Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-01-12 · Civilinė byla Nr. 2S-93-340/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-12
Bylos Nr.
2S-93-340/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Skolininkas
R. B.
Kategorijos
  • 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-93-340/11Procesinio sprendimo kategorija: 32.5; 122.4; 128.17 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų D. Višinskienės, P. Jaržemskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria išieškota skola, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą daiktą, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) A. L. pakartotinį pareiškimą skolininkei (įkeisto daikto savininkei) R. B. ir skolininkui R. B. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kreditorius kreipėsi į teismą pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą ir priteisti iš skolininkės 40 547 EUR negrąžintos paskolos, 24 328,2 EUR delspinigių bei žyminio mokesčio išlaidas, uždėti areštą įkeistam turtui. Nurodė, kad paskolos terminui pasibaigus skolininkė paskolos negrąžino.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-11-17 nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 743/1532 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1532 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančias R. B., uždraudžiant įkeisto daikto savininkei juo disponuoti; išaiškino daikto savininkei, kad areštavus įkeistą daiktą, ji netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę; įspėjo skolininkę (įkeisto daikto savininkę) R. B. ir skolininką R. B., kad negrąžinus skolos, t. y. 40 547 EUR negrąžintos paskolos, 24 328,20 EUR delspinigių (už 2 mėn.) bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti; atmetė pareiškėjo prašymą išieškoti 132 Lt dydžio žyminį mokestį ir išieškojo 131 Lt dydžio žyminį mokestį; išaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto daikto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkei (įkeisto daikto savininkei) ir skolininkui dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkei (įkeisto daikto savininkei) ir skolininkui dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo.

Šalies argumentai

Kreditorius kreipėsi į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo prašydamas išieškoti skolą – 40 547 EUR negrąžintos paskolos, 24 328,20 EUR delspinigių (už 2 mėn. nuo 2009-09-05 iki 2009-11-04), 19 057,09 EUR delspinigių (nuo 2009-11-05 iki 2009-12-21) ir 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų; išieškoti iš įkeisto turto 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo kreipimosi dėl išieškojimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad skolininkė negrąžino skolos.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-05-18 nutartimi nutarė išieškoti A. L. naudai iš R. B. ir R. B. skolą: 40 547 EUR negrąžintos paskolos, 43 385,29 EUR delspinigių, 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos (40 547 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo bylos grįžimo iš apeliacinės instancijos dienos, t. y. nuo 2010-05-17, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą;

priverstinai parduoti iš varžytynių 743/1532 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1532 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančias R. B.;

apie įvykdymą nedelsiant pranešti hipotekos skyriui: pateikti turto pardavimo aktą ir gautas lėšas pervesti į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad 2009-11-17 nutartimi įkeistas daiktas buvo areštuotas; nutartis įsiteisėjusi (Vilniaus apygardos teismo 2010-05-13 nutartis), skolininkei (įkeisti daikto savininkei) R. B. įteikta – 2009-11-20; skolininkui R. B. laikytina, kad įteikta per sutuoktinę R. B. CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka. Hipoteka užtikrinta prievolė iki šiol neįvykdyta, kas sudaro pagrindą tenkinti kreditoriaus reikalavimus.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė prašo pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-18 nutartį. Apeliantė nutarties nepagrįstumą argumentuoja tuo, kad kreditorius už negrąžintą paskolą paskaičiavo delspinigius, viršijančius net pačią paskolos sumą. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavęs, kad netesybos negali būti priemonė nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Netesybos teismo gali būti mažinamos. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. bei priteisė aiškiai per didelius delspinigius, kurie pagal savo pobūdį yra baudiniai, tokia nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-18 nutartį palikti nepakeistą; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skolininkė tik vilkina skolos grąžinimo laiką ir tokiu būdu siekia išvengti tinkamai įvykdyti paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pažymi, kad sudarydamos sutartį dėl delspinigių šalys susitarė laisva valia; sutarties sąlygos nėra nuginčytos. Teismas jau yra pasisakęs, kad hipotekos kreditoriui prašant pradėti priverstinį išieškojimą, jis yra vykdomas ne ginčo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei išanalizavusi atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Dėl to atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro (CPK 337 str. 1 p.).

Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių, atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tai reiškia, jog gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos keitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-50/2010 ir kt. ). Todėl apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, kaip šiuo atveju, dėl paskolos sutartyje nustatytų delspinigių sumažinimo, šioje byloje nėra teisiškai aktualūs. Pažymėtina ir tai, kad prievolės, užtikrintos hipoteka, kaip yra šiuo konkrečiu atveju, įvykdymas yra vieno įsipareigojimo įvykdymas, apimantis visus su paskolos grąžinimu susijusius mokėjimus. Šie mokėjimai (delspinigiai) nėra atskiri įsipareigojimai, jie išplaukia iš paksolos grąžinimo, yra glaudžiai su juo susiję ir laikytini tuo pačiu įsipareigojimu.

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t. y. nepateiktus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje kreditorius A. L. 2009-11-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui pateikė prašymą dėl priverstinės skolos išieškojimo iš skolininkės R. B., kadangi 2009-01-20 paskolos sutarties bei 2009-06-03 susitarimo pakeisti ir papildyti paskolos sutarties sąlygas, kuriuo skolininkei suteiktos 40 574 EUR paskolos iki 2009-09-03 grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka: 2009-01-22 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje įregistruotu hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkė įkeitė A. K. (teises ir pareigas perėmė A. L. (b.l. 41-47) jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 743/1532 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkė paskolos sutartyje bei susitarime numatytų įsipareigojimų nevykdė ir pirmojo kreipimosi į hipotekos skyrių dieną kreditoriui buvo skolinga 40 547 EUR paskolos bei 24 328,20 EUR delspinigių. Tuo pagrindu hipotekos teisėja 2009-11-17 nutartimi, konstatavusi, jog CPK 558 str. 1 d. nuostatų reikalavimai yra įvykdyti, areštavo skolininkei (įkeisto daikto savininkei) R. B. priklausantį įkeistą nekilnojamąjį daiktą bei įspėjo, kad negrąžinus per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos skolos ir delspinigių bei žyminio mokesčio, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių, t. y. tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ką apeliacine tvarka išnagrinėjęs skolininkės R. B. atskirąjį skundą 2010-05-13 nutartimi konstatavo Vilniaus apygardos teismas (b.l. 82-85).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nutartis skolininkei (įkeisto daikto savininkei) R. B. įteikta – 2009-11-20 (b.l. 62 (broliui); skolininkui R. B. laikytina, kad įteikta per sutuoktinę R. B. CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, tačiau per nustatytą vieno mėnesio terminą skolininkė su kreditoriumi neatsikaitė. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-11-17 nutartis įsiteisėjo 2010-05-13, išnagrinėjus skolininkės atskirąjį skundą apeliacine tvarka, kreditoriaus pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje išnagrinėtas 2010-05-18, t. y. po bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo. Kadangi skolininkė (įkeisto daikto savininkė) ir skolininkas per Hipotekos skyriaus 2009-11-17 nutartimi nustatytą vieno mėnesio terminą hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdė, hipotekos teismas, nepažeisdamas CPK 558 str. 2 d. nuostatų reikalavimų, pradėjo hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeisto turto realizavimo procedūrą.

Pažymėtina, kad skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį, delspinigių dydį, gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti paskolos sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Šiuo aspektu atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka šalių santykius reglamentuojančių įstatymų nuostatas. Dėl to nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d.).

Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, prideda įrodymus, kad už bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 1200 Lt išlaidų (b.l. 123-125). CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kolegija konstatuoja, jog užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme dydis viršija minėtų Rekomendacijų 8.15 p. nustatytą maksimalų dydį. Pagal 8.15 p. nagrinėjamu atveju maksimalus užmokesčio advokatui už atsikirtimo atskirajam skundui surašymą dydis būtų 400 Lt (800 Lt Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga * 0,5 koeficientas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nesudėtingumą, į tai, kad kreditoriaus atstovui parengti atsiliepimą į atskirąjį skundą, nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes byloje nenagrinėjami teisiniai klausimai ir dėl to advokato darbo sąnaudos negalėjo būti didelės, laiko, jog kreditoriaus A. L. prašomų priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 200 Lt.

Iš apeliantės R. B. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 9,85 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės R. B. A. L. naudai 200 Lt (du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš apeliantės R. B. 9,85 (devynis litus, 85 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai D. VišinskienėP. Jaržemskis