Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos politinės partijos Laisvė ir teisingumas skundą atsakovei Vyriausiajai rinkimų komisijai, suinteresuotas asmuo A. Z. dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vyriausiojo rinkimų komisija (toliau - ir VRK arba Komisija) 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. Sp-76 pripažino Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) ir A. Z. 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos išlaidomis, informavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie nustatytus pažeidimus.

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. Sp-76 „Dėl A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos bei politinės partijos veiklos finansavimo juridinių asmenų lėšomis“ bei priteisti teismo išlaidas.

2.1. Paaiškina, kad VRK neturėjo jokios teisės patvirtinti Išvadas Ginčo sprendimu vien dėl to, kad buvo praleisti imperatyvūs terminai tyrimui atlikti ir sprendimui priimti, nes Komisija tyrimą dėl A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos pradėjo 2020 m. kovo 10 d. pagal (duomenys neskelbtini) paskelbtą žurnalistinę publikaciją, o ginčo sprendimą priėmė 2022 m. rugsėjo 6 d., t. y. tyrimą vykdė daugiau nei 2 metus ir 6 mėnesius. Mano, kad VRK tyrimą politizuoja, nes buvęs partijos pirmininkas A. Z. 2022 m. liepos 24 d. (sekmadienį) paskelbė apie savo kandidatavimą į būsimus (duomenys neskelbtini) m. mero rinkimus, savo ruožtu VRK 2022 m. liepos 25 d. sekančią dieną, t. y. pirmadienį VRK atsiuntė Išvadų projektą elektroniniu paštu.

2.2. Atkreipia dėmesį, kad VRK tyrimo atlikimo metu galiojo Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas su pakeitimais (2019 m. lapkričio 29 d.), kurio 12¹ straipsnis numatė naujus naikinamuosius terminius, todėl yra savarankiškas pagrindas panaikinti ginčo Sprendimą dėl jo priėmimo pažeidžiant imperatyvius, VRK įstatyme nustatytus tyrimo atlikimo ir Sprendimo priėmimo naikinamuosius, esminius terminus.

2.3. Teigia, kad VRK Išvadose nėra pateikta motyvų, kaip ir kada LLS (liberalai) panaudojo (duomenys neskelbtini) dėlionę 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose, o patį renginį mechaniškai prilygino būsimos politinės kampanijos išlaidomis. VRK nenurodo jokių motyvų apie „(duomenys neskelbtini)“ dėlionės naudojimą politinės kampanijos metu, kurį vyko gerokai vėliau. LLS (liberalai) niekada nenaudojo (duomenys neskelbtini) dėlionės jokios politinės kampanijos metu, tokių duomenų nepateikė ir VRK. Iš viešų pranešimų aišku, kad 2018-07-05 „(duomenys neskelbtini)“ dėlionė buvo skirta Valstybės šimtmečiui paminėti, tačiau ne 2019 m. rinkiminei kampanijai finansuoti ar organizuoti. Todėl, teisiškai ydinga ir nelogiška teigti, kad vienkartinis 2018-07-05 „(duomenys neskelbtini)“ dėlionės sudėliojimas 2018-07-05 reiškia partijos naudą 2019 m. savivaldos rinkimuose. „(duomenys neskelbtini)“ dėlionės net techniškai nebūtų įmanoma sudėlioti žiemą vykstančių savivaldos rinkimų metu dėl gamtinių sąlygų, be to, partija nebuvo idėjos autorė. Ginčo sprendimu sukurtas pavojingas precedentas priskirti politinės kampanijos išlaidomis, kurios visiškai nesusijusios su rinkimais. Šios išlaidos nesusijusios ir su įprasta partijos veikla, ginčo sprendimas nemotyvuotas, nesuprantamas ir neteisėtas.

2.4. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad išlaidų priskyrimas arba nepriskyrimas politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti yra fakto klausimas vertinant surinktus įrodymus. Teismas kartu nurodė, kad įrodinėjant aukos priėmimą būtina įrodyti, ar politinės kampanijos dalyvis priima jam skirtą auką. LLS (liberalai) nepriėmė jokios aukos politinės kampanijos ar ne politinės kampanijos metu, taip pat neįgijo jokios nuosavybės teisės į „(duomenys neskelbtini)“ dėlionę ar kitus daiktus. Tokia VRK logika reikštų, kad visi renginiai ar visos partijos narių veikimas iki politinės kampanijos yra politinės partijos išlaidos, nes partijos nariai gauna „naudą“. Tai, kad dalis partijos narių buvo pakviesti ir dalyvavo renginyje, kurioje vieną kartą buvo sudėliota dėlionė, kuri nebuvo partijos nuosavybė, nėra ir negali būti laikoma auka partijai.

2.5. Atkreipia dėmesį, kad LLS (liberalai) buvo užsakiusi apklausą, kuri buvo apmokėta ir teisės aktų nustatyta tvarka apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius 2019-01-17 sąskaitą. Būtent 2019 m. apklausos rezultatai buvo aktualūs, o LLS (liberalai) negavo jokios „naudos“ iš 2017 m. Apklausos. Išvadose patvirtinama, kad apie partija LLS (liberalai) nėra jokių individualizuotų klausimų, neišskiriama partija, tik pateikiama bendro pobūdžio informacija. 2017 m. nebuvo aišku, kas dalyvaus 2019 m. savivaldos rinkimuose, kokiu pavadinimu (partija keitė savo pavadinimą), todėl visiškai nesuprantamas teiginys, kad partija LLS (liberalai) turėjo tariamą naudą, ir jai neva tokia apklausa buvo aktuali. LLS (liberalams) apkritai nebuvo žinoma apie šią Apklausą. Be to, iš Išvadų projekto akivaizdu, kad Apklausos užsakovas buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus E. S..

2.6. Akcentuoja, kad A. A. (buv. Z.) tyrimo vykdymo metu iniciavo santuokos nutraukimo bylą su buvusiu pirmininku A. Z., viešai kaltino A. Z., tačiau partija negali būti tapatinama su jos buvusiu pirmininku A. Z. ar jo skyrybų procesu ir santykių aiškinimusi su buvusia sutuoktine. Pagrindinis „šaltinis“, kuriuo grindžiamas VRK pažeidimas yra A. Z. buvusios sutuoktinės A. A. (buv. Z.) atsiųstos skaidrės, kurias Išvados rengėjas cituoja savo Išvadose. Tačiau Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020-02-14 sprendimu pripažinta, kad A. A. (buv. Z.) spręsdama šeimyninius nesutarimus (skyrybos su sutuoktiniu) ir norėdama neigiamai paveikti sutuoktinį A. Z. neteisėtai naudojosi savo pareigomis, pažeidė įstatymo reikalavimus. VšĮ (duomenys neskelbtini) fondo dalininkė buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, todėl A. A. (buv. Z.) buvo suinteresuota šių įstaigų kontrole, nes, kaip nurodė VTEK įstaigos veiklos rezultatus naudojo norėdama neigiamai paveikti sutuoktinį A. Z.. Apie savo planus teikti nepagrįstus skundus ji be užuolankų pasakojusi ir spaudai. Todėl, panaudotas Išvadų tyrimo šaltinis A. A. (buv. Z.) teiginiai yra nepatikimi, neteisėti, neatitinka įrodymų leistinumo ir sąsajumo reikalavimų.

2.7. Mano, kad Išvadų projekte tiek bendrai, tiek konkrečiai nėra analizuota, kokia apimtimi, kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis priėmė auką ir kt. 2019 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose LLS (liberalai) dalyvavo kartu su koalicijos partnere „Jaunoji Lietuva“, tačiau kvalifikuojant atsakomybę pastaroji organizacija net nevertinta, išskyrus tai, kad turėjo mažesnį politinės partijos narių skaičių. 2017 m. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vykdytos apklausos atveju nėra jokių įrodymų, kad LLS (liberalai) priėmė šią auką, naudojo ar kt., nėra jokių įrodymų, kad šią Apklausą užsakė LLS (liberalai), nėra duomenų, kad ši Apklausa kaip auka būtų naudota, nėra duomenų, kad bent vienas partijos narys šią Apklausą matė. Svarbu ir tai, kad LLS (liberalai) buvo savarankiška politinės kampanijos dalyvė, todėl klausimas apie A. Z. savaime nesuteikia jokios naudos partijai, taip pat neleidžia teigti, kad tokį klausimą uždavus visiškai su partija nesusijusiai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad LLS (liberalai) naudoja Apklausą, kuri jai visiškai neaktuali. Apklausos turinys neturi nieko bendra su partija LLS (liberalais), nėra jokių jai pritaikyti ar individualizuotų klausimų. Absoliučiai atmestinas teiginys, kad 2017 m. Apklausa naudota politinei kampanijai organizuoti LLS (liberalai) naudai, nes LLS (liberalai) turėjo savo atliktą apklausą 2019 m.

2.8. Turi būti paneigti VRK teiginiai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ studijų pagrindu LLS (liberalai) gavo naudą, nes A. Z., kaip buvęs LLS (liberalai) pirmininkas, dar 2018-03-15 viešai skelbė visus savo analitinius duomenis (studiją), susijusius su nemokamu viešuoju transportu, analizavo Talino, kitų valstybių pavyzdžius. A. Z. tuo metu buvo ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, taigi, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsniu, gaudavo visą informaciją iš savivaldybės ir jo kontroliuojamų įstaigų, tame tarpe ir UAB (duomenys neskelbtini). Rinkiminės kampanijos laikotarpiu LLS (liberalai) nariai vykdė apklausą, kurioje klausė, ar savo deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniuje deklaravę gyventojai pritaria, kad viešasis transportas būtų nemokamas. 2019-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atspausdino skrajutės/balsavimo biuletenio pavyzdį, kuris buvo pateikiamas vilniečiams prabalsuoti (2019-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita/faktūra L Nr. 83388). Šios išlaidos įtrauktos į politinės kampanijos išlaidas. VRK Išvadose cituojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ studijos skaidrės nesusijusios su savarankiška LLS (liberalų) atlikta apklausa. Klaidinantis teiginys, kad gyventojų apklausos vykdymas reiškia pasinaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ studija, kai pačioje Išvadoje net nenurodoma, kad tokią akciją pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Toks vertinimas yra iš esmės neteisėtas politinės partijos LLS (liberalai) baudimas, nors jokios studijos ji neužsakė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vilniečių apklausos vykdymas nėra draudžiamas ir savo turiniu visiškai skirtinga veikla nei Apklausa; LLS (liberalai) negavo jokios naudos, nėra jokio akivaizdaus tokio „rezultato“ panaudojimo; visos nemokamo viešojo transporto idėjos buvo viešos išskeltos A. Z. iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ studijos atlikimo. Todėl tokie nemotyvuoti VRK Išvados teiginiai ne tik yra neteisėti, bet ir nepaaiškinami. Atkreipia dėmesį, kad pačią idėją įgyvendinti nemokamą viešąjį transportą Vilniaus mieste 2019 m. rinkiminės kampanijos laikotarpiu siūlė ir kitos politinės partijos, pavyzdžiui, Darbo partija. Atsakomybės skirstymas partijai prieštarauja PKFFKĮ, taip pat pažeidžia VAĮ nustatytus objektyvumo, išsamumo, skaidrumo, teisėtumo principus, Išvadų projektas yra nemotyvuotas bei nepagrįstas faktiniais duomenimis, todėl ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas.

2.9. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.

2. Atsakovė - Komisija prašo pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad Sprendimo sudedamoji dalis yra VRK pavaduotojo A. P. ir Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2022 m. liepos 25 d. išvada Nr. 3-31(1.2) „Dėl A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos bei politinės partijos veiklos finansavimo juridinių asmenų lėšomis“ (toliau – ir Išvada), kurioje yra nurodytos Sprendimui priimti nustatytos aplinkybės, jų teisinis vertinimas bei motyvai. Tyrimas buvo pradėtas VRK iniciatyva visuomenės informavimo priemonėje paskelbtos informacijos pagrindu vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymu (toliau - PKFFKĮ), kurio 19 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta, kad VRK kontroliuoja, kaip politinės kampanijos dalyviai laikosi šio įstatymo reikalavimų.

2.8. Pažymėjo, kad PKFFKĮ įstatymas nereglamentuoja kokiais terminais turi būti atliekama patikrinimo procedūra dėl galimo įstatymo pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1981-438/2020 yra išaiškinęs, kad „nei šis teisės aktas nei Viešojo administravimo įstatymas nenumato senaties, naikinamųjų ar kitokio pobūdžio terminų, kurių pasibaigimas draustų atsakovui priimti sprendimą aptariamų teisinių santykių srityje “. Akcentavo, kad šio tyrimo trukmę lėmė objektyviai pateisinamos aplinkybės - tyrimas yra ypač didelės apimties ir sudėtingas, dalis tyrimui reikalingų duomenų nebuvo gauta dėl to, kad tyrime dalyvavę asmenys jų nepateikė. Paskutinė tyrimui reikalinga informacija buvo renkama dar 2022 m. II pusmetyje. Be šios informacijos tyrimo nebuvo galima užbaigti. Gavus reikiamą informaciją, buvo surašyta tyrimo išvada ir pateikta susipažinti asmenims, kurie galimai padarė išvadoje nurodytus pažeidimus. Mano, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad tyrimas buvo pradėtas 2020 m. kovo 10 d. (VRK protokoliniu sprendimu) dėl pažeidimų, padarytų 2017, 2018. 2019 metais. VRK įstatymo pataisos, kurios numatė tyrimo terminus, buvo priimtos 2019 m. lapkričio 29 d. (įsigaliojo nuo 2020-01-01). Pažeidimų padarymo metu tokie terminai nustatyti nebuvo, todėl skundžiamas Sprendimas pareiškėjos atžvilgiu priimtas 2022 m. rugsėjo 6 d., t. y. jau galiojant naujam Rinkimų kodeksui. Šio tyrimo trukmę lėmė objektyviai pateisinančios aplinkybės - tyrimas yra ypač didelės apimties ir sudėtingas, dalis asmenų, į kuriuos tyrimo metu kreiptasi, nepateikė visos ar dalies tyrimui reikalingos informacijos ir dokumentų. Negavus prašytos informacijos, papildomos informacijos buvo ieškoma viešuose šaltiniuose, ji vertinama, pakartotinai prašoma pateikti informaciją ar dokumentus Paskutinė tyrimui reikalinga informacija buvo renkama dar 2022 m. birželio 23 d., kai buvo išsiųsti paklausimai UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. birželio 10 d. - paklausimas UAB “(duomenys neskelbtini)”, 2022 m. birželio 9 d. - Lietuvos nacionaliniam muziejui. Išvada buvo baigta ir įregistruota 2022 m. liepos 25 d. A. Z. dar 2022 m. liepos 26 d. pateikė prašymą atidėti suplanuotą 2022 m. rugpjūčio 11 d. VRK posėdį dėl Išvados svarstymo vėlesniam laikotarpiui dėl atostogų. Todėl VRK posėdžio data buvo nukelta į rugsėjo mėnesį pagal jo prašymą. LVAT praktikoje, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas yra suformuota jurisprudencija dėl procedūrinių terminų: Procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją (LVAT administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013). Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, tai yra tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti. Todėl, terminai tyrimui atlikti yra instrukcinio pobūdžio, o ne naikinamieji terminai. Tyrimo terminų praleidimas neatleidžia institucijos nuo pareigos priimti sprendimą. Ilgas tyrimo terminas jokių neigiamų pasekmių suinteresuotiems asmenims nesukėlė, jie turėjo teisę skųsti VRK neveikimą, tačiau šia teise nepasinaudojo.

2.9. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtos išlaidos pagal 2018 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą serija VPS Nr. 0007711 (suma 1 331 Eur) už reklaminį „(duomenys neskelbtini)“ stendą (dėlionę) negali būti priskirtos Pareiškėjos išlaidoms, nes dėl „(duomenys neskelbtini)“ dėlionės kaip rekordo fiksavimo į agentūrą (duomenys neskelbtini) kreipėsi būtent A. Z. ir jo partija LLS (liberalai), o dėl 2018 m. liepos 5 d. renginio organizavimo į Vilniaus miesto savivaldybę kreipėsi LLS (liberalai) atstovė rinkimams G. Š., LLS (liberalai) platino pranešimą spaudai, kuriame buvo nurodyta, kad renginį iniciavo Lietuvos laisvės sąjunga. Socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) partija Laisvė ir teisingumas (po reorganizacijos) kvietė atvykti į renginį ir „(duomenys neskelbtini)“. Be to, renginio metu atvykusiems buvo dalinamos mažesnės (duomenys neskelbtini) dėlionės vaikams ir suaugusiems. Todėl, visos šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja kartu su A. Z. buvo šio renginio iniciatoriai ir vykdytojai, šio renginio išlaidos pagrįstai laikytinos partijos išlaidomis. Tuo tarpu šios išlaidos pagal PKFFKĮ įstatymą nėra priskirtos politinės kampanijos išlaidomis, laikoma neteisėtu partijos finansavimu, toks finansavimas yra draudžiamas.

2.10. Nėra teisingi pareiškėjos teiginiai susiję su atliktais apklausos tyrimais bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, nes apklausa buvo skirta rinkimams, tačiau išskirtinis dėmesys joje yra skirtas A. Z. (pirmas/antras rinkėjų pasirinkimas; 3 geriausi apibūdinimai; ar balsuotumėte už A. Z. nepartinių vilniečių koaliciją. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė paaiškinimo, kokiu tikslu užsakė šį tyrimą, tačiau jis yra aktualus A. Z. ir nepartinių vilniečių koalicijai, kurie dalyvavo 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, kurių kampanija prasidėjo 2018 m. lapkričio 7 d. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą BTL001389 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo 2018 m. vasario 13 d., t. y. tais pačiais metais, kai prasidėjo ir rinkimų politinė kampanija, todėl šios išlaidos pagrįstai buvo priskirtos 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos išlaidomis - Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) ir A. Z. (po 1 875,50 Eur, iš viso 3 751 Eur) ir įvertintos kaip nepiniginė auka pagal PKFFKĮ įstatymą.

2.11. Teigia, kad PKFFKĮ įstatymo 19 straipsnio dalies nuostatas, VRK atsakinga už nuolatinį informacijos apie politinių kampanijų finansavimo pažeidimus teikimą laiku Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Partijų įstatymo 24 straipsnyje, todėl VRK turėjo teisinį ir faktinį pagrindą kreiptis į STT ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Be to, šis kreipimasis nėra susijęs su A. A. (buvusios Z.) bylomis.

2.12. Teismo posėdyje VRK atsovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti.

3. Suinteresuotas asmuo A. Z. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimą datą ir vietą pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VRK 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. Sp-76 „Dėl A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos bei politinės partijos veiklos finansavimo juridinių asmenų lėšomis“, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad VRK 2020 m. kovo 10 d. protokoliniu sprendimu pradėjo A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos bei politinės partijos veiklos finansavimo patikrinimą už 2017, 2018. 2019 metus.

5.1. VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius, atlikęs tyrimą, įvertinęs surinktus įrodymus, 2022 m. liepos 25 d. parengė išvada Nr. 3-31(1.2) „Dėl A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos bei politinės partijos veiklos finansavimo juridinių asmenų lėšomis“ (toliau – ir Išvada), kurioje yra nurodytos nustatytos aplinkybės, jų teisinis vertinimas, motyvai.

5.2. Komisija posėdyje išnagrinėjusi pateiktą išvadą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 31 straipsnio 3 punktu ir 44 straipsniu, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 ir 11 dalimis, 7 ir 8 straipsniais, 12 straipsnio 2 dalimi, 14 straipsnio 5 dalimi, 17 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 19 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 19, 24, 29 straipsniais, 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. Sp-76 pripažino 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos išlaidomis: Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) ir A. Z. (po 1 875,50 Eur, iš viso 3 751 Eur) - VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ 2018 m. vasario 28 d. bendrai Lietuvos ir Didžiosios Britanijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtą 3 751 Eur sumą pagal 2018 m. vasario 13 d. sąskaitą faktūrą BTL001389 už gyventojų apklausą apie 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimus; Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) ir A. Z. (po 6 050 Eur, iš viso 12 100 Eur) - VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ apmokėtas nemokamo Vilniaus viešojo transporto studijos atlikimo išlaidas (12 100 Eur) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą CIV1806-0052; A. Z. - VšĮ „(duomenys neskelbtini)" (2 100 Eur) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) fondo (1 000 Eur) lėšomis J. L. apmokėtas teksto, kuris (jo dalis) panaudotas žurnalui „(duomenys neskelbtini)“ rengimo ir redagavimo išlaidas. Taip pat pripažino nepiniginėmis aukomis šio sprendimo 1 punkte nurodytas juridinių asmenų apmokėtas (patirtas) politinės kampanijos išlaidas. Pripažino Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) išlaidomis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtas išlaidas pagal 2018 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitą faktūrą serija VPSNr. 0007711 (suma 1 331 Eur) už reklaminį „(duomenys neskelbtini)" stendą (dėlionę), kuris buvo naudotas kaip vienas pagrindinių Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 2018 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini), organizuoto renginio akcentų. Pripažino šio sprendimo 3 punkte nurodytas, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) naudai VšĮ „(duomenys neskelbtini)" apmokėtas išlaidas, neteisėtu Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) finansavimu. Pripažino, kad juridiniams asmenims (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ (duomenys neskelbtini) fondui) apmokėjus politinės kampanijos išlaidas, tai yra suteikus nepinigines aukas A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinėms kampanijoms finansuoti, buvo pažeistos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalis bei 8 straipsnio 3 dalis. Pripažino, kad, juridiniam asmeniui (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) apmokėjus išlaidas Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) naudai, buvo pažeista Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 9 dalis. Pripažino, kad, pažeidžiant tuo metu galiojusią Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansuotos per trečiuosius asmenis: VšĮ „(duomenys neskelbtini)" šio sprendimo 1 punkte nurodytas išlaidas apmokėjus panaudojant paramą, gautą iš kitų juridinių asmenų (2 000 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 3 751 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2 500 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1 000 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (ar) UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1 604 Eur iš VšĮ „(duomenys neskelbtini) ", iš viso - 10 855 Eur ), ir paskolas, gautas iš VšĮ (duomenys neskelbtini) fondo (3 000 Eur), jam prieš tai gavus paramą iš juridinių asmenų (6 000 Eur paskolinta gavus VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ paramą, 2 500 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2 500 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“). Pavedė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui papildyti A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitas ir finansinės apskaitos žiniaraščius šio sprendimo 1 punkte nurodytomis nepiniginėmis aukomis politinei kampanijai ir atitinkamomis išlaidomis. Informavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie nustatytus pažeidimus. Perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai surinktą medžiagą vertinimui tais atvejais, kai nebuvo gauta visa informacija, dėl kurios trūkumo darbo grupė negalėjo pasisakyti dėl viešųjų įstaigų pirktų ar suteiktų paslaugų sąsajų su politine kampanija ar Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) veikla. galimu paslėptu finansavimu ar finansavimu per trečiuosius asmenis.

2. Pareiškėjos teigimu, VRK neturėjo teisės patvirtinti Išvadas Ginčo sprendimu vien dėl to, kad buvo praleisti imperatyvūs terminai tyrimui atlikti, VRK Išvadose nėra pateikta motyvų, kaip ir kada LLS (liberalai) panaudojo (duomenys neskelbtini) dėlionę 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose, o patį renginį mechaniškai prilygino būsimos politinės kampanijos išlaidomis, todėl atsakomybės skirstymas partijai prieštarauja PKFFKĮ, pažeidžia VAĮ nustatytus objektyvumo, išsamumo, skaidrumo, teisėtumo principus, todėl ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas.

3. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, argumentuodama, kad PKFFKĮ nereglamentuoja kokiais terminais turi būti atliekama patikrinimo procedūra dėl galimo įstatymo pažeidimo, pareiškėjos pateiktos išlaidos pagal PKFFKĮ įstatymą nėra priskirtos politinės kampanijos išlaidomis, laikoma neteisėtu partijos finansavimu, toks finansavimas yra draudžiamas, dėl nustatytų pažeidimų VRK privalo kreiptis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą bei Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.

4. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas (toliau – ir Kodeksas), Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas (toliau – ir Kontrolės įstatymas) Politinių partijų įstatymas (toliau – ir Partijų įstatymas), Viešojo administravimo įstatymas.

8.1. Pagal Kodekso 31 straipsnio 3 punktą VRK kontroliuoja politinių organizacijų ir rinkimų politinių kampanijų finansavimą, organizuoja jų dalyvių nepriklausomą patikrinimą, vertina auditorių pastabas ir priima sprendimus dėl pažeidimų, taip pat atlieka politinės reklamos stebėseną. Pagal 44 straipsnio nuostatas, VRK, įgyvendindama savo įgaliojimus, priima sprendimus. VRK sprendimai yra privalomi visų lygių rinkimų komisijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat kitoms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms ir rinkimų politinės kampanijos dalyviams. Juos pakeisti arba panaikinti gali tik pati VRK arba teismas, sprendimai gali būti skundžiami šio kodekso nustatyta tvarka.

8.2. Pagal Kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3, 11 dalių nuostatas, aukotojas – asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę aukoti ir suteikęs auką politinės partijos ar savarankiško politinės kampanijos dalyvio naudai, o politinės kampanijos dalyvis – savarankiškas ar atstovaujamasis politinės kampanijos dalyvis, kuris siekia būti išrinktas arba siekia, kad referendumo klausimas būtų priimtas arba nepriimtas. Pagal Kontrolės įstatymo 7 straipsnio nuostatas, Politinės partijos ir politinės kampanijos finansavimo šaltiniai yra šie: Politinės partijos ir politinės kampanijos finansuojamos lėšomis, gautomis iš šiame įstatyme nurodytų šaltinių. Politinės partijos lėšos, skirtos politinei partijai ir politinei kampanijai finansuoti, turi būti laikomos Lietuvos Respublikoje registruoto banko sąskaitoje. Visos išlaidos, skirtos politinei kampanijai finansuoti, apmokamos tik iš šioje sąskaitoje esančių lėšų. Politinių partijų finansavimo šaltiniai yra nuolatiniai (laikotarpiu tarp politinių kampanijų ir politinės kampanijos laikotarpio įprastiniai šiai politinei partijai finansavimo šaltiniai) ir politinės kampanijos finansavimo šaltiniai. Nuolatiniai politinės partijos finansavimo šaltiniai yra: politinės partijos nario mokesčiai; valstybės biudžeto dotacijos ir politinės kampanijos dalies išlaidų kompensacija; lėšos, politinės partijos gautos iš šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytos kitos jos veiklos; tarptautinių organizacijų, kurios narė yra Lietuvos Respublika arba Lietuvos Respublikos politinė partija, politinėms partijoms mokamos dotacijos; šiuo įstatymu nustatytos aukos; Lietuvos Respublikoje registruotų bankų paskolos politinei partijai. Politinės partijos nario mokesčių dydžio nustatymo, mokėjimo ir naudojimo tvarka nustatoma politinės partijos įstatuose. Nario mokesčiai yra: stojamasis nario mokestis; periodinis nario mokestis. Partijos įstatuose gali būti nustatyti ir kiti, šio straipsnio 4 dalyje nenurodyti, nario mokesčiai. Politinės partijos politinės kampanijos finansavimo šaltiniai yra: nuosavos politinės partijos lėšos, gautos iš politinės partijos finansavimo šaltinių ir naudojamos partijos, partijos iškeltų kandidatų sąrašų bei partijos iškeltų kandidatų politinėms kampanijoms finansuoti; politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos aukos; politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų gaunamos paskolos. Kontrolės įstatymo 7 straipsnio 7 dalis draudžia finansuoti politines partijas ar politines kampanijas kitomis šiame straipsnyje nenurodytomis lėšomis. Kontrolės įstatymo 8 straipsnis numato kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių (išskyrus politines partijas) politinės kampanijos finansavimo šaltinius, t. y. pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių ir juridinių asmenų aukomis; nuosavomis (asmeninėmis) lėšomis. Visos išlaidos, skirtos kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politinei kampanijai finansuoti, gali būti apmokamos tik iš šio dalyvio specialioje banko sąskaitoje esančių lėšų. Pagal Kontrolės įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, Politinės partijos turi teisę aukoti tik kandidatų ar kandidatų sąrašų politinėms kampanijoms. Politinės partijos buhalterinė apskaita tvarkoma šio ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 23 straipsnyje numatyta, kad šiurkščiais šio įstatymo pažeidimais laikoma: politinės kampanijos dalyvio finansavimas šio įstatymo 12 straipsnyje numatytomis nepriimtinomis aukomis; jeigu politinės kampanijos dalyvis priima sprendimus naudoti politinei kampanijai aukas, gautas iš asmenų, kurie neturi teisės finansuoti politinių kampanijų, ar iš neleistinų politinės kampanijos finansavimo šaltinių; žinomai neteisingų duomenų pateikimas politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje; nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio viršijimas 10 ar daugiau procentų; jeigu politinės kampanijos dalyvio išlaidos nedeklaruotai politinei reklamai arba nedeklaruotos politinės kampanijos išlaidos sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio; saugotinų dokumentų praradimas, kita veikla, dėl kurios negalima nustatyti, ar politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos finansavimo ataskaita atitinka tikrovę.

8.3. Partijų įstatymo 24 straipsnis numato, kad Politinių partijų finansavimą pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja VRK ir kitos institucijos. VRK: tvirtina valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaitos ir politinės partijos narių mokesčių registracijos žurnalo formas, jų pildymo ir pateikimo tvarkos aprašus; suderinusi su Lietuvos auditorių rūmais tvirtina techninę užduotį politinės partijos patikrinimą atliekančioms audito įmonėms, nustatydama auditoriaus atliekamo darbo mastą; jos nustatyta tvarka kontroliuoja, kaip politinės partijos laikosi šio įstatymo reikalavimų, ir siūlo traukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus arba kreipiasi į kitas institucijas, kurioms įstatymų suteikta kompetencija leidžia patikrinti, kaip laikomasi įstatymų nustatytų reikalavimų; sudaro sąlygas ir atsako, kad jos interneto svetainėje politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinys ir šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytas jo priedas būtų skelbiami nedelsiant gavus jo duomenis ir atnaujinami, kad šie duomenys atitiktų gautą informaciją. VRK atsakinga už nuolatinį informacijos apie politinių partijų finansavimo pažeidimus pateikimą laiku Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

8.4. Įvertinus šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad įstatymų tikslas - užtikrinti politinių kampanijų demokratiškumą, politinių kampanijų finansavimo teisėtumą, skaidrumą ir viešumą, reglamentuoti politinių kampanijų finansavimo tvarką ir finansavimo kontrolę, įstatymas draudžia partijų politines kampanijas, partijos veiklą finansuoti juridinių asmenų lėšomis, partijos, jos vadovai (imperatyviai) privalo glaudžiai bendradarbiauti su VRK atliekant įvairius tyrimus bei patikrinimus.

5. Dėl skundžiamo Sprendimo pagrįstumo teismas visų pirma pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) taikymo požiūriu atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, iš kurio, be kita ko, reikalaujama, kad jo priimami sprendimai atitiktų VAĮ 8 straipsnio nustatytus reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje (LVAT administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016) yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad VRK Sprendimas priimtas vadovaujantis Kontrolės skyriaus Išvada, pažymi, jog nagrinėjamu atveju Išvada laikoma VRK 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. Sp-76 sudedamąja dalimi, todėl vertinant ginčijamo sprendimo pagrįstumą pirmiausia bus vertinama, ar Išvadoje pateiktas ginčijamo Sprendimo pagrindimas atitinka paminėtus aktualios redakcijos VAĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

6. Kaip matyti, Išvados siūlymas pripažinti Kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimą grindžiamas tuo, kad LLS (liberalai) 2018 m. liepos 5 d. inicijavo renginį, kvietė asmenis atvykti į renginį, siekė užregistruoti rekordą, dalyvavo savo inicijuotame renginyje, tačiau atsisako pripažinti šiame renginyje panaudoto „(duomenys neskelbtini)“ stendo (dėlionės) pagaminimo, taip pat mažesnių (duomenys neskelbtini) dėlionių vaikams ir suaugusiems dalinimo išlaidas, tokiu būdu išvengdami prievolės apmokėti už renginio organizavimo išlaidas ir atvaizduoti jas partijos apskaitoje, kas yra laikoma Politinių partijų įstatymo, partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu. Šiuo atveju VRK nustatė, kad už renginį atsiskaitė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

7. Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad neturi jokio ryšio su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nes A. Z. yra buvęs LLS (liberalai) vadovas, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o A. Z. buvusi sutuoktinė A. Z. vadovavo šiai bendrovei. Pagal tuo metu galiojantį Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridiniam asmeniui, buvo draudžiama finansuoti politines partijas, o pareiškėja (LLS (liberalai)) neturėjo teisės priimti ir naudoti juridinio asmens VšĮ "(duomenys neskelbtini)" užsakytų ir apmokėtų ir partijai perduotų gaminių, tai laikoma neteisėtu partijos finansavimu, kuris yra draudžiamas.

8. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2018 m. vasario 28 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 3 751 Eur bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018 m. vasario 13 d. sąskaitą faktūrą BTL001389 už tai, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais atliko Vilniaus miesto gyventojų apklausą apie politines pažiūras, artėjančius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, A. Z., jo galimą dalyvavimą rinkimuose su „A. Z. nepartinių vilniečių koalicija“, tuometinio mero R. Š. veiklos vertinimą. 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose LLS (liberalai) su Partija „Jaunoji Lietuva“ buvo sudarę A. Z. ir vilniečių koaliciją „Laimingas Vilnius“. Teismas, įvertinęs apklausos klausimų pobūdį, jos rezultatų pateikimą, sprendžia, kad ši apklausa buvo rengta A. Z. ir 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose Vilniaus mieste dalyvavusios A. Z. ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“, kurios kandidatų daugumą sudarė LLS (liberalų) kelti kandidatai, interesais. Be to, apklausoje išskirtinis dėmesys buvo skiriamas A. Z.. Iš šio tyrimo akivaizdu, kad jis yra aktualus A. Z. ir nepartinių vilniečių koalicijai, kurie dalyvavo 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, kurių kampanija prasidėjo 2018 m. lapkričio 7 d. Sąskaitą faktūrą BTL001389 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo 2018 m. vasario 13 d., t. y. tais pačiais metais, kai prasidėjo rinkimų politinė kampanija, todėl šios išlaidos pagrįstai buvo priskirtos 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos išlaidomis, t. y. Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) ir A. Z. (po 1 875,50 Eur, iš viso 3 751 Eur) ir įvertintos kaip nepiniginė auka pagal Kontrolės įstatymą.

9. Teismas pažymi, kad pagal Kontrolės įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatas, politinės kampanijos išlaidos apibrėžtos kaip šiame įstatyme nurodytos išlaidos, skirtos politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti, neatsižvelgiant į sandorio, kurį vykdant turėta išlaidų, sudarymo dieną. Minėto įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad politinės kampanijos išlaidomis taip pat pripažįstamos ne politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos, atitinkančios šio straipsnio 4 dalyje nustatytą paskirtį, jeigu šioje dalyje nurodyti daiktai ir kitas turtas yra skirti politinei kampanijai arba jeigu paslaugos yra gautos politinės kampanijos laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. apklausa daryta pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)" užsakymą, kuriai praeityje vadovavo A. Z. ir A. Z., o pačios apklausos tikslas yra išsiaiškinti respondentų pasirinkimus A. Z. ir A. Z. nepartinių vilniečių koalicijos atžvilgiu. Todėl, akivaizdu, kad apklausa yra susijusi su ateinančiais rinkimais, nes joje klausiama už ką balsuotų rinkėjai savivaldybės tarybos rinkimuose, todėl tokios išlaidos yra laikytinos A. Z. ir LLS (liberalai) politinės kampanijos organizavimo išlaidomis, nes A. Z. ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ beveik visi nariai buvo iš LLS (liberalai) partijos. Iš VRK pateiktos teismui bendrovės „Baltijos tyrimai“ 2017 m. darytos apklausos matyti, kad apklausa daryta 2017 metais prieš vykusius 2019 metais savivaldybių rinkimus. VRK pateikta 2017 m. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ gyventojų apklausa, 2018 m. vasario 13 d. sąskaita-faktūra BTL001389, bendrovės “ (duomenys neskelbtini)” Nemokamo visuomeninio transporto Vilniuje socialinio-ekonominio modelio ataskaita bei 2018 m. birželio 30 d. sąskaita-faktūra CIV1806-0052 patvirtina nurodytas aplinkybes.

10. VRK taip pat nustatė, kad iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. Z. pateiktos informacijos dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atliktos studijos matyti, kad parengta studija nebuvo naudojama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, tačiau VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ už ją sumokėjo 12 100 Eur. Studija buvo remiamasi 2019 metų A. Z. koalicijos rinkiminėje programoje. 2020 m. birželio 23 d. el. paštu A. Z. atsiųstoje A. Z. koalicijos „Vilnius - laimingų žmonių miestas“ 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų programoje (9-11 skaidrėse) matyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. atliktos studijos medžiaga: įvardytos nemokamo visuomeninio transporto naudos, pateikti 3 galimi gyventojų ir miesto pajamų augimo scenarijai po nemokamo visuomeninio transporto įvedimo bei pateiktas tuometinės situacijos ir situacijos, kuri būtų įvedus nemokamą visuomeninį transportą, palyginimas. A. Z., teikdamas kandidato į Vilniaus miesto merus pareiškinius dokumentus, privačių interesų deklaracijoje nurodė, kad 2017 m. liepos 30 d. - 2018 m. lapkričio 15 d., bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ viešojo transporto studijos atlikimo metu, jis buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ekspertas (viešai prieinamais duomenimis , tuo metu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 4-5 asmenys). Išvados 33-39 punktuose yra išsamiai aprašyta, kaip A. Z. naudojo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atliktos studijos intelektinės veiklos rezultatus savo politinei programai, idėjoms propaguoti 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų politinėje kampanijoje. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ viešojo transporto studijos rezultatais taip pat naudojosi ir politinė partija LLS (liberalai), kurie šios studijos rezultatus skelbė savo svetainėje, apmokėjo už žurnalą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame skelbiama apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atliktą tyrimą, šios studijos rezultatus skelbė prie savo rinkimų programos Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos Nr. (duomenys neskelbtini) išleistame informaciniame leidinyje „(duomenys neskelbtini)“.

15. Todėl, šios nustatytos aplinkybės aiškiai parodo, kad pareiškėjai buvo žinoma apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ viešojo transporto studiją ir ji juos naudojo savo rinkiminėje programoje. Todėl ši studija buvo panaudota A. Z. ir jo koalicijos „Laimingas Vilnius“ dalyvavimo 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose tikslais, o studijos atlikimo išlaidos yra laikytinos A. Z. ir jį kėlusios LLS (liberalų) 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos išlaidomis. Išvadoje išsamiai aprašyta, kaip A. Z. (taip pat dalyvavo rengiant studiją kaip ekspertas) ir politinė partija LLS (liberalai) aktyviai naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešojo transporto studiją intelektinės veiklos rezultatus savo programai ir idėjų sklaidai 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių merų ir tarybų rinkimuose, todėl šios išlaidos privalo būti priskirtos politinės kampanijos išlaidoms pagal Kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. Kitu atveju, teismas sprendžia, kad A. Z. ir politinė partija LLS (liberalai) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ intelektinės veiklos rezultatais pasinaudojo nemokamai ir tokiu būdu išvengė politinės kampanijos išlaidų, kurias būtų patyrę, jeigu už šiuos intelektinės veiklos rezultatus būtų apmokėta.

16. Teismo vertinimu, VRK tinkamai nustatė Kontrolės įstatymo ir Politinių partijų įstatymų pažeidimus, nes A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimas vyko per trečiuosius asmenis, todėl VRK ginčo sprendime pagrįstai dėl minėtų įstatymų pažeidimų privalėjo informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą apie nustatytus pažeidimus. Be to, tyrimo metu nebuvo gauta dalies prašytos informacijos, VRK nusprendė perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai surinktą medžiagą vertinimui tais atvejais, kai nebuvo gauta visa informacija, dėl kurios trūkumo darbo grupė negalėjo pasisakyti dėl viešųjų įstaigų pirktų ar suteiktų paslaugų sąsajų su politine kampanija ar Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) veikla, galimu paslėptu finansavimu ar finansavimu per trečiuosius asmenis.

17. VRK, pagal Kontrolės įstatymo 19 straipsnio dalies nuostatas, yra atsakinga už nuolatinį informacijos apie politinių kampanijų finansavimo pažeidimus teikimą laiku Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Partijų įstatymo 24 straipsnyje, todėl VRK turėjo teisinį ir faktinį pagrindą kreiptis į STT ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Be to, šis kreipimasis nėra susijęs su A. A. (buvusios Z.) bylomis.

18. Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad buvo praleisti atliekamo tyrimo (kontrolės) terminai, nes Kontrolės įstatymas nereglamentuoja kokiais terminais turi būti atliekama patikrinimo procedūra dėl galimo įstatymo pažeidimo. LVAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1981-438/2020 yra pažymėjęs, kad „nei šis teisės aktas nei Viešojo administravimo įstatymas nenumato senaties, naikinamųjų ar kitokio pobūdžio terminų, kurių pasibaigimas draustų atsakovui priimti sprendimą aptariamų teisinių santykių srityje“. Teismo vertinimu, šio tyrimo trukmę lėmė objektyviai pateisinamos aplinkybės: tyrimas yra ypač didelės apimties ir sudėtingas; dalis tyrimui reikalingų duomenų nebuvo laiku pateikta; tyrime dalyvavę asmenys atsisakydavo juos pateikti. Bylos medžiaga patvirtina, kad paskutinė tyrimui reikalinga informacija buvo renkama dar 2022 metų 2 pusmetyje. VRK, surinkus visą reikalingą medžiagą, buvo surašyta tyrimo išvada ir pateikta susipažinti asmenims, kurie galimai padarė išvadoje nurodytus pažeidimus.

18.1. Šioje byloje ginčo, kad tyrimas buvo pradėtas 2020 m. kovo 10 d. (VRK protokoliniu sprendimu), tarp proceso šalių nėra. VRK įstatymo pataisos, kurios numatė tyrimo terminus, buvo priimtos 2019 m. lapkričio 29 d. (įsigaliojo nuo 2020-01-01). Pažeidimų padarymo metu tokie terminai nustatyti nebuvo, todėl ginčo Sprendimas priimtas 2022 m. rugsėjo 6 d., t. y. jau galiojant naujam Rinkimų kodeksui. Šio tyrimo trukmę lėmė objektyviai pateisinančios aplinkybės, nes tyrimas ypač didelės apimties, sudėtingas, nebuvo laiku gauta reikalinga informacija bei dokumentai, o negavus prašytos informacijos VRK ieškojo viešuose šaltiniuose. Paskutinė tyrimui reikalinga informacija buvo reikalauta 2022 m. birželio 23 d., buvo išsiųsti paklausimai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, taip pat 2022 m. birželio 10 d. buvo išsiųstas paklausimas bendrovei “ (duomenys neskelbtini)”, o 2022 m. birželio 9 d. Lietuvos nacionaliniam muziejui. Išvada buvo parašyta ir įregistruota 2022 m. liepos 25 d., tačiau A. Z. dėl atostogų 2022 m. liepos 26 d. pateikė prašymą atidėti suplanuotą 2022 m. rugpjūčio 11 d. VRK posėdį vėlesniam laikui. VRK tenkino A. Z. prašymą, posėdžio datą atidėjo.

18.2. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją (LVAT administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013). Pažymėtina, kad Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti. Todėl, terminai tyrimui atlikti yra instrukcinio pobūdžio, o ne naikinamieji terminai, taigi, tyrimo terminų praleidimas neatleidžia institucijos nuo pareigos priimti sprendimą. Be to, ilgas tyrimo terminas jokių neigiamų pasekmių suinteresuotiems asmenims nesukėlė, jie turėjo teisę skųsti VRK neveikimą, tačiau šia teise nepasinaudojo.

19. Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad ginčijamas Sprendimas turi būti panaikintas kaip neatitinkantys VAI įstatymo reikalavimų, nes bylos medžiaga, jos visetas, aiškiai patvirtina, kad pareiškėja pažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus draudžiančius rinkimų politinės kampanijos išlaidas finansuoti trečiųjų juridinių asmenų lėšomis, tokiu būdų išvengiant Išvadoje nurodytų išlaidų apskaitos, pažeidė politinių kampanijų teisėtumo, skaidrumo, viešumo principus, kas laikytina viešuoju interesu. Tuo tarpu, VRK, priimdama ginčijamą Sprendimą, tinkamai taikė Kontrolės įstatymą, Partijų įstatymą, tinkamai nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

20. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad VRK Sprendimą priėmė neturėdama visos galimo pažeidimo medžiagos, nepaneigia Sprendimo teisėtumo. Teismas, vertindamas Išvadoje nurodytus argumentus VAĮ 10 straipsnio 1 dalies nustatytų reikalavimų aspektu, daro išvadą, kad jie yra pakankami Kontrolės įstatymo ir Partijų įstatymo nuostatų pažeidimams konstatuoti. Išvadoje nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktas jų teisinis vertinimas ir padarytos atitinkamos išvados. Tai, kad VRK nustatytas faktines aplinkybes skirtingai traktuoja, nei pareiškėja, nesudaro pagrindo teigti, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir neaiškus.

21. Pareiškėjos į bylą pateiktas VRK 2023 m. sausio 20 d. atsakymas ir straipsnis nepaneigia ginčijame sprendime padarytų išvadų.

22. Netenkinus pareiškėjos skundo, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, todėl jos prašymas priteisti šias išlaidas netenkintinas.

23. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

61Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nusprendžia

2 Pareiškėjos politinės partijos Laisvė ir teisingumas skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.