Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-08-28 · Administracinė byla Nr. I-1056-342/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-28
Bylos Nr.
I-1056-342/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00255-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
UAB „Bugama“
Atsakovas
Pagėgių savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 70.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1056-342/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00255-2015-5 Procesinio sprendimo kategorija 70.3;73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2015 m. rugsėjo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Eglės Kiaurakytės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Bugama“ skundą atsakovei Pagėgių savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja skundais ir jų patikslinimais (teisme gauti 2015-03-26, reg. Nr. I-243, 2015-04-17, reg.Nr. DOK-1427) (I.t., b.l. 2-10, 35-40) bei bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui – pradiniai skundai II.t., b.l. 3-7; 56-63; 84-91), kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos 2015-02-20 sprendimą Nr. R2-319; 2) panaikinti 2014-03-18 sprendimą Nr. R2-486 ir 2014-03-24 sprendimą Nr. R2-516; 3) įpareigoti atsakovą suderinti B.P. individualios įmonės parengtą Pagėgių sav. Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo dalies naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektą (toliau – ir Naudojimo projektas).

Nurodo, jog tarp šalių ne pirmą kartą kyla ginčas dėl Pagėgių žvyro telkinio dalies kasybos ir rekultivavimo projekto derinimo ir su juo susijusių veiksmų. Pareiškėjos teigimu atsakovė trukdo įgyvendinti Lietuvos geologijos tarybos 2011-07-21 išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Pagėgių žvyro-smėlio telkinio 6,73 ha ploto dalyje. Pažymi, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014-08-29 sprendimu adm. byloje Nr. I-768-243/2014 iš dalies tenkino UAB „Bugama“ patikslintą skundą, panaikino Pagėgių savivaldybės administracijos 2014-03-18 sprendimą Nr. R2-486 ir 2014-03-24 sprendimą Nr. R2-516 bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013-12-31 prašymą dėl Pagėgių sav. Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo dalies naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projekto derinimo ir derinti Naudojimo projektą arba nurodyti trūkumus, kuriuos būtina pašalinti ar pataisyti. Akcentuoja, jog UAB „Bugama“ pakartotinai 2014-09-23, 2014-10-01, 2014-11-18 raštais kreipėsi į Pagėgių savivaldybės administraciją dėl Pagėgių sav. Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo dalies naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projekto derinimo. Pažymi, kad Pagėgių savivaldybės administracija 2014-12-17 raštu įpareigojo projekto rengėją papildyti Naudojimo projekto aiškinamojo teksto priedus. Teigia, jog 2015-01-19 UAB „Bugama“ dar kartą atsakovei pateikė minėtą projektą su reikalaujamais priedais. Nurodo, jog atsakovė 2015-02-20 raštu Nr. R2-319 įpareigojo pareiškėją pateikti suderintą projektuojamo ploto detalųjį ar specialųjį planą bei papildomai pateikti Pagėgių savivaldybės tarybos pritarimą Pagėgių sav. Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo dalies naudojimo projekto rengimui. Nesutinka su priimtu sprendimu, kadangi atsakovės nurodyti argumentai yra paneigti ankstesniais teismų sprendimais. Teigia, jog minėtas projektas nėra teritorijų planavimo dokumentas, nėra tapatus žemės gelmių naudojimo planui, jo derinimas nesusijęs su galiojančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir derinimo procedūromis, nei specialiojo teritorijų planavimo dokumentu esančio žemės gelmių plano, nei Naudojimo projekto rengimui Pagėgių savivaldybės tarybos pritarimas yra nereikalingas.

Pažymi, jog atsakovė atsisakė derinti žemės sklypo formavimo projektą tokiais pačiais argumentais kaip ir Naudojimo projektą, remdamasis negaliojančia sveikatos apsaugos ministro įsakymo norma dėl sanitarinių apsaugos zonų karjerams nustatymo, kuri smėlio ir žvyro karjerams nenustatoma. Mano, jog atsakovė nekonkretizuoja teiginių dėl aplinkos užterštumo dulkėmis, mechanizmų išmetamosiomis dujomis, dėl pablogėsiančios planuojamą naudoti plotą kertančio žvyrkelio būklės ir besiribojančių žemės sklypų savininkų interesų. Akcentuoja, jog Nacionalinė žemės tarnyba, pripažino Pagėgių savivaldybės administracijos nurodytas žemėtvarkos projekto nederinimo priežastis nepagrįstomis ir neteisėtomis, todėl patvirtino žemėtvarkos projektą. Pabrėžia, jog pareiškėjas atsakovui kartu su naudojimo projektu pateikė galiojantį specialųjį planą – žemės sklypo formavimo projektą, kuris patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2013-08-08 įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2)-2029 ir įregistruotas Pagėgių savivaldybės administracijos tvarkomajame Teritorijų planavimo dokumentų registre. Tuo pagrindu buvo suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriui pateikė visu dokumentus dėl 4,8612 ha ploto ir 1,7356 ha ploto žemės sklypų nuomos ir 2013-11-27 pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis. Pabrėžia, jog ji parengė ir su atsakingomis institucijomis suderino Naudojimo projektą, išskyrus Pagėgių savivaldybės administracija, kuri byloje skundžiamais sprendimais atsisako suderinti Naudojimo projektą. Akcentuoja, jog Lietuvos geologijos tarnyba netvirtina projekto, kol jis nesuderintas su Pagėgių savivaldybės administracija.

Mano, jog atsakovė nagrinėdama Naudojimo projektą sąmoningai pažeidžia objektyvumo principą, vilkina Naudojimo projekto derinimo procedūrą, dėl tokių veiksmų yra priversta ginti pažeistas teises teismuose, tačiau iki šiol pažeistos teisės nėra apgintos. Teigia, jog nuoseklus atsakovės piktnaudžiavimas viešojo administravimo įgaliojimais ir trukdymas pareiškėjai įgyvendinti turimą leidimą yra pagrindas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – suderinti Naudojimo projektą arba teismui pačiam patvirtinti Naudojimo projektą, o ne įpareigoti iš naujo svarstyti pareiškėjos prašymą.

Atsiliepimas

Atsakovė Pagėgių savivaldybės administracija atsiliepimais į skundus ir jų patikslinimus (I.t., b.l. 47-49; II.t., b.l. 21-22; 99-102; III.t., b.l. 18-20) paršo pareiškėjos patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus. Argumentuoja, jog pareiškėja neteisingai traktuoja kasybos ir rekultivavimo projekto pobūdį. Nurodo, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnį, žemės gelmių naudojimo planas yra vietovės lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas, todėl norint parengti Naudojimo planą naudingų iškasenų eksploatacijai, yra būtinas savivaldybės tarybos pritarimas. Pabrėžia, jog pareiškėja tokios procedūros nėra pradėjusi, todėl mano, kad pareiškėja pirmiausia privalo išpildyti tam tikras sąlygas, užtikrinančias viešąjį interesą - gyventojų interesus ir teisę į saugią ir sveiką aplinką ir gauti tarybos pritarimą Naudojimo plano pritarimui. Akcentuoja, jog pareiškėja, ginčydama 2014-03-18 sprendimą Nr. R2-486 ir 2014-03-24 sprendimą Nr. R2-516, ir bylai nesant išnagrinėtai apeliacine tvarka, iš naujo pradėjo administracinę procedūrą dėl Naudojimo plano derinimo pateikdama prašymą, į kurį buvo atsakyta 2015-02-20 sprendimu Nr. R2-319. Nurodo, jog 2014-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad naudojimo planas yra vietovės lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymo Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ 2 dalį sanitarinės apsaugos zonos nustatomos Lietuvos Respublikos įstatymuose, Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343. Pripažįsta, jog nuo 2011-04-17 Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėse nebereglamentuojami (panaikinti) sanitarinės pasaugos zonos dydžiai kasybos pramonei ir karjerų eksploatavimui, tačiau nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose įtvirtinta, jog karjeras - gamybinis objektas, kuriam, priklausomai nuo įmonės kenksmingumo klasės, taikoma sanitarinė apsaugos zona nuo 50 iki 1000 metrų (60 punktas). Pažymi, kad Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 45 punkte nurodyta, kad specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, nurodytų komunalinių objektų SAZ teritorijoje draudžiama statyti gyvenamosios, poilsio, sodų, gydymo paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, bendrojo lavinimo mokyklas, ikimokyklinio ugdymo įstaigas, steigti rekreacines teritorijas. Teigia, jog rengiant valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą suformuojant kitos paskirties žemės sklypą, reikalingą Lietuvos geologijos tarnybos 2011-07-21 leidimu Nr. 35p-11 UAB „Bugama“ skirtos naudoti 6,37 ha ploto žvyro ir smėlio išteklių teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), eksploatavimui išduotose Pagėgių savivaldybės planavimo sąlygose buvo nurodyta vadovautis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis, tačiau tai nebuvo padaryta. Teigia, jog pateiktas derinti Naudojimo projektas neatitinka Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2011-06-14 priimtoje atrankos išvadoje Nr. (9.14.5)-LV4-2428 nustatytų reikalavimų. Argumentuoja, kad sprendimai nederinti projektų grindžiami ir viešo intereso apsaugos principu - siekiu apsaugoti vietos gyventojų teisę į sveiką ir saugią aplinką. Nurodo, jog planuojama ūkinė veikla bus vykdoma gyvenamosios vietovės - (duomenys neskelbtini) - teritorijoje. Artimiausios gyvenamosios sodybos yra 60-110 m nuo projektuojamos viršutinės karjero šlaito ribos, tačiau prašomame patvirtinti projekte nekonkretizuojami teiginiai, jog aplinkos užterštumas dulkėmis ir mechanizmų išmetamomis dujomis bus nedidelis. Teigia, jog sanitarinių apsaugos zonų nustatymas planuojamai veiklai būtinas, todėl pagrįstai atsisakė derinti pateiktą naudojimo projektą.

Šalys bei jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama nedalyvaujant šalims rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2015 08 26 gautas šalių prašymas, kuriame pareiškėja atsisako nuo skundo, prašo bylą nutraukti ir patvirtinti taikos sutartį, kuria šalys susitarė ginčą baigti taikiai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas, byla nutrauktina pareiškėjui atsisakius nuo skundo, tvirtintina šalių pateikta taikos sutartis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Proceso šalys pateikė teismui 2015 08 24 pasirašytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kurią prašo teismo patvirtinti ir šią administracinę bylą nutraukti.

ABTĮ 52 straipsnis numato, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 52¹ straipsnyje reglamentuojama teisė sudaryti taikos sutartį (2013 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XII-348 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2013, Nr. 62-3060). Šio straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti tokio paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad taikos sutartis pridedama prie bylos. Prieš tvirtindamas taikos sutartį teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas patvirtina taikos sutartį ir nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos.

Iš Taikos sutarties matyti, kad pareiškėja atsisako nuo teismui paduoto skundo Taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir būdu. Kolegija, patikrinusi Taikos sutarties turinį jos patvirtinimo kontekste, pažymi, kad teismui pateikta Taikos sutartis išreiškia pareiškėjos ir atsakovės valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl yra pakankamas pagrindas ją patvirtinti (ABTĮ 52¹). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką konstatuotina, jog, patvirtinus taikos sutartį bei nesant kliūčių atsisakyti tenkinti prašymą nutraukti administracinę bylą, administracinė byla nutrauktina.

ABTĮ 101 straipsnyje nustatyti bylos nutraukimo pagrindai. Šio straipsnio l dalies 4 punkte numatytas bylos nutraukimo pagrindas jeigu yraq teismo patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis. Iš prašymo nustatyta, kad būtent šiuo pagrindu pareiškėja prašo nutraukti administracinę bylą, nes šalys susitarė ginčą baigti taikos sutartimi. Aplinkybių, kurioms esant bylos nutraukimas negalimas, nenustatyta. Šalims žinomos bylos nutraukimo pasekmės, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjos atsisakymas nuo paduoto skundo dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priimtinas ir administracinė byla nutrauktina, patvirtinant taikos sutartį.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi pareiškėja prašo teismo grąžinti 50 (penkiasdešimt) procentų sumokėto žyminio mokesčio.

Prašymas tenkintinas, grąžintina 50 procentų žyminio mokesčio, sumokėto valstybei 2014 05 04 ir 2015 04 13, t.y 28 Eur (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 52¹ straipsniu, 101 straipsnio 4 punktu, 102, 105-106 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

patvirtinti tarp šalių pareiškėjos UAB “Bugama” ir atsakovės Pagėgių savivaldybės administracijos pasirašytą ir teismui pateiktą 2015 m. rugpjūčio 24 d. taikos sutartį:

1. Naudojimo projekto derinimas ir skundo reikalavimų atsisakymas

Pagėgių savivaldybės administracija suderina B. P. individualios įmonės parengtą Pagėgių sav. Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo dalies naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties, kuria patvirtinama ši taikos sutartis įsiteisėjimo dienos.

Naudojimo projektas derinimas Pagėgių savivaldybės administracijos direktorei pasirašant Naudojimo projekto derinimo lape ir grąžinant pasirašytą Naudojimo projekto originalą Pareiškėjai.

Pareiškėja atsisako savo skunduose Klaipėdos apygardos administraciniam teismui išdėstytų reikalavimų.

2. Pagėgių savivaldybei priklausančių gatvių tvarkymas

2.1. Pareiškėja įsipareigoja eksploatuodama žvyro ir smėlio karjerą, esantį (duomenys neskelbtini), savo lėšomis prižiūrėti ir tvarkyti (duomenys neskelbtini) gatvių atkarpas: nuo UAB „Bugama" ketinamo eksploatuoti Pagėgių telkinio I sklypo (žemės sklypai) iki krašto kelio KK141 (Kaunas - Klaipėda).

Pareiškėja įsipareigoja eksploatuodama karjerą greideriuoti Sutarties 2.1. punkte nurodytas gatvių atkarpas, taip pat atstatyti žvyro dangą, likviduoti kelio provėžas ir kelio nelygumus, duobes, atlikti kitus veiksmus, kad kelias būtų tinkamas eksploatacijai.

Pareiškėja įsipareigoja pasirašyti su Pagėgių savivaldybės administracija ir UAB „Šilutės automobilių keliai" trišalę Pagėgių savivaldybės vietinės reikšmės kelių Nr. PG5014 ir Nr. PG5015 rekonstravimo sutartį, kurioje bus aptarti vietinės reikšmės kelių tvarkymo ir eksploatavimo klausimai, pritaikant juos planuojamai karjero veiklai visam jo veiklos vykdymo laikui.

Pareiškėja įsipareigoja netrukdyti ir sudaryti sąlygas atsakovei įrengti Pagėgių savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose numatytą dviračių taką, kuris numatytas greta Pareiškėjos ketinamo eksploatuoti karjero sklypo.

3. Kiti Šalių įsipareigojimai

Šalys patvirtina, kad, joms pasirašius bei teismui patvirtinus šią Taikos sutartį, Šalys neturės ir nereikš viena kitai jokių pretenzijų, susijusių su šioje administracinėje byloje keltais reikalavimais.

Šalys susitaria, kad neatlygina viena kitai jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (jei jų būtų), valstybės naudai, Šalys įsipareigoja sumokėti lygiomis dalimis.

Ši Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Už šios Sutarties nevykdymą arba netinkamą vykdymą Šalys atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Ši Sutartis sukuria visiškai galiojančius įsipareigojimus, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti įvykdyti priverstinai.

Šalys pareiškia ir patvirtina, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo, teismui patvirtinus Šalių sudarytą Taikos sutartį, procesinės teisinės pasekmės, nustatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 52¹ straipsnyje.

Šią dministracinę bylą nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui UAB „Bugama“ 28 Eur žyminio mokesčio, sumokėto valstybei.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėRemigijus ArminasEglė Kiaurakytė