- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-29
- Bylos Nr.
- I-768-243/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00222-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Bugama“
- Atsakovas
- Pagėgių rajono savivaldybės administracijos, Pagėgių savivaldybės administracijai
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, pareiškėjos UAB „Bugama“ atstovui K. P., atsakovės Pagėgių rajono savivaldybės administracijos atstovei Viktorijai Vilemienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Bugama“ patikslintą skundą atsakovei Pagėgių savivaldybės administracijai dėl 2014-03-18 sprendimo Nr. R2-486 ir 2014-03-24 sprendimo Nr. R2-516, kuriais atsisakyta derinti žvyro ir smėlio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektą, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – suderinti žvyro ir smėlio telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Bugama“ patikslintu skundu nurodo, jog Lietuvos geologijos tarnyba 2011-07-21 išdavė jai leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Pagėgių žvyro-smėlio telkinio 6,73 ha ploto dalyje. Pažymi, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2011-06-14 atrankos išvadoje Nr. (9.14.5)-LV4-2428 konstatuota, jog planuojamai veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Nurodo, jog pagal 2011-07-21 Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalies naudojimo sutarties su Lietuvos geologijos tarnyba 14 punktą kasybos darbus gali vykdyti tik teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinus žvyro ir smėlio telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektą. Pareiškėjos teigimu, teritorija, kuriai išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, nuosavybės teise priklauso valstybei, t.y. priskirtas laisvam valstybiniam žemės fondui, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punktu, ji turi teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka, pagal kurią išsinuomotų žemės sklypą, reikalingą Pagėgių žvyro telkinio eksploatacijai. Nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius 2011-09-05 raštu davė sutikimą dėl detaliojo plano rengimo, o 2013-08-08 įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-2029 patvirtino žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Tuo pagrindu buvo suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti du žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) Pagėgių savivaldybėje. Teigia, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2013-10-24 rašte Nr. 34SD-(14.34.104)-6106 nurodyta, kad UAB „Bugama“ pateikė visus reikiamus dokumentus dėl 4,8612 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,7356 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Pagėgių savivaldybėje, nuomos, ir kad 2013-11-27 pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis. Pareiškėjos teigimu, ji parengė ir su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriumi, Valstybine darbo inspekcija suderino Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo dalies naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektą. Nurodo, kad vadovaudamasi Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos geologijos tarnybos 2005-09-05 įsakymu Nr. 1-107 patvirtintų Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių 26.3 punktu 2013-12-31, ji projektą pateikė derinti Pagėgių savivaldybės administracijai, kuri, nesilaikydama Viešojo administravimo įstatymo nustatytų terminų, nepriėmė sprendimo dėl projekto derinimo ar nederinimo ir tik po daugkartinių prašymų ir skundo teismui padavimo 2014-03-18 raštu Nr. R2-486 ir 2014-03-24 raštu Nr. R2-516 atsisakė derinti parengtą projektą. Argumentuoja, jog nepagrįstos Pagėgių savivaldybės administracijos sprendimuose nurodytos atsisakymo derinti priežastys. Atsikirtimą grindžia tuo, jog atsakovės nurodytos 2013-02-27 planavimo sąlygos Nr. ŽPL 13/4, išduotos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, kuris patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2013-08-08 įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-2029, bet ne kasybos ir rekultivavimo projektui. Akcentuoja, jog, atsakovės sprendimuose minimame Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ smėlio ir žvyro karjerams sanitarinės apsaugos zonos nenumatomos ir kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-04-12 įsakymas Nr. V-360 negalioja. Teigia, jog visi apribojimai dėl vykdomos ūkinės veiklos turi būti nustatomi atliekant poveikio aplinkai vertinimą ir kad tai padaryta Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui priėmus 2011-06-14 atrankos išvadą Nr. (9.14.5)-LV4-2428, kurioje konstatuota, kad planuojamai veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Pareiškėjos teigimu, atsakovė nekonkretizuoja teiginių dėl aplinkos užterštumo dulkėmis, mechanizmų išmetamomis dujomis ir neaišku, kuo vadovaujantis reikalauja nurodyti karjero veiklos fizinės taršos maksimalius leistinus dydžius. Teigia, jog nepagrįsti atsakovės argumentai dėl galimai pablogėsiančios planuojamą naudoti plotą kertančio žvyrkelio būklės ir besiribojančių žemė sklypų savininkų interesų, nes prašomas suderinti projektas nėra teritorijų planavimo dokumentas, skirtas suderinti įvairių grupių interesus. Pažymi, jog tai techninis projektas, suderintas su visomis institucijomis, išskyrus atsakovę. Vertina Pagėgių savivaldybės administracijos neveikimą kaip neteisėtą ir nuoseklų piktnaudžiavimą. Prašo panaikinti atsakovės Pagėgių savivaldybės administracijos 2014-03-18 sprendimą Nr. R2-486 ir 2014-03-24 sprendimą Nr. R2-516 ir įpareigoti atsakovę suderinti žvyro ir smėlio telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektą (b.l. 84-91).
Pareiškėjos atstovas prašo patikslintą skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Pagėgių savivaldybės administracija atsiliepimu prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia argumentais, jog pareiškėja neteisingai traktuoja kasybos ir rekultivavimo projekto pobūdį. Nurodo, jog Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių (toliau - Taisyklių) 7.11 punkte pateiktas naudojimo projekto apibrėžimas, t.y., naudojimo projektas - vadovaujantis šiomis taisyklėmis parengtas normatyvinis dokumentas, kuriame yra numatyti racionalaus ir taupaus naudingųjų iškasenų išgavimo, kasybos atliekų tvarkymo, karjero (iškastos ertmės) bei kasyba paveiktos žemės rekultivavimo ir būtinų kitų aplinkos elementų atkūrimo be reikšmingo poveikio aplinkai, žmonių sveikatai ir saugumui būdai ir priemonės, taip pat likusių telkinyje žemės gelmių išteklių apsaugos nuo išsekimo ir kokybės blogėjimo, kai laikinai nutraukiamas jų naudojimas, priemonės. Teigia, jog šios nuostatos iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme specialiojo plano (projekto) apibūdinamą kaip teritorijų planavimo dokumentą, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo, ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai. Nurodo, jog 2014-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad naudojimo planas yra vietovės lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymo Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ 2 dalį sanitarinės apsaugos zonos nustatomos Lietuvos Respublikos įstatymuose, Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343. Pripažįsta, jog nuo 2011-04-17 Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėse nebereglamentuojami (panaikinti) sanitarinės pasaugos zonos dydžiai kasybos pramonei ir karjerų eksploatavimui, tačiau nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose įtvirtinta, jog karjeras - gamybinis objektas, kuriam, priklausomai nuo įmonės kenksmingumo klasės, taikoma sanitarinė apsaugos zona nuo 50 iki 1000 metrų (60 punktas). Pažymi, kad Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 45 punkte nurodyta, kad specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, nurodytų komunalinių objektų SAZ teritorijoje draudžiama statyti gyvenamosios, poilsio, sodų, gydymo paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, bendrojo lavinimo mokyklas, ikimokyklinio ugdymo įstaigas, steigti rekreacines teritorijas. Teigia, jog rengiant valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą suformuojant kitos paskirties žemės sklypą, reikalingą Lietuvos geologijos tarnybos 2011-07-21 leidimu Nr. 35p-11 UAB „Bugama“ skirtos naudoti 6,37 ha ploto žvyro ir smėlio išteklių teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) Pagėgių sav., eksploatavimui išduotose Pagėgių savivaldybės planavimo sąlygose buvo nurodyta vadovautis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis, tačiau tai nebuvo padaryta. Argumentuoja, jog rengiant Naudojimo projektą, institucijos, kurios vėliau šį projektą turi derinti, neišduoda sąlygų, todėl negali įtakoti naudojimo projekte nustatomų veiklos sąlygų ir neturi kitos galimybės, kaip vadovautis teritorijų planavimo metu išduotomis sąlygomis. Teigia, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2011-06-14 priimta atrankos išvada Nr. (9.14.5)-LV4-2428, kuria buvo nuspręsta, kad planuojamai veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, reiškia, jog tokiu atveju neatliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, nenustatomas planuojamos ūkinės veiklos poveikis asmenų sveikatai. Pažymi, jog vienas iš pagrindinių motyvų, kuriuo remiantis priimta atrankos išvada, yra tai, kad karjeras bus apsuptas 3 m aukščio nuodangos grunto pylimu, kuris apsaugos nuo dulkių sklidimo į aplinkines teritorijas, tačiau naudojimo projekte ši sąlyga nėra nurodyta, nes projekte minima, kad „augalinis sluoksnis bus nukasamas buldozeriu T-170 sustumiant jį į kaupus, o kaupai bus nukasami frontaliniu krautuvu case 821 C gruntą pakraunant į autosavivartes ir pervežant į sandėliavimo ar rekultivavimo vietas, augalinio sluoksnio perteklius (nepanaudotas rekultivacijai) bus išvežamas iš karjero į kitus objektus ir panaudojamas aplinkos tvarkymo darbams“. Teigia, jog pateiktas derinti naudojimo projektas neatitinka atrankos išvadoje nustatytų reikalavimų. Argumentuoja, kad sprendimai nederinti projektų grindžiami ir viešo intereso apsaugos principu - siekiu apsaugoti vietos gyventojų teisę į sveiką ir saugią aplinką. Nurodo, jog planuojama ūkinė veikla bus vykdoma gyvenamosios vietovės - Anužių kaimo - teritorijoje. Artimiausios gyvenamosios sodybos yra 60-110 m nuo projektuojamos viršutinės karjero šlaito ribos, tačiau prašomame patvirtinti projekte nekonkretizuojami teiginiai, jog aplinkos užterštumas dulkėmis ir mechanizmų išmetamomis dujomis bus nedidelis. Teigia, jog sanitarinių apsaugos zonų nustatymas planuojamai veiklai būtinas, todėl pagrįstai atsisakė derinti pateiktą naudojimo projektą. Atsakovės teigimu, pareiškėjos argumentai, kad šios aplinkybės turėjo būti vertinamos ne kasybos projekto rengimo metu, bet atliekant aplinkai vertinimo ir teritorijų planavimo procedūras, nepagrįsti. Argumentuoja, jog atliekant aplinkai vertinimo ir teritorijų planavimo procedūras nebuvo žinomas planuojamų kasybos darbų planas ir apimtis, planuojamas eismo intensyvumas ir apkrovos esantiems keliams, o suinteresuota visuomenė - Anužių kaimo gyventojai neturėjo realios galimybės susipažinti ne tik su pateiktu derinti naudojimo projektu, bet ir su parengtu kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, formuotų naudingųjų iškasenų gavybai pagal 2011-07-21 Lietuvos Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos UAB „Bugama“ išduotą leidimą Nr. 35p-11 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini) Pagėgių sav., formavimo ir pertvarkymo projektu. Nurodo, kad informacija apie rengiamą projektą buvo paskelbta tik Pagėgių savivaldybės internetiniame tinklapyje, todėl vietos gyventojams nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti rengiamose planuojamos ūkinės veiklos procedūrose (b.l. 99-102).
Atsakovės Pagėgių savivaldybės administracijos atstovė prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepimuose išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pagėgių savivaldybės administracijos 2014-03-18 sprendimo Nr. R2-486 ir 2014-03-24 sprendimo Nr. R2-516 „Dėl UAB „Bugama“ Pagėgių sav. Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo dalies naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projekto derinimo“ (b.l. 25-31), kuriais nederintas Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo dalies naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektas (toliau – Naudojimo projektas), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Pagėgių savivaldybės administraciją suderinti žvyro ir smėlio telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektą.
Pagrindiniai ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005-09-05 įsakymu Nr. 1-107 patvirtintos Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklės (redakcija, galiojusi iki 2014-02-21), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-02-17 įsakymu Nr. D1-145 patvirtintos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės. Pagėgių savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Pareiškėjos ginčijami aktai yra individualūs administraciniai aktai, jie turi atitikti tokiems aktams nustatytus reikalavimus.
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja Pagėgių savivaldybės administracijai Naudojimo projektą derinimui pateikė 2013-12-31 (b.l. 8). Teisės aktų taikymo požiūriu projekto pateikimo data yra svarbi. Naudojimo projektas parengtas ir institucijoms pateiktas derinti 2013 metų gruodžio mėnesį, todėl nagrinėjamoje byloje taikytinos Žemės gelmių įstatymo redakcijos nuostatos, galiojusios nuo 2013-07-01 iki 2014-01-01, t.y. Naudojimo projekto pateikimo derinti atsakovei (2013-12-31) metu, bei Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005-09-05 įsakymu Nr. 1-107 patvirtintų Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2011-02-18 iki 2014-02-18. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-02-17 įsakymo Nr. D1-145 „Dėl žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punkte taip pat nustatyta, kad iki 2014-01-01 pradėtų rengti detaliųjų planų naudingųjų iškasenų teritorijoms formuoti pagrindu gali būti rengiami, derinami ir tvirtinami naudingųjų iškasenų išteklių projektai, pagal iki 2014-01-01 galiojusį naudingųjų iškasenų naudojimo projektų rengimo teisinį reglamentavimą.
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes galima tik pagal žemės gelmių išteklių arba ertmių naudojimo projektą, kuris turi būti suderintas su įvairiomis institucijomis, tarp jų – su savivaldybės vykdomąja institucija. Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.11 punktas apibrėžia naudojimo projekto sąvoką. Pagal ją naudojimo projektas – vadovaujantis šiomis Taisyklėmis parengtas normatyvinis dokumentas, kuriame yra numatyti racionalaus ir taupaus naudingųjų iškasenų išgavimo, kasybos atliekų tvarkymo, karjero (iškastos ertmės) bei kasyba paveiktos žemės rekultivavimo ir būtinų kitų aplinkos elementų atkūrimo be reikšmingo poveikio aplinkai, žmonių sveikatai ir saugumui būdai ir priemonės, taip pat likusių telkinyje žemės gelmių išteklių apsaugos nuo išsekimo ir kokybės blogėjimo, kai laikinai nutraukiamas jų naudojimas, priemonės. Žemės gelmių įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją, nustatytą įstatymų ir kitų teisės aktų, derina dokumentus, reglamentuojančius žemės gelmių tyrimą, naudojimą ir apsaugą. Taisyklių 26.3 punkte iš esmės pakartota ši Įstatymo nuostata ir nurodyta, jog parengtas bei projekto rengėjo pasirašytas Naudojimo projektas turi būti suderintas su vietos savivaldos vykdomąja institucija, kuri, pagal Taisyklių 29 punktą, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945) 28 straipsnyje nurodytu terminu išnagrinėja jos kompetencijai priskirtinus Naudojimo projekto sprendinius ir derina Naudojimo projektą arba raštu nurodo trūkumus, kuriuos būtina pašalinti ar pataisyti. Ginčijamuose Pagėgių savivaldybės administracijos 2014-03-18 sprendime Nr. R2-486 ir 2014-03-24 sprendime Nr. R2-516, kurie savo turiniu tapatūs, nurodytos atsisakymo derinti Naudojimo projektą priežastys: 1) projekto sprendiniai neatitinka 2013-02-27 išduotų planavimo sąlygų Nr. ŽPL13/4, nes nenustatytos smėlio ir žvyro karjero sanitarinės apsaugos zonos; 2) planuojamą naudoti teritoriją kerta vietinės reikšmės žvyrkelis, todėl gali pablogėti jo būklė; 3) nepateikti duomenys, kad su projektu supažindinti besiribojančių sklypų savininkai ir naudotojai, todėl jiems apribota galimybė reikšti pasiūlymus; 4) naudingųjų iškasenų gavyba gali lemti žalą aplinkai ir viešajam interesui; 5) nepagrįstos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas; 6) nepateikti įrodymai, ar atlikti archeologiniai tyrinėjimai, nes planuojamoje naudoti teritorijoje galimai yra antrojo pasaulinio karo belaisvių stovyklos vieta (b.l. 25-31).
Minėta, jog ginčo teisiniams santykiams taikytini teisės aktų reikalavimai, galioję iki 2014-01-01, todėl pripažintinas nepagrįstu atsakovės argumentas, kad prašomas derinti Naudojimo projektas neatitinka teritorijų planavimo dokumentams rengti nustatytų reikalavimų ir procedūrų, tarp jų, viešinimo ir gretimybėje esančių žemės sklypų savininkų ir naudotojų supažindinimo su projekto sprendiniais, nes pagal nuo 2014-01-01 pasikeitusį Žemės gelmių įstatymą Naudojimo projektai prilyginami specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams. Nurodytą nederinimo priežastį atsakovė taip pat grindė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 57 punktu, tačiau šios taisyklės taikomos žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo atvejais. Nagrinėjamu atveju, žemės sklypas jau yra suformuotas ir teritorijų planavimo dokumentas patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2013-08-08 įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2)-2029 ir įregistruotas Pagėgių savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo dokumentų registre (b.l. 10). Taisyklėse nenumatytos Naudojimo projekto viešinimo ir derinimo su gretimų žemės sklypų savininkais ir naudotojais procedūros. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė taip pat nepagrįstai nurodė Naudojimo projekto nederinimo priežastimi, jog projektas neatitinka 2013-02-27 planavimo sąlygų Nr. ŽPL13/4, jame nenustatytos smėlio ir žvyro karjero sanitarinės apsaugos zonos bei dėl karjero naudojimo galimas vietinės reikšmės žvyrkelio pablogėjimas, nes šie aspektai susiję su teritorijų planavimu, o ne naudingųjų iškasenų gavyba, ir jau yra įvertinti įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimais: 2013-04-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-600-583/2013 ir 2013-07-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-543-609/2013, kuriais konstatuota, jog nepagrįstas Pagėgių savivaldybės administracijos atsisakymas leisti rengti detalųjį planą argumentuojant kelio buvimu bei nepagrįstas reikalavimas nustatyti sanitarines apsaugos zonas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pakartotinis tų pačių priežasčių, kurios buvo pripažintos nepagrįstomis įsiteisėjusiais teismo sprendimais, nurodymas skundžiamuose administraciniuose aktuose atsisakant derinti Naudojimo projektą vertintinas kaip atsakovės piktnaudžiavimas viešojo administravimo įgaliojimais ir nepagrįstų kliūčių sudarymas pareiškėjai. Tai, jog atsakovė tendencingai sudaro nepagrįstas kliūtis pareiškėjai iš esmės nuo tada, kai ji gavo Lietuvos geologijos tarnybos 2011-07-21 leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Pagėgių žvyro-smėlio telkinio 6,73 ha ploto dalyje, matyti iš nurodytų Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėtų administracinių bylų. Pažymėtina, jog Pagėgių savivaldybės administracijos nurodyta Naudojimo projekto nederinimo priežastis – neatlikti archeologiniai tyrinėjimai, nes teritorijoje galimai yra antrojo pasaulinio karo belaisvių stovyklos vieta, nebuvo kliūtimi tvirtinant detalųjį planą. Be to, pačios atsakovės 2013-02-27 išduotose planavimo sąlygose Nr. ŽPL13/4 teritorijų planavimo dokumentui rengti nenurodytas reikalavimas atlikti archeologinius tyrimus ar planuojant teritoriją vadovautis kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais (administracinė byla Nr. I-543-609/2013, b.l. 68-69). Iš Pagėgių savivaldybės mero atsiliepimo administracinėje byloje Nr. I-600-583/2013 matyti, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2010-02-11 rašte Nr. (13.6)2-395 „Dėl projektavimo darbų“ nurodyta, jog Departamentas neprieštarauja, kad būtų vykdomi karjero projektavimo darbai toje pačioje teritorijoje (administracinė byla Nr. I-600-583/2013, b.l. 97). Atsakovė Naudojimo projekto nederinimo priežastimi nepagrįstai nurodė šią aplinkybę, nes tai nebuvo kliūtimi nei rengiant ir tvirtinant teritorijų planavimo dokumentą, nei kitai įmonei toje pačioje teritorijoje atliekant kasybos darbus. Pagėgių savivaldybės administracija neatliktus archeologinius tyrinėjimus taip pat nepagrįstai nurodė priežastimi nederindama pareiškėjos pateikto Naudojimo projekto.
Atsakovė ginčijamuose sprendimuose Naudojimo projekto nederinimo priežastimi taip pat nurodė tai, jog neatliktas poveikio aplinkai vertinimas ir nepateikta išvada. Pagal Taisyklių 10 punktą prieš pradedant rengti telkinio (telkinio dalies) išteklių Naudojimo projekto rengimo darbus turi būti atliktos procedūros, numatytos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai: 1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą; 2) atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą; 3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas. Pagal minėto straipsnio 5 dalies 1 punktą visų pirma atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, kurios tikslas yra nustatyti, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (7 straipsnio 2 dalis). Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-600-583/2013 medžiagos matyti, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atliko Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo naujo ploto naudojimo poveikio aplinkai vertinimo atranką ir 2011-06-14 surašė atrankos išvadą Nr. (9.14.5)-LV4-2428, kuria konstatavo, jog UAB „Bugama“ planuojamai ūkinei veiklai – smėlio ir žvyro išteklių naudojimui – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (administracinės bylos Nr. I-600-583/2013 b.l. 56-58). Iš Pagėgių savivaldybės administracijos argumentų matyti, jog iš esmės ji nesutinka su tokia išvada ir mano, kad turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Atsakovės argumentai pripažintini nepagrįstais. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede įtvirtintas veiklų sąrašas, kurioms turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Tai reiškia, kad kai planuojama veikla priskiriama šio įstatyme 2 priede numatytų planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašui, privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai atranką, kurios metu atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ir vietos ypatumus, sprendžia, ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą yra privalomas ar ne. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos UAB „Bugama“ ūkinė veikla nurodyta Įstatymo 2 priedo 2.3 punkte (kitų naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kai kasybos plotas – mažiau kaip 25 ha, bet daugiau kaip 0,5 ha), tai reiškia, jog poveikio aplinkai vertinimas savaime nėra privalomas. Be to, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 8-14 dalyse įtvirtintos atsakingos institucijos priimtos atrankos išvados derinimo su visuomene ir poveikio aplinkai vertinimo subjektais tvarka, jie turi teisę atsakingai institucijai reikšti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą: suinteresuota visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos, poveikio aplinkai vertinimo subjektai per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados gavimo dienos (7 straipsnio 9-10 dalys). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2011-10-10 raštu Nr. (9.14.5)-LV4-3991 „Dėl visuomenės informavimo apie priimtą atrankos išvadą“ pareiškėjai UAB „Bugama“ nurodė tinkamai informuoti visuomenę ir pareiškėja informaciją paskelbė visuomenės informavimo priemonėse, Stoniškių seniūnijos skelbimų lentoje (administracinės bylos Nr. I-600-583/2013 b.l. 68-75). Šilutės rajono poveikio aplinkai vertinimo subjektus, tarp jų ir atsakovę, apie priimtą atrankos išvadą 2011-06-14 raštu informavo pats Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (administracinės bylos Nr. I-600-583/2013 b.l. 56). Duomenų, kad Pagėgių savivaldybės administracija nustatytu terminu būtų reiškusi pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, Pagėgių savivaldybės administracija Naudojimo projekto derinimo metu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, nebeturi teisės reikalauti, kad šiai planuojamai ūkinei veiklai privalomai būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ir ne jos kompetencija yra vertinti atsakingos institucijos – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atliktos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados pagrįstumą. Kitų nederinimo motyvų abejuose ginčijamuose sprendimuose, išskyrus aptartus abstrakčius ir nepagrįstus argumentus, daugiau nepateikta. Taisyklių 2 priede nurodytos kitos institucijos projektą suderino (b.l. 17). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovei nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl Naudojimo projekto derinimo buvo pažeistas objektyvumo principas ir dėl to nevisapusiškai, nepagrįstai ir neteisingai išnagrinėtas pareiškėjos prašymas. Pažymėtina, jog ginčijamuose sprendimuose nors iš dalies ir nurodyti jų priėmimo teisiniai pagrindai ir teisės aktų pavadinimai, tačiau iš esmės jie yra nemotyvuoti ir nepagrįsti konkrečiomis teisės aktų normomis, t. y. nenurodytas faktinis ir teisinis pagrindas, kuriais grindžiami sprendimai, o tai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, kurioje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Nesilaikant minėtų nuostatų kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose. A556-1898/2008; Nr. A756-2036/2008). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo požiūriu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438?1116/2010). Tai reiškia, jog individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju būtent šių reikalavimų nesilaikyta.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja parengtą Naudojimo projektą Pagėgių savivaldybės administracijai teikė derinti 2013-12-31, nustatytu terminu nesulaukusi sprendimo dėl derinimo arba nederinimo, pakartotinai teikė 2014-02-12 ir dar kartą pakartotinai 2014-03-17 (b.l. 8, 9, 23-24). Viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945) 28 straipsnyje nurodytu terminu išnagrinėja jos kompetencijai priskirtinus Naudojimo projekto sprendinius ir derina Naudojimo projektą arba raštu nurodo trūkumus, kuriuos būtina pašalinti ar pataisyti. Nurodytoje teisės normoje buvo įtvirtintas 30 dienų prašymo nagrinėjimo terminas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė atsakė į pareiškėjos 2013-12-31 prašymą suderinti Naudojimo projektą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisės aktuose nustatytų terminų nesilaikymas taip pat sudaro pagrindą pripažinti viešojo administravimo instituciją pažeidusia procedūrą reglamentuojančias normas, o įvertinus tai, kad Pagėgių savivaldybės administracijos nurodytos Naudojimo projekto nederinimo priežastys nepagrįstos, konstatuotina, jog ginčijami Pagėgių savivaldybės administracijos 2014-03-18 sprendimas Nr. R2-486 ir 2014-03-24 sprendimas Nr. R2-516 „Dėl UAB „Bugama“ Pagėgių sav. Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo dalies naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projekto derinimo“ yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais.
Pareiškėja UAB „Bugama“ skundu taip pat prašo teismą įpareigoti Pagėgių savivaldybės administraciją suderinti Naudojimo projektą. Toks reikalavimas nagrinėjamoje byloje negali būti patenkintas. Pagėgių savivaldybės administracijos 2014-03-18 sprendimas Nr. R2-486 ir 2014-03-24 sprendimas Nr. R2-516 „Dėl UAB „Bugama“ Pagėgių sav. Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo dalies naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projekto derinimo“ nemotyvuoti, atsakovės nurodytos projekto nederinimo priežastys pripažintos nepagrįstomis, todėl viešojo administravimo procedūros nėra atliktos išsamiai ir tinkamai. Minėta, jog Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005-09-05 įsakymu Nr. 1-107 patvirtintų Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių 29 punkte nurodyta, kad savivaldybės institucija turi išnagrinėti jos kompetencijai priskirtinus Naudojimo projekto sprendinius ir derinti Naudojimo projektą arba raštu nurodyti trūkumus, kuriuos būtina pašalinti ar pataisyti. Įvertinus teisinių santykių ir ginčo tarp Pagėgių savivaldybės administracijos ir pareiškėjos UAB „Bugama“ pobūdį, konstatuotina, jog Pagėgių savivaldybės administracija, iš naujo priimdama sprendimą, privalo išsamiai išdėstyti sprendimo teisinius ir faktinius pagrindus, pagrįsti savo veiksmų legalumą – t.y. nurodyti, kokios Vietos savivaldos įstatymo ar kito teisės norminio akto nuostatos suteikia jai teisę priimti sprendimą konkrečiu faktiniu pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1463-08). Teismai atlieka teisminę viešojo administravimo subjektų veiklos kontrolę, t. y. tikrina jų veiksmų (sprendimų) pagrįstumą bei teisėtumą, tačiau neturi teisinių pagrindų atlikti viešojo administravimo subjektams priskirtų funkcijų. Teismas, įpareigodamas Pagėgių savivaldybės administraciją suderinti Naudojimo projektą, turėtų perimti savivaldybei įstatymu priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Pažymėtina, jog tik nustačius atsakovės piktybinius įstatymų pažeidimus teismas gali įpareigoti atlikti ją konkrečius pareiškėjos prašomus veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1463-08). Nagrinėjamu atveju atsakovė pilnai neatlikusi Naudojimo projekto derinimo procedūrų ir konkrečiai bei aiškiai nenurodžiusi trūkumų, kuriuos būtina pašalinti ar pataisyti, nesiėmė visų priemonių priimamų sprendimų teisėtumui garantuoti, tačiau jos veiksmus negalima vertinti kaip piktybinius įstatymų pažeidimus, todėl Pagėgių savivaldybės administracija įpareigotina tinkamai Taisyklių 29 punkte nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjos 2013-12-31 prašymą. Pareiškėjos UAB „Bugama“ patikslintas skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos 2014-03-18 sprendimą Nr. R2-486 ir 2014-03-24 sprendimą Nr. R2-516 „Dėl UAB „Bugama“ Pagėgių sav. Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo dalies naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projekto derinimo“,
įpareigoti Pagėgių savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjos 2013-12-31 prašymą dėl Pagėgių sav. Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo dalies naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projekto derinimo ir derinti Naudojimo projektą arba nurodyti trūkumus, kuriuos būtina pašalinti ar pataisyti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.