- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 1A-142-300-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00041-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- V. Š., V. M.
- Advokatai
- Ričardas Ralys
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir subendrinta bausmė V. Š. skirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė V. Š. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 4 MGL (520 litų) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas V. M., tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. Š. nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 24 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties gyvenvietėje, prie (duomenys neskelbtini) plente esančios (duomenys neskelbtini) parduotuvės, t. y. viešoje vietoje, veikdamas kartu su V. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai įžūliu elgesiu – V. Š. suduodant kumščiais ir spardant kojomis S. Z. į galvą bei kitas kūno vietas, padarant jam paviršutinę muštinę žaizdą viršugalvyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, Kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) parduotuvės patalpose, jose buvusių pirkėjų ir pardavėjos R. D. akivaizdoje, abiems kartu įsiveržus į parduotuvės prekybos salę ir prieš nukentėjusiojo valią jėga jį ištempus iš parduotuvės į gatvę, po to V. Š. dar kartą sumušant S. Z. suduodant jam nenustatytą skaičių smūgių rankomis į įvairias kūno vietas bei spardant kojomis, tai yra chuliganiškais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Be to, V. Š. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 24 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini), R. J. priklausančiuose namuose, tyčia, matant nukentėjusiajam A. Š., atvirai pagrobė ant stalo padėtą A. Š. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2-01“, kurio vertė 379 Lt, padarydamas nukentėjusiajam A. Š. tokio dydžio turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę ir pritaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Skunde nurodo, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminiam tyrimui netrukdė, nesislapstė, todėl mano, kad jam skirta per griežta bausmė. Taip pat nurodo, kad švelnesnė bausmė jam leistų greičiau atlyginti žalą, baigti mokslus ir įgyti specialybę.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai V. Š. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingas bausmes.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo sušvelninti jam skirtas bausmes. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taip pat pripažino ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, įvykdė būdamas neblaivus, jog nusikalto būdamas teistas, kad naujus nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu.
Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė išvadą, kad apeliantui už nusikaltimų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirtos bausmės atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam net galutinė apylinkės teismo nuosprendžiu skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams – yra lygi vienos iš jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, taigi dar ir dėl to nuteistajam paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.
O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo mažinti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę.
Dėl apelianto skundo reikalavimo taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas pasisakytina, kad bausmė šio straipsniu pagrindu mažinama vienu trečdaliu tik tada, kai yra visos aptariamame įstatyme įtvirtintos sąlygos – kai byla išnagrinėjama supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, ir tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju, išskyrus tai, kad apeliantas savo kaltę pripažino, kitų būtinų BK 64¹ straipsnio taikymui sąlygų nėra. Todėl ir nuteistojo atžvilgiu taikyti jo prašomo straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.