- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-250-282/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- E. M.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. M. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.
Į bausmės laiką įskaitytas E. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 12 d. 22 val. 45 min. iki 2021 m. gegužės 13 d. 14 val. 30 min. (viena para).
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant E. M. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Nuspręsta proceso išlaidų už E. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš jo nepriteisti.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei R. M., o būtent: 2021-05-12 apie 21.40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai R. M. į veido sritį bei, suėmęs rankomis vieną kartą už nukentėjusiosios R. M. rankų, jas laikė ir spaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas abiejuose dilbiuose.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžio dalį, kuria E. M. paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, ir E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant E. M. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį). Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Teigia, kad teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes sprendimo dėl minimalaus bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymo nemotyvavo, neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą, ir todėl nepagrįstai E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo minimaliam 1 metų terminui. Nurodo, kad teismas, nustatydamas E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą 1 metams, tik formaliai vadovavosi pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, ir nenurodė jokių motyvų, kodėl bausmės vykdymas turėtų būti atidėtas minimaliam terminui. Nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą, teismas turėjo įvertinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, tačiau teismas šių bausmės tikslų neįvertino, taip pat neįvertino ir kitų bylos aplinkybių, neįvertino kokios trukmės bausmės vykdymo atidėjimas leistų optimaliai pasiekti bausmės tikslus. Teigia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo trukmės, turėjo įvertinti ne tik aplinkybes, leidusias taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, bet įvertinti ir ankstesnius E. M. teistumus, už kokio pobūdžio veikas jis buvo anksčiau teistas, kokias bausmes ir baudžiamąsias priemones jam taikė teismai ankstesniais nuosprendžiais, ar jos buvo veiksmingos ir leido pasiekti keliamus tikslus, kas įtakojo tai, kad E. M. vėl buvo teisiamas ir koks teismo sprendimas (nubaudimas), taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimo trukmė, geriausiai padėtų užtikrinti bausmės tikslus, įtakotų nuteistojo elgesį, verstų nuteistąjį daugiau nebenusikalsti.
2.2. Nurodo, kad iš ankstesnių E. M. teistumų matyti, kad jis buvo teisiamas jau 5 kartą už analogišką nusikaltimą – už smurtą prieš savo šeimos narį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tai rodo, kad nuteistasis nelinkęs daryti išvadų, taisytis, anksčiau jam taikytos bausmės nedarė pakankamo poveikio, neatgrasė nuo naujų nusikaltimų darymo. Ankstesniais teismų sprendimais E. M. buvo skirtos viešųjų drabų, laisvės apribojimo (kuri vėliau buvo pakeista į arešto bausmę), arešto bausmės, tačiau šios parinktos bausmių rūšys didesnės įtakos nuteistajam nepadarė, nes po paskirtos arešto bausmės, t. y. po 2019-02-22 nuosprendžio, atlikęs jam paskirtą arešto bausmę, E. M. tais pačiais 2019 metais (2019-10-29) vėl buvo teisiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-29 nuosprendžiu buvo parinkta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, buvo atidėtas ilgesniam nei minimaliam laikotarpiui – 1 metams 3 mėnesiams. Pažymi, kad 2021-02-22 pasibaigus 2019-10-29 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymui, E. M. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro kaip atlikęs bausmę, tačiau, praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams, 2021-05-12 jis vėl padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią 2021-05-19 nuosprendžiu jam vėl paskirta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė. Taip pat prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2019-10-29 nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. M. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, todėl galima pagrįstai teigti, kad 2019-10-29 nuosprendžiu teismo parinkta griežta bausmės rūšis (laisvės atėmimas) ir nustatytas 1 metams 3 mėnesiams šios bausmės vykdymo atidėjimas – įtakojo nuteistojo elgesį, jis per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (per 1 metus 3 mėnesius) nepadarė naujų nusikalstamų veikų ir nusikalto iš karto, kai šis terminas pasibaigė. Taip pat prokuroras skunde nurodo, kad ankstesniu 2019-10-29 teismo nuosprendžiu E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas ne minimaliam laikotarpiui, o šiek tiek ilgesniam – 1 metams 3 mėnesiams. Todėl iš karto po išregistravimo iš probuojamųjų asmens duomenų registro E. M. vėl padarius analogišką nusikaltimą, neturėtų būti nustatoma lengvesnė teisiamojo padėtis ir bausmės vykdymas atidedamas trumpesniam laikotarpiui, nei tai buvo padaryta ankstesniu 2019-10-29 nuosprendžiu. Mano, kad, vėlesniu nuosprendžiu švelninant asmens teisinę padėtį, sukuriamos prielaidos manyti, kad pakartotinai padaromi nusikaltimai yra mažiau pavojingi ir skatina asmenis nusikalsti, o tai prieštarautų baudžiamosios teisės principams, bausmės tikslams.
2.3. Taip pat skunde prokuroras nurodo, kad 2021-05-19 priimtu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas už pakartotinai padarytą nusikalstamą veiką iš esmės nepagrįstai palengvino E. M. teisinę padėtį, nustatydamas trumpesnės trukmės nei 2019-10-29 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, nepagrįstai ir nemotyvuotai prilygindamas šį terminą minimaliam BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytam dydžiui. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, nuteistajam suteikiama galimybė šios griežtos bausmės neatlikti, todėl yra svarbu nustatyti tinkamą bausmės vykdymo atidėjimo trukmę, kuri atitiktų bausmės paskirtį, skatintų nuteistąjį ilgesnį laikotarpį laikytis įstatymų ir nenusikalsti bei tokiu būdu keisti savo elgesį. Šiuos tikslus gali padėti pasiekti ir teismo nustatytas ilgesnis laikotarpis (nustačius ilgesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminą), per kurį nuteistasis laikytųsi įsipareigojimų: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
2.4. Prokuroras skunde pažymi, kad šioje byloje tiriama nusikalstama veika buvo padaryta E. M. išgėrus alkoholio, todėl ilgesniam nei minimaliam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui nustatytas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį), taip pat kartu ir kiti teismo paskirti bei ilgiau trunkantys įpareigojimai, atitiktų teisingumo ir proporcingumo principus bei leistų ilgiau koreguoti nuteistojo elgesį siekiant bausmės tikslų.
2.5. Prokuroras teigia, kad įvertinus visus bylos duomenis bei atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, E. M. turėtų būti nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas ilgesnis nei minimalus. Taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis E. M. už analogiškus nusikaltimus teisiamas jau 5 kartą, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 1 metams 3 mėnesiams, neturėjo pakankamos įtakos nuteistajam ir visi bausmės tikslai nebuvo pasiekti, kad jis pasibaigus minėtam 1 metų 3 mėnesių terminui iš karto vėl nusikalto, taip pat įvertinus ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, E. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas aplinkybes, E. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas ilgesniam nei minimaliam laikotarpiui, kuris atitiktų BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo trukmės vidurkį – 2 metus.
2.6. Prokuroras skunde pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, siekdamas padidinti pažeidžiamų asmenų (taip pat ir moterų) saugumą artimoje aplinkoje, 2011-05-26 priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, nuo 2013-07-13 Baudžiamasis kodeksas buvo papildytas BK 140 straipsnio 2 dalimi, kurioje buvo numatytas fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantis požymis – smurtas prieš artimąjį giminaitį ar šeimos narį, taip pat ir kiti įstatymų pakeitimai (papildymai). Todėl nusikaltimams artimoje aplinkoje turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys ir ypač tais atvejais, kai smurtas artimoje aplinkoje kartojasi ne pirmą kartą.
3. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas).
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl E. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
6. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, E. M. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, taikyto bausmės vykdymo atidėjimo, tik nesutinka su nuteistajam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo terminu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.
7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. M. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 1 metams, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė, kodėl tokiam terminui – 1 metams atideda paskirtos bausmės vykdymą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nepasisakydamas apie tai, kodėl E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 1 metams, nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų.
8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų minėtame straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Teisingumo principas yra bendrasis, visoms teisės šakoms būdingas principas, tačiau skiriant bausmes jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinumas užtikrinti kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, t. y. nuosekliai svarstyti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017). Taigi, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, taip pat ir nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą, teismas privalo dar kartą įvertinti aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei motyvuoti savo sprendimą.
9. Byloje nustatyta, kad E. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Pirmosios instancijos teismas E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad E. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Taip pat byloje nustatyta, kad nuteistasis išsituokęs, bet gyvena faktinėje santuokoje ir, kaip apeliacinės instancijos teisme nurodė, ketina vesti sugyventinę R. M.. Nuteistasis nuo 2016-11-18 niekur nedirba, nuo 2020-09-09 registruotas Užimtumo tarnyboje, per penkerius metus net 18 kartų buvo baustas administracine tvarka, iš jų net 14 kartų už nusižengimus, kuriuos jis padarė būdamas girtas. Be to, iš bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau buvo teistas 4 kartus už smurtavimą prieš šeimos narį (net tris kartus tos pačios sugyventinės atžvilgiu), naują nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. M. padarė neišnykus teistumui bei praėjus vos trims mėnesiams po to, kai 2021-02-22 buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro.
10. Kaip matyti iš paskutinių teistumų, t. y. po to, kai 2019-02-22 nuosprendžiu E. M. atliko (2019-05-23) paskirtą arešto bausmę, jis tais pačiais metais – 2019-10-29 – vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, už kurią E. M. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-29 nuosprendžiu buvo nuteistas griežčiausia bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, šios bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidedant 1 metams 3 mėnesiams. Iš pažymos apie teistumus matyti, kad pasibaigus 2019-10-29 nuosprendžiu E. M. paskirtos ir atidėtos bausmės vykdymo terminui, jis 2021-02-22 buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro kaip atlikęs bausmę, tačiau nepraėjus nei trims mėnesiams, jis 2021-05-12 vėl padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (vėl, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo savo sugyventinės R. M. atžvilgiu). Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nusikalstamas veikas E. M. daro sistemingai (2016, 2017, 2019, 2021 metais). Anksčiau taikytos bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas (2018-06-07 teismo nutartimi buvo pakeista į arešto bausmę), areštas) bei taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nepadarė pakankamo poveikio nuteistajam, neatgrasė jo nuo naujų nusikaltimų darymo.
11. Be to, iš bylos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-29 nuosprendžiu E. M. paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Tai, kad nuteistasis po nuosprendžio vykdymo 2021-02-22 buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, rodo, kad jis per 2019-10-29 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tinkamai vykdė jam skirtus teismo įpareigojimus. Dėl to galima pagrįstai manyti, kad 2019-10-29 nuosprendžiu teismo parinkta griežta bausmės rūšis (laisvės atėmimas) ir nustatytas 1 metams 3 mėnesiams šios bausmės vykdymo atidėjimas įtakojo nuteistojo elgesį, kadangi E. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, t. y. per 1 metus 3 mėnesius, nepadarė naujų nusikalstamų veikų, o nusikalto iš karto, kai šis terminas pasibaigė. Pastebėtina, kad 2019-10-29 teismo nuosprendžiu E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas ne minimaliam 1 metų laikotarpiui, o šiek tiek ilgesniam – 1 metams 3 mėnesiams.
12. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, į tai, kad E. M. iš karto po išregistravimo iš probuojamųjų asmenų duomenų registro (t. y. 2021-02-22) vėl padarė analogišką nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas net 3,40 promilių girtumas (b. l. 6-9)), daroma išvada, kad nuteistajam taikant BK 75 straipsnio nuostatas neturėtų būti paskirta švelnesnė bausmė (teismo įpareigojimai ar bausmės vykdymo atidėjimo terminas), nei ankstesniu 2019-10-29 teismo nuosprendžiu, nes priešingu atveju, bus sukuriamos prielaidos nuteistajam manyti, kad pakartotinai padaromi nusikaltimai yra mažiau pavojingi, ir skatins nusikalsti, o tai prieštarautų baudžiamosios teisės principams bei BK 41 straipsnyje nurodytiems bausmės tikslams. Kadangi atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuteistajam suteikiama galimybė šios griežtos bausmės (t. y. laisvės atėmimo) realiai neatlikti, tai svarbu nustatyti tinkamą bausmės vykdymo atidėjimo trukmę, kuri atitiktų bausmės paskirtį, skatintų nuteistąjį ilgesnį laikotarpį laikytis įstatymų ir nenusikalsti bei tokiu būdu keisti savo elgesį. Šiuos tikslus gali padėti pasiekti teismo nustatytas ilgesnis, nei ankstesniu nuosprendžiu nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, t. y. ilgesnis nei 1 metų 3 mėnesių atidėjimo laikotarpis, per kurį nuteistasis turėtų laikytis teismo skirtų įsipareigojimų. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už pakartotinai E. M. padarytą nusikalstamą veiką nepagrįstai nustatė minimalų 1 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ir nuteistajam E. M. paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas prokuroro skunde prašomam ilgesniam nei 1 metų terminui – 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).
13. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas minimalų E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu ir nuteistajam nustatomas ilgesnis – 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas.
14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. rugsėjo 14 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35Mr) PT-6107 dėl 126,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį E. M., priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistasis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kad byla išnagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, daro išvadą, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, neišieškotinos iš nuteistojo E. M. Valstybės naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžio dalį, kuria E. M. paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, atidėtas 1 metams pakeisti:
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant E. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.