Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo bylą pagal M. K. atstovo advokato Vygaudo Molio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimo M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 12 d., apie 07.27 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Dacia Dokker“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,45 promilės neblaivumas). Šiais veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovas advokatas V. Molis prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde teigiama, kad nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir priimtas pažeidžiant administracinių bylų teisenos įstatyme numatytus reikalavimus, todėl naikintinas. Pažeidėjo atstovas skunde išdėstęs kokiais įrodymais remiantis teismas priėmė nutarimą, atkartojo M. K. duotus paaiškinimus bei aplinkybę, kad pastarasis nesutiko su alkotesterio parodymais, ką nurodė ir pareigūnams, tačiau jie M. K. neinformavo kaip ir kur jis turi nuvykti pasitikrinimui. Skunde taip pat nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti pažeidimo sudėtį. Be to, nurodo, kad būtina vadovautis ir nekaltumo prezumpcijos principu. Skunde pažymi, kad pažeidimo sankcija neretai prilygsta net bausmei, tad teismas, nagrinėdamas tokias bylas, negali likti pasyvus stebėtojas, todėl turi būti aktyvus, imtis priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Pažymi, kad vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumas gali būti nustatomas dviem būdais – tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, nesiaiškino, ar M. K. neblaivumui naudotas alkotesteris buvo kalibruotas, ar nesibaigė patikros laikas, nes tikėtina, kad baigiantis kalibravimo laikui prietaiso duomenys gali būti ne visiškai tikslūs. Pažeidėjo atstovas advokatas V. Molis taip pat nurodo, kad M. K. pažeidė norminiuose aktuose nustatytą 1 valandos terminą, per kurį, nesutikdamas su neblaivumo patikrinimu, turi nuvykti medicininei apžiūrai, dėl objektyvių priežasčių – dėl to, kad nėra anykštėnas, nežinojo kur rasti ir į kokią įstaigą turi vykti, o pareigūnai to nepaaiškino. M. K., jo paties pageidavimu, nebuvo užtikrinta galimybė pasitikrinti gydymo įstaigoje. Pažymi, kad gydymo įstaigoje po 2 valandų vis tiek buvo rasta alkoholio pėdsakų, tačiau kiekvieno asmens organizmas yra individualus ir alkoholį skaido skirtingai, tad net ir laikantis nuostatos, kad M. K. organizmas per dvi valandas pašalino mažiausią kiekį alkoholio, vis vien policijos patikrinimo metu galėjo būti nustatytas tik mažesnis nei 0,40 promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į visus skundo argumentus, skundo autorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir šališkai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, nesivadovavo visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto nagrinėjimu, nesivadovaudamas įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingą bei faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą dėl M. K. kaltės. Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo M. K. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. K. atstovo advokato Vygaudo Molio apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Pagal ATPK 257 straipsnį duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų teisiniu vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t.y. kad M. K. vairavo būdamas neblaivus. Apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalies reikalavimų, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis teismų praktika, pagrįstai M. K. veikoje nustatė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. buvo sustabdytas patikrinimui 07.27 val., jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,45 promilės. Nors apeliaciniame skunde pažeidėjo atstovas nurodo, kad M. K. nesutiko su alkotesterio parodymais, o pareigūnai nepasakė kur nuvykti pasitikrinti, tačiau teismo posėdžio metu M. K. teigė „aš (duomenys neskelbtini) esu nevietinis, policija sakė, kad ten turiu tikrintis blaivumą.“ (b. l. 33), kas paneigia skundo argumentą. Aukštesnysis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal teismų praktikos vertinimą, žmogaus organizmas per valandą pašalina apie 0,2-0,15 promilių alkoholio. Taigi akivaizdu, kad po 2 val. (09.45 val.) patikrinus M. K. (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centre, jam nustatytas 0,18 promilės (b. l. 30-31). Net ir vertinant, kad per valandą iš pažeidėjo organizmo pasišalino mažesnis procentas (0,15 prom.) alkoholio, būtų laikoma, kad įvykio metu jam galėjo būti nustatytas apie 0,48 promilės girtumas, kuris yra labai artimas nustatytajam. Nors apeliaciniame skunde M. K. atstovas vis nurodo, kad teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, netinkamai vertino įrodymus, buvo šališkas, tačiau konkrečių argumentų, pagrindžiančių šiuos teiginius, nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismo jie vertintini kaip deklaratyvūs. Pažymėtina, kad tik apeliaciniame skunde ginčijama dėl alkotesterio kalibravimo ir patikros sertifikato galiojimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismui dėl duomenų patikimumo nekilo jokios abejonės, tokių abejonių, kurios nurodytos skunde, nekėlė ir pats pažeidėjas nei įvykio vietoje, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl to posėdžio metu nepasisakė ir pats skundo autorius, todėl aukštesnysis teismas tokius skundo argumentus laiko nepagrįstais. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens duotus parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį nepakeistą ir M. K. atstovo advokato Vygaudo Molio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.