Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. Ž. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018-06-27 nutarimo, kuriuo atmestas nuteistojo skundas dėl nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-02-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-205/2012 R. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-07-20 nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę nustatant laisvės atėmimą dvejiems metams ir devyniems mėnesiams.Panevėžio apygardos teismo 2012-06-04 nutartimi nuteistųjų R. Ž. ir V. P. apeliaciniai skundai atmesti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-09-25 nutartimi nuteistojo R. Ž. kasacinį skundą priimti atsisakė.2018-05-29 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas R. Ž. pareiškimas, reg. Nr. AP-14632, dėl baudžiamosios bylos, kurioje priimtas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-02-09 nuosprendis, atnaujinimo, kuris persiųstas nagrinėjimui Panevėžio apygardos prokuratūrai. Pareiškime nuteistasis R. Ž. nurodė, kad pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas nepagrįstai, nes teismai, nagrinėdami bylą, nesilaikė BPK reikalavimų ir nuosprendyje rėmėsi tik melagingais nukentėjusiojo S. M. parodymais, kurių nepatvirtina nesuinteresuoto bylos baigtimi liudytojo R. I. parodymai ir kiti bylos duomenys. Taip pat jam nepagrįstai inkriminuotas nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje ir neįvertinta, kad jis pats gynėsi nuo S. M. smurto. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė (toliau – vyriausioji prokurorė) 2018-06-06 nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, motyvuodama tuo, kad nenustatyta aplinkybių, kurios pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų prasmę galėtų būti vertinamos kaip naujos aplinkybės, įrodančios, kad R. Ž. yra nekaltas dėl nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-02-09 nuosprendžiu. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018-06-27 nutarimu atmestas nuteistojo skundas dėl vyriausiosios prokurorės nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Skundu nuteistasis R. Ž. prašo panaikinti Generalinio prokuroro 2018-06-27 nutarimą ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistasis skunde išdėsto 2011-01-30 dienos įvykio aplinkybes. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jo skundus nagrinėję ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismai nebuvo nusikaltimo liudininkais, todėl neturi pagrindo palankiai ir vienašališkai remtis nukentėjusiojo S. M. parodymais. Nuteistojo teigimu, baudžiamoji byla buvo ištirta neišsamiai, kadangi nukentėjusysis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o ligoninėje nebuvo nustatinėjamas jo girtumo laipsnis. Teismui nebuvo pateikti neigiamai nukentėjusįjį charakterizuojantys duomenys – jo teistumai. Nuteistojo teigimu, jam nepagrįstai inkriminuotas nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje, priešingai, anot nuteistojo, jis pats buvo užpultas ir gynėsi nuo S. M.. Nuteistasis taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo R. I. parodymais, jog S. M. jam trenkė į veidą, po ko jis nukrito ant žemės, todėl atsikėlęs jis tik gynėsi nuo S. M.. Tačiau degalinės vaizdo kameros šios įvykio pradžios neužfiksavo, todėl būtina remtis liudytojo R. I. parodymais, nes teismas šių aplinkybių nežinojo. Tokiu būdu, anot nuteistojo, yra pagrindas atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą bei iš naujo įvertinti šias visas aplinkybes bei pašalinti visus prieštaravimus.

Atsiliepimų į skunda nepateikta.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo R. Ž. skundas atmestinas.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad vyriausiosios prokurorės 2018-06-06 nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo R. Ž. pareiškimą, bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018-06-27 nutarimas, kuriuo atmestas nuteistojo skundas, yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus visas nuteistojo nurodytas aplinkybes bei motyvuotai konstatavus, kad nuteistojo nurodytų aplinkybių negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis BPK 444 straipsnio 1 dalies prasme.Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, jo taikymas galimas, tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka.BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį.BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.R. Ž. tokių aplinkybių savo prašymuose ir skunduose nenurodė ir jų nėra ir šioje byloje. Vienas iš pagrindinių argumentų, kuriuo remdamasis nuteistasis R. Ž. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-15 -205/2012 yra tai, kad nukentėjusysis S. M. galimai davė melagingus parodymus, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino įrodymus, o tam turėjo įtakos teismo subjektyvus vertinimas, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo darbo brokas. Tačiau teismo nuomone, tokie nuteistojo argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio ir nuteistojo siekis bet kokiu būdu atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju bylos medžiagoje nėra duomenų apie priimtą ir įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatytas nukentėjusiojo S. M. ar liudytojų parodymų melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, nagrinėjusių bylą teisėjų ar ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, todėl šiuo nagrinėjamu atveju nėra ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą. Tiek nuteistojo R. Ž., tiek nukentėjusiojo S. M. parodymų patikimumo įvertinimui buvo skirtas dėmesys tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimuose. Šią bylą išnagrinėję teismai pripažino, kad nukentėjusiojo S. M. parodymus apie R. Ž. neteisėtus veiksmus patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos objektyvūs bylos duomenys. R. Ž. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, jokio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo dėl skolos anksčiau nebuvo ir, kad nukentėjusysis jo nepastūmė, o jam smūgiavo į veidą. Tačiau šios aplinkybės neturi jokios įtakos paties R. Ž. kaltei padarius S. M. atžvilgiu smurtinį nusikaltimą. Be to, šio aplinkybės jau buvo žinomos bei dėl jų pasisakyta teisminio nagrinėjimo metu tiek pirmosios instancijos 2012-02-09 teismo nuosprendyje, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2012-06-04 nutartyje. Šias analogiškas aplinkybes dėl S. M. galimai melagingų parodymų nuteistasis R. Ž. buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2012-06-04 nutartyje, atmesdamas nuteistojo skundą, pažymėjo, kad R. Ž. nepagrįstai abejoja nukentėjusiojo S. M. parodymų įrodomąją reikšme, nes esminių prieštaravimų juose nėra. Be to, pats nukentėjusysis pripažino, kad prasidėjus žodiniam konfliktui, jis pastūmė R. Ž. ir trenkė jam, tačiau nuo žemės atsikėlęs R. Ž. su 3 asmenimis jį sumušė, ko pasekoje prarado sąmonę. Todėl dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų teismas šią aplinkybę pripažino kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl pažymėtina, kad tokie nuteistojo argumentai dėl nukentėjusiojo byloje melagingų parodymų davimo vertintini kritiškai kaip gynybinė versija. Juolab, kaip matyti iš bylos medžiagos, pats R. Ž. dėl smurto panaudojimo jo atžvilgiu niekur nesikreipė – nei į medikus, nei į ikiteisminio tyrimo įstaigą.

Taigi, BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose imperatyviai nurodyta, kad tiek įrodymų. melagingumas ir jų netikrumas, tiek teismų teisėjų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimas turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o šiuo atveju tokios aplinkybės neegzistuoja.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės dėl to, kad jam nepagrįstai inkriminuotas nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje ir teismai visiškai neįvertino, kad jis pats gynėsi nuo S. M. smurto, taip pat negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Nuteistasis mano, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, byla buvo ištirta neišsamiai, kadangi nukentėjusysis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o ligoninėje nebuvo nustatinėjamas jo girtumo laipsnis. Nuteistasis mano, kad byloje nėra jokių objektyvių jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pagrindžiančių įrodymų, nes jis pats buvo užpultas ir gynėsi nuo S. M.. Pažymėtina, kad nagrinėjant nuteistojo skundą baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bylai atnaujinti. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas nusikalstamos veikos kvalifikavimas buvo patikrintas nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme. Be to, bylą išnagrinėjęs ir nuteistojo apeliacinį skundą atmetęs Panevėžio apygardos teismas konstatavo, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta nepažeidžiant BPK reikalavimų. Teismas pažymi, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-02-09 nuosprendis yra įsiteisėjęs ir įvykdytas, todėl iš naujo vertinti jau byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes ir vertinti įrodymus, nėra jokio teisinio pagrindo. Vien tai, kad byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti kitaip, negu juos vertina pats nuteistasis R. Ž., nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismai baudžiamojoje byloje įrodymus vertino netinkamai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai motyvavo savo išvadas dėl nukentėjusiojo S. M. parodymų patikimumo, nuteistojo R. Ž. ir liudytojų parodymų patikimumo bei kitų įrodymų pagrįstumo. Aplinkybė, jog nuteistasis R. Ž. nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išvadomis, padarytomis įvertinus bylos medžiagoje esančius duomenis, ir prašo iš naujo juos įvertinti, nelaikytina naujai paaiškėjusia bei nėra pagrindas iš naujo pradėti procesą.Apibendrinant tai, kas jau buvo išdėstyta, daroma išvada, kad atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, šiuo atveju nėra įstatyme numatyto pagrindo. Jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, išvardintų BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, nėra. Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę numatė tik esant esminės klaidos atvejams, tačiau tokių šiuo atveju nenustatyta. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018-06-27 nutarimas, kuriuo atmestas nuteistojo skundas, yra teisėtas ir pagrįstas. N. R. Žygio skunde išdėstyti argumentai nepaneigia Generalinio prokuroro išvadų, todėl tenkinti jo skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo R. Ž. skundą ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018-06-27 nutarimą palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.