- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-04
- Bylos Nr.
- 1-2925-873/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Civilinis ieškovas
- N. K.
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Jonas Leikauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK) 149 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi nuosprendis pakeistas, įskaitytas laikino sulaikymo laikas, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Dėl amnestijos akto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, paskirta bausmė sumažinta1/5, bet ne daugiau kaip metais; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartimi pakeistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, taip pat bausmių bendrinimas, baudžiamoji byla dėl šios dalies nutraukta, likusi nuosprendžio ir nutarties dalis paliktos nepakeistos; 2013 m. liepos 5 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, paleistas lygtinai 1 metams 2 mėnesiams 22 dienoms, nustatyti BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai: per 15 dienų pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) arba mokytis, tęsti darbą arba mokslus; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per visą lygtinio paleidimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; bausmę atlikęs; teistumas neišnykęs; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2017 m. birželio 24 d., apie 20.35 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų kilusio konflikto metu, priėjęs prie nukentėjusiojo N. K., sudavė jam vieną smūgį peiliu į pilvą, tuo padarydamas durtinę-pjautinę pilvo sienos žaizdą su kepenų pažeidimu, tokiu būdu sužalojo kitą žmogų, dėl ko žmogus buvo sunkiai suluošintas.
Šalies argumentai
V. S. kaltu prisipažino, paaiškino, kad tą vakarą jis susipyko su sugyventine. Kaimynė pradėjo belsti į sieną, jis nuėjo išsiaiškinti, ko beldžia. Jį „pasiuntė“ necenzūriniais žodžiais. N. atėjo iš paskos, pradėjo rėkti, trenkė jam per galvą. V. S. ėjo, verandoje gulėjo peilis, jis norėjo nunešti į virtuvę. Kai N. atėjo paskui, pradėjo rėkti, jis norėjo pastumti, sužeidė N. peiliu. Taip atsitiko. V. S. buvo susinervinęs, peiliu dūrė į pilvą. Žino, kad pataikė netoli kepenų. Nukentėjusiojo atsiprašė, su juo pažįstami nuo vaikystės, santykiai geri. Jis nešė pinigus į ligoninę, padėjo. Dabar jų santykiai normalūs, jis gali padėti nukentėjusiajam dėl darbo. Papildomai kaltinamasis paaiškino, kad jam į sieną stukseno, nes jis pykosi su sugyventine. Jis užėjo į kambarį, jį „pasiuntė“, jis trenkė antausį. Tada atėjo nukentėjusysis, kad jį išvarytų. Jis norėjo išstumti nukentėjusįjį ir dūrė. Nukentėjusysis ėjo paskui jį, pradėjo rėkti, jie pradėjo bartis. Jis norėjo išstumti, dūrė prieškambaryje. Durti nenorėjo. Po dūrio jis išėjo į mišką, buvo šoke. Peilį jis išmetė miške, grįžęs nuėjo miegoti. Su nukentėjusiuoju jis susitiko T. kambaryje, nukentėjusysis paklausė, ką jis čia daro, nes čia jo pusė ir jis neturi čia teisės. Nukentėjusysis trenkė jam į pakaušį tris kartus. Jis išėjo, nuėjo į savo pusę, eidamas pamatė verandoje peilį, norėdamas nunešti į virtuvę jį paėmė. Iš paskos atėjo N., jie pradėjo bartis. Jis norėjo išstumti ir dūrė. Kumščiais vienas kito jie nemušė. Jis turi žmoną ir dvi dukras, 7 ir 10 metų. Žmona dirba, bet gyvena Rusijoje, joms siunčia pinigų. Jis gyveno Rusijoje nuo 1999 m. iki 2011 m. Ten gyveno tėvas, jis mirė, V. S. grįžo į Lietuvą. Žmona neturi pilietybės, todėl gyvena Rusijoje. Jis gailisi dėl to, kas įvyko, nenorėjo, kad taip gautųsi.
Įrodymai byloje tirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis N. K. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventine O. P.. Tame pačiame bute gyvena ir jo brolis A. K. su savo sugyventine T. J.. V. S. yra jo kaimynas bei draugas, jis gyvena gretimame bute su savo sugyventine T. P.. V. S. brolis S. gyvena kitu adresu ir retkarčiais atvažiuoja tiek pas savo brolį, tiek pas jį, N. K.. 2017 m. birželio 24 d., apie 17-18 val., susitiko su S. S., ir atėjo prie jo, N. K., namų, atsisėdo kieme, prie namo ant suoliuko ir gėrė alų. Maždaug po valandos ar pusantros, prie jų prisijungė ir S. brolis V.. V. nuolatos su jais nebuvo, tai pasėdėdavo, tai nueidavo į namus. Kai V. prisijungė prie jų, jau buvo neblaivus. Mano, kad V. gėrė namuose kartu su savo sugyventine T. P.. Jis pats asmeniškai buvo išgėręs apie 3 butelius alaus. Visą laiką į laikrodį nežiūrėjo, buvo atsipalaidavęs, šventė, todėl tikrai nekreipė dėmesio, nei kas ateidavo, nei kada. Kažkuriuo momentu prie jų prisijungė dar ir S. draugė N. T., jie visi išgėrinėjo. Taip jie sėdėjo maždaug iki 20 val. Jis atkreipė dėmesį, kad V. išbėga į lauką jau labai agresyvus, tai matėsi iš jo nuotaikos, veido išraiškos. Tačiau kas atsitiko, jis V. neklausė, o V. ir pats nieko nesakė. Pamatė, kad V. įbėgo pas save į butą, ir netrukus išgirdo, kad T. J. beldžia į sieną. Paprastai tai reiškia, jog V. savo kambaryje triukšmauja, tas beldimas yra prašymas nusiraminti. Pats asmeniškai negirdėjo, kad V. triukšmavo, nes su S. ir N. labai garsiai kalbėjosi. Tuomet V. išbėgo iš savo kambario, pradėjo šaukti „Kas čia stuksena“ ir nubėgo į jo butą. Iš pradžių jis nesuprato, kas vyksta, nuėjo paskui V., nes V. šaukdamas įlėkė į butą. Įėjus paskui V., jis pamatė, kad V. užėjo į jo brolio kambarį. Brolio namuose nebuvo, ir kambaryje miegojo tik brolio sugyventinė T.. Įėjus į kambarį, pamatė, kad T. jau atsisėdusi lovoje, rankomis užsidengusi galvą, o prie lovos, virš jos stovi V., šaukia „Ko stukseni“ ir pamatė, kad V. ranka trenkė T. per galvą. Tai buvo pliaukštelėjimas delnu per galvą, kurią ji tuo metu buvo užsidengusi. Jis matė tik tą vieną smūgį, ar jų buvo daugiau, negali atsakyti. Tuomet jis V. suėmė rankomis už pečių ir nutempė nuo T. lovos ir kartą sudavė jam ranka į veido sritį. Viskas atsitiko labai greitai, todėl negali pasakyti, ar jis V. sudavė kumščiu į veidą ar delnu, po ko V. išvarė iš T. kambario. Jis T. pasiteiravo, ar jai viskas gerai, ši kažką atsakė, jis išėjo į kiemą, kur buvo S. su N.. Jis nematė, kad T. iš nosies bėgtų kraujas. V. iškart nubėgo į savo kambarį. Jis nuėjo prie V. buto, atsistojo tarpduryje. V. paklausė „Tu mane mušei?“. V. jis atsakė, kad šis taip pat pasielgtų, būdamas jo vietoje, ir tada tuo momentu pajautė smūgį į pilvo sritį. Jis nesuprato, kas atsitiko, nes V. rankose net nematė jokio daikto ir net nežino, kuo V. jį sužalojo. Dūręs jam, V. tuoj pat pasitraukė nuo jo, nuėjo į kambarį. Pajautė, kad kažkas ne taip, pasikėlė marškinius ir pamatė, kad bėga kraujas. Tuomet jis atsisuko į tą pusę, kur stovėjo S. su N., ir paprašė kviesti greitąją. Jis išėjo į lauką, priėjo prie savo buto, pravėrė savo buto duris ir liepė savo sugyventinei O. atnešti kokius nors marškinius užspausti žaizdą, nuėjo į lauką, atsigulė ant suoliuko. Tuomet iš savo kambarių jau daug kas išėjo, prasidėjo panika. Kur dingo V., net nežino ir nematė. S. iškvietė greitąją pagalbą, ir atvykę medikai jį išvežė į ligoninę. Ar S. su N. matė, kas įvyko, nežino. Ligoninėje jam buvo diagnozuota durtinė, kiauryminė pilvo žaizda su kepenų pažeidimu. Ligoninėje gydėsi apie savaitę, šiuo metu jaučiasi patenkinamai, vis dar skauda žaizdą, kvietė net greitąją. Nuolat turi vartoti vaistus ir net nežino, kiek dar reikės vaistų pirkti (t. 1, b. l. 24-27).
Parodymų patikrinimo vietoje 2017 m. liepos 4 d. protokolo duomenimis, nukentėjusysis N. K. patvirtino savo parodymus (t. 1, b. l. 33-37).
Parodymų patikrinimo vietoje 2017 m. liepos 4 d. protokolo duomenimis, kaltinamasis V. S. patvirtino savo parodymus, parodė, kaip jis dūrė peiliu N. K., kai norėjo jį išstumti iš savo kambario (t. 1, b. l. 72-77).
Liudytoja T. J. paaiškino, kad 2017 m. birželio 24 d., apie 4.30 val., grįžo po darbo. Jos sugyventinis A. kaip tik ruošėsi žvejoti. Išvažiavus A., ji nuėjo miegoti ir atsikėlė apie 10 val. Ji visą laiką buvo namuose. Matė, kad maždaug apie 14 val. N. atsinešė alaus ir išėjo gerti. Vieta, kur jie sėdėjo, nesimato, todėl ji nežino, su kuo N. gėrė ir kas pas jį buvo atėjęs. Kadangi jie sėdėjo priestate, pro kurį patenkama tik į V. kambarį, todėl įtaria kad V. taip pat su N. išgėrinėjo, tačiau to nematė. Vakare, galbūt apie 20 val., išgirdo, jog V. konfliktuoja su savo sugyventine. Jie garsiai šaukė, todėl, kad jie nurimtų, ji pastukseno į sieną. Ji tuo metu gulėjo lovoje pusiau sėdom ir žiūrėjo televizorių. Netrukus, po to kai ji pabeldė į sieną, į jos kambarį įsiveržė V., pradėjo šaukti, kas čia stuksena į sieną, ir pribėgęs prie jos du kartus trenkė kumščiu jai į dešinę veido pusę. Tuoj pat paskui V. į kambarį įbėgo N., kuris, pamatęs, kad V. ją muša, nutempė V. nuo jos lovos ir sudavė V. du smūgius į galvą. Jie abu išėjo iš jos kambario. Kai V. užėjo pas ją į kambarį, ji pamatė, kad V. labai agresyviai nusiteikęs ir labai girtas. Kur jie abu išėjo, ji nežino, liko gulėti savo kambaryje. Nepraėjus nei 10 minučių, į jos kambarį įbėgo O. P., jos rankos buvo kruvinos, pasakė, kad N. prašė surasti jo dokumentą ir iškviesti greitąją. Ji pradėjo klausinėti kas atsitiko, tačiau O. nieko negalėjo pasakyti, buvo šoke. Ji surado N. dokumentą ir išėjo į kiemą. Pamatė, kad N. guli ant suoliuko, visas kruvinas, sužeistas į pilvą. Atvykus policijai, N. pasakė, kad jį sužalojo peiliu, tačiau nepasakė, kad tai buvo V.. Tik vėliau N. pasakė, kad jį sužalojo V.. Pasakė, kad jis net nematė, kuo V. jį sužalojo, viskas įvyko staiga, iš pasalų. Daugiau nieko nežino. Ji pati V. S. pretenzijų neturi, į gydymosi įstaigą nesikreipė ir į ekspertizę dėl kūno sužalojimo nesikreips, nes jokių sužalojimo pėdsakų nelikę (t. 1, b. l. 60-61).
Liudytoja O. P. paaiškino, kad 2017 m. birželio 24 d. visą laiką buvo namuose su vaiku. Jos sugyventinis N. K. taip pat buvo namuose, tačiau jis tai išeidavo į kiemą, tai grįždavo į namus. Kaip N. buvo sužalotas, ji nematė ir nieko papasakoti negali. Tik žino, kad N. kieme buvo su savo draugu S., taip pat ir su jo broliu V.. Ar V. gėrė su jais, nematė. 2017 m. birželio 24 d. vakare išgirdo, kaip Nikolajaus brolio sugyventinė T. J. pradėjo belstis į sieną, nes V. triukšmavo savo kambaryje, barėsi su savo sugyventine. Tas beldimas reiškė, kad šie nusiramintų. Netrukus, pas juos į namus atlėkė V., ir nuėjo tiesiai į T. kambarį. Kas vyko kambaryje, nematė, tačiau girdėjo, kaip V., agresyviai nusiteikęs, pradėjo šaukti ant T., ko ši beldžiasi. Tuoj pat paskui V. į T. kambarį atbėgo ir N.. Jis taip pat užėjo į T. kambarį ir pamatė, kad N., norėdamas užstoti T., sudavė V. ranka per galvą, berods, tris kartus. N. klausė, ko V. čia braunasi, ir V. tuoj pat išėjo iš T. kambario, nuėjo pas save. Paskui išėjo ir N.. Kai ji užėjo į kambarį, T. gulėjo lovoje. Maždaug po 2-3 min. išgirdo, kaip N. šaukia, jog ji O. paduotų ką nors priglausti prie žaizdos ir tada išėjusi į lauką pamatė, kad N. yra sužeistas į pilvą, guli ant suoliuko. Kas atsitiko, ji nežino, nematė, N. jai nieko nepasakė. S. jam iškvietė greitąją pagalbą ir N. medikai išvežė į ligoninę. Jai N. iki šiol nėra papasakojęs kas atsitiko. Ji šnekėjo su T., kuri pasakė, kad į kambarį įlėkęs V. jai sudavė du kartus ranka per veidą (t. 1, b. l. 57-58).
Liudytojas S. S. paaiškino, kad 2017 m. birželio 24 d., apie 15 val. jis atėjo pas pažįstamą N. K., kur jau buvo ir jo brolis V. S.. Šis su N. K. vartojo alkoholį. Jis, S. S., su N. ir V. negėrė, šiek tiek pabuvęs išėjo pas savo draugą. Apie 20.30 val. jis vėl sugrįžo pas N., išgėrė alaus, po ko nuėjo už namo nusišlapinti. Netrukus grįžęs pamatė, kad kieme, prie suoliuko stovi N. K., susiėmęs už krūtinės. Paklausė, kas atsitiko, ir N. K. patraukė rankas nuo krūtinės. Pamatė, jog N. yra sužalotas, ir rūbai kruvini. N. K. paprašė iškviesti greitąją pagalbą, tad jis paskambino medikams. Kaip buvo sužalotas, N. K. nepasakė (t. 1, b. l. 55).
Pranešimo bendrajame pagalbos centre duomenimis, 2017 m. birželio 24 d., 20.38 val., registruotas pranešimas, kad 2017 m. birželio 24 d., 20.35 val., (duomenys neskelbtini), sužalotas N. K., jam padaryta durtinė žaizda viršutinėje pilvo dalyje, 3 cm ilgio ir 5 cm gylio, bei pažeistos kepenys ( b. l. 8).
Apžiūros 2017 m. birželio 24 d. protokolo duomenimis, apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po šalia namo esančiu suolu matomos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 10-18).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2017 m. birželio 26 d. išvados Nr. G 2079/2017(01) duomenimis, N. K. padaryta durtinė - pjautinė pilvo sienos žaizda su kepenų pažeidimu, paveikus kietu daiktu, turėjusiu smaigalį ir ašmenis. Sužalojimas padarytas kelių valandų laikotarpyje iki patekimo į ligoninę (2017 m. birželio 24 d.). Dėl kiauryminio pilvo sienos sužalojimo su kepenų pažeidimu nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas būdingas smūgio sudavimui. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas padarytas vienu įrankiu (t. 1, b. l. 39).
Specialisto A. K. B. 2017 m. birželio 26 d. išvados duomenimis, N. K. padaryta durtinė - pjautinė pilvo sienos žaizda su kepenų pažeidimu. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles šis sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes pažeistas vidaus organas ir yra kiaurinė pilvo žaizda (b. l. 51-52).
Kaltinamasis pripažino dūręs nukentėjusiajam, tačiau nurodė nenorėjęs jo sužaloti, veikos pasekmės – sunkus sveikatos sutrikdymas, nustatytos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2017 m. birželio 26 d. išvados Nr. G 2079/2017(01) duomenimis. Nukentėjusysis nurodė dūrio aplinkybių nepastebėjęs, kitų tiesioginių įvykio liudytojų nėra.
Teismas vertina, kad kaltinimas dėl tyčinio sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pasitvirtino.
Nors kaltinamasis teigė nenorėjęs sužaloti nukentėjusiojo, nurodė, kad norėjo jį tik išstumti, teismas nevertina tokių kaltinamojo parodymų siekimu išvengti atsakomybės, kadangi kaltinamasis pripažįsta, jog dūrė nukentėjusiajam, parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuota, kaip kaltinamasis laikė peilį, kai dūrė nukentėjusiajam – dešinėje rankoje, ašmenimis į priekį ( b. l. 77). Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo tyčią pavirtina ir nukentėjusiajam nustatyto sužalojimo pobūdis - sužalojimas būdingas smūgio sudavimui, padarytas kiauryminis pilvo sienos sužalojimas su kepenų pažeidimu. Teismas atkreipia dėmesį į sužalojimo padarymo aplinkybes - smūgis peiliu įvyko po kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto, kai nukentėjusysis, išvaręs kaltinamąjį iš kambario, kuriame šis konfliktavo su nukentėjusiojo brolio sugyventine, ėjo iš paskos kaltinamajam. Teismas taip pat pažymi, kad kaltinamojo tyčios turinį patvirtina ir vėlesni jo veiksmai – pasišalino į mišką, peilį išmetė. Teismas vertina, kad sužalojimo aplinkybės patvirtina tyčinį veiksmų pobūdį, paaiškinimą apie norą tik pastumti vertina kaip siekimą, esant sunkioms veikos pasekmėms, sušvelninti savo atsakomybę, bet ne jos išvengti.
Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas darydamas veiką suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius. Teismas vertina, kad kaltinamasis, durdamas peiliu nukentėjusiajam į pilvo sritį, suvokė veikos pavojingumą, jį tenkino bet kokio laipsnio padariniai. Kaltinamasis, teismo vertinimu veikė neapibrėžta tyčia.
Kaltinamojo kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Baudžiamojoje byloje N. K. pareiškė 10000 Eur civilinį ieškinį, nurodė, kad dėl šio sužalojimo negali dirbti, su sugyventine išlaiko kūdikį. Sugyventinė taip pat nedirba ir jis vienintelis dirbo, išlaikė šeimą (t. 1, b. l. 30).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad jis savaitę buvo gydomas ligoninėje, jam buvo atlikta operacija. Sužeidimas iki šiol trukdo dirbti, nes, jeigu sunkiai dirba, skauda. Jam reikia nešioti korsetą, nes gali atsirasti išvarža. Gydytojai sakė, kad pasekmės bus jaučiamos iki pusės metų, jei dirbs sunkiau – dar ilgiau. Jis turi 9 mėnesių dukrą, žmona nedirba. Jis norėjo dirbti statybos srityje, darbo biržoje įgijo apdailininko specialybę. Dėl nedarbingumo turėjo už kursus mokėti pats. Kaltinamasis turi vaikus, nenori kad jam būtų skirta laivės atėmimo bausmė. Kaltinamasis jam sumokėjo 150 Eur žalos atlyginimui.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašto duomenimis, nuspręsta N. K. išmokėti 1900 Eur dydžio kompensaciją už neturtinę žalą (b. l. 133-134).
Kaltinamasis su ieškiniu, jo dydžiu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas vertina, kad nukentėjusiojo paaiškinimais, specialisto išvada byloje yra įrodyta, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo N. K. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, galimybės dirbti fizinį darbą apribojimu.
Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai. Dėl sužalojimo nukentėjusysis negali dirbti darbo pagal specialybę, kuriai įgyti lankė kursus. Kaip nurodo nukentėjusysis – jis negali dirbti sunkesnio fizinio darbo, jaučia skausmą, gydytojų teigimu, pasekmės bus jaučiamos iki pusės metų, jei dirbs sunkiau – dar ilgiau.
Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Neturtinė žala šioje byloje padaryta kaltinamojo tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka sunkaus nusikaltimo požymius. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į nusikaltimo padarymo motyvus - dėl tarpusavio konflikto, į kaltinamojo turtinę padėtį - dirba, jo amžių, sveikatos būklę – darbingas asmuo.
Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika analogiškose bylose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-17-648/2017 - priteista iš A. G. ir P. V. solidariai nukentėjusiajam 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti (dėl kairės akies sumušimo, sukėlusio visišką aklumą, P. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397-222/2016 - neturtinė žala nukentėjusiajai O. F. - 4000 Eur (nukentėjusiajai padaryta muštinė žaizda kairėje momens-pakaušio srityje, kairio momenkaulio lūžis, abipusės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu – dešinėje smilkininėje-momeninėje-pakaušinėje srityje, kairėje kaktinėje-smilkininėje srityje, galvos smegenų sumušimo židiniai abipus smilkininėje skiltyse su pakraujavimu po voratinkliniu dangalu, III, IV, VI šonkaulių lūžiai kairėje pusėje).
Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, atlygintina 5000 Eur neturtinės žalos, į atlygintinos žalos dydį įskaitytina suma, savanoriškai sumokėta kaltinamojo, gauta kompensacija už neturtinę žalą.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 3630 Eur sumai (b. l. 42-44). Kaltinamasis ieškinį pripažino. Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo gydymo patyrė išlaidų, jų dydis nustatytas gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis (b. l. 44). Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, tenkintinas.
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių neinkriminuota.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų. V. S. teistas (b. l. 84-86), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 94), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 96, 98), nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje ( b. l. 97). Kaltinamasis turi žmoną ir mažametes dukras, kurios gyvena Rusijoje ( b. l. 99).
Kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis pareiškė, kad dėl nusikalstamos veikos kaltinamajam atleido, veika pasireiškė vieno smūgio sudavimu. Minėtų aplinkybių visumą teismas vertina mažinančia kaltinamojo ir jo veikos pavojingumą. Teismas daro išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės, numatytos sankcijoje, paskyrimas neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, bausmės dydis nustatytinas mažesnio, nei numatyto vidurkio, taikytinos BK 64 ¹ straipsnio nuostatos.
Veikos padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 1 dalis numatė, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių metų iki trejų metų asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusi šio straipsnio redakcija nebenumato galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą už sunkius nusikaltimus.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką negali būti bet kokiu būdu bloginama asmens teisinė padėtis dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios ir nesusijusių su veiksmais, siekiant išvengti atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-611/2002). Analogišką poziciją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išsakė dėl BK 75 straipsnio, redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. kovo 24 d., taikymo (2015 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-139/2015, 2017 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-942/2017).
Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog kaltinamasis turi du vaikus, su nukentėjusiuoju jį siejo draugiški santykiai, veika buvo situacinė, kaip minėta, pasireiškusi vieno smūgio sudavimu, kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veikos, išsakė pasiryžimą atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nukentėjusysis taip pat nurodė, kad kaltinamajam nereikėtų skirti realios laisvės atėmimo bausmės, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nustatant maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
V. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ( b. l. 82-83), paliktinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 nuoplovos, perduotos saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą ( b. l. 20), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, skirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti V. S. bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 red.) 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, 70 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigoti 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu, buvimu gydymo įstaigose, visu laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nemokamus darbus 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
N. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš V. S. 2950 Eur N. K. naudai.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš V. S. 3630 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.