- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- T-31-415/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00624-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, susipažinęs su pareiškėjos T. Ž. pareikštu nušalinimu visiems Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjams nuo administracinės bylos Nr. I-1172-162/2017 pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos T. Ž. prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame šalia kitų reikalavimų ji pareiškė nušalinimą jos prašymą ir atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai ir visam Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjos nuomone, jos laiku paduotą skundą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo panaikinimo neteisėtai atsisakyta priimti. Pareiškėja nurodo, jog jos skundą atsisakoma priimti apeinant įstatymus, dėl asmeninio, išankstinio nusistatymo, iš keršto. Dėl tokių veiksmų ji teigia patirianti turtinę ir neturtinę žalą. Paaiškina, jog procesinių terminų dėl savo kaltės ji nepraleido (dokumentai galimai buvo neįteikti AB „Lietuvos paštas“). Taip pat nurodo, jog ji privalo Klaipėdos apygardos administracinį teismą nušalinti nuo savo bylų nagrinėjimo, kadangi buvusi šio teismo pirmininkė jai buvo iškėlusi baudžiamąją bylą tik todėl, kad pareiškėja buvusiam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui buvo pranešusi apie Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų ankstesnį išėjimą iš darbo. Pabrėžia, kad dėl šių kaltinimų ji buvo išteisinta, tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjai toliau kerštauja. Nurodo, jog jei jos teisės nebus ginamos, ji bus priversta paduoti į teismą visus teisėjus ir Lietuvos valstybę dėl jai daromos žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, kai šio įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais nušalinimą teisėjui (teisėjams) pareiškia proceso dalyvis, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas <...>. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai apygardos administraciniame teisme nėra pakankamai teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas, arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos.
Pareiškėja reiškia nušalinimą visam Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Pažymėtina, kad ABTĮ viso teismo nušalinimo instituto nenumato. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog sistemiškai aiškinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, kuriose yra reglamentuotas teisėjo ir kitų asmenų nušalinimas (ABTĮ 44 str.) ir pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka (ABTĮ 45 str.), darytina išvada, jog nušalinimas gali būti reiškiamas tik teismo pirmininko nutartimi paskirtiems bylą nagrinėti teisėjams, o ne apskritai visiems teismo teisėjams.
Pareiškime T. Ž. teigia, kad jos skundas, pateiktas pirmosios instancijos teismui yra paduotas laiku ir atitinka įstatymo reikalavimus, tuo tarpu Klaipėdos apygardos administracinis teismas jis yra šališkas, neobjektyvus, pareiškėjos bylas nagrinėja suinteresuotai ir neteisingai. Pareiškėja paaiškina, jog ankstesnės teismo pirmininkės pranešimo pagrindu jai buvo iškelta baudžiamoji byla. Be to, dėl to, jog pareiškėja pranešė tuometiniam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui apie Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų išėjimą iš darbo, nepasibaigus darbo laikui, prasidėjo pareiškėjos persekiojimas.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje yra tiesiogiai įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime išaiškino, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių, teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus: teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Be to, ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Taigi, įvertinus paminėtas teisės normas, darytina išvada, kad įstatymai nenustato baigtinio aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tų asmenų samprotavimais ar prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, daro išvadą, kad pareiškėja nepateikė įrodymų dėl bylai nagrinėti paskirtos teisėjų kolegijos šališkumo, todėl byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad administracinei bylai nagrinėti paskirta teisėjų kolegija turi išankstinį nusistatymą ar yra suinteresuota bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad yra kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų nešališkumo. Pažymėtina, kad pareiškėjos T. Ž. pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų nešališkumo grindžiamas tik deklaratyviomis prielaidomis ir yra paremtas iš esmės abstrakčiu pareiškėjos nesutikimu su teismo anksčiau priimtais procesiniais sprendimais (atsisakymu priimti jos skundą ir pan.), t. y. iš esmės pareiškime yra keliamos abejonės dėl teisėjų vykdomos jurisdikcinės veiklos – teisingumo vykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pažymėta, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas.
Pareiškėjos išdėstyti argumentai, susiję su buvusia teismo pirmininke, nepagrindžia, kad šiuo metu Klaipėdos apygardos administraciniame teisme dirbantys teisėjai būtų šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi. Taip pat atmestini pareiškėjos argumentai dėl galimo Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų ir Lietuvos valstybės įtraukimo atsakovais bylose dėl žalos atlyginimo ateityje – tai nėra tos aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos ar atskirų teisėjų nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų kolegijos nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Pareiškėja nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisėjai būtų šališki, suinteresuoti bylos baigtimi.
Atsižvelgus į tai, kad pagal įstatymo nuostatas ir susiformavusią praktiką teisėjas (teismas) gali būti nušalinimas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo, o nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė jokių faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų šališkumo, jos pareiškimas nušalinti nuo administracinės bylos Nr. I-1172-162/2017 pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjimo bylai nagrinėti paskirtą teisėjų kolegiją ir visus Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjus netenkinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių ir asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, o įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka, be to, draudžiama ja piktnaudžiauti. Piktnaudžiavimu gali būti pripažinti nušalinimai, kurie reiškiami nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS438-1082/2014, AS-120-822/2015 ir kt.). Piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui ar teismui, bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių.
Panašiai piktnaudžiavimo nušalinimo teise klausimą aiškina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Šio teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007 ir kt.).
ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą.
Pareiškėja analogiško pobūdžio pareiškimus dėl nušalinimo nuo 2017 m. rugsėjo jau yra pateikusi keturiose kitose bylose, pvz., Nr. I-1243-609/2017, I-972-162/2017, I-1396-243/2017, I-1493-583/2017. Visi teikti pareiškimai iš esmės yra panašaus pobūdžio, grindžiami panašiais argumentais ir atmetami kaip nepagrįsti. Todėl pareiškėjos nuolat teikiami analogiški, nepagrįsti pareiškimai dėl teisėjų kolegijų nušalinimo vertintini kaip trukdantys teismo darbą ir leidžia daryti išvadą, kad asmuo piktnaudžiauja jam suteikta nušalinimo teise.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai dėl teisėjų kolegijos ir viso Klaipėdos apygardos administracinio teismo galimo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti ir prašymas nušalinti šiuos teisėjus nuo administracinės bylos Nr. I-1172-162/2017 nagrinėjimo netenkinamas. Pareiškėjai siūlytina atsisakyti sąmoningo neteisėto veikimo, o jam kartojantis bus sprendžiama dėl baudos skyrimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 ir 4 dalimis,
nutaria:
Pareiškėjos T. Ž. pareiškimo nušalinti nuo administracinės bylos Nr. I-1172-162/2017 pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjimo sudarytą teisėjų kolegiją ir visus Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjus netenkinti.
Nutartis neskundžiama.