Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-29 · Administracinė byla Nr. A-502-3001-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-857-95/2011Sprendimas · 2011-02-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-29
Bylos Nr.
A-502-3001-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02816-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Artūras Drigotas (pran.)
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“
Kategorijos
  • 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-3001/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02816-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9; 14.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui Vytautui Jazukevičiui, adv. Rokui Stabingiui,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Kristinai Valickienei,

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Agnei Vaivadaitei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei adv. Evai Jankovskai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „Junesta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. A30-848 „Dėl sklypo Nr. 3, Rygos gatvėje duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. Ž49-1146 „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 3 Rygos gatvėje, Vilniuje, įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre“ (toliau – ir Žemėtvarkos skyriaus įsakymas) ir 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. S49-129 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui A. K.“ (toliau – ir Sprendimas).

Skunde ir jo patikslinimuose (t. I , b. l. 1-4, 43-46, 66-70) paaiškino, kad Įsakymu yra atkurtas 28.393 kv.m. dydžio žemės sklypas, kuriame yra valstybės išperkamos žemės, todėl tokio dydžio žemės sklypas yra suformuotas neteisėtai. Dalyje atgauto žemės sklypo yra įrengti ir suplanuoti inžineriniai tinklai ir gatvė. 1978 m. buvo parengtas Vilniaus m. Justiniškių VI rajono detalusis planas, kuris buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V. Šis detalusis planas ir jo sprendiniai yra galiojantys. Po suplanuota gatve jau yra įrengti inžinieriniai tinklai (lietaus nuotekų kanalizacija 1 200 mm skersmens ir buitinių nuotekų kanalizacija 800 mm skersmens) bei pradėti pačios gatvės įrengimo darbai. Šių tinklų savininkai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grinda“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ nesutinka, kad jų valdomi tinklai, buvę valstybinėje žemėje, būtų perduoti privačiam savininkui. 2010 m. gegužės 27 d. buvo gautas UAB „Grinda“ raštas, kuriame nurodoma, kad ji eksploatuoja Vilniaus miesto nuotakyno tinklus ir nepritaria, kad magistraliniai lietaus nuotakyno tinklai būtų privačiame sklype. 2010 m. birželio 3 d. buvo gautas UAB „Vilniaus vandenys“ 2010 m. gegužės 31 d. raštas, kuriame nurodoma, kad nepritariama žemės grąžinimui nuotekų kolektoriaus D800 mm apsaugos zonoje. Todėl pareiškėjas padarė išvadą, jog nuo 1978 m. daliai žemės sklypo jau yra nustatytas naudojimo būdas ir užstatymo reglamentas. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 3 dalį, tokios teritorijos atitinka valstybės išperkamos žemės sąvoką ir pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą negali būti grąžinamos. Detaliaisiais planais suplanuotos visuomeninės teritorijos negali būti grąžinamos privatiems asmenims, o vietoje to, pretendentams yra atlyginama kitais įstatymo numatytais būdais. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2009 m. kovo 26 d. rašte nurodė, kad mirusios savininkės K. K. turėtoje žemėvaldoje formuojamas žemės sklypas, atsižvelgiant į Justiniškių gyvenamojo rajono išplanavimo projektu, patvirtintu 1978 m. Vilniaus I miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 355, suplanuotas gatvių teritorijas, bei pridėjo žemės sklypo schemą, kurioje yra nurodytas formuojamo žemės sklypo dydis – 17 800 kv. m. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo numačiusi suformuoti ne 28.393 kv. m žemės sklypą, o 17.800 kv. m žemės sklypą, atsižvelgiant į valstybės išperkamą žemę. Tačiau Įsakymu, nepaisant Vilniaus miesto savivaldybės mero pozicijos, nepagrįstai yra atkuriamas 28.393 kv. m. žemės sklypas, neatsižvelgiant į tai, kad jo dalis yra užimta pagal suplanuotus detaliuosius planus Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-535/2010 nurodė, kad 1978 m. Justiniškių gyvenamojo rajono detaliajame plane yra suformuota gatvė, plane įvardijama kaip Vakarinė apvažiuojamoji magistralė, kurios dalis patenka į ginčo žemės sklypą. Ši aplinkybė leistų padaryti išvadą, kad į ginčo sklypą patenka valstybės išperkama žemė. Pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 30 d. raštu pranešė Savivaldybės administracijai, kad žemes sklypo atkūrimas pažeidžia jo interesus, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė. Mano, kad Įsakymas prieštarauja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. A502-1254/2010, kuriame teismas pasisakė, kad UAB „Junesta“ turėtas 2008 m. gegužės 7 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimas „Dėl inžinerinių tinklų tiesimo, gatvės rekonstrukcijos, įvažiavimų bei automobilių parkavimo vietų įrengimo valstybės žemėje“ yra galiojantis ir panaikintas nepagrįstai. Atkuriant žemės sklypą nebuvo numatyta kaip UAB „Junesta“ galės įgyvendinti minėtą sutikimą, todėl Įsakymas pažeidžia pareiškėjo interesus bei teisėtus lūkesčius. Skunde pabrėžiama, kad UAB „Junesta“ yra parengusi žemės sklypų, esančių Pašilaičių k., Vilniuje (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k., Vilniuje (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k., Vilniuje (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir pateikusi jį tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Šiame detaliajame plane yra numatytas prisijungimas prie 28.393 kv. m žemės sklype esančių inžinerinių tinklų bei numatyta Rygos g. rekonstrukcija valstybinėje žemėje, t. y. ši Rygos g. rekonstrukcija yra numatyta 28.393 kv.m. žemės sklype, kuris yra atkurtas A. K., nepaisant to, kad jame yra numatytos gatvių teritorijos. Dėl A. K. grąžinto 28.393 kv. m žemės sklypo UAB „Junesta“ parengtas detalusis planas negali būti tvirtinamas, nes inžineriniai tinklai bei numatytas Rygos g. tęsinys atsidurtų privataus savininko rankose, kuris pareiškėjui neleistų prisijungti prie šių tinklų.

Šalies argumentai

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime (I t., b. l. 115-118) paaiškino, kad pareiškėjas neturi teisės spręsti, ar žemė yra laisva ir neužstatyta, nes tai teisės aktų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės pagal jai priskirtą kompetenciją. Savivaldybės administracija ir NŽT, vykdydamos teisės aktuose nustatytas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams į išlikusį nekilnojamąjį turtą srityje, nėra viena kitai pavaldžios ir neturi teisės atlikti viena kitos vykdomų funkcijų kontrolės. Atsakovas Įsakymu nustatė laisvo (neužstatyto) natūra grąžinamo kitos paskirties žemės sklypo duomenis. Remiantis Įsakymu, buvo priimtas Žemėtvarkos skyriaus įsakymas, žemės sklypas įregistruotas VĮ Registrų centre ir NŽT sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,8393 ha ploto žemės sklypą A. K.. Pareiškėjas nenurodė, kokių teisės aktuose nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas) neįvykdė atsakovas arba kokius veiksmus atliko, kuriuos draudžia įstatymai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi tokią subjektinę teisę, ir kad šią teisę pažeidžia, ketina pažeisti ar ginčija atsakovas. Pareiškėjas teigia, jog skundžiami administraciniai aktai pažeidžia jo interesus ir teisėtus lūkesčius, kad ji yra parengęs žemės sklypų, esančių Pašilaičių k., Vilniuje (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k., Vilniuje (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k., Vilniuje (duomenys neskelbtini) detalųjį planą ir pateikęs jį tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, kuriuo yra numatyta prisijungti prie 2,8393 ha ploto žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ir numatyta Rygos gatvės rekonstrukcija bei mano, kad privatus savininkas neleis prisijungti prie esamų tinklų. Šis pareiškėjo argumentas, NŽT vertinimu, yra tik prielaida, nepagrįsta jokiais įrodymais. Prie skundo pareiškėjas nepridėjo A. K. atsisakymo leisti jam priklausančia nuosavybe tiesti inžinerinius tinklus. Be to, A. K. galimai atsisakius duoti sutikimą tiesti inžinerinius tinklus jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, RUAB „Junesta“, manydama, kad toks atsisakymas nepagrįstas, galės kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Ginčo žemės sklype yra nustatytas 4 178 kv. m ploto servitutas antžeminėms ir požeminėms komunikacijoms aptarnauti. Pagal savo turinį šis servitutas suteikia teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prieštaravo RUAB „Junesta“ skundo tenkinimui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 22-28) paaiškino, kad pareiškėjas neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-535/2010, tik pažymėjo, kad byloje esantys duomenys yra prieštaringi ir neleidžia padaryti vienareikšmių išvadų dėl žemės priskirtinumo valstybės išperkamai bei paminėjo, kad būtina išsiaiškinti, ar detalusis planas, kuriuo suprojektuota Vakarinė greitojo eismo gatvė, yra Justiniškių gyvenamojo rajono detaliajame plane suprojektuotos Vakarinės apvažiuojamosios magistralės korektūra ir ar toliau galioja sprendinys dėl gatvės, kuri plane įvardinta kaip Vakarinė apvažiuojamoji magistralė. Taigi 1978 m. Justiniškių gyvenamojo rajono detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V, brėžinyje „Vakarinės magistralės perimetras ties Justiniškių 4 ir 6 mikrorajonai“, teritorijoje, kurioje Įsakymu suformuotas sklypas, buvo pažymėta gatvė, įvardinta kaip Vakarinė apvažiuojamoji magistralė. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybai 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-856 patvirtinus Teritorijos prie Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės detalųjį planą, 1978 m. Justiniškių gyvenamojo rajono detaliojo plano sprendinys dėl gatvės, kuri šiame detaliajame plane įvardinta kaip Vakarinė apvažiuojamoji magistralė ir suplanuota tiesti dalyje sklypo, buvo pakeistas, minėtos gatvės tiesimą suplanavus kitoje teritorijoje, t. y. pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-856 patvirtinto Teritorijos prie Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės detaliojo plano sprendinius, Vakarinė apvažiuojamoji magistralė (Vakarinė greitojo eismo gatvė) į ginčo sklypą nepatenka, nes yra numatyta (suplanuota) labiau į vakarus nuo ginčo sklypo (t. y. 1978 m. Justiniškių gyvenamojo rajono detaliojo plano korektūra). Todėl nagrinėjamoje teritorijoje 1978 m. Justiniškių gyvenamojo rajono detaliojo plano sprendinys dėl gatvės netaikytinas ir ginčo sklype valstybės išperkamos žemės nėra, t. y. pakeitus detaliojo plano sprendinius išnyko aiškus ir konkretus visuomenės poreikis į Įsakymu suformuotą sklypą. Remiantis Atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių nuostatomis, nustačius, kad žemės yra laisva (neužstatyta), nėra priskirta valstybės išperkamai žemei ir jei pilietis pageidauja susigrąžinti žemę turėtoje vietoje, galiojančių teisės aktų požiūriu nėra teisinių kliūčių formuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Tai ir buvo padaryta Įsakymu. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte, be kitų nuostatų, nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius sklypo ribas formuoja, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos. Todėl Įsakymas, kuriuo laisvame (neužstatytame) žemės plote buvo suformuotas 28 393 kv. m ploto žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis. Be kita ko, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) nustato pareiškėjui pareigą nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas panaikinti Įsakymą, nesilaikė minėto reikalavimo. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl visuomenės poreikio ginčo teritorijoje nėra teisiškai reikšmingos, nes įstatymai pareiškėjui nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą. Taip pat pareiškėjo reikalavimo teisė negali atsirasti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų nesutikimo dėl nuosavybės teisių į ginčo teritoriją atkūrimo natūra, pareiškėjas taip pat nėra įgaliotas šioje byloje atstovauti trečiųjų suinteresuotų asmenų pozicijos. RUAB „Junesta“ adresuotuose UAB „Vilniaus vandenys“ 2010 m. gegužės 31 d. rašte ir UAB „Grinda“ 2010 m. gegužės 27 d. rašte pateikta nuomonė, kad nepritaria žemės grąžinimui, nes susiduriama su problemomis be kliūčių patekti į privačią teritoriją, esant avarinėms situacijoms, vykdyti eksploatacinius darbus bei užtikrinti nuolatinę tinklų priežiūrą, neturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje. Pabrėžė, kad administracijos direktorius žemės ir miško naudojimo sąlygas nustato vadovaudamasis Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Šio nutarimo pagrindu ginčijamo Įsakymo 1.3 punkte buvo nustatytos taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos sklype ir šalia jo esančių inžinerinių tinklų ir statinių naudojimo-vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (XLIX sk.). Būtent šių sklypui nustatytų sąlygų pagrindu yra apribojama savininko ūkinė veikla sklype, ir tuo pačiu yra sureguliuojama vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančių įmonių (organizacijų) veikla, siekiant efektyviai vykdyti tinklų eksploatavimo ir priežiūros darbus. Tam, kad sklype esančius inžinerinius tinklus netrukdomai galėtų aptarnauti juos prižiūrinčios įmonės (UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Grinda“), Įsakymo 3 punkte pasiūlyta NMT nustatyti 4 178 kv. m servitutą. Taigi pareiškėjo teiginiai, kad Įsakymu pažeidžiami žemės sklype esančių inžinerinių tinklų savininkų interesai, yra nepagrįsti ir atmestini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ta aplinkybė, kad per kai kuriuos žemės sklypus yra pravestos požeminės inžinerinės komunikacijos, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra Įstatymo 12 straipsnio prasme. Į tokius žemės sklypus gali būti atkuriamos nuosavybės teisės nustatant atitinkamus žemės naudojimo apribojimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1682/2005, publikuota „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8). Be to, atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo teiginiais, kad Įsakymas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. A502-1254/2010.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. su pareiškėjo RUAB „Junesta“ skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 11-17) nurodė, kad 28 393 kv. m. ploto žemės sklypas, dėl kuriuo dalies vyksta ginčas, yra laisvas ir neužstatytas. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo teritorijai galioja detalaus plano sprendinys, kuriuo numatyta tiesti gatvę. Jokio teritorijos planavimo dokumento, kuriuo A. K. priklausančiame sklype numatyta teisti gatvę, nėra. Bendrovė, teigdama, kad pretendentui grąžinto žemės sklypo dalyje suplanuota gatvė, neįrodė valstybės išperkamos žemės buvimo. Iš tikrųjų vieninteliu įrodymu, patvirtinančiu gatvės (įvažiavimo) suplanavimo ginčo sklype, yra pareiškėjo parengtas detalusis planas, kuriame pareiškėjas valstybinėje, o ne savo žemėje, suplanavo įvažiavimus į komercinės paskirties objektus. Ateityje apie pareiškėjo teisę prisijungti prie inžinierinių tinklų spręs Vilniaus miesto savivaldybė. Esant nustatytam inžinierinių tinklų servitutui, A. K. nuosavybės teisės į sklypą jokios įtakos teisei prisijungti neturės.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo RUAB „Junesta“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 72-77).

Teismas nurodė, kad formuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, grąžinant natūra žemę turėtoje vietoje, galima tik nustačius, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir nėra priskirta valstybės išperkamai žemei. Kokia žemė yra laisva (neužstatyta), nėra priskirta valstybės išperkamai žemei ir jei pilietis pageidauja susigrąžinti žemę turėtoje vietoje, galiojančių teisės aktų požiūriu nėra teisinių kliūčių formuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Ginčo atveju taip buvo padaryta priimant Įsakymą. Teismas pripažino, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą neturėdamas subjektinės teisės ginčyti skundžiamus administracinius aktus. Pareiškėjas nei skunde, nei jo atstovai teismo posėdyje nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškia jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. Atsakovai, priimdami skundžiamus administracinius aktus, neviršijo jiems teisės aktais nustatytos kompetencijos, t. y. neveikė ultra vires. Ar žemė yra laisva ir neužstatyta, nustato savivaldybės pagal joms priskirtą kompetenciją. Atsakovas skundžiamu Įsakymu nustatė laisvo (neužstatyto) natūra grąžinamo kitos paskirties žemės sklypo duomenis. Remiantis Įsakymu, buvo priimtas Žemėtvarkos skyriaus įsakymas, žemės sklypas įregistruotas VĮ Registrų centre ir NŽT sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,8393 ha ploto žemės sklypą A. K.. Teismas sutiko su atsakovių pozicija, kad pareiškėjo argumentai dėl skundžiamų aktų neteisėtumo yra paremti tik prielaidomis, nepatvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. neleido jam priklausančia nuosavybe tiesti inžinerinius tinklus. Ginčo žemės sklype yra nustatytas 4 178 kv. m ploto servitutas antžeminėms ir požeminėms komunikacijoms aptarnauti, pagal kurio turinį šis servitutas, suteikia teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. Kadangi vadovaujantis teisės aktų nuostatomis savivaldybės administracijos direktorius pasiūlo žemės sklypų žemės ir miško naudojimo sąlygas, pateikia pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Vilniaus vandenys“ 2010 m. gegužės 31 d. rašte ir UAB „Grinda“ 2010 m. gegužės 27 d. rašte pateikta nuomonė, kad jie nepritaria žemės grąžinimui, nes susiduria su problemomis be kliūčių patekti į privačią teritoriją, neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo teisės buvo objektyviai pažeistos Įsakymu, Žemėtvarkos skyriaus įsakymu ir Sprendimu.

III.

Pareiškėjas RUAB „Junesta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 73-83) iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas Sprendimą, paviršutiniškai gilinosi į bylos medžiagą ir byloje esančius įrodymus, nenustatė bylai svarbių aplinkybių, tokių kaip žemės sklypo užstatymas ir servituto pakankamumas, netinkamai įvertino pareiškėjo teisių ir teisinių interesų turinį, neatsižvelgė į pareiškėjo išdėstytus argumentus ir įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.Įsakymas priimtas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo nuostatas ir RUAB „Junesta“ teisinius interesus bei teisėtus lūkesčius.Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus argumentus ir nepasisakė dėl to, ar priimant Įsakymą nebuvo pažeistos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatos.Įsakymu nustatytas servitutas yra nepakankamas ir jis neapima teritorijos nuo pareiškėjo turimų žemės sklypų ir numatytų pasijungimo vietų. Tai reiškia, kad servitutas nustatytas tik esamiems tinklams tiesti ir nėra išspręstas naujų tinklų tiesimo klausimas. Teismas neatsakė į klausimą, ar Įsakyme nustatytas servitutas leis pareiškėjui tiesti detaliuoju planu numatytus inžinerinius tinklus ir gatvės dalį. Pagal bendrovės turimus duomenis, jos planai negalės būti realizuoti.Pareiškėjas mano turįs teisę ginti ne tik egzistuojančią faktinę teisę, bet ir teisę ar teisėtą interesą, kuris bus pažeistas ateityje. A. K. neleidus pareiškėjui tiesti inžinerinių komunikacijų, pareiškėjas turėtų pakartotinai kreiptis į teismą, nors visi senaties terminai jau būtų pasibaigę.Pareiškėjas nuo žemės sklypo atkūrimo A. K. nebeturi teisės prisijungti prie inžinerinių komunikacijų, nors toks pasijungimas buvo numatytas detaliojo planavimo sąlygose. Tai pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus ir teisinius lūkesčius, daro didelę žalą pareiškėjui. Jis suplanavo savo žemės sklypus, parengė detaliuosius planus, kurie dabar netenka savo prasmės, į jų rengimą buvo investuotos didžiulės lėšos. Todėl Įsakymas ir jo pagrindu priimti kiti aktai pažeidžia ne tik neturtinius, bet ir turtinius RUAB „Junesta“ interesus.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (t. II, b. l. 91-94) paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybai 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-856 patvirtinus detalųjį planą, išnyko visuomenės poreikis į ginčijamą teritoriją, todėl sklypas buvo suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui natūra nepažeidžiant Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų. Pažymi, jog RUAB „Junesta“ parengtas detalusis planas nėra patvirtintas. Šio rengiamo detaliojo plano sąlygų sąvado galiojimo terminas yra pasibaigęs, nebegalioja detaliojo plano patikrinimo aktas, taigi RUAB „Junesta“ parengtas detalusis planas nebegali būti patvirtintas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prieštarauja pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinimui. Atsiliepime (t. II, b. l. 107-111) iš esmės pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime prašo RUAB „Junesta“ apeliacinį skundą atmesti (t. II, b. l. 96-103).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ prašo RUAB „Junesta“ apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime (t. II, b. l. 104-105) pažymi, kad nuo 1978 m. daliai žemės sklypo yra nustatytas naudojimo būdas ir užstatymo reglamentas. Todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį tokios teritorijos atitinka valstybės išperkamos žemės sąvoką ir pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą negrąžinamos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjektų aktų, todėl nagrinėjant tokio pobūdžio bylą paprastai turi būti tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas. Taip pat svarbu nuspręsti dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo.

Teismų praktika pripažįsta, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad skundžiami sprendimai neįtakoja pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomų interesų, nesukelia jam jokių teisinių pasekmių.

Pareiškėjas ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. A30-848 „Dėl sklypo Nr. 3, Rygos gatvėje duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. Ž49-1146 „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 3 Rygos gatvėje, Vilniuje, įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. S49-129 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui A. K.“ ir reikalavimą teismui grindžia interesu prisijungti prie inžinerinių tinklų, esančių ginčo žemės sklype, pagal rengiamą detalųjį planą, tačiau nenurodė kaip skundžiami aktai veikia jo atitinkamas teises ar teisėtus interesus. Byloje nenustatyta, kad šie aktai sukuria, pakeičia ar panaikina kokias nors teises ar pareigas pareiškėjui, ar kitu būdu paveikia jo teisėtus interesus, todėl pareikšto reikalavimo tenkinimas nesukeltų jam jokių teisinių pasekmių, t.y. nebūtų apgintos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Šalys neginčija aplinkybės, kad pareiškėjo nurodytas detalusis planas nėra patvirtintas, t.y. taip pat nesukeliantis jokių teisinių pasekmių. Nenustatyta, kad dėl ginčijamų administracinių sprendimų išnyksta prisijungimo prie atitinkamų inžinerinių tinklų galimybė. Tai leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas pagal pareikštą šioje byloje reikalavimą neturi materialinio teisinio intereso, dėl ko reikalavimas negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad teisės aktais pareiškėjui nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą ar kitų asmenų teises ar interesus, todėl argumentai dėl kitų subjektų ginčui teisiškai nereikšmingi.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė