Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-11-07 · Civilinė byla Nr. e2S-924-883/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-07
Bylos Nr.
e2S-924-883/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06446-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių duona plius“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-924-883/2018 (S) Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06446-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4.;3.1.14.8.3.;3.1.14.8.9.;3.3.2.3.;3.3.2.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13913-841/2018 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių duona plius“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šiaulių duona plius“, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. DGKS-4504 ir priteisti iš atsakovės 21 817,27 Eur neišmokėto darbo užmokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovo A. M. ieškinį atsisakė priimti; išaiškino ieškovui, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį atsisakyti priimti, ieškovas turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.

3. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Teismas nurodė, kad ieškovas, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, turi teisę teisme pareikšti ieškinį su reikalavimu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, o ne reikšti reikalavimą dėl jo netenkinančio darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas A. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-13913-841/2018 panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

4.1. Darbo ginčų komisijos sprendimas visa apimtimi buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 12 d. 2018 m. rugpjūčio 27 d. darbo ginčų komisija pranešė tiktai savo sprendimo rezoliucinę dalį; tačiau visas sprendimas su motyvais buvo surašytas ir apeliantui (ieškovui) paskelbtas 2018 m. rugsėjo 12 d. elektroniniu paštu, todėl terminą reikia skaičiuoti nuo to laiko, kai sprendimas priimtas pilna apimtimi, t. y. su motyvais, ir terminas nėra praleistas.

4.2. Skundžiamos nutarties tekstas apeliantui yra nesuprantamas, todėl jis negali tinkamai suformuluoti nesutikimo su nutartimi argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta.

6. Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. M. ieškinį dėl ginčo, kilusio iš darbo teisinių santykių, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

7. Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) A. M. pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Šiaulių duona“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 137 straipsniu, nutarė apelianto (ieškovo) ieškinį atsisakyti priimti, motyvuodamas tuo, jog ieškovas, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, turi teisę teisme pareikšti ieškinį, reikalaudamas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, o ne reikšti reikalavimą dėl jo netenkinančio darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentais.

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurio CPK 137 straipsnio 2 dalies punkto pagrindu atsisako ieškinį priimti.

9. DK 231 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme darbo ginčas gali būti nagrinėjamas, kai nesutinkama su darbo ginčų komisijos sprendimu ir pareiškiamas ieškinys dėl darbo ginčo nagrinėjimo teisme. Remiantis DK 231 str. 3 ir 4 d., darbo ginčų komisijos išnagrinėtas ginčas teisme yra nagrinėjamas iš naujo. Tad, teikiant ieškinį teismui, turi būti išsamiai nurodomos visos ginčo aplinkybės, pridedami išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai ir pan. Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. DGKS-4504 ir priteisti iš atsakovės 21 817,27 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 str. 7 d.), todėl ieškinyje nėra pareigos nurodyti nesutikimo su darbo ginčų komisijos sprendimu argumentų.

10. Pažymėtina, kad esant neaiškiai suformuluotam ieškinio pagrindui ir dalykui, įstatyme yra numatytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 138 str.). Teismų praktikoje yra nurodyta, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

11. Be to, vienas iš darbo bylų nagrinėjimo ypatumų yra aktyvus teismo vaidmuo (CPK 414 straipsnis). Darbo ginčai įstatymų leidėjo išskiriami iš kitų civilinių ginčų, CPK XX skyriaus normose įtvirtinant darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, jų nagrinėjimo ypatumų, inter alia, teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekiama užtikrinti darbuotojo, kaip darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015). Darbo bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantis byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-229/2005).

12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Irena Stasiūnienė