Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-465-258/2015 pagal ieškovės G. M. R. pareiškimą Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl procedūrinio sprendimo teisėtumo. Tretieji asmenys byloje A. R., A. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovei G. M. R. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis S. B. g. Nr. 56A, Vilniuje. Namas stovi ant žemės sklypo, kuris priklauso valstybei. Ant to paties žemės sklypo yra pastatytas kitas gyvenamasis namas, esantis S. B. g. Nr. 56, nuosavybės teise iki 2013-12-06 priklausęs trečiajam asmeniui A. R., o bylos nagrinėjimo metu priklausantis trečiajam asmeniui A. K.. 2012-10-19 ieškovė skundu kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau tekste ir VEI), kad pastaroji įpareigotų trečiąjį asmenį A. R., namo S. B. g. Nr. 56 savininką, skubiai išmontuoti elektros kabelį, kuris yra užmestas ant ieškovės garažo stogo. Atsakovas VEI, išnagrinėjęs skundą, 2012-11-19 raštu Nr. 12-559 informavo ieškovę, kad A. R. įpareigotas iki 2013-07-01 atlikti elektros kabelio permontavimo darbus (VEI 2013-02-07 raštas Nr. 2R-357). Trečiasis asmuo A. R. 2013-06-27 raštu informavo VEI, kad elektros kabelis nuo garažo stogo demontuotas ir sumontuotas orinis kabelis. 2013-06-27 VEI atstovas nuvykęs į vietą apžiūrėjo pakeistą įvadą ir nustatė, kad vartotojo elektros įvadas atitinka Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių (toliau EĮĮBT) bei Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo (toliau ELIĮT) reikalavimus. AB „Lesto“ 2013-07-05 raštu informavo VEI, jog AB „Lesto“ darbuotojams 2013-07-04 atlikus apžiūrą, nustatyta, kad adresu S. B. g. Nr. 56, Vilniuje esantys AB „Lesto“ įrenginiai ir vartotojo elektros atvadas atitinka EĮĮBT ir ELIĮT reikalavimus. Ieškovė 2013-09-19 pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Energetikos ministeriją dėl elektros kabelio, sumontuoto virš garažo stogo, nurodė, jog kabelis turi būti paklotas po žeme. Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija 2013-09-25 raštu ieškovės pareiškimą persiuntė VEI patikrinti ar elektros kabelio atvadas atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. 2013-09-30 ieškovė raštu tuo pačiu kausimu kreipėsi į LR energetikos ministrą. VEI 2013-11-21 raštu Nr. 2R-3823 ieškovei nurodė, jog atsisako priimti nagrinėti pareiškėjos G. M. R. pareiškimą, kadangi jame keliami klausimai jau buvo spręsti VEI ir dėl to jau yra priimti sprendimai, o naujų duomenų dėl elektros orinio kabelio atvado į garažą montavimo pareiškėja nenurodė.

Procesinės bylos aplinkybės.

VEI 2013-11-21 priėmus procedūrinį sprendimą Nr. 2R-3823, kuriuo buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos G. M. R. pareiškimą, Vilniaus apygardos teisme 2013-12-02 buvo gautas G. M. R. skundas, kuriame nurodyta, kad su paminėtu procedūriniu sprendimu ji nesutinka. Teismas 2013-12-04 priėmė nutartį, kurioje paaiškino, kad nesutinkant su VEI procedūriniu sprendimu teismui turi būti paduodamas ieškinys, išdėstė ieškinio pareiškimui įstatyme nustatytus reikalavimus ir nustatė pareiškėjai terminą iki 2013-12-16 pareiškimo trūkumams pašalinti. Nustatytu terminu trūkumų nepašalinus teismas 2013-12-17 priėmė nutartį ieškovės skundą laikyti nepaduotu. 2014-01-13 Vilniaus apygardos teisme buvo gautas G. M. R. prašymas – pareiškimas dėl nutarties panaikinimo, kuriame prašoma panaikinti 2013-12-17 nutartį. Teismas 2014-01-15 priėmė nutartį, kurioje pagal pateikto procesinio dokumento turinį jį įvertino kaip atskirąjį skundą, išdėstė atskirajam skundui įstatyme nustatytus reikalavimus ir nustatė terminą pareiškėjai terminą iki 2014-01-28 atskirojo skundo trūkumams pašalinti. 2014-02-25 Vilniaus apygardos teisme buvo gautas G. M. R. ieškinys, kuriame prašoma panaikinti VEI 2012-11-19 sprendimą Nr. 12-559 bei įpareigoti atsakovą pareiškėjos prašymą priimti ir nagrinėti, o 2014-03-06 teisme buvo gautas lydraštis dėl žyminio mokesčio pavedimo ir rašymo apsirikimo klaidų ieškinyje ištaisymo bei kitas ieškinys, kuriame prašoma panaikinti VEI 2013-11-21 sprendimą Nr. 2R-3823 bei įpareigoti atsakovą pareiškėjos prašymą priimti ir nagrinėti. Vilniaus apygardos teismas bylą išsprendė 2015-02-25 sprendimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas skundžiamame sprendime klaidingai teigia, kad ieškovė nesiekė nagrinėti ginčo iš esmės, o tik skundžia procedūrinį atsakovo sprendimą. Teismui pateikti nauji įrodymai patvirtina ieškovės siekį išnagrinėti ginčą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama dėl vartotojo skundo dėl energetikos įrenginių nagrinėjimo ikiteismine tvarka ir teisme.

Nutartyje minėta, kad ieškovė G. M. R. kreipėsi į teismą su skundu dėl atsakovo VEI 2013-11-21 sprendimo Nr. 2R-3823. Šiuo sprendimu atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos G. M. R. pareiškimą. Toks sprendimas visiškai atitinka EĮ 34 straipsnio 15 dalyje įtvirtintą procedūrinio sprendimo sąvoką, kas reiškia, kad skundas dėl sprendimo gali būti paduotas per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos (EĮ 34 str. 15 d.). Pirmasis ieškovės skundas Vilniaus apygardos teisme gautas 2013-12-02 – nepraleidus įstatyme nustatyto skundo pateikimo termino. Teismas skundžiamame nurodė, kad nagrinėjo 2014-02-25 ieškinį ir 2014-03-06 patikslintą ieškinį. Apeliantė su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas paminėtus 2014-02-25 ir 2014-03-06 ieškinius turėjo nagrinėti ne kaip savarankiškai paduotus, o kaip 2013-12-02 ieškinį, kurio trūkumai buvo pašalinti 2014-02-25 ir 2014-03-06 ieškovės procesiniais dokumentais. Ši procesinė aplinkybė yra svarbi senaties termino taikymui, todėl turi būti aptarta. Apeliantė savo teiginius argumentuoja tuo, kad teismas jos 2014-01-08 prašymą – pareiškimą dėl nutarties 2013-12-17 panaikinimo nepagrįstai įvertino kaip atskirąjį skundą ir nustatė terminą tokio skundo trūkumams pašalinti, o taip pat tuo, kad 2014-02-25 ieškinys paduotas nepraleidus paminėto termino skundo trūkumams pašalinti. Šie apeliacinio skundo argumentai nepripažįstami pagrįstais. Apygardos teismas 2014-01-08 prašymą – pareiškimą teisingai vertino kaip atskirąjį skundą, nes jo ir pavadinimas ir turinys buvo nukreiptas panaikinti 2013-12-17 teismu nutartį, kuria buvo nuspręsta pareiškėjos 2013-12-02 skundą laikyti nepaduotu. Civilinio proceso taisyklės numato vienintelį būdą panaikinti teismo tarpinį procesinį sprendimą (nutartį) – paduodant ir išnagrinėjant atskirąjį skundą (CPK XVI skyrius). Kadangi teismui pateiktas prašymas – pareiškimas neatitiko įstatymo reikalavimų, keliamų atskirajam skundui, buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Trūkumų pašalinimo procesinis dokumentas – naujai paruoštas skundas, atskirai išdėstyti motyvai ar koks nors kitoks dokumentas - teisme nebuvo gautas. 2014-02-25 ieškinys nei pagal formą, nei pagal turinį negali būti pripažintas atskiruoju skundu, nors ir paduotas dar nepasibaigus terminui, kurį teismas nustatė atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Jis taip pat negali būti pripažintas ieškiniu, kuriuo yra ištaisyti 2013-12-02 skundo trūkumai, nes pastarasis skundas yra pripažintas nepaduotu įsiteisėjusia 2013-12-17 nutartimi. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantė, 2013-12-04 nutartis skundo pareiškėjai buvo išsiųsta jos nurodytu adresu. Ir nors pirmosios instancijos teismas padarė procesinę klaidą – neužbaigė pradėtos procesinių sprendimų sekos t. y. nepriėmė nutarties laikyti nepaduotu 2014-01-13 prašymo – pareiškimo (atskirojo skundo), tačiau esant procesinei situacijai, kai tinkamas atskirasis skundas, reaguojant į teismo 2014-01-15 nutartį dėl trūkumų šalinimo, nebuvo gautas, apygardos teismas 2014-02-25 ieškinį pagrįstai priėmė kaip naujai paduodamą ieškinį ir, spręsdamas jame išdėstytus reikalavimus, gvildeno ir senaties termino klausimą, juolab, kad šio ieškinio pareiškimo tekste buvo prašoma panaikinti VEI 2012-11-19 sprendimą Nr. 12-559.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentavimu dėl tam tikro skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies eklektiškumo, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kaip įrašyta ir pačiame apeliaciniame skunde, motyvuojamosios dalies trūkumai pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo kuomet motyvų sprendime visiškai nėra, o nepakankamas sprendimo motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-421/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime neatskleidė, kad ieškovė 2014-03-06 kartu su procesiniu dokumentu pavadintu „lydraštis dėl žyminio mokesčio pavedimo ir rašymo apsirikimo klaidų ieškinyje ištaisymo“ įteikė ir patikslintą ieškinį, kuriame, išdėsčiusi tas pačias aplinkybes kaip ir 2014-02-25 ieškinyje, prašė panaikinti jau ne VEI 2012-11-19 sprendimą Nr. 12-559, o 2013-11-21 sprendimą Nr. 2R-3823. Tačiau toks neatidumas nėra pagrindas pripažinti, kad teismas iš esmės klaidingai pasisakė senaties termino taikymo klausimu. Minėta, kad pagal EĮ 34 straipsnio 15 dalį ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą gali būti skundžiami per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Todėl net ir laikant kad 2014-02-25 ieškinys yra paduotas siekiant panaikinti VEĮ 2013-11-21 sprendimą Nr. 2R-3823, įstatymu nustatytas 7 dienų apskundimo terminas yra labai žymiai praleistas. Todėl šį procesinio sprendimo apskundimo terminą teismas taikė pagrįstai ir teisėtai. Šio termino atnaujinimo klausimo svarstymas neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.), ypač turint omenyje, kad iki paskutinio ieškinio padavimo buvo nepašalinti 2013-12-02 skundo bei 2014-01-13 prašymo – pareiškimo trūkumai, nors teismas savo nutartyse aiškiai išdėstė pateikiamiems procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir pratęsė trūkumų pašalinimo terminus.

Skunde greta kitų argumentų nesutinkama su teismo teiginiu, kad ieškovė siekė ne bylos išnagrinėjimo iš esmės, o tik skundė procesinį sprendimą. Toks argumentas nepagrįstas, nes ir ieškovės reikalavimas - panaikinti VEI 2013-11-21 sprendimą Nr. 2R-3823 ir įpareigoti atsakovą (VEĮ) pareiškėjos prašymą priimti ir nagrinėti, ir jos skundžiamo sprendimo esmė visiškai atitinka EĮ 34 straipsnio 15 dalyje suformuluotą procedūrinio sprendimo sąvoką, nes sprendimu Nr. 2R-3823 atsakovas būtent atsisakė priimti pareiškėjos prašymą nagrinėti.

Tačiau nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir spręsdamas procedūrinį klausimą, apsiribojo tik formaliu aplinkybių aptarimu. Priešingai, siekdamas nustatyti skundžiamo 2013-11-21 VEI sprendimo Nr. 2R-3823 teisėtumą ir pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nustatinėjo ne tik pareiškėjos skundo VEI padavimo aplinkybes, bet ir aplinkybes, dėl kurių skundas buvo paduotas. Minėta, kad ieškovė 2012-10-19 skundu informavo VEI, jog namo, esančio S. B. g. Nr. 56 savininkas netinkamai nutiesė elektros kabelį – jį paklojo ant garažo stogo. Po tokio informavimo buvo atlikta visa eilė veiksmų: patikrinimas, pokalbis, A. R. įpareigotas iki 2013-07-01 atlikti elektros kabelio permontavimo darbus, trečiasis asmuo įpareigojimą įvykdė, VEI atstovas 2013-06-27, o AB „Lesto“ darbuotojai 2013-07-04 nuvykę į vietą apžiūrėjo pakeistą įvadą ir nustatė, kad vartotojo elektros įvadas atitinka EĮĮBT bei ELIĮT reikalavimus. Apie paminėtus veiksmus ieškovė buvo informuota, tačiau 2013-06-19 pareiškėja kreipėsi į LR Energetikos ministeriją, teigdama, jog elektros įvadas nutiestas netinkamai ir prie pareiškimo prideda dokumentus, kuriuose pasisakoma dėl požeminio įvado įrengimo. Situaciją, kai po pareiškėjos skundo buvo įrengtas norminių aktų reikalavimus atitinkantis elektros įvadas, kurio atitiktis patvirtinta dviejų institucijų specialistų, pareiškėja vėl reikalauja tų pačių aplinkybių tyrimo, ir VEI ir apygardos teismas teisingai įvertino kaip reikalavimą nagrinėti jau išspręstus klausimus. Nagrinėjamos bylos dalykas yra VEI 2013-11-21 procedūrinis sprendimas Nr. 2R-3823, todėl apygardos teismas privalėjo nustatyti, ar pagrįstai buvo atsisakyta priimti nagrinėti ieškovės G. M. R. pareiškimą. Tirdamas šį klausimą teismas vertino atsakovo VEI veiksmus būtent skundžiamo sprendimo priėmimo dieną (2013-11-21) ir priėjo pagrįstų, pirmiau aprašytų išvadų. Esant tokiai procesinei situacijai teismas į bylą ieškovės pateiktus įrodymus - R. B. 2014-05-19 surašytą ekspertizės aktą, antstolio A. Naujokaičio 2014-03-06 surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą - tinkamai įvertino kaip patvirtinančius aplinkybes, įvykusias po skundžiamo sprendimo priėmimo ir neturinčias įtakos jo pagrįstumui bei teisėtumui.

Spręsdamas ieškinį apygardos teismas siekė atkurti teisinę taiką tarp dalyvaujančių byloje asmenų, tuo tikslu aiškinosi galimus situacijos sprendimo būdus, taip pat ir požeminio įvado įrengimo galimybes. Iš byloje esančių dokumentų matyt, kad nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius neprieštarauja komunikacijų, taip pat ir elektros tinklų įrengimui valstybinėje žemėje, jei tai nepažeis trečiųjų asmenų interesų. Siekdamas patenkinti šią išlygą trečiasis asmuo A. R. kreipėsi į ieškovę dėl elektros linijos tiesimo patvirtinimo ir dėl žemės naudojimo sąlygų, tačiau jokio atsakymo negavo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2014-11-20 teismo posėdyje ieškovė, teigdama, jog tinkamiausias būtų požeminis elektros įvadas, vis tik nepareiškė duosianti savo sutikimą tokių darbų atlikimui.

Remdamasi tuo, kas pirmiau aprašyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.