Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Panevėžyje, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūra (toliau – LR Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūra) pagal 2012-04-26 UAB „Panevėžio melioracija“ pranešimą 2012-04-27, 2012-05-03, 2012-05-07, 2012-05-31 atliko neplaninius specialius patikrinimus dėl statybinių atliekų nelegalaus priėmimo ir saugojimo bei nustatė, kad Panevėžio miesto teritorijoje, piliečiams L. ir V. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame 0,5 ha žemės ūkio paskirties sklype sukaupti didžiuliai kiekiai (daugiau negu penki kubiniai metrai) statybinių griovimo atliekų. Tokiais veiksmais yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 51³str. 9 d. dispozicijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2012-02-06 įgaliojimą, patvirtintą notaro, L. N. įgaliojo A. N. valdyti, naudoti ir disponuoti visu turtu bei turtinėmis teisėmis ir prievolėmis, 2012-05-31 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 055789 surašytas A. N..

Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu A. N. su 2012-05-31 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, paaiškino, kad tai ne atliekos, o statybinės medžiagos, kurios bus panaudotos, pasikeitus statybų paskirčiai. Nurodė, kad yra gautos sąvados keisti statybų paskirtį, kur projekte bus nurodyta, kaip bus panaudojamos statybinės medžiagos. Taip pat paaiškino, kad įsigijo medžiagas pagal skelbimą prieš tris metus ir jos bus panaudotos laikino kelio darbams. Apie sertifikatus medžiagoms nežino nieko. Kai bus statybos darbai vykdomi, tada ir rūšiuos atliekas. Šiuo metu sklype niekas nevyksta, medžiagos laikomos sklype. Nurodė, kad ne visos jo atvežtos medžiagos nufotografuotos. Yra sudėtos į rietuves plytos, viena, kita buitinė atlieka, prie kurių prisidėjo aplinkiniai. Prašo bylą nutraukti, kadangi nėra padaręs pažeidimo.

A. N. atstovas advokatas A. K. paaiškino, kad protokolas yra kaip kaltinamasis aktas, turime žiūrėti, kad pažeidimas padarytas pagal LR ATPK 51³str. 9 d., kurioje matyti, kad straipsnis taikomas už atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymą, atsakomybė taikoma, kai yra didesnių, nei 5 kubiniai metrai, nepavojingų atliekų laikymas, laikinas vežimas, apdorojimas, kai tai daro prekiautojas atliekomis, kai buvo užteršta aplinka. LR Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūra duoda nuorodą, kad reiktų vadovautis įsakymu dėl statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo. Pavojingų atliekų laikymas ne ilgiau kaip 6 mėn., nepavojingų – ne ilgiau nei metus, šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo. Nurodė, jog yra toks atvejis, kada pagal LR ATPK 51³str. 9 d. negali būti taikoma, nes čia yra laikinasis laikymas. Paaiškino, kad surinkimo sąvoka išaiškinta atliekų tvarkymo įstatymo 14 p., kur nurodyta apie atliekų suirnkimą. A. N. pirko statybines medžiagas, ne kaip atliekas. Už surinkimą bausti negalima, suėję visi senaties terminai. Jei pažeidimas padarytas prieš tris metus negali būti taikoma atsakomybė. Nurodė, kad vežimas vyko prieš tris metus, ginčo nėra, apdorojimo fakto nėra, reikalinga spręsti, ar yra surinkimo pažeidimas, kur bausti nebegalima, laikino laikymo pažeidimo iš viso nėra. Prašo bylą nutraukti.

LR Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūros atstovas nurodė, kad faktas dėl atliekų atvežimo, paaiškėjus papildomiems duomenims, protokolo surašymo metu tos informacijos nebuvo. Atliekų laikymas ilgiau kaip 3 metus, tai yra atliekų šalinimas sąvartyne.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų pieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi–vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas–tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. N. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, įrodyta byloje surinkta medžiaga: 2012-05-31 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 055789; LR Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūros 2012-04-27 patikrinimo aktu Nr. M12-87, iš kurio matyti, kad 2012-04-27 buvo atliktas neplaninis specialusis patikrinimas dėl statybinių atliekų nelegalaus priėmimo ir saugojimo, kurio metu buvo patikrintas Panevėžio miesto teritorijoje Pramonės gatvės pabaigoje už „Regitra“ įmonės, piliečių L. N. ir V. N., nuosavybės teisę turinčių 0,5 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 2701-0036-0026, kurio tikslinė paskirtis: žemės ūkio. Patikrinimo metu nustatyta, kad nurodytame sklype sukaupti didžiuliai kiekiai statybinių griovimo atliekų. Statybos atliekos paskleistos plačiai po teritoriją. Teritorija užteršta kitomis atliekomis, t.y. padangomis, metalo bei medienos atliekomis. Sugadintas kraštovaizdis. Atliekos supiltos ant viršutinio žemės paviršiaus, nenustumdant žemės paviršiaus. L. N. ir V. N. išsiųstas kvietimas atvykti į LR Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūrą pasiaiškinti; LR Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūros 2012-05-03 patikrinimo aktu Nr. M12-95, iš kurio matyti, kad 2012-05-03 į LR Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūrą atvyko kviečiamas L. N., kuris žodžiu paaiškino, kad statybines medžiagas veža į sklypą, todėl, kad Panevėžio miesto savivaldybėje derinamas leidimas dėl žemės paskirties pakeitimo į komercinės paskirties ir ten bus statomas sandėlis. Nurodė, kad statybinės atliekos bus panaudotos aikštelės pagrindui. Patikino, kad gegužės mėnesį pristatys reikiamų dokumentų kopijas agentūrai, taip pat pateiks raštišką išsamų paaiškinimą; LR Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūros 2012-05-07 patikrinimo aktu Nr. M12-101, iš kurio matyti, kad 2012-05-07 į LR Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūrą atvyko L. N., kuris pateikė paaiškinimą, planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui gauti kopiją, planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti kopiją ir kitas susijusių dokumentų kopijas. Patikrinus Panevėžio miesto savivaldybės „Teritorijų planavimo“ registrą, šio sklypo nėra nei patvirtintuose, nei parengtų tvirtinimui, nei patvirtintų žemės sklypų planų prilygintiems detaliojo teritorinio planavimo dokumentams. Patikslinta informacija iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, tačiau žemės ūkio paskirtis nepakeista į komercinės paskirties. Leidimas statybai ar projektas nepateiktas. Pasiaiškinime L. N. nurodo, kad suvežtos statybinės medžiagos, kurios bus naudojamos laikino kelio sutvirtinimui ar aikštelės pagrindui, pakeitus sklypo paskirtį, yra gautas sąvadas keisti sklypo paskirtį. Jei nepavyktų pakeisti žemės paskirties į komercinę per 3 metus, skaičiuojant nuo 2011-12-14, statybinės medžiagos iš sklypo bus išvežtos ir sklypas bus grąžintas į buvusią padėtį; LR Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūros 2012-05-31 patikrinimo aktu Nr. M12-144, iš kurio matyti, kad L. N. pagal įgaliojimą, patvirtintą notarės A. Š., įgaliojo A. N. valdyti, naudoti ir disponuoti visą turtą bei turtines teises ir prievoles; 2012-05-31 A. N. pateikto paaiškinimo rašto matyti, kad jis statybines medžiagas pirko ir atsiskaitė iš karto grynais pinigais, neaišku iš ko, pagal ant stulpo priklijuotą informaciją; UAB „Panevėžio melioracija“ pareiškimu, pagal kurį buvo pradėtas aukščiau minėto sklypo neplaninis specialusis patikrinimas dėl statybinių atliekų nelegalaus priėmimo ir saugojimo; 2012-02-06 įgaliojimu; 2012-05-07 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, iš kurio matyti, kad žemės sklypo, priklausančio L. N. ir V. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, unikalus Nr. 2701-0036-0026, specialioji paskirtis: žemės ūkio; 2011-12-14 planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti kopija; fotonuotraukomis ir kitais byloje esančiais duomenimis.

A. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75) 9 str., kuriame nurodyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, reikalavimų. Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo „Dėl statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007 m., Nr. 10-403) V str. 16 d., kuriame nurodyta, kad neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte, kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga–inertinių atliekų (betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt.) frakcija, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams statybvietėje tiesti, gruntas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, statybinis laužas buvo vežamas, nesant suderinto projekto ir nustatyta tvarka išduoto leidimo, nepaisant įspėjimų ir raginimų pakeisti žemės sklypo paskirtį ir pateikti reikiamus dokumentus. Reikiami dokumentai nepateikti iki šios dienos. Nors pažeidėjas teigia, kad per saugojimo laikotarpį nebuvo kilę jokie padariniai, t.y. aplinka neužteršta, tokie jo teiginiai atmetami, kaip nepagrįsti. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 14 p. numatyta, kad teršimas– medžiagų, preparatų, organizmų ir mikroorganizmų ar jų junginių (toliau–teršalų) išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas. Šiuo atveju pats procesas– atliekų laikymas tam neskirtoje vietoje laikytinas aplinkos teršimu. Pažymėtina, kad žemės sklypo sąvininko L. N. pirminiai paaiškinimai taip pat tam tikra dalimi patvirtina teismo pripažintas nustatytomis aplinkybes (b.l. 5-8).

A. N. parodymai, kad jis minėto pažeidimo nepadarė, paneigti valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės O. V. patikrinimo aktuose išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, kuriomis abejoti teismas neturi pagrindo, kadangi ji nesusijusi su pažeidėju jokiais ryšiais, nėra suinteresuota bylos baigtimi, todėl vertintini kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės.

A. N. atstovo argumentas, jog terminas skirti administracinę nuobaudą pasibaigęs, yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui–per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Teisės pažeidimas, dėl kurio A. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal savo pobūdį yra trunkamasis teisės pažeidimas. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog žemės sklypo užteršimo faktas paaiškėjo 2012 m. balandžio 26 d. LR Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūrai, gavus UAB „Panevėžio melioracija“ skundą dėl neteisėtų veiksmų ne pagal paskirtį naudojant žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju minėtas nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, t.y. nuo 2012 m. balandžio 27 d., kai buvo atliktas patikrinimas ir nustatytas žemės sklypo užterštumo faktas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminai nėra pasibaigę.

A. N. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51³str. 9 d., nes minėtas straipsnis numato atsakomybę už didesnio, negu penki kubiniai metrai atliekų kiekio šalinimą ir (ar) naudojimą, pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Šio straipsnio dispozicija yra materiali, t.y. ji reikalauja dėl neteisėto asmens elgesio atsiradusių pasekmių–aplinkos užteršimo. Aplinkos užterštumo faktą patvirtina fotonuotraukos (b.l. 16-18). Pažymėtina, kad atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51³ str. 9 d. už netinkamą atliekų tvarkymą kilti nebūtina asmens tyčia. Šis administracinis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčiniais, tiek neatsargiais veiksmais.

A. N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. N., prašydamas neskirti jam nuobaudos, iš esmės prašo teismo taikyti LR ATPK 30¹ str., kuris įtvirtina mažesnės, negu įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Kadangi šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas, diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, sprendžiant dėl LR ATPK 30¹ str. taikymo, turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N5‑1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006).

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta išskirtinių A. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios leistų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti mažesnę, negu įstatyme numatyta, administracinę nuobaudą ar nuobaudos visai neskirti.

Skirdamas administracinėn atsakomybėn traukiamam A. N. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo motyvus, pažeidėjo asmenybę, tokios rūšies administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, į tai, kad nėra A. N. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, A. N. skirtina Lietuvos Respublikos ATPK 51³str. 9 d. sankcijoje numatyta švelnesnė administracinė nuobauda– minimalaus dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos ATPK 51³ str. 9 d. pažeidimą skirti administracinę nuobaudą – 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, bankas Swedbank, įmokos kodas 6460.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.