Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-09-04 · Civilinė byla Nr. e2-23246-592/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-04
Bylos Nr.
e2-23246-592/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17755-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Ieškovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Atsakovas
V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-23246-592/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17755-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.9; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui V. S. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1900 Eur žalos atlyginimą. Nurodo, kad ieškovė 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. (1.34.) 7R-6665 patenkino N. K. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Pareiškėjui buvo kompensuota 1900 Eur žala, kurią nusikaltimu padarė atsakovas, todėl atsakovui kilo pareiga atlyginti ieškovės patirtas išlaidas.

Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. (1.34.) 7R-6665 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nusprendė patenkinti pareiškėjo N. K. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą – išmokėti pareiškėjui 1900 Eur dydžio kompensaciją už atsakovo smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Nurodyta pinigų suma buvo pervesta į N. K. nurodytą banko sąskaitą 2018 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 26695.

Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas V. S. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2925-873/2017 pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims. Pagal to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo nustatyta tvarka priimtus sprendimus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą vykdo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija iš specialiosios programos lėšų.

Nustatyta, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padarytą žalą (N. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo) atlygino ieškovė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų ieškovės patirtus nuostolius. Byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1900 Eur žalai, atsiradusiai dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos, atlyginti tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 7 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 43 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas