pažeidė ne tik nurodytas VPĮ straipsnių nuostatas, bet ir VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu. Atsižvelgiant į nustatytas pažeidimo aplinkybes, kurios nurodytos Sprendime, buvo priimtas sprendimas taikyti 25 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui. Be to, finansinės korekcijos sumažinimas turėtų būti taikomas išimtiniais atvejai, kai tai yra pagrįsta nustatytomis aplinkybėmis. CPVA atlikdama pažeidimo tyrimą, lengvinančių aplinkybių, kurios leistų taikyti mažesnę finansinę korekciją (10 arba 5 proc.) nenustatė. Pažymi, kad pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė, kuri leistų mažinti finansinės korekcijos dydį. Nurodo, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pagrindo sumažinti finansinės korekcijos dydį, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir finansinį poveikį viešojo pirkimo sutarčiai.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei pateikė pasiūlymą (duomenys neskelbtini).
Pagal 2019 m. sausio 18 d. Administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A₁-6 sudarytos prekių, paslaugų ir darbų nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos posėdžio supaprastintą atvirą konkursą Nr. 14 ,,Dėl (duomenys neskelbtini)“ nutarta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktas pasiūlymas su paaiškinimais atitinka konkurso sąlygų reikalavimus. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ paskelbta nugalėtoju ir nutarta jos atstovą kviesti pasirašyti rangos darbų sutartį 2019 m. sausio 29 d.
Administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr. VP1-38 ,,Dėl (duomenys neskelbtini)“ informavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kad Administracija vykdo supaprastintą atvirą Konkursą. Perkančioji organizacija išnagrinėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ CVP IS priemonėmis pateiktus pasiūlymo paaiškinimus ir nustatė, kad pasiūlymas su paaiškinimais atitinka konkurso sąlygų reikalavimus. Taip pat nurodyta, kad sudaryta pasiūlymų eilė, sudaryta kainų didėjimo tvarka. Nugalėtoju skelbiamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kviečiamas nugalėtojo atstovas pasirašyti rangos darbų sutartį 2019 m. sausio 29 d.
Agentūra 2020 m. vasario 20 d. raštu Nr. IT01 ,,Įtarimas apie pažeidimą“ informavo, kad Perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ 55 straipsnio 9 dalies, leisdama tiekėjui patikslinti dokumentus, susijusius su pasiūlymo kaina (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis), dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus. Akcentuota, jog toks pažeidimas negali būti ištaisytas, yra registruojamas įtarimas apie pažeidimą ir pradedamas jo tyrimas.
Agentūra 2020 m. vasario mėn. raštu Nr. 2020/2- ,,Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. 09.1.3-CPVA-R-724-21-0010“ informavo Administraciją, kad Agentūra pradėjo pažeidimo tyrimą ir nustatė pažeidimą Administracijos įgyvendinamame projekte ,,(duomenys neskelbtini) miesto bendrojo ugdymo įstaigų efektyvumo didinimas“, projekto (duomenys neskelbtini). Kartu su šiuo raštu pareiškėjai pateiktas Sprendimas.
Agentūros Sprendimu nustatė netinkamas finansuoti projekto išlaidas, t. y. 28 520,58 Eur. Pareiškėjai nustatytas netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydis sudarė 25 proc., netinkamos finansuoti projekto išlaidos, kurios bus išskaičiuotos iš tarpinio/galutinio mokėjimo prašymo iš vis sudaro 4 718,58 Eur, o lėšos, kurias reikia grąžinti iš viso sudaro 23 802 Eur. Sprendime nurodyta, kad Administracija, įgyvendindama Projektą, CVP IS paskelbė supaprastintą Pirkimą. Atlikus Pirkimo procedūras, su nustatytu Pirkimo laimėtoju UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 29 d. buvo sudaryta Sutartis. Projekto vykdytojas 2019 m. vasario 20 d. per CVP IS pateikė Agentūros vertinimui įvykdyto Pirkimo dokumentus. Atliekant Pirkimo dokumentų tikrinimą, įtarta, kad Perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, galimai nesilaikė Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, t. y. Perkančioji organizacija galimai nesilaikė VPĮ 55 straipsnio 9 dalies, leisdama tiekėjui patikslinti dokumentus, susijusius su pasiūlymo kaina (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis), dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus. Sprendime pažymėta, kad Perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo etape leisdama tiekėjui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patikslinti pasiūlymo dokumentus, susijusius su pasiūlymo kaina (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis), t. y. leisdama pakeisti pirminiame pasiūlyme nurodytą įkainį (pasiūlymo kainą), dėl kurių Pirkimo dokumentų reikalavimo neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus pažeidė VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas bei 17 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.
Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ, kurio 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, būtų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, jog VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, išsirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą iš visų pateiktų, tačiau pasiūlymas turi atitikti visus pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (VPĮ 45 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Teisingumo Teismas 2017 m. balandžio 5 d. byloje B. (C-298/15) konstatavo, kad perkantysis subjektas iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi.
Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos, yra nustatytos „Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse“, priimtose Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės) bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT). Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių: 9.3 punktas įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai, 9.3.1 punktas tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus. nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai; 9.3.4 punktas atlieka projektų patikras vietose teisės aktų nustatyta tvarka; atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka; 9.3.5 punktas atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą, teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka, 9.3.7 punktas atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus. Teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimų dėl tolesnių veiksimų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui ir atlieka kitas funkcijas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patikslinusi sąmatą bendros pasiūlymo kainos nepakeitė.
VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi.
VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.
VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje įtvirtinta, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalies (šios VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) nuostatos turinys panašus į šiam ginčui aktualią VPĮ 55 straipsnio 9 dalį) reguliavimas, aiškintinas ir taikytinas siaurai, apima tik išskirtines situacijas, todėl tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo (-ų) pasiūlyme (- uose) yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti, a fortiori (liet. juo labiau) nekeičiant pasiūlymo esmės, ji (pirkėja) privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytinus, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus. Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės pasireiškia ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (žr. LAT 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).
Taigi, perkančiosios organizacijos (pareiškėjos) diskrecija, taikant VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas, iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti.
Kaip minėta, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 30 d. pareiškėjai pateikė pasiūlymą ir kartu su juo lokalines sąmatas. Pateiktoje lokalinėje sąmatoje ,,Elektros instaliacija“ 8 eilutėje prie darbų ir išlaidų aprašymo nurodyta ,,Vagų užtaisymas (tinkavimas), nutiesus apšvietimo tinklo laidus sienų paviršiuose“, kiekis nurodytas 8,5, vieneto kaina nurodyta 250,71. Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų 3 priede „Darbų kiekių žiniaraščiai“ minėtų darbų nurodytas kiekis buvo 2,55 (100 m). Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tikslindama pasiūlymą, pakeitė darbo įkainį. Pareiškėja kelia ginčą dėl to, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tikslinant pasiūlymą bei paliekant šio darbo įkainį (250,71 Eur) nepakeistą, automatiškai atsiranda aritmetinė klaida, kadangi sumuojant visas lokalinės sąmatos eilutes suma neatitiktų pasiūlymo galutinės kainos (110 850,76 Eur). Teismo vertinimu, darbo įkainio pakeitimas nelaikytinas aritmetinės klaidos ištaisymu, kadangi pakeičiant darbo įkainį, keičiamas pats pasiūlymas. Kaip teisingai nurodo pareiškėja, VPĮ 55 straipsnio 9 dalis numato galimybę taisant pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pakeistas darbo įkainis vertintinas kaip pasiūlymo pakeitimas, o ne kainos sudedamąsias dalis, kas vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi nėra leidžiama.
LAT yra suformulavęs taisyklę, kad teisiniu viešųjų pirkimų reguliavimu siekiama išvengti situacijų, kai perkančioji organizacija turi neribotą diskreciją. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi, viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (žr. LAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog sąmatos pakeitimas laikytinas pateikto pasiūlymo pakeitimu, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažinta, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakeisti pradinio pasiūlyto įkainio, nors ir dėl to nepasikeitė bendra pasiūlymo kaina. Nagrinėjamu atveju Agentūra pagrįstai vertino, kad pakeitus pradinį pasiūlytą įkainį buvo pažeistos VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatos, bei lygiateisiškumo ir skaidrumo principai.
Pareiškėja skunde teigė, kad Agentūros skirtos finansinės korekcijos dydis yra nekorektiškas ir neproporcingas galimai padarytam pažeidimui.
Atkreiptinas dėmesys, kad Gairėse yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas. Gairių 1.3 punkte nurodyta, kad jose nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms, atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Šiuo atveju pareiškėjos pažeidimai susiję su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, todėl finansinis poveikis Europos Sąjungos biudžetui turi būti vertinamas atsižvelgus į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą, vienodą požiūrį. Kai taisyklių nesilaikoma, tai atgraso galimus konkurso dalyvius, o kai nesilaikant taisyklių sudaroma sutartis ne su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo ji turėjo būti sudaryta, t. y. sunkus pažeidimas. Gairių 2.1 lentelės 10 punkte nustatyta, kad už pareiškėjo padarytą pažeidimą galima taikyti finansinės korekcijos dydį, kuris gali svyruoti 5, 10 arba 25 proc. Atsižvelgusi į nustatytas pažeidimo aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėja leido pakeisti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikto pasiūlymo įkainį, kas sudarė pagrindą pateiktam pasiūlymui tapti atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus, Agentūra turėjo teisę taikyti finansinę korekciją pareiškėjos atžvilgiu. Nors pareiškėja nurodo, kad paskirtos finansinės korekcijos dydis yra nekorektiškas ir neproporcingas padarytam pažeidimui, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta lengvinančių aplinkybių, kas sudarytų pagrindą mažinti pareiškėjai paskirtos finansinės korekcijos dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms, Agentūra pagrįstai ir teisėtai taikė pareiškėjos atžvilgiu 25 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui.
Agentūra pagrįstai taikė 25 proc. finansinę korekciją, atsižvelgusi į Gairių 2.2 lentelės 17 punkto nuostatas, kai pasiūlymas pakeistas vertinimo etape, todėl taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo Sutarties vertės tenkančios Projektui. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėja pažeidė ne tik VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas, bet ir lygiateisiškumo bei skaidrumo principus, kas nesudaro pagrindo pakeisti pareiškėjai taikytos finansinės korekcijos dydžio.
Teismas, vertindamas visas nustatytas aplinkybes, proceso šalių paaiškinimus, pateiktus dokumentus, teismų praktiką, sprendžia, kad Agentūros Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti remiantis pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas, negali būti mažinamas, sprendime aiškiai, detaliai nurodyta, kokiais veiksmais kokias VPĮ nuostatas pareiškėjas pažeidė.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita to), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Agentūra iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl Agentūros 2020 m. vasario 26 d. sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT01 laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Taip pat netenkintinas ir pareiškėjos skundo reikalavimas sumažinti Sprendime nurodytos finansinės korekcijos dydį, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir finansinį poveikį viešojo pirkimo sutarčiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jai nepriklauso.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.