Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuomone, pažeidimas yra padarytas daugiau kaip prieš dvejus metus, todėl yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas bei pabrėžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiame nutarime įvardintos atliekos, iš tikrųjų yra jo įsigytos statybinės medžiagos, būtinos kelio į jo sklypą tiesimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Panevėžio miesto apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė jais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. A. N. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.4), 2012-04-27, 2012-05-03, 2012-05-07, 2012-05-31 patikrinimo aktais (b.l.5-9), kuriuose užfiksuotas statybinių atliekų aptariamame sklype laikymo faktas; UAB „X“ 2012-04-25 pareiškimu (b.l.11), kuriame nurodoma, kad A. N. tėvų – L. N. ir V. N. sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirti žemės ūkio jokia žemės ūkio veikla nevykdoma, sklypas naudojamas statybinių medžiagų atliekų laikymui ir paverstas šiukšlynu; 2012-02-06 įgaliojimu, kuriuo L. B. įgaliojo A. N. valdyti, naudoti ir disponuoti visą jo turtą bei turtines teises ir prievoles (b.l. 12), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 13-14), planavimo sąlygų sąvado detaliajam planavimo dokumentui rengti kopija (b.l. 15) bei aptariamo sklypo ir jame esančių statybinių atliekų fotonuotraukomis (b.l. 16-18) bei iš dalies paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, kad statybines atliekas jis įsigijo ir laikė jo valdomame sklype tikslu, pakeitus sklypo tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į namų valdą, įsirengti iš jų laikiną kelią.

A. N. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 51³ str. 9 d. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikiną laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Nurodant, kad šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., kuris nustato, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymu patvirtintų „Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių“ V skyriaus 16 punkto nuostatas, numatančias, kad neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos: 16.1. statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga – inertinių atliekų (betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt.) frakcija, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams statybvietėje tiesti, gruntas; 16.2. energijos gavybai – medienos atliekos, kurios neapdorotos medienos konservantais, nepadengtos gruntu ar dažais, kaip nustatyta dokumente „Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 (Žin., 2003, Nr. 31-1290); 16.3. kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga inertinių atliekų (betono, plytų, čerpių, keramikos ir kt.) frakciją, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams atliekų sąvartynuose tiesti; 16.4. atliekų sluoksnių perdengimui sąvartynuose – pavojingomis medžiagomis neužterštas gruntas arba kitos savo fizine struktūra panašios inertines atliekos (pvz., atsijos, akmens vatos atliekos ir pan.).

Kaip matyti iš aptariamo ATPK straipsnio dispozicijos administracinę atsakomybę užtraukia nepavojingų atliekų laikinas laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar apdorojimas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.

A. N. pateiktame skunde teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas iš esmės neatitinka ATPK 260 str. reikalavimų, kadangi jame nurodytos blanketinės normos arba nėra susijusios su aptariamu pažeidimu, arba apskritai tėra bendro pobūdžio, tad už jas kilti atsakomybė pagal ATPK 51³ str. 9 d. negali. Be to, pažymima, kad protokole formuluojamo kaltinimo žodinė konstrukcija taipogi neatitinka aptariamo straipsnio dispozicijos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. įtvirtinta norma yra bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims, todėl ja administracinio teisės pažeidimo protokole suformuotas kaltinimas negali būti grindžiamas ir ji šalintina tiek iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, tiek iš skundžiamo nutarimo. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymu patvirtintų „Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių“ (kurios be kitų subjektų taikomos ir statybinių atliekų turėtojams) V skyriaus 16 punkte yra pateikiamas baigtinis sąrašas būdų, kaip gali būti sunaudojami būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sklype esantys objektai - neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos, todėl apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su argumentais, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra atskleista pažeidimo esmė ir pažymi, kad iš esmės administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tinkamai, jame nurodyta visa informacija, būtina pagal ATPK 260 str. protokolo surašymui. Teismo nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokole A. N. suformuluotas kaltinimas yra konkretus, kas leidžia nustatyti kaltinimo turinį. Tuo tarpu daryti prielaidą, jog yra neaišku kuo asmuo kaltinamas, ir kad dėl to būtų pažeisti tiek ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas, šioje byloje pagrindo nėra. Nors tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pažeidimo esmę sudarančius veiksmus įvardijo kaip statybinių atliekų sukaupimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tėvams priklausančiame žemės sklype, kuriuo pagal įgaliojimą suteikta teisė valdyti, naudoti ir disponuoti A. N., tačiau aukštesniojo teismo nuomone, toks veikos įvardijimas, nors ir pažodžiui neatitinka straipsnio dispozicijoje nurodomų veiksmų, tačiau savo esme užtraukia atsakomybę ir negali būti vertinamas kaip veiksnys, dėl kurio administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesuprato administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuoto pažeidimo esmės, ar kaip aplinkybė, paneigianti patį pažeidimo faktą, ypač įvertinus tai, kad ir pats A. N. tiek ikiteisminėje pažeidimo tyrimo stadijoje, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius paaiškinimus apie pažeidimo esmę, nurodydamas, kad statybinės atliekos jo valdomame sklype buvo laikomos su tikslu, ateityje pakeitus sklypo tikslinę paskirtį, jas panaudoti įsirengiant laikiną kelią.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jo sklype rasti objektai laikytini ne statybinėmis atliekomis, o statybine medžiaga. Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 3 p. neapdorotomis statybinėmis atliekomis pripažįsta atliekų tvarkymo įrenginiais neapdorotas statinio statybos, rekonstravimo, remonto ir (ar) griovimo metu susidariusios statybinės atliekos, tame pačiame punkte pateikiama statybinių atliekų sąvoka numato, kad statybinės atliekos tai atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu. Europos Teisingumo Teismas, aiškindamas atliekų sąvoką, yra pasisakęs, kad tam tikrais atvejais prekė, medžiaga ar žaliava, gaunamos kaip gavybos ar gamybos proceso, kuris iš esmės nėra skirtas joms pagaminti, rezultatas, gali būti ne atliekos, o subproduktas, kurių įmonė nesiekia „šalinti“ minėtos nuostatos prasme, tačiau ketina naudoti arba realizuoti jai naudingomis sąlygomis vėlesniame procese iš anksto neperdirbus. Tokiu atveju prekėms, medžiagoms arba žaliavoms, kurios ekonominiu požiūriu turi produkto vertę, nesvarbu, ar jos buvo kaip nors perdirbtos, ir kurioms taikomi šiems produktams skirti teisės aktai, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB „Dėl atliekų“ 1 straipsnio 1 dalies a) punkto nuostatos, skirtos reglamentuoti atliekų šalinimą arba apdorojimą, netaikomos su sąlyga, kad jų pakartotinis panaudojimas, iš anksto neperdirbus ir tęsiant gamybos procesą, yra ne tik galimas, bet ir neabejotinas (pvz., sprendimai bylose Nr. C-121/03, C-188/07 ir kt.). Vertinant A. N. veiką aukščiau aptartos praktikos kontekste, akivaizdu, kad jo sklype yra laikomos ne statybinės medžiagos, kaip teigia apeliantas, bet atliekos. Akivaizdu, kad šių atliekų atitinkamai neperdirbus, pavyzdžiui nepašalinus armatūros ir nesusmulkinus plytų bei betono luitų nėra jokių galimybių šiuo objektus panaudoti apeliacinį skundą pateikusio asmens nurodomu tikslu – kelio tiesimui. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad A. N. valdomame žemės ūkio paskirties sklype būtų išduotas leidimas ar parengtas atitinkamas projektas kelio formavimui, todėl argumentai, susiję su poreikiu tokias statybines atliekas ir tokiais dideliais kiekiais laikyti žemės ūkio paskirties sklype atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui visiškai nėra reikšminga, ar atliekos yra nupirktos, ar įsigytos kitais būdais.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, kad jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu (kaip šiuo atveju), tai 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarimas byloje Nr. N756-2996/2010, 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. N62-2719/2010, 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2740/2010). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų šis pažeidimas paaiškėjo 2012-04-25, t.y. kada buvo gautas UAB „X“ pareiškimas apie galimai daromą pažeidimą L. N. ir V. N. priklausančiame sklype.

Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), apeliacinės instancijos teismo nuomone A. N. administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 51³str. 9 d., padarymą buvo patrauktas teisėtai ir pagrįstai, administracinė nuobauda jam skirta tinkamai, atsižvelgus į jo atsakomybę įtakojančias aplinkybes, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o A. N. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą. A. N. apeliacinio skundo netenkinti.