Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-03-07 · Civilinė byla Nr. e2-303-464/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
e2-303-464/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02119-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
M. T.
Atsakovas
I. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-303-464/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02119-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2.; 3.1.11.4.; 3.1.14.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria ieškovo M. T. ieškinys laikytas nepaduotu, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovei I. T. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. T. 2018-11-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo ir atsakovės I. T. 2015-06-04 sudarytą akcijų dovanojimo sutartį niekine ir negaliojančia, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 276 000 Eur bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė atleisti jį nuo dalies mokėtino žyminio mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2018-11-15 nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 2 583 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismas atsižvelgė į tokius duomenis, kad ieškovo išlaidos yra didesnės nei, kaip teigiama, gaunamos pajamos, taip pat nepateikti duomenys apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, turimas santaupas, vertybinius popierius, nepateiktos turto ir pajamų deklaracijos. Įvertinęs šiuos duomenis padarė išvadą, kad vien iš byloje esančių duomenų negalima spręsti apie ieškovo realią turtinę padėtį, o tai reiškia, kad ieškovas nepagrindė būtinybės atleisti jį nuo dalies mokėtino žyminio mokesčio.

Šalies argumentai

3. Ieškovas 2018-12-03 pateikė teismui dar vieną prašymą, šį kartą – atidėti 2 583 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, pridėjo papildomų įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus apygardos teismas 2018-12-06 nutartimi įvertino ieškovo prašymo pagrįstumą bei pateiktus duomenis, ir padarė išvadą, kad ieškovas ir šį kartą nepateikė visų duomenų apie jam priklausantį turtą, išrašų iš banko sąskaitų, turto ir pajamų deklaracijų. Nesant byloje pakankamai duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, dėl kurių ieškovui galėtų būti atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, teismas pagrindo tenkinti ir šį ieškovo prašymą nenustatė. Dėl to ieškovui skyrė papildomą septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį.

Šalies argumentai

5. Ieškovas 2018-12-17 pateikė dar vieną prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą. Paaiškino, kad jam UAB „Open24“ suteikta paskola nėra tikslinė, ieškovo finansinė padėtis yra sunki, todėl jis priverstas skolintis. Taip pat nurodė, kad jis neprivalo teikti metinių turto deklaracijų, todėl jų neteikia. Pateikė duomenis apie 2018-12-11 banko sąskaitos lėšų likutį (790,11 Eur) ir 2017 m. metinę pajamų deklaraciją, kurios duomenimis ieškovas 2017 m. gavo daugiau 29 489,43 Eur pajamų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2018-12-19 nutartimi ieškovo M. T. ieškinį laikė nepaduotu.

7. Nurodė, kad ieškovo pateiktas banko sąskaitos išrašas pagrindžia ieškovo sąskaitoje esančių lėšų likutį 2018-12-11, bet ne jo turtinę padėtį. Įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis, sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis nevertintina kaip sunki, todėl nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimo.

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovui du kartus jau buvo nustatytas terminas trūkumams šalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, ir ieškovas prie prašymų prideda tik dalį duomenų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį, konstatavo, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Ieškovas M. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-12-19 nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovo prašymą tenkinti ir atidėti 2 583 Eur žyminio mokesčio dalies už ieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Teismo reikalavimai pateikti papildomus įrodymus – banko sąskaitų išrašus ir metinę turto deklaraciją yra pertekliniai, nes ieškovas pateikė pakankamai įrodymų savo turtinei padėčiai nustatyti ir pagrįsti (apie turimą turtą, įsipareigojimus ir gaunamas pajamas). Šiuo atveju banko sąskaitų išrašuose atsispindi privati ir konfidenciali informacija, taip pat juos pateikus gali būti atskleista UAB „Open24“ komercinė paslaptis. Be to, ieškovas neturi pareigos metinės turto deklaracijos teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl jos ir nepateikė.

9.2. Šiuo metu ieškovas neturi pakankamai piniginių lėšų ir / ar galimybės nekilnojamuoju turtu ar akcijomis sumokėti žyminio mokesčio dalį. Atidėjus žyminio mokesčio dalies mokėjimą ieškovas nebūtų atleistas nuo prievolės mokėti žyminį mokestį, o bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nepavyks sutaupyti ar sukaupti trūkstamos mokėtino žyminio mokesčio dalies, bandytų realizuoti nesuvaržyto (neįkeisto) nekilnojamojo turto dalį ir taip gauti pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo

10. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 str.). Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2017-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923-464/2017).

11. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis ir būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme nustatyti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba šio mokesčio mokėjimą atidėti (CPK 84 str.). Atitinkamai, vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.

12. Pagal CPK 84 straipsnį, asmens motyvuotu prašymu bei prie jo pridėtų įrodymų, įrodančių žyminio mokesčio ar jo dalies atidėjimo būtinumą, pagrindu teismas, įvertinęs asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Taigi CPK aiškiai nustato asmens, siekiančio, kad žyminio mokesčio sumokėjimas jam būtų atidėtas, pareigą pačiam pateikti prašymą ir jo motyvus pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 str.) pirmosios instancijos teismui.

13. Nagrinėjamu atveju apeliantas teikė jau ne vieną prašymą (atleisti / atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už turtinio pobūdžio reikalavimo pareiškimą teisme), tačiau kas kartą įrodymų visumos, kuri leistų kuo tiksliau įvertinti apelianto turtinę padėtį bei jo galėjimą sumokėti žyminį mokestį, kitaip tariant, teisingai išspręsti žyminio mokesčio lengvatos taikymo klausimą, nepateikdavo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju pagrindas atidėti žyminį mokestį nenustatytas, juolab teikiant tapatų prašymą toje proceso stadijoje, kai buvo privalu per teismo nustatytą naują terminą atitinkamą mokestį sumokėti.

14. Šiuo aspektu pažymėtina, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinės padėties įvertinimas jo galimybės sumokėti žyminį mokestį už paduodamą procesinį dokumentą kontekste yra priskirtas teismo, sprendžiančio to dokumento priėmimo klausimą, diskrecijai. Būtent pagal minėtus byloje jau esančius, teismui prieinamus iš viešų registrų, įskaitytinai ir iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) bei kartu su atitinkamu prašymu pateikiamus ar, priešingai, nepateikiamus (nepakankamus) įrodymus ir sprendžiama, ar gali būti asmeniui atidėtas žyminio mokesčio (jo dalies) mokėjimas.

15. Pirmosios instancijos teismas tiek 2018-11-15, tiek 2018-12-06 nutartyse, kurių apeliantas neskundė, tiek skundžiamoje nutartyje, kuria jo ieškinys pripažintas nepaduotu ir grąžintas, apeliantui nepašalinus trūkumų, teisingai įvertino apelianto pateiktus fragmentinius duomenis apie jo gaunamas pajamas iš darbinės veiklos, kitas pajamas (tantjemas, dividendus), turimą registruotą nekilnojamąjį turtą ir turtines teises, turimus įsipareigojimus. Šie duomenys nesuponuoja išvados, kad apeliantas objektyviai neišgali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio.

16. Apeliantas pateikia duomenis, kad paskutiniuosius 2,5 metu? jo vidutinės mėnesinės pajamos yra 1 172 Eur (555 Eur gaunamas mėnesinis darbo užmokestis UAB „Open24“, tantjemos ir dividendai), kad neturi savo vardu registruotu? transporto priemonių, moka 650 Eur kredito ir palūkanų mėnsesinę įmoką pagal kredito sutarti? už žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir statiniais, esanc?iais (duomenys neskelbtini), ir 700 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Tačiau minėtos išlaidos akivaizdžiai yra didesnės, nei deklaruojamos pajamos, ir į tai pagrįstai dėmesį atkreipė ir pirmosios instancijos teismas. Vadinasi, labiau tikėtina kad apeliantas turi ir kitų nuolatinių pajamų, pavyzdžiui, pajamų iš turto naudojimo ar santaupų.

17. Apeliantas, kaip matyti, turi didelės vertės nekilnojamojo turto, jam nuosavybės teise priklauso UAB „Open24“ 90 proc. akcijų. Tačiau nepateikė jokių įrodymų apie kredito įstaigų sąskaitose buvusias / esamas pinigines lėšas, šių lėšų srautus ir jų naudojimą, apie turimus (arba neturimus) indėlius bankuose, finansinį turtą (akcijas, vertybinius popierius ir pan.), realių duomenų apie gautas kitokio pobūdžio pajamas, pavyzdžiui, iš nuomos. Pažymėtina, kad ir pats apeliantas pripažįsta, jog tikrosios informacijos, esančios banko sąskaitų išrašuose, jis nepageidauja atskleisti, nors jis pats ir suinteresuotas šio procesinio klausimo išsprendimu.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš apelianto pateiktų dokumentų, kuriais įrodinėjama sunki finansinė padėtis, turinio ir paties apelianto nurodytų faktinių aplinkybių galima spręsti, kad arba jis neatskleidė visų reikšmingų duomenų, arba siekia suklaidinti teismą dėl savo tikrosios turtinės padėties. Todėl apelianto procesinis elgesys, neatskleidžiant teismui reikšmingų aplinkybių teisingam klausimo išsprendimui, leidžia konstatuoti, kad apeliantas be pagrindo siekia pasinaudoti mokėtino žyminio mokesčio (jo dalies) atidėjimo institutu.

Dėl ieškinio priėmimo sąlygų ir trūkumų pašalinimo

19. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko pripažinęs ir tai, kad apelianto pateiktas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą yra pakartotinis (pirmiau jau du kartus jam nustatytas terminas trūkumams pašalinti), CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškinį laikė nepaduotu.

20. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalino procesinio dokumento trūkumų, jis laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui. Tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Faktas, kad žyminis mokestis per teismo paskirtą naują terminą nebuvo sumokėtas, apelianto nėra ginčijamas, atskirajame skunde prašant dar kartą įvertinti pirmosios instancijos teismo ne kartą įvertintas aplinkybes. Tačiau dėl to, kad teismas tinkamai įvertino turtinę padėtį, jau pasisakyta, taigi skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė