- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-03
- Bylos Nr.
- Ik-857-95/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02816-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Violeta Balčytienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- RUAB „Junesta“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Nacionalinei žemės tarnybai, atstovaujamai Vilniaus miesto
- Trečiasis asmuo
- A. K., UAB „Grinda“, UAB „Vilniaus vandenys“
- Advokatai
- Eva Jankovska, Vytautas Valašinas
- Kategorijos
- 1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovams V. J. ir advokatui Vytautui Valašinui, atsakovių atstovėms Renatai Jašinskienei ir Daliai Vaukaitei, trečiojo suinteresuoto amines atstovei advokatei Evai Jankovskai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos RUAB „Junesta“ skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Nacionalinei žemės tarnybai, atstovaujamai Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., UAB „Grinda“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja RUAB „Junesta“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (I t., b. l. 1-4, 43-46), kurį patikslino (I t., b. l. 66-70) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti: 1) Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2010-08-26 įsakymą Nr. 30-848 „Dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) 2010-09-02 įsakymą Nr. Ž49-1146 (toliau – ir Žemėtvarkos skyriaus įsakymas) ir 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2010-09-03 sprendimą Nr. S49-129 (toliau – ir Sprendimas).
Skunde nurodė, kad Įsakymu yra atkurtas 28.393 kv.m. dydžio žemės sklypas, kuriame yra valstybės išperkamos žemės, todėl tokio dydžio žemės sklypas yra suformuotas neteisėtai. Dalyje atgauto žemės sklypo yra įrengti ir suplanuoti inžineriniai tinklai ir gatvė. 1978 m. buvo parengtas Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) VI rajono detalusis planas, kuris buvo patvirtintas 1996-08-29 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1397V. Šis detalusis planas ir jo sprendiniai yra galiojantys, detalusis planas žemės sklypo teritorijoje niekada nebuvo panaikintas. Po suplanuota gatve jau yra įrengti inžinieriniai tinklai (lietaus nuotekų kanalizacija 1 200 mm skersmens ir buitinių nuotekų kanalizacija 800 mm skersmens) bei pradėti pačios gatvės įrengimo darbai. Šių tinklų savininkai UAB „Grinda“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ nesutinka, kad jų valdomi tinklai, buvę valstybinėje žemėje, būtų perduoti privačiam savininkui. 2010-05-27 buvo gautas UAB „Grinda“ raštas, kuriame nurodoma, kad ji eksploatuoja Vilniaus miesto nuotakyno tinklus. Taip pat nurodyta, kad nepritaria, kad magistraliniai lietaus nuotakyno tinklai būtų privačiame sklype. Taip pat 2010-06-03 buvo gautas 2010-05-31 UAB „Vilniaus vandenys“ raštas, kuriame nurodoma, kad nepritariama žemės grąžinimui nuotekų kolektoriaus D800 mm apsaugos zonoje. Todėl daro išvadą, kad nuo 1978 m. daliai žemės sklypo jau yra nustatytas naudojimo būdas ir užstatymo reglamentas. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 d., tokios teritorijos atitinka valstybės išperkamos žemės sąvoką ir pagal Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. grąžinamos būti negali. Detaliaisiais planais suplanuotos visuomeninės teritorijos negali būti grąžinamos privatiems asmenims, o vietoje to, pretendentams yra atlyginama kitais įstatymo numatytais būdais. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2009-03-26 rašte nurodė, kad mirusios savininkės K. K. turėtoje žemėvaldoje formuojamas žemės sklypas, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono išplanavimo projektu, patvirtintu 1978 m. Vilniaus I miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr.355, suplanuotas gatvių teritorijas, bei pridėjo žemės sklypo schemą, kurioje yra nurodytas formuojamo žemės sklypo dydis – 17 800 kv.m. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo numačiusi suformuoti ne 28.393 kv.m. žemės sklypą, o 17.800 kv.m. žemės sklypą, atsižvelgiant į valstybės išperkamą žemę. Tačiau Įsakymu, nepaisant Vilniaus miesto savivaldybės mero pozicijos, nepagrįstai yra atkuriamas 28.393 kv.m. žemės sklypas, neatsižvelgiant į tai, kad jo dalis yra užimta pagal suplanuotus detaliuosius planus Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 d. prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-04-06 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-535/2010 yra nurodęs, kad 1978 m. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detaliajame plane yra suformuota gatvė, plane įvardijama kaip (duomenys neskelbtini) apvažiuojamoji magistralė, kurios dalis patenka į ginčo žemės sklypą. Ši aplinkybė leistų padaryti išvadą, kad į ginčo sklypą patenka valstybės išperkama žemė. Pareiškėja 2010-08-30 raštu pranešė Savivaldybės administracijai, kad žemes sklypo atkūrimas pažeidžia jos interesus, tačiau atsakovė į tai neatsižvelgė. Mano, kad Įsakymas prieštarauja ir 2010-11-04 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. A-502-1254/2010, kuriame teismas pasisakė, kad UAB „Junesta“ turėtas 2008-05-07 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimas „Dėl inžinerinių tinklų tiesimo, gatvės rekonstrukcijos, įvažiavimų bei automobilių parkavimo vietų įrengimo valstybės žemėje“ yra galiojantis ir panaikintas nepagrįstai. Atkuriant žemės sklypą, nebuvo numatyta kaip UAB „Junesta“ galės įgyvendinti minėtą sutikimą, todėl Įsakymas pažeidžia pareiškėjos interesus. Taigi, Įsakymas dėl 28.393 kv.m. žemės sklypo suformavimo prieštarauja Atkūrimo įstatymo nuostatoms, Savivaldybės administracijos mero pozicijai, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų savininkų interesams bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadoms, todėl yra neteisėtas ir t naikintinas. Laiko, kad Įsakymu taip pat yra pažeisti ir pareiškėjos teisėti lūkesčiai. Pabrėžė, kad UAB „Junesta“ yra parengusi žemės sklypų, esančių Pašilaičių k. Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir pateikusi jį tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Šiame detaliajame plane yra numatytas prisijungimas prie 28.393 kv.m. žemės sklype esančių inžinerinių tinklų bei numatyta (duomenys neskelbtini) g. rekonstrukcija valstybinėje žemėje, t. y. ši (duomenys neskelbtini) g. rekonstrukcija yra numatyta 28.393 kv.m. žemės sklype, kuris yra atkurtas A. K., nepaisant to, kad jame yra numatytos gatvių teritorijos. Dėl A. K. o grąžinto 28.393 kv.m. žemės sklypo UAB „Junesta“ parengtas detalusis planas negali būti tvirtinamas, nes inžineriniai tinklai bei numatytas (duomenys neskelbtini) g. tęsinys atsidurtų privataus savininko rankose, kuris prie šių tinklų prisijungti neleistų, nors toks prisijungimą numatė Vilniaus miesto savivaldybė išduodama detaliojo planavimo sąlygas detaliajam planui rengti. Bendrovei parengus detalųjį planą pagal Vilniaus miesto savivaldybės nustatytas sąlygas, Vilniaus miesto savivaldybė išleido Įsakymą, kuris iš esmės paneigė UAB „Junesta“ teisėtus lūkesčius dėl detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo ir sukūrė galimai teisines kliūtis tokio detaliojo plano patvirtinimui ir įgyvendinimui, t. y. sugrąžino valstybinę žemę privačiam asmenini ir tuo pačiu panaikino UAB „Junesta“ teisinį tikrumą dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos RUAB „Junesta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 115-118) nurodė, kad nei pareiškėja, nei NMT neturi teisės savo nuožiūra spręsti, ar žemė yra laisva ir neužstatyta, nes tai teisės aktų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės pagal jai priskirtą kompetenciją. Atkreipė dėmesį, kad Savivaldybės administracija ir NŽT, vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams į išlikusį nekilnojamąjį turtą srityje, nėra viena kitai pavaldžios institucijos ir neturi teisės atlikti viena kitos vykdomų funkcijų kontrolės. Atsakovė skundžiamu Įsakymu nustatė laisvo (neužstatyto) natūra grąžinamo kitos paskirties žemės sklypo duomenis. Remiantis Įsakymu, buvo priimtas Žemėtvarkos skyriaus įsakymas, žemės sklypas įregistruotas VĮ „Registrų centras“ ir NŽT sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,8393 ha ploto žemės sklypą A. K. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nenurodė, kokių teisės aktuose nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas) neįvykdė atsakovė arba kokius veiksmus atliko, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Kadangi teritorijų planavimo funkcija yra priskirta savivaldybių kompetencijai, Savivaldybės administracija ir NŽT nėra viena kitai pavaldžios institucijos, daro išvadą, kad NŽT nepažeidė pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų. Tvirtino, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą privalo įrodyti, kad jis turi tokią subjektinę teisę ir kad šią teisę pažeidžia, ketina pažeisti ar ginčija atsakovas. Pareiškėja teigia, kad priimti administraciniai aktai pažeidžia RUAB „Junesta“ teisinius interesus ir teisėtus lūkesčius, kad ji yra parengusi žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą ir pateikusi jį tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, kuriuo yra numatyta prisijungti prie 2,8393 ha ploto žemės sklype esančių inžinerinių tinklų bei numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija bei mano, kad privatus savininkas neleis prisijungti prie esamų tinklų. Akcentavo, kad šis pareiškėjos argumentas yra tik prielaida, nepagrįsta jokiais įrodymais. Prie skundo pareiškėja nepridėjo jokio A. K. atsisakymo leisti jai priklausančia nuosavybe tiesti inžinerinius tinklus. Be to, A. K. galimai atsisakius duoti sutikimą tiesti inžinerinius tinklus jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, RUAB „Junesta“ manydama, kad toks atsisakymas nepagrįstas, galės kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Ginčo žemės sklype yra nustatytas 4 178 kv. m ploto servitutas antžeminėms ir požeminėms komunikacijoms aptarnauti, pagal kurio turinį šis servitutas, suteikia teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. Taigi, pareiškėjos teiginys, kad žemę grąžinus A. K. bus pažeistas RUAB „Junesta“ teisėtas tikrumas dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų nepagrįstas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovo atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Šalies argumentai
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos RUAB „Junesta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (II t., b. l.22-28) nurodė, kad pareiškėja skunde nurodė, kad Įsakymas yra neteisėtas ir prašo jį panaikinti, tačiau nenurodė, kaip skundo tenkinimo atveju teismo sprendimas įtakotų jos teises į ginčo teritoriją ir kokias būtent teises, įgytas kokiu teisiniu pagrindu, ar kaip būtų apginta pažeista subjektinė teisė ir apskritai pareiškėja neįrodė, kad būtent jos subjektinę teisė yra realiai pažeista. Akcentavo, kad bendrovė sąmoningai klaidina teismą teigdama, kad Lietuvos vyriausiasis administracini teismas 2010-04-06 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-525-535/2010, yra nurodęs, kad 1978 m. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detaliajame plane yra suformuota gatvė, plane įvardijama kaip (duomenys neskelbtini) apvažiuojamoji magistralė, kurios dalis patenka į ginčo žemės sklypą, ir aplinkybė leistų padaryti išvadą, kad į ginčo sklypą valstybės išperkama žemė patenka. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje nenustatė minėtų aplinkybių, tik pažymėjo, kad byloje esantys duomenys yra prieštaringi ir neleidžia padaryti vienareikšmių išvadų dėl žemės priskirtinumo valstybės išperkamai bei paminėjo, kad būtina išsiaiškinti, ar detalusis planas, kuriuo suprojektuota (duomenys neskelbtini) greitojo eismo gatvė yra (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detaliajame plane suprojektuotos (duomenys neskelbtini) apvažiuojamosios magistralės korektūra ir ar toliau galioja sprendinys dėl gatvės, kuri plane įvardinta kaip (duomenys neskelbtini) apvažiuojamoji magistralė. Taigi, atkreipė dėmesį, kad 1978 m. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detaliojo plano, patvirtinto 1996-08-29 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1397V, brėžinyje „(duomenys neskelbtini) magistralės perimetras ties (duomenys neskelbtini) 4 ir 6 mikrorajonai“, teritorijoje, kurioje Įsakymu suformuotas sklypas, buvo pažymėta gatvė, įvardinta kaip (duomenys neskelbtini) apvažiuojamoji magistralė. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybai 2005-06-22 sprendimu Nr. 1-856-patvirtinus Teritorijos prie Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės detalųjį planą, 1978 m. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detaliojo plano sprendinys dėl gatvės, kuri šiame detaliajame plane įvardinta kaip (duomenys neskelbtini) apvažiuojamoji magistralė ir suplanuota tiesti dalyje sklypo, suformuoto ginčijamu įsakymu, buvo pakeistas, minėtos gatvės tiesimą suplanavus kitoje teritorijoje, t. y. pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-06-22 sprendimu Nr. 1-856 patvirtinto Teritorijos prie Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) greito eismo gatvės detaliojo plano sprendinius, (duomenys neskelbtini) magistralė ((duomenys neskelbtini) greitojo eismo gatvė) į ginčo sklypą nepatenka, nes yra numatyta (suplanuota) labiau į vakarus nuo ginčo sklypo (t. y. 1978 m. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detaliojo plano korektūra). Todėl nagrinėjamoje teritorijoje 1978 m. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detaliojo plano sprendinys dėl gatvės yra netaikytinas ir ginčo sklype valstybės išperkamos žemės nėra, t. y. pakeitus detaliojo plano sprendinius išnyko aiškus ir konkretus visuomenės poreikis į Įsakymu suformuotą sklypą. Remiantis Atkūrimo įstatymo 5 ir 12 str. nuostatomis, nustačius, kad žemės yra laisva (neužstatyta), nėra priskirta valstybės išperkamai žemei ir jei pilietis pageidauja susigrąžinti žemę turėtoje vietoje, galiojančių teisės aktų požiūriu nėra teisinių kliūčių formuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, tai ir buvo padaryta Įsakymu. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p. nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, tačiau ne meras, formuoja grąžinamų sklypų ribas, organizuoja kadastrinius matavimus, pasiūlo žemės sklypų žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustato pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį, pateikia pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo, patvirtina žemės sklypų planus ir su kitais dokumentais pateikia žemėtvarkos skyriui. Be to, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p., be kitų minėtų nuostatų, nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius sklypo ribas formuoja, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos. Todėl Įsakymas, kuriuo laisvame (neužstatytame) žemės plote buvo suformuotas 28 393 kv. m ploto žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis. Be kita ko, nurodė, kad ABTĮ nustato pareiškėjui pareigą nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Laiko, kad pareiškėja, prašydama panaikinti Įsakymą, nesilaikė šio reikalavimo. Ginčijimo ar pažeidimo faktas yra būtinoji sąlyga atsirasti pareiškėjo teisei kreiptis į teismą. Įsakymas yra teisėtas ir nepažeidė pareiškėjos jokių teisių ar teisėtų interesų, o pareiškėjos prašymas panaikinti šį Įsakymą negali būti tenkinamas, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo. Apskritai pareiškėja nenurodė, kokios konkrečios teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeidžiami Įsakymu. Pareiškėja neįvardijo savo teisėtai įgytos subjektinės teisės, šios teisės atsiradimo teisinio pagrindo, savo turimos subjektinės teisės pažeidimo, savo reikalavimo teisės šioje byloje teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms (vien tik dėl to), net ir nenagrinėjant kitų aplinkybių, pareiškėjos skundas turėtų būti atmestas. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl visuomenės poreikio ginčo teritorijoje nėra teisiškai reikšmingos, nes pareiškėjai įstatymai nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą. Taip pat pareiškėjos reikalavimo teisė negali atsirasti ir iš trečiųjų suinteresuotų asmenų nesutikimo dėl nuosavybės teisių į ginčo teritoriją atkūrimo natūra, pareiškėja taip pat nėra įgaliota šioje byloje atstovauti trečiųjų suinteresuotų asmenų pozicijos ir nuomonės. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p. reglamentuojama, kad savivaldybės administracijos direktorius pasiūlo žemės sklypų žemės ir miško naudojimo sąlygas, pateikia pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo. Todėl RUAB „Junesta“ adresuotuose UAB „Vilniaus vandenys“ 2010-05-31 rašte ir UAB „Grinda“ 2010-05-27 rašte pateikta nuomonė, kad nepritaria žemės grąžinimui, nes susiduriama su problemomis be kliūčių patekti į privačią teritoriją, esant avarinėms situacijoms, vykdyti eksploatacinius darbus bei užtikrinti nuolatinę tinklų priežiūrą, neturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje. Minėti raštai net ir nebuvo adresuoti atsakovei. Pabrėžė, kad administracijos direktorius žemės ir miško naudojimo sąlygas nustato vadovaudamasis Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Šio nutarimo pagrindu ginčijamo Įsakymo 1.3 p. buvo nustatytos taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos sklype ir salia jo esančių inžinerinių tinklų ir statinių naudojimo-vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (XLIX sk.). Būtent šių sklypui nustatytų sąlygų pagrindu yra apribojama savininko ūkinė veikla sklype, ir tuo pačiu yra sureguliuojama vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančių įmonių (organizacijų) veikla, siekiant efektyviai vykdyti tinklų eksploatavimo ir priežiūros darbus. Tam, kad sklype esančius inžinerinius tinklus netrukdomai galėtų aptarnauti juos prižiūrinčios įmonės (UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Grinda“), Įsakymo 3 p., pasiūlyta NMT nustatyti 4 178 kv. m servitutą. Taigi, pareiškėjos teiginiai, kad Įsakymu yra pažeidžiami žemės sklype esančių inžinerinių tinklų savininkų interesai, yra nepagrįsti ir atmestini, ir apskritai, pareiškėja neturi reikalavimo teisės, kiek tai susiję su inžinerinių tinklų savininkų interesais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ta aplinkybė, kad per kai kuriuos žemės sklypus yra pravestos požeminės inžinerinės komunikacijos, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra Įstatymo 12 str. prasme. Į tokius žemės sklypus gali būti atkuriamos nuosavybės teisės nustatant atitinkamus žemės naudojimo apribojimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-10-1682/2005, publikuota „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8). Nesutiko ir su pareiškėjos teiginiais, kad Įsakymas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-04 sprendimui, priimtam administracinėje byloje Nr. A-502-1254/2010. Mano, kad šie pareiškėjos teiginiai teisiškai nereikšmingi šioje byloje, nes Įsakymas yra priimtas 2010-08-26, o pareiškėjos nurodomas teismo sprendimas priimtas tik 2010-11-04. Be to, administracinės bylos Nr. A-502-1254/2010 dalykas neturi tiesioginio teisinio ryšio su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku. Taigi, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtu sprendimu ir panaikino VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-09-03 sprendimą „Dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu“, tačiau VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-08-13 Teritorijų planavimo dokumento „Žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k., (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje, detalusis planas“ patikrinimo akto Nr. (100)-11.81-323 galiojimas yra pasibaigęs, todėl nurodytas detaliojo teritorijų planavimo dokumentas turės būti tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą. Taip pat tvirtino, kad net ir panaikinus Įsakymą, pareiškėjos neva pažeistos teisės atkurtos nebus, nes yra pasibaigęs rengiamo detaliojo plano sąlygų sąvado galiojimo terminas, nebegalioja detaliojo plano patikrinimo aktas. Pareiškėja teisių pažeidimo faktą grindžia nuogąstavimais į ateitį, kad jai nebus leista prisijungti prie inžinerinių tinklų, nutiestų per trečiojo suinteresuoto asmens A. K. sklypą. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog inžineriniai tinklai atsidurs privačiame žemės sklype, nepakeičia tų tinklų savininko ir teisėto valdytojo, kuris turi teisę spręsti savo nuosavybės (tinklų) naudojimo klausimus. Pareiškėjos subjektyvūs pamąstymai nėra ir negali būti pagrindu pripažinti Įsakymą neteisėtu ir jį panaikinti. Teigė, kad tik esant realiai pažeistoms teisėms ir teisėtiems interesams, pareiškėja įgyja subjektinę reikalavimo teisę.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo A. K. su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos RUAB „Junesta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 11-17) nurodė, kad tam, jog žemės sklypą galima būtų priskirti valstybės išperkamos žemės kategorijai, turi būti tenkinamos trys pagrindinės sąlygos, t. y. turi būti pavirtintas teritorijos, kurioje norima susigrąžinti žemę, detalusis planas; teritorija, kurioje norima susigrąžinti žemę, turi būti užimta pastatais, statiniais ar įrenginiais (statomais ar pastatytais); jeigu, sklypo dalyje, kaip teigia pareiškėja, suplanuota gatvė, tai turi būti dėl gatvės suplanavimo galiojantis savivaldybės tarybos sprendimas. Pažymėjo, kad ginčo atveju, ginčo sklypas netenkina nei vienos iš nurodytų sąlygų. Žemės sklypų priskyrimą valstybės išperkamiesiems jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis, pageidaujamai grąžinti natūra žemei, kurio buvimas turi būti aiškiai išreikštas tam tikros teritorijos detaliojo plano nuorodose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-11-263-2003, Administracinių teismų praktika 4, 278 psl.). Žemės sklypas, 28 393 kv.m. ploto, dėl kuriuo dalies vyksta ginčas, yra laisvas ir neužstatytas. Ginčo teritorijai galioja 1978 m. patvirtintas Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) VI rajono detalusis planas. Detaliuoju planu 1978 m. dalyje A. K. grąžinto 28 393 kv.m. žemės sklypo dalyje buvo suplanuotas (duomenys neskelbtini) aplinkkelis (magistralė). Ginčo teritorijai 1978 m. teritorijos planavimo dokumente buvo numatytas sprendinys – įrengti ir eksploatuoti Vilniaus miesto vakarinę greito eismo gatvę. Pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detaliajame plane išreikštas sprendinys dėl (duomenys neskelbtini) apvažiuojamosios magistralės liko visiškai realizuotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-06-22 sprendimu „Dėl teritorijos prie Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) greito eismo gatvės detaliojo plano tvirtinimo“. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama šį sprendimą, patvirtino detalųjį planą teritorijos prie Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės, taip pat liko pakeistas 1978 m. detaliojo plano sprendinys dėl (duomenys neskelbtini) magistralės, nes planuojamos (duomenys neskelbtini) magistralės sklypo kampų koordinatės sprendime yra kitokios, nei 1978 m. detaliajame plane. Remiantis galiojančiu ir nepakeistu sprendimu, (duomenys neskelbtini) magistralės sklypo kampų ribos su A. K. grąžintu 28 393 kv.m. žemės sklypu visiškai nepersidengia. Šią aplinkybę labai konkrečiai patvirtina UAB „Junesta“ detalusis planas, kuriame pažymėta (duomenys neskelbtini) greito eismo gatvė. Sprendimu patvirtintas detalusis planas yra suderintas su atsakovė Savivaldybės administracija, Pilaitės, Viršuliškių, Karoliniškių, (duomenys neskelbtini) k Pašilaičių seniūnais, Miesto plėtros departamento direktoriumi, Visuomenės sveikatos centru k t.t. Sprendimas dėl Vakarinės greito eismo gatvės tiesimo realizuoja visuomenės poreikį, savo esme yra būtinas ir neišvengiamas. Atkreipė dėmesį, kad iki minėto sprendimo, t. y. iki 2005-06-22, ginčo sklypo dalyje buvo suplanuotas vakarinis aplinkkelis, tačiau sprendimu patvirtintu planu magistralę numatyta tiesti kitoje vietoje, todėl 2005-06-22 patvirtintas sprendinys ginčo sklypui jokios įtakos nedaro. Tvirtino, kad pareiškėja visiškai nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo teritorijai galioja detalaus plano sprendinys, kuriuo numatyta tiesti gatvę. Jokio teritorijos planavimo dokumento, kuriuo A. K. priklausančiame sklype numatyta teisti gatvę, nėra. Laiko, kad bendrovė, nuolat teigdama, kad pretendentui grąžinto žemės sklypo dalyje suplanuota gatvė, dėl to, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 d., žemė priskiriama valstybės išperkamai, nepateikia nė vieno įrodymo, patvirtinančio valstybės išperkamos žemės buvimą. Iš tikrųjų vieninteliu įrodymu, patvirtinančiu gatvės (įvažiavimo) suplanavimo ginčo sklype, yra pareiškėjos parengtas detalusis planas, kuriame pareiškėja valstybinėje , o ne savo žemėje, suplanavo įvažiavimus į komercinės paskirties objektus. RUAB „Junesta“, realizuodama tikslą pastatyti jai nuosavybės teise priklausančiame sklype prekybos įmonių (maisto ir kitų prekių pardavimo), finansų įstaigų (bankas, kredito įstaigos, investicinės bendrovės, draudimo įmonės) bei kitų paslaugų statinius, įvažiavimus į objektus suplanavo ne nuosavame sklype, o valstybiniame žemės sklype, į kurį šiuo metu jau atkurtos nuosavybės teises A. K., o tai turės įtakos pastatų aukštingumui ir užstatymo tankumui. Pareiškėja, turėdama komercinį interesą vykdyti statybos darbus valstybinėje žemėje ir tuo realizuodama sprendinius savo parengtame detaliajame plane, klaidina teismą, pateikdama tikrovės neatitinančius faktus. Pareiškėja visiškai įrodė, kad yra suinteresuota sklypo dalies negrąžinimu pretendentui, nes šioje dalyje planuojami įvažiavimai į komercinius objektus, tačiau RUAB „Junesta“ komercinis interesas nieko bendro nei su viešo interesu, nei su bendrovės teisėtais lūkesčiais neturi. Be kita ko, nurodė, kad skundžiamas atsakovės Įsakymas inžinerinius tinklus eksploatuojančių bendrovių interesų nepažeidžia. RUAB „Junesta“ detaliajame plane yra numatytas servitutas tinklų eksploatacijai, remonto darbams, leisti visą parą prieiti prie tinklų ir t.t. Inžinerinių tinklų buvimas žemės sklype netrukdo atkurti nuosavybės teises į sklypą nustačius šiam sklypui apribojimus. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintuose Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 ir Statybos techninio reglamento STR 2.07.01.2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ normose numatyta vandentiekio ir nuotekų apsaugos zona, kuri galioja sklypo naudotojui. Beje, STR 2.07.07.01.2003 477-487 p. numatytos sąlygos, užtikrinančios vandentiekio savininko interesus. Šiose normose imperatyviai nurodoma pareigos statytojui, abonentui. NŽT (buvusi VAVA) sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo į sklypą, kuriame yra inžinieriniai tinklai, numato servitutus ir apribojimus. Nustatyti servitutas ir apribojimai įpareigoja sklypo savininką laikytis žemės naudojimo sąlygų, numatytų Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, avarinių situacijų atvejais atlaisvinti apsaugos zoną bet kuriuo paros metu, o planiniams remontams per 12 valandų tinklų savininkui pareikalavimus, sklypo savininkas privalo bet kuriuo paros metu leisti ir sudaryti visas būtinas sąlygas netrukdomai atlikti reikalingus remonto darbus, dirbti žemės darbus, jeigu tai būtina aptarnaujant, remontuojant vandentiekį ar kitą inžinierinį tinklą. Servitutai ir naudojimosi sklypu apribojimai registruojami VĮ „Registrų centras“, dėl to jokios įtakos nei UAB „Vilniaus vandenys“, nei kitai inžinerinius tinklus eksploatuojančiai bendrovei nuosavybės teisių atkūrimas į 23 939 kv.m. žemės sklypą neturės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-06 nutartyje nurodė, kad yra būtina išaiškinti, ar ginčo teritorijoje yra valstybei priskirtos žemės, ar (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detaliajame plane suprojektuota gatvė patenka į ginčo teritoriją. A. K. 2010-05-12 pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu spręsti, dėl kokių priežasčių nėra formuojamas 28 393 kv.m. sklypas. Vilniaus miesto savivaldybė atliko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nurodymą ir parengė ginčo sklypo brėžinį, kuriame pažymėjo vakarinės apvažiuojamosios magistralės ribas, patvirtintas 1978 m., bei šios sprendinio realizavimą Miesto tarybos 2005-06-22 sprendimu Nr. 1-856. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, teritorijų planavimas, detaliųjų planų rengimas ir tvirtinimo tvarka yra viena iš pagrindinių savivaldybės institucijos funkcijų, todėl ši institucija, vadovaudamasi Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatomis, sprendžia sklypų projektavimo konkrečioje vietoje galimybės klausimus, nustato, ar žemė prisiekta valstybės išperkamai. Taip pat formuoja sklypo ribas, organizuoja žemės sklypo kadastrinius matavimus, rengia žemės sklypų planus, pasiūlo žemės sklypų specialiąsias žemės k miško naudojimo sąlygas, nustato pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priima apskrities viršininkas, savivaldybės administracijos direktorius įsakymais patvirtina grąžintinų žemės sklypų planus ir kitą su tuo susijusią dokumentaciją. Taigi, Savivaldybės administracija, vadovaudamasi įstatymu, detaliaisiais planai, priėjo teisėtos ir pagrįstos išvados, kad leisti bendrovei valstybės ir pretendento sąskaita realizuoti savo komercinį interesą nėra įstatyminio pagrindo, dėl to nuosavybės teisių atkūrimui A. K. liko suformuotas 28 393 kv.m. sklypas. Teigė, kad Ginčo atveju, nebuvo pažeisti ir pareiškėjos teisėti lūkesčiai, nes jos parengtas detalusis planas yra nepatvirtintas ir negali būti patvirtintas, nes iš esmės tai pažeistų Atkūrimo įstatymo 5 str. RUAB „Junesta“ neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad parengtas detalusis planas bus patvirtintas. Pareiškėja 2008-03-13 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu dėl leidimo valstybinėje žemėje projektuoti ir įrengti inžinierinius tinklus, gatves ir automobilių parkavimo vietas žinodama, kad A. K. pretenduoja atkurti nuosavybės teises būtent į šią teritoriją. Pažymėjo, kad detaliojo planavimo organizatorius planavo atlikti statybos darbus ne nuosavame sklype, o valstybinėje žemėje. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 str., privalėjo pasidomėti, ar į ginčo teritoriją nebus ateityje atkurtos nuosavybės teisės. RUAB „Junesta“ visapusiškai buvo informuota, kad į valstybinę žemę , kurioje planavo tiesti įvažiavimus į planuojamus statyti objektus, nuosavybės teises atkurti teisėtus lūkesčius turi A. K. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-10-12 nutartimi buvo atnaujinta civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal UAB „Justiniškių turgus“ ( šios bendrovės viso paketo akcijų savininkė yra RUAB „Junesta“) , kurioje UAB „Justiniškių turgus“ prašė atnaujinti procesą byloje, kurioje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 13,6918 ha žemės. Tuo metu pareiškėjai buvo žinomos žemės sklypo ribos, į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises A. K. Po keletas metų teisminių ginčų A. K. sudarė su UAB „Justiniškių turgus“ taikos sutartį, kurioje pretendentas atsisakė ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartis, sudarytas tarp VAVA ir UAB „Justiniškių turgus“. Todėl, jokių teisėtų lūkesčių, kad K. K. iki nacionalizacijos priklausančiame sklype bendrovei bus leista rengti įvažiavimus į statomus objektus, pareiškėja negalėjo turėti. RUAB „Junesta“ negali turėti jokių teisėtų lūkesčių, nes VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-08-13 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto galiojimo terminas yra apskritai pasibaigęs. Taip pat negalioja jai išduotos planavimo sąlygos. Taigi, pareiškėjai detaliojo plano rengimo sąlygos išduotos pažeidžiant A. K. teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėja negalėjo pagrįstai tikėtis ir tai, kad jos neteisėtai parengtas detalusis planas gali būti patvirtintas ir realizuojamas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 8 p., detalusis planas netvirtinamas, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normoms. VAVA negalėjo derinti UAB „Junesta“ detaliojo plano, nes Savivaldybės administracijos direktorius žemėtvarkos skyriui nebuvo pranešęs apie tai, kad ginčo žemė priskirta valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjai yra iškelta restruktūrizacijos byla, dėl to sunku teigti, kad finansinius sunkumus turinti bendrovė apskritai galės realizuoti savo patvirtintą detalųjį planą. Ateityje apie pareiškėjos teisę prisijungti prie inžinierinių tinklų spręs Vilniaus miesto savivaldybė. Esant nustatytam inžinierinių tinklų servitutui, A. K. nuosavybės teisės į sklypą, jokios įtakos teisei prisijungti neturės.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Į teismo posėdį tretysis suinteresuotas asmuo A. K. neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (II t., 67).
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Grinda“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Grinda“ atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (II t., 64).
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus vandenys“ atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (II t., 65). Be to, teisme buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens atstovo pranešimas, kad jis teismo posėdyje nedalyvaus, nes bus išvykęs (II t., b. l. 51-54).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Savivaldybės administracija) direktoriaus pavaduotojo 2010-08-26 Įsakymo Nr. A30-848 „Dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) vedėjo 2010-09-02 įsakymo Nr. Ž49-1146 „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, įregistravimo Valstybinėje įmonėje Registrų centre“ (toliau – ir Žemėtvarkos skyriaus įsakymas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2010-09-03 sprendimo Nr. S49-129 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui A. K.“ (toliau – ir Sprendimas) (I t., b. l. 47, 62-63, 64, 71-72, 127, 128, 131; II t., b. l. 30).
Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas paminėtų administracinių aktų teisėtumas ir pagrįstumas.
Remiantis ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai (I t, b. l. 1-199; II t., b. l. 1-47) tvirtina, kad 2007-07-27 Vilniaus apskrities viršininko administracija raštu Nr. SI7-118 kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. A. K. Šiuo raštu buvo informuota, kad į buvusios savininkės K. K. nuosavybės teisėmis turėtus žemės sklypus, pateiktuose dokumentuose pažymėtus Nr. 8 ir Nr. 9, kurių bendras plotas – 8,0371 ha, sklypą Nr. 12, kurio plotas - 5,5647 ha, bus atkurtos nuosavybės teisės pretendentui A. K. Vilniaus apskrities viršininko administracija paprašė atsakovės nustatyti, ar ši žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, o esant tokiai galimybei suformuoti žemės sklypo ribas, per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir parengti žemės sklypo planą. Pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatytas Vyriausybės 1992-12-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Pasiūlyti architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas. Nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Apskaičiuoti žemės sklypo vertę. Pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. Prie šio rašto pateikė ir kartografinę medžiagą.
Taigi, nurodytų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą teisėjų kolegijai, kad formuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, grąžinant natūra žemę turėtoje vietoje galima tik nustačius, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir nėra priskirta valstybės išperkamai žemei. Kokia žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei, nustatoma pagal Įstatymo 12 str. Nustačius, kad žemė yra laisva (neužstatyta), nėra priskirta valstybės išperkamai žemei ir jei pilietis pageidauja susigrąžinti žemę turėtoje vietoje, galiojančių teisės aktų požiūriu nėra teisinių kliūčių formuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo atveju tai ir buvo padaryta priimant skundžiamą Įsakymą.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Teisėjų kolegija, objektyviai ir visapusiškai ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir prie šios bylos prijungtoje byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą ir konstatuoja, kad pareiškėja į teismą kreipėsi neturėdama subjektinės teisės ginčyti skundžiamus administracinius aktus. Pareiškėja nei skunde, nei jos atstovai teismo posėdyje nenurodė kaip konkrečiai pasireiškia jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimas priėmus skundžiamus aktus, kokius konkrečiai teisės aktus ir kokiais veiksmais atsakovės pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės, priimdamos skundžiamus administracinius aktus neviršijo joms teisės aktais nustatytos kompetencijos, t. y. neveikė ultra vires. Ar žemė yra laisva ir neužstatyta, nustato savivaldybės pagal joms priskirtą kompetenciją. Atsakovė skundžiamu Įsakymu nustatė laisvo (neužstatyto) natūra grąžinamo kitos paskirties žemės sklypo duomenis. Remiantis Įsakymu, buvo priimtas Žemėtvarkos skyriaus įsakymas, žemės sklypas įregistruotas VĮ „Registrų centras“ ir NŽT sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,8393 ha ploto žemės sklypą A. K. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovių pozicija, kad pareiškėjos argumentai dėl skundžiamų aktų neteisėtumo yra paremti tik prielaidomis, nepatvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad tretysis suinteresuotas asmuo A. K. atsisakė leisti priklausančia nuosavybe tiesti inžinerinius tinklus. Ginčo žemės sklype yra nustatytas 4 178 kv. m ploto servitutas antžeminėms ir požeminėms komunikacijoms aptarnauti, pagal kurio turinį šis servitutas, suteikia teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. Kadangi, pagal teisės aktų nuostatas, savivaldybės administracijos direktorius pasiūlo žemės sklypų žemės ir miško naudojimo sąlygas, pateikia pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo, todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Vilniaus vandenys“ 2010-05-31 rašte ir UAB „Grinda“ 2010-05-27 rašte pateikta nuomonė, kad jie nepritaria žemės grąžinimui, nes susiduriama su problemomis be kliūčių patekti į privačią teritoriją, esant avarinėms situacijoms, vykdyti eksploatacinius darbus bei užtikrinti nuolatinę tinklų priežiūrą, neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste.
Pagal ABTĮ 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Vadovaujantis ABTĮ 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja į teismą kreipėsi dėl pažeistų teisių gynimo, neturėdama tokių teisių. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjos teisės buvo objektyviai pažeistos atsakovėms priimant skundžiamus administracinius aktus – Įsakymą, Žemėtvarkos skyriaus įsakymą ir Sprendimą. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas ABTĮ 88 str. 1 p. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjos RUAB „Junesta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą pateikiant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.