Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-06-10 · Civilinė byla Nr. e2S-615-618/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
e2S-615-618/2021
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00270-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Ieškovas
A. Ž.
Atsakovas
V. A., A. A., K. A., S. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-615-618/2021Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00270-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Ž. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovams V. A., A. A., K. A., S. A. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. Z. , E. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gistamos projektai“ 2021 m. kovo 16 d. žemės sklypo planą (M1:500) nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią: 1) G. Z. naudojasi žemės sklypo dalimis A (616 m²), D (4/80), E (7/23); 2) A. Ž. naudojasi žemės sklypo dalimis B (607 m²), D (4/80), E (16/23); 3) A. A. naudojasi žemės sklypo dalimis C (43/440), C1 (15/154), D (6/80); 4) K. A. naudojasi žemės sklypo dalimis C (43/440), C1 (15/154), D (6/80); 5) V. A. naudojasi žemės sklypo dalimis C (138/440), C1 (49/154), D (20/80); 6) S. A. naudojasi žemės sklypo dalimis C (216/440), C1 (75/154), D (31/80); 7) E. J. naudojasi žemės sklypo dalimis F (370 m²), F1 (176 m²), D (9/80); priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovams V. A., A. A., K.. A., S. A. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. Z., E. J., kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

2.1. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas, kadangi atsakovai nepritarė ieškovės pateiktam naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektui. Ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovai nesutinka su ieškovės reikalavimais ir nesiekia nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Iš ieškovės pateiktų ieškinio priedų nustatyta, kad atsakovai siekia su ieškove susitarti taikiai ir išspręsti ginčą be teismo pagalbos.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu ieškovė A. Ž. (apeliantė) prašo Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovai nesutinka su ieškovės reikalavimais ir nesiekia nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos, o iš pateiktų ieškinio priedų nustatyta, kad atsakovai siekia su ieškove susitarti taikiai. Kartu su ieškiniu pateikti duomenys, patvirtinantys, kad atsakovas Kęstutis Auzacalitas su ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka nesutinka. Nors pastarasis nurodo, kad nori susitikti ir pakeisti ieškovės pasiūlytą tvarką, tačiau ieškovė pakeitimų atlikti nenori ir siekia, kad būtų nustatyta jos nurodyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Kiti bendraturčiai atsakymų į ieškovės siūlymą nepateikė.

3.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai suvaržė ieškovės teisę į teisminę gynybą. Spręsdamas asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Tik konstatavęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus, teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali vertinti pareikšto ieškinio teisėtumo ir materialinio pagrįstumo. Šioje stadijoje ieškovui užtenka tik nurodyti ieškinio faktinį pagrindą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

6. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovams V. A., A. A. , K.. A., S. A. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, G. Z., E. J., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

7. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi, teismas atsisako priimti ieškinį šiais pagrindais: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

9. Nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs, kad yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas atsisakymą priimti ieškinį motyvavo tuo, jog ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovai nesutinka su ieškovės reikalavimais ir nesiekia nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos, o iš ieškinio priedų nustatyta, jog atsakovai siekia su ieškove susitarti taikiai ir išspręsti ginčą be teismo pagalbos.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018).

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškovės teismui pareikšto reikalavimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad ginčo šalys galbūt veda derybas, siekdamos išspręsti ginčą taikiai, pati savaime nesudaro pagrindo, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi, atsisakyti priimti ieškinį. Be to, šiuo atveju svarbu pažymėti, jog priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyta, kad atsakovai siekia su ieškove susitarti taikiai. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų, į ieškovės pasiūlymą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atsakė tik vienas šio žemės sklypo bendraturtis – atsakovas Kęstutis Auzacalitas, kuris su ieškovės pasiūlyta tvarka nesutiko. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kiti atsakovai sutiko su minėta tvarka.

12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, todėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

13. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

14. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Larisa Šimanskienė