Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Viktoras Preikšas, sekretoriaujant Joanai Kar­do­kienei ir Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant nukentėjusiajai – privačiai kaltintojai, civilinei ieškovei ir kaltinamajai D. B., kaltinamajam J. B., jų atstovui ir gynėjui ad­vokatui Danieliui Sabeckiui, nukentėjusiajai – privačiai kaltintojai, civilinei ieškovei, kaltinamajai ir nepilnametės nukentėjusiosios M. A. M. atstovei A. M., kal­tinamajam A. M., jų atstovei ir gynėjai advokatei Vidutei Tiškuvienei, viešame tei­siamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)k., Lazdijų r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ūkininkė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., teista 2008 m. balandžio 18 d. Laz­di­jų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant be bausmę vykdančios ins­ti­tu­cijos ži­nios nekeisti gyvenamosios vietos, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, kalti­na­ma pagal BK 140 str. 1 d.;A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)k., Lazdijų r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, ūkininkas, neįgalus 50 proc., vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., teistas 2007 m. ko­vo 15 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 me­tams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d.;J. B., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., Alytaus r., as­mens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, pensi­ninkas, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., neteistas, kal­ti­na­mas pagal BK 140 str. 1 d.;D. B., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., Lazdijų r., as­mens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, dirb. (duomenys neskelbtini) vidu­ri­nė­je mokykloje mokytoja, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., neteista, kaltinama pagal BK 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl D. B. sužalojimo.

A. M. 2011 m. rugpjūčio 8 d. apie 20 val. Lazdijų ra­jo­no (duomenys neskelbtini)kaime, D. B. sodyboje, abipusio konflikto metu tyčia sudavė smūgius rankomis į įvai­rias kūno vietas D. B., taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytų krau­jo­sru­vų dešinio žasto išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, viduriniame trečdalyje, apatiniame treč­da­ly­je, užpakalinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, de­ši­nio dilbio užpakalinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kairio žasto priekinio paviršiaus vidu­ri­nia­me trečdalyje, apatiniame trečdalyje, vidinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, išorinio paviršiaus vi­duriniame trečdalyje ir kairio dilbio išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, tai yra padarė nu­si­kalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

A. M. kalta neprisipažino. Parodė, kad rugpjūčio 8 d. apie 20 val. su savo dukra gaudė į B. pievą pabėgusią savo telyčią. D. B. plūdosi ir kvietė J. B. varyti ją ir dukrą iš kiemo. J. B. atėjo su lazda ir pradėjo mušti jos dukrą. A. M. stojo ginti dukros, tuomet kliuvo ir jai. D. B. nemušė.

Motyvuojamoji dalis

A. M. kaltė patvirtinama D. B. parodymais, kad pamačiusi į jos pievą atbėgusią A. M. telyčią, ėmusi ją gaudyti. Atbėgusi ir A. M. su dukra. D. B. susibarusi su jomis. Jos pradėjo keiktis, mušti ją rankomis ir draskyti. Tada pasirodęs J. B. ir nuvaręs A. M. su dukra.

Tokias konflikto aplinkybes patvirtino ir J. B. bei liudytojas V. B..

Konflikto faktą patvirtino ir nukentėjusioji M. A. M..

Teismo medicinos specialisto išvada (t. 1, b. l. 6-7), ekspertizės aktu (t. 1, b. l. 66-67) ir sužalojimų schema (t. 2, b. l. 82) nustatyta, kad D. B. padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose ir abiejose šlaunyse. Sužalojimai padaryti veikiant abi rankas ir kojas kietais bukais žalojančiais daiktais ir tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kva­li­fikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tyrimas atliktas 2011 m. rugpjūčio 9 d.

Iš D. B. sveikatos istorijos (t. 2, b. l. 79) matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 9 d. ji kreipėsi ir pas gydytoją, kuri taip pat užfiksavo hematomas tose pačiose vietose.

Teismo medicinos specialistas patvirtino, kad kraujosruvos D. B. galėjo susidaryti jau kitą dieną po sumušimo. Žastuose ir kitose vietose jos galėjo susidaryti ir spaudžiant pirštais.

Teismas sprendžia, kad šių įrodymų pakanka pripažinti, kad kilus abipusiam konfliktui A. M. sugriebė D. B. už rankų, sudavė jai rankomis ir taip tyčia padarė nu­ro­dy­tus sužalojimus arba bent dalį jų.

Nors D. B. tvirtino, kad A. M. sudavė jai smūgius ir grandine su kuolu, A. M. neigia turėjusi rankose grandinę. A. M. pateikė teismui apžiūrai metalinę grandinę ir kuolą. Teismo medicinos specialistas nurodė, kad grandine turėjo būti padaryti pailgi sužalojimai, kokių pas D. B. nėra užfiksuota, todėl toks D. B. sužalojimo būdas mažai tikėtinas. Todėl teismas sprendžia, kad ši ap­lin­kybė nėra įrodyta.

Aplinkybė ar sužalojimai buvo padaryti rankomis ar grandine nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

A. M. tyčia nežymiai sužalojo kitą žmogų, todėl jos veiksmai teisingai kva­li­fi­kuo­tini pagal BK 140 str. 1 d.

Dėl M. A. M. ir A. M. sužalojimo.

J. B. 2011 m. rugpjūčio 8 d. apie 20 val. Lazdijų ra­jo­no (duomenys neskelbtini) kaime, savo sodyboje, lazda suduodamas M. A. M. į kojas, šoną ir petį, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kairiame žaste, juosmens dešinėje pusėje ir kairėje šlaunyje, o A. M. suduodamas į ranką ir šlaunis, taip pat su­kė­lė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kairiame žaste ir abiejose šlaunyse, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

J. B. kaltu neprisipažino. Parodė, kad rugpjūčio 8 d. apie 20 val. sūnus pasakęs, kad muša mamą. Išėjęs į lauką pamatė, kad A. M. įsikibusi žmonai į plaukus, rankoje laikiusi grandinę. Surikęs, kad paleistų. A. M. išmetusi grandinę ir nuėjusi. Kalti­na­ma­sis pagalio rankoje neturėjęs ir nieko nemušęs.

J. B. kaltė padarius inkriminuotus veiksmus patvirtinama A. M. ir M. A. M. parodymais, kad joms besibarant su D. B. dėl pabėgusios te­ly­čios, į pievą su lazda atbėgo J. B. ir ėmė ta lazda mušti jas į rankas, kojas ir kitas kūno vietas. M. A. M. nurodė, kad nuo smūgių dengėsi rankomis, todėl gavo smūgių į rankas. Prieš įvykį telefonu skambino tėvui. Taip pat A. M. parodymais, kad rugpjūčio 8 d. apie 20 val. jam būnant Seirijuose telefonu skambino dukra, sakė, kad sumušė J. B.. A. M. skambino policijai, tačiau buvo užimta. Tą patį vakarą apie įvykį pranešė policijai, kuri apžiūrėjo įvykio vietą.

Liudytojai J. L., S. Ž., I. S. patvirtino, kad po įvykio matė krau­jo­sru­vas pas A. M. ir M. A. M..

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 72-1-00260-11 esančio A. M. pareiš­ki­mo (l. 2) matyti, kad apie J. B. ir D. B. veiksmus ji pranešė įvykio vakarą 21 val. D. B. telefoninis pranešimas apie sužalojimus užregistruotas įvykio vakarą 22 val. 55 min., tai yra po įvykio vietos apžiūros. Ikiteisminis tyrimas J. B. nutrauktas, ka­dan­gi jam inkriminuota nusikalstama veika nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka (t. 1, b. l. 77-79).

Iš Tele2 pateiktos A. M. telefono išklotinės (t. 2, b. l. 3-4) matyti, kad iš šio te­le­fono numerio įvykio vakarą du kartus buvo skambinta pagalbos telefonu „112“ – 20:22 val. ir 20:23 val.

Teismo medicinos specialisto išvadomis (t. 1, b. l. 82-83, 84-85) ir sužalojimų schemomis (t. 2, b. l. 83, 84) nustatyta, kad M. A. M. padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje kai­ria­me žaste, juosmens dešinėje pusėje ir kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kieto buko žalo­jan­čio daikto poveikyje ir kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. A. M. pa­da­ry­tos kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žaste ir abiejose šlaunyse. Sužalojimai padaryti kieto bu­ko žalojančio daikto poveikyje ir kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tyrimas at­lik­tas 2011 m. rugpjūčio 10 d.

Teismo medicinos specialistas S. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad krau­jo­sruvos galėjo susidaryti jau kitą dieną po sumušimo, po 3-5 d. jos tampa žalsvos. Sužalojimai M. A. M. žaste ir ant juosmens pagal savo pobūdį labiau tikėtina galėjo būti padaryti kietu buku žalojančiu daiktu kontakto vietoje turinčiu cilindrinį paviršių arba buką briauną.

Beveik visi A. M. ir M. A. M. užfiksuoti sužalojimai randasi išo­ri­nia­me galūnių paviršiuje, yra daugiau pailgos formos, kas teikia pagrindo spręsti, kad jie galėjo būti padaryti smūgiuojant pagaliu.

Nors kaltinamasis J. B., D. B. bei liudytojas, kaltinamojo sūnus, V. B. neigė aplinkybę, kad J. B. buvo priėjęs prie A. M. ir M. A. M., jų parodymai gana prieštaringi. D. B. savo skunde pati nurodė, kad įvykio vakarą kilus konfliktui tarp jos ir A. M. bei M. A. M., pamatė link jų atbėgantį savo sutuoktinį J. B. (t. 1, b. l. 3).

Teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu ištirti J. B. kaltinantys įro­dy­mai labiau patvirtina vienas kitą, negu jį teisinantys, todėl mano, kad jų pakanka pripažinti, kad ki­lus D. B. kon­flik­tui su A. M. ir jos dukra, J. B., palaikydamas sa­vo sutuoktinę, pagaliu su­da­vė smūgius M. A. M. ir A. M., taip tyčia su­kė­lė joms skausmą ir pa­da­rė joms nurodytus suža­lo­ji­mus.

J. B. tyčia sukėlė skausmą kitiems asmenims ir nežymiai juos sužalojo, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 1 d.

Dėl kaltinimų D. B. ir A. M.

A. M. D. B. privačiu skundu kaltinamas tuo, kad 2011 m. rug­pjūčio 8 d. apie 20 val. Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini)kaime, D. B. sodyboje tyčia mes­da­mas akmenį į D. B. ir pataikydamas jai į kairę koją, nežymiai sutrikdė jai sveikatą dėl kairės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje padarytų dviejų kraujosruvų, tai yra pagal BK 140 str. 1 d.

D. B. savo kaltinimą A. M. grindė savo parodymais apie tai, kad po konflikto su A. M. iš sodo link jos at­bė­gęs A. M. ir sviedęs didelį akmenį, pa­tai­kęs jai į koją, nuo ko atsirado kraujosruva. A. M. neigia buvęs įvykio vietoje. Nurodė, kad tuo metu, kai dukra jam pranešusi apie kon­flik­tą, buvęs Seirijuose. D. B. teismui pateikė akmenį, tvirtina, kad būtent juo bu­vu­si sužalota. Akmuo pateiktas praėjus septyniems mė­ne­siams po įvykio. Teismas nemato jokių įro­dy­mų, kad jis buvo panaudotas kaip nusikaltimo įrankis, todėl jo nevertina kaip įrodymo. Liudytojas V. B. pa­rodė, kad matė A. M. me­tan­tį akmenį į D. B.. Tačiau jų parodymai yra gana prieš­taringi. Jis skirtingai nurodė šio fakto aplinkybes. Iš pradžių nurodė, kad tik girdėjo, kaip mama su­spiegė ir jam pasakė, kad A. M. metė akmenį. Liudytojas V. B. tvirtina ste­bė­jęs įvykį iš toliau. Iš karto po įvykio V. B. nebuvo nurodytas, kaip įvykio liudytojas. Jis yra D. B. sūnus. Šiomis aplinkybėmis teismas negali pripažinti šio liudytojo parodymų besąlygiškai patikimais, todėl esant tokioms abejonėms jo parodymais nesivadovauja. Iki­teisminio tyrimo metu įvykio vakarą ap­žiū­rėjus įvykio vietą akmuo, kuris galėjo būti mestas į D. B., nerastas (Ikiteisminio ty­ri­mo medžiaga Nr. 72-1-00260-11, l. 5-8). Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 7) nu­ro­dy­ta, kad D. B. užfiksuotos kraujosruvos abiejų šlaunų išoriniuose paviršiuose. D. B. nurodė, kad A. M. akmeniu jai pataikė į kairę koją. Kairėje šlaunyje užfik­suo­tos dvi kraujosruvos (t. 2, b. l. 82), nors nukentėjusioji nurodė tik vieną poveikį akmeniu. Krau­jo­sru­vos dešinėje šlaunyje kilmė taip pat neaiški. Esant tokiems prieš­taringiems įrodymams teismas spren­džia, kad bylos nagrinėjimo metu nerasta pakankamai įro­dy­mų pripažinti, kad A. M. skun­de nurodytomis aplinkybėmis tyčia sužalojo D. B., todėl jis dėl šio kaltinimo iš­tei­sin­tinas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Baudžiamojo pro­ce­so kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 2 p.)

D. B. A. M. privačiu skundu kaltinama tuo, kad 2011 m. rug­pjūčio 8 d. apie 20 val. Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini)kaime tyčia sugadino svetimą turtą – griebė už rankos M. A. M., tampė ir stumdė ją, kol jai iš rankų iškrito telefonas, pagriebė telefoną ir trenkdama jį į akmenį su­daužė, tai yra pagal BK 187 str. 1 d.

A. M. savo kaltinimą D. B. grindė savo ir dukters M. A. M. parodymais, apie tai, kad konflikto metu D. B. atėmė iš dukters telefoną ir trenkė jį į akmenį, nuo ko jis sudužo. D. B. neigia šią aplinkybę. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus įvykio vietą nei telefonas, nei jo duženos nerasti, didesnių akmenų taip pat nerasta (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 72-1-00260-11, l. 5-8, 9-18). Mažai tikėtina, kad telefonas galėjo būti sudaužytas metant į nedidelį ant žemės gulintį akmenį. Ikiteisminio tyrimo A. M. pa­tei­kė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį (l. 26-30), iš kurios matyti, kad 2011 m. liepos 20 d. jis įgijo telefoną „HUAWEI U5800“, telefono abonento numeris (duomenys neskelbtini). A. M. nurodė, kad telefoną pirko dukrai. Iš Tele2 pateiktos šio telefono informacijos apie paslaugas (išklotinės) (t. 2, b. l. 6-13) matyti, kad iš šio telefono numerio buvo palaikomas ryšys ir po įvykio momento, dar tą patį vakarą 23 val. 13 min. ir kitomis dienomis. A. M. naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 3). Abiejų te­le­fono abonentų išklotinėse užfiksuotas tarpusavio ryšys po įvykio. Esant šioms aplinkybėms teis­mas sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu nerasta pakankamai įrodymų pripažinti, kad dėl D. B. tyčinių veiksmų buvo sunaikintas svetimas turtas – telefonas, todėl ji dėl šio privataus kaltinimo iš­tei­sin­tina neįrodžius jos dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d. (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Dėl bausmių

Kaltinamieji A. M. ir J. B. padarė nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). Abiejų kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika tiesioginių sunkesnių fizinių pasekmių nesukėlė. Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes. J. B. nusikalto pirmą kartą (t. 2, b. l. 34). Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusi­kal­ti­mą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.). J. B. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 36-38), charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, b. l. 41, 69). Jis yra pensininkas, todėl švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai neskirtini, o ski­ria­ma kita BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės ap­ri­bojimas, kurio dydis, atsižvelgiant jo at­sa­komybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebu­vimą, nustatytinas artimas vi­durkiui (BK 54 str., 61 str.).

A. M. jau buvo teista už analogišką nusikalstamą veika (t. 1, b. l. 22, 27-28), administracine tvarka nebausta (t. 1, b. l. 33), charakterizuojama teigiamai (t. 1, b. l. 55). Kadangi teis­tu­mas už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką nėra išnykęs, teismas sprendžia, kad A. M. yra linkusi į konfliktus, tačiau atsižvelgdamas į nusikaltimo pobūdį (abipusis konfliktas kilo dėl seniai susiklosčiusių blogų santykių su kaimynais B.) daro iš­va­dą, kad bausmės tikslams pa­siekti – sulaikyti kal­ti­na­mąją nuo nusi­kals­ta­mų veikų da­ry­mo, atimti ga­li­mybę daryti naujas vei­kas bei užtikrinti teisingumo prin­cipo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jai pakanka skirti su laisvės atėmimu nesusijusią baus­mę – lais­vės apribojimą (BK 48 str.), kurio dydis atsižvelgiant į jos asmenybę, at­sa­komybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytinas didesnis už vi­durkį (BK 54 str., 61 str.). Skiriant laisvės apribojimą jai nusta­ty­tinas įpareigojimas, kuris padėtų įgyvendinti bausmės tikslą, skatintų įvertinti smurto pasekmes – neatlygintinas darbas (BK 48 str. 6 d. 5 p.).

Dėl ieškinių ir kt.

D. B. pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 32). Prašo priteisti iš kaltininkų turtinę žalą: 49 Lt už medicininę apžiūrą, 31,89 Lt už vaistus, bei trans­porto ir atstovavimo išlaidas. Taip pat prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Turtinės žalos dydį D. B. pagrindė pateiktais dokumentais: 49 Lt kvitu Vals­ty­bi­nei teismo me­di­ci­nos tarnybai (t. 1, b. l. 41), 31,93 Lt vaistų pirkimo čekiais (ieškiniu prašo priteisti 31,89 Lt šių išlaidų) ir 42,98 Lt kuro pirkimo čekiu, 8,50 Lt autobuso bilietais (t. 1, b. l. 42). Prašomos priteisti turtinės žalos suma yra 132,37 Lt. Nukentėjusiajai buvo padarytas kūno su­ža­lojimas, ji buvo nuvykusi pas medicinos specialistą apžiūrai, pirko medikamentus kraujo­sru­voms gydyti. Šias išlaidas patvirtina pateikti čekiai. Teismas šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis, todėl da­lyje dėl turtinės žalos D. B. ieškinys tenkintinas.

D. B. atstovavimo išlaidas pagrindė 1500 Lt (t. 1, b. l. 40) kvitu advokatui ap­mo­kė­ti. Išlaidas ats­to­vo pagalbai apmokėti teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d.). Ver­tin­damas jų dydį teismas atsižvelgia į tai, kad D. B. atstovas teisines paslaugas teikė nuo skundo surašymo (t. 1, b. l. 12) iki bylos išnagrinėjimo. Byla atstovui daly­vau­jant buvo nagrinėta aštuoniuose posė­džiuose. Tačiau dalis privataus kaltinimo nepasitvirtino – A. M. išteisinamas. Dėl šios priežasties teismas atstovavimo išlaidas mažina.

Ieškiniu žalą prašoma atlyginti iš kaltinamųjų A. M. ir A. M. soli­da­riai. Kadangi A. M. išteisinamas, D. B. ieškinys jam dėl turtinės ir neturtinės žalos atmetamas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.). Šios išlaidos priteisiamos iš kalta pripažįstamos A. M..

J. B. gynybos išlaidos – 1000 Lt (t. 2, b. l. 44) tenka jam pačiam, kadangi nuos­prendžiu jis pripažįstamas kaltu (BPK 106 str. 1 d.).

A. M. savo skundu taip pat pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos at­ly­gi­nimo (t. 1, b. l. 73). Prašo priteisti iš D. B. turtinę žalą – 600 Lt už sugadintą telefoną. Taip pat prašo priteisti jai ir nepilnametei M. A. M. iš J. B. po 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kadangi dėl telefono sunaikinimo D. B. išteisinama, ieškinys jai dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.). Jokių įrodymų apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti A. M. nepateikė, todėl šis reikalavimas netenkinamas.

A. M. gynėja prašo atlyginti ginamojo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios A. M. išlaidos pagrindžiamos pateiktu dokumentu – 1500 Lt kvitu advokatui apmokėti (t. 2, b. l. 88). Kadangi A. M. dėl D. B. privataus kaltinimo išteisinamas, teismas išlaidas jo atstovo pagalbai apmokėti pripažįsta pagrįstomis proceso išlaidomis, todėl šį reikalavimą tenkina, priteisia jas iš nepagrįstą kaltinimą pateikusios D. B. (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 6 d.). Vertindamas šių išlaidų dydį teismas atsižvelgia į tai, kad A. M. gynėja teisines paslaugas teikė nuo D. B. skundo nagrinėjimo pradžios (t. 1, b. l. 37, 39) iki bylos išnagrinėjimo, gynėja dalyvavo šešiuose teismo posėdžiuose, todėl reikalaujamą sumą laiko pagrįsta.

Be turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui atlyginama ir neturtinė žala (BPK 109 str.), kurią sudaro asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teis­mo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.).

Įrodinėjant neturtinę žalą didelę reikšmę įgyja faktai, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti nei­giamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus). Tiek D. B., tiek A. M. ir M. A. M. buvo mušamos, patyrė fizinį skausmą įvykio metu, buvo sužalotos, dėl ko fizinį skausmą juto ir po įvykio, dėl sumušimo patyrė paže­mi­nimą, išgyveno dėl to, patyrė nepa­to­gumų: buvo priverstos vykti pas gydytojus, teismo me­di­cinos ekspertą. D. B. ap­si­lan­kymą pas gydytoją patvirtina įrašas jos sveikatos is­tori­joje (t. 2, b. l. 79). M. A. M. po įvykio kartą lankėsi pas psichologą (t. 1, b. l. 86), tačiau ten lan­kė­si ir prieš įvykį, dėl mišraus nerimo ir depresijos sutrikimo gydosi UAB „Lazdijų sveikatos cen­tras“ Psichikos sveikatos skyriuje (t. 1, b. l. 109), dėl galvos skausmo ir kitų susirgimų gydėsi ir iki įvykio (t. 1, b. l. 110). Šių moterų apsilankymą pas teismo medicinos specialistą patvirtina šio specialisto išvados. Aplinkybes, kad pas A. M. ir A. M. M. po įvykio buvo stebimos kraujosruvos patvirtino svetimi žmonės – liudytojai J. L., S. Ž., I. S.. Šiomis aplinkybėmis teismui nekyla abejonių, kad dėl A. M. veiksmų nuken­tė­ju­sioji D. B., o dėl J. B. veiksmų – nukentėjusios A. M. ir A. M. M. pa­tyrė fizinį skausmą, neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, kurie lai­ky­ti­ni neturtine žala, todėl netur­ti­nė žala priteistina.

Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Įs­ta­tyme nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Teismų praktikoje, apskaičiuojant neturtinės žalos dydį, be kita ko, atsižvelgiama į asmens, kuris patyrė žalą, amžių ir sveikatos būklę, neteisėtų veiksmų trukmę, ar neteisėti veiksmai yra vien­kar­ti­niai ar pasikartojantys, kaltininko elgesį ginčo metu, pažeidimo įtaką tolesniam nukentėjusio as­mens gyvenimui.

Iš byloje esančių teismo nuosprendžių ir nutarčių (t. 1, b. l. 24-26, 27-28, 29, 30) ir kitos medžiagos (kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų charakteristikų – t. 1, b. l. 55, 56, t. 2, b. l. 40), liudytojos Č. Š., seniūnės, parodymų matyti, kad tarp abiejų šeimų ilgą laiką pastoviai vyksta nesu­ta­rimai, barniai, fiziniai konfliktai, kuriuose yra dalyvavusi ir nepilnametė M. A. M., todėl teismas sprendžia, kad šis fizinis konfliktas buvo susiklosčiusių jų santykių tąsa, kilo dėl bui­ti­nės – ūkinės priežasties (atsitiktinai pasileidusios telyčios), ir nebuvo labiau išskirtinis, negu anks­tes­nieji. Konfliktas truko santykinai neilgai. Teismui nepateikta duomenų apie nukentėjusiųjų nedar­bingumą ar taikytą sudėtingesnį gydymą dėl patirtų sužalojimų. Nors kėsintasi į vieną iš svar­biau­sių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios pa­ty­rė fizinį skausmą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, sveikata sutrikdyta tyčiniais kal­tinamojo J. B. ir A. M. veiksmais, tačiau A. M. ir A. M. M. bei D. B. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, kurie nesukėlė sun­kių pasekmių, sužalojimas pasireiškė tik kraujosruvomis, šiuos su­ža­lo­ji­mus nukentėjusiosios patyrė abipusio konflikto ir smurto pasekmėje. Dėl šių priežasčių teismas spren­džia, kad ypatingų pasek­mių nukentėjusioms nuo priešingos šalies veiksmų nesukėlė. Byloje nėra išsamių duomenų apie kaltininkų ir nukentėjusiųjų turtinę padėtį. Kaltinamasis J. B. yra pensininkas, už­si­ima žemės ūkio veikla (t. 2, b. l. 41). Kaltinamoji (ir nukentėjusioji) A. M. ūkininkauja, išlaiko nepilnametę dukrą. Nukentėjusioji D. B. dirba, turi nuo­la­ti­nes pajamas. At­si­žvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad tiek D. B., tiek A. M. reikalaujama priteisti neturtinės žalos suma yra pernelyg didelė. Įvertinus anks­čiau nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieš­ki­niais prašoma priteisti neturtinė žala mažintina. Teismas atsižvelgia, kad dėl panašiomis aplin­ky­bė­mis dėl A. M. D. B. padarytų tokio paties sunkumo kūno sužalojimų nukentėjusiajai buvo priteista 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 27-28). Teismas, orientuodamasis į tokį žalos atlyginimo dydį, vis dėlto atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju konfliktas buvo abipusis, todėl D. B. priteisia mažesnę žalos atlyginimo sumą.

J. B. veiksmai buvo nukreipti prieš dvi moteris, tačiau viena iš jų nepilnametė, todėl teismas sprendžia, kad jo veiksmai nepilnametei nukentėjusiajai padarė didesnę neturtinę žalą. Dėl šios priežasties M. A. M. iš J. B. priteistina didesnė suma.

Daiktai, pateikti teismui, kaip turintys įrodomąją reikšmę – D. B. marškinė­liai ir akmuo, A. M. grandinė ir kuolas, teismo nėra tokiais pripažinti, todėl grąžintini juos pateikusiems asmenims (BPK 95 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasi BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., ir nuteisti ją laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatly­gi­na­mai iš­dirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos prie­žiū­ros, globos ir rūpybos įstaigose ar ne­valstybinėse orga­ni­za­cijose, kurios rūpinasi neįga­liai­siais, nuse­nu­siais ar kitais pagalbos reikalin­gais žmonėmis.

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

A. M. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, nu­ma­tytą BK 140 str. 1 d.

D. B. išteisinti, neįrodžius jos dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d.

D. B. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti D. B. iš A. M. 2132,37 Lt (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt du litus 37 centus) nu­sikaltimu padarytai turtinei žalai (132,37 Lt), neturtinei žalai (1000 Lt) ir proceso išlaidoms (1000 Lt) atlyginti.

D. B. ieškinį A. M. atmesti.

A. M. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. M. iš J. B. 1000 (vieną tūkstantį) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Priteisti M. A. M. iš J. B. 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų nu­si­kaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

A. M. ieškinį D. B. atmesti.

Priteisti A. M. iš D. B. 1500 (vieną tūkstantį penkis šim­tus) litų proceso išlaidoms atlyginti.

Marškinėlius ir akmenį grąžinti D. B., grandinę su kuolu – A. M..

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti duodamas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.