- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-22
- Bylos Nr.
- 2-923-464/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02838-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 3.1.7.1Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. B. 2016-12-29 pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai, kurį 2017-02-07 patikslinęs (b. l. 25–26), prašė: 1) pratęsti Vilniaus apygardos teismo 2017-01-09 nutarties vykdymą iki 2017-02-20, kadangi dėl svarbių priežasčių teismo nutarties vykdymas nebuvo įmanomas; 2) atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo; 3) panaikinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2016-12-01 sprendimą; 4) stabdyti ieškinio nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės ieškovo ir jo ginamojo E. S. kasacinius skundus baudžiamojoje byloje, kurios pagrindu priimtas skundžiamas atsakovės sprendimas, ir priims procesinį sprendimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017-03-07 nutartimi (b. l. 79–80) ieškovo A. B. prašymą patenkino iš dalies: atleido ieškovą nuo 31 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo; nustatė ieškovui terminą iki 2017-03-24 sumokėti likusią – 10 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui šios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus. Teismas nurodė, kad visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atvejus nustato CPK 83 straipsnio 1 dalis, tačiau ieškovas nepatenka į šioje teisės normoje nurodytų asmenų ratą. Galimybė atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo taip pat numatyta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 20 straipsnyje, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovui kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėjamoje byloje ir nutarties priėmimo dieną būtų priimtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos jam teikimo, o kartu ir išspręstas klausimas dėl atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl ieškovo teikiamus įrodymus apie jo turtinę padėtį teismas įvertino pagal CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatas spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.Iš ieškovo pateiktų nedarbingumo pažymėjimų, antstolių patvarkymų, kvitų vaistams įsigyti, įrodymų apie paskirtos ieškovui pensijos dydį, taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų kitose bylose turinio teismas padarė išvadą, kad ieškovas nėra pajėgus sumokėti visą žyminį mokestį, todėl nuo 31 Eur šio mokesčio sumokėjimo jį atleido, paskirdamas terminą likusiai daliai mokesčio, t. y. 10 Eur sumokėti.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas A. B. atskirajame skunde (b. l. 95) prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-03-07 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria visiškai atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį, arba žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą atidėti iki bus priimtas teismo sprendimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovo turtinė padėtis yra bloga ir jis negali įvykdyti teismo nutarties, kuria buvo pareigotas sumokėti 10 Eur žyminį mokestį.Ieškovas 2017-03-20 neįgaliojo pensijos gavo tik 60 Eur, todėl neturi ką valgyti, negali nusipirkti vaistų. Pateiktas išrašas iš sutuoktinės banko sąskaitos patvirtina, kad pastaroji gauna pajamas, kurios yra pakankamos tik minimaliam pavalgymui, nes 50 procentų senatvės pensijos išskaičiuoja antstoliai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantas kelia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, spręsdamas jo ieškinio priėmimo klausimą, taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir įpareigojo apeliantą sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo visiškam atleidimui nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą ieškinį, tačiau apelianto pateikti jo finansinę padėtį nusakantys duomenys leido teismui vertinti, kad apeliantas atleistinas nuo didžiosios dalies šio mokesčio sumokėjimo. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jis neišgali sumokėti net ir 10 Eur nustatyto mokesčio.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei LR Konstitucija įtvirtinta vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).Civilinio proceso kodekso nuostatose yra įtvirtinta, kad už kiekvieną ieškinį ar pareiškimą turi būti sumokėtas CPK nustatyto dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo teisminį ginčą inicijuojantys asmenys gali būti atleisti arba tiesiogiai pačiame įstatyme nurodytais atvejais (nagrinėjamoje byloje tokių pagrindų nėra), arba tai gali padaryti teismas, atsižvelgdamas į atitinkamą prašymą padavusio asmens argumentus bei pateikiamus įrodymus apie jo turtinę padėtį (CPK 83 str.). Taigi tuo atveju, jeigu ieškovas tiesiogiai pagal įstatymą nėra atleidžiamas nuo 100 proc. žyminio mokesčio išlaidų, tuomet būtent teismas, nagrinėdamas prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie jo nuosavybės teise valdomą turtą ir jo vertę, gaunamas pajamas, sukauptas santaupas, kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), visų jų visumos pagrindu ir apsisprendžia, ar šis gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, jeigu ne, kokią dalį turėtų sumokėti, o nuo kokios mokesčio dalies gali būti atleistas. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas sutiko su apelianto prašymo argumentais bei juos pagrindžiančiais įrodymais dėl šiuo metu nepakankami geros apelianto finansinės padėties, nustatydamas jam pareigą sumokėti iš esmės simbolinį, vos 10 Eur žyminį mokestį, kartu atleisdamas nuo 31 Eur žyminio mokesčio įmokos. Tokia teismo pozicija yra pagrįsta, o apelianto siekis būti visiškai atleidžiamam nuo bet kokių, net simbolinio dydžio žyminio mokesčio išlaidų apmokėjimo stokoja teisinio pagrįstumo. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, įstatymų leidėjas nesuteikia teismui diskrecijos teisės atleisti asmenų nuo viso šio mokesčio sumokėjimo į valstybės pajamas, o tik nuo jo dalies. Šiuo konkrečiu atveju teismas savo diskrecija naudojosi tinkamai, dar daugiau, atleido apeliantą nuo beveik viso mokėtino už ieškinio reikalavimus mokesčio, nustatydamas itin minimalią mokėtiną sumą. Tiek su prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 36–78), tiek su atskiruoju skundu pateikti įrodymai (b. l. 86–91, 97–103) nesudaro prielaidų vertinti, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai. Pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas apeliantui dėl 10 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo už paduodamą ieškinį nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžinigumo principų, juolab kad apelianto amžius, iki 2017-10-04 tik iš dalies apribotas jo darbingumas ir nustatytų apribojimų pobūdis (b. l. 30, 76-77), jo įgyta specialybė, leidusi jam verstis advokato profesine veikla, suponuoja objektyvią galimybę gauti ir didesnių pajamų, nei yra skirta bei mokama socialinė neįgaliojo pensija.Nors apeliantas atskirajame skunde kelia alternatyvius reikalavimus, t. y. visiškai atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo byloje, CPK 312 straipsnis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliantas, pateikdamas ieškinį (patikslintą ieškinį), papildomą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį, prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo jam atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo nesuformulavo (b. l. 19–21, 25–26, 35), priešingai, prašė atleisti ji nuo visos mokėtinos už ieškinį sumos. Todėl toks atskirajame skunde suformuluotas prašymas yra nesuderinamas su apeliacijos paskirtimi ir negali būti apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas iš esmės.Procesinis terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, taigi Vilniaus apygardos teismo 2017-03-07 nutarties reikalavimams įvykdyti ir nustatytai 10 Eur žyminio mokesčio daliai sumokėti apeliantui nustatytinas naujas terminas, išaiškinant, kad žymino mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti A. B. terminą iki 2017 m. liepos 10 d. įskaitytinai šioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatytiems trūkumams pašalinti.