Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui K. K. ir jo atstovui advokatui Vidmantui Žylei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K.K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021-10-28 generalinio direktoriaus pavaduotojo pasirašytą įsakymą „Dėl K.K. atleidimo iš vidaus tarnybos” Nr. 1 P-1656 (toliau – ir ginčijamas įsakymas); sugrąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyriausiojo inspektoriaus pareigas; priteisti iš atsakovo pareiškėjui vidutinį tarnybinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką, tai yra už laikotarpį nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos - nuo 2021-10-29 - iki sugrąžinimo į vidaus tarnybą dienos.

Nurodo, kad iki atleidimo dienos, tai yra iki 2021-10-28, ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyriausiojo inspektoriaus pareigas. Paaiškina, kad ginčijamu sprendimu buvo atleistas iš vidaus tarnybos įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą. Akcentuoja, kad muitinės pareigūnu išdirbo beveik 16 metų; per visą tarnybos laikotarpį kruopščiai ir sąžiningai atliko savo pareigas, neturėjo nei vienos tarnybinės nuobaudos; ne kartą buvo skatintas padėkos raštais tiek Klaipėdos teritorinės muitinės direktorės, tiek Departamento generalinio direktoriaus, tiek Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės vardu. Taip pat skatintas padėkos medaliais už nepriekaištingą tarnybą. Pažymi, kad ne kartą metinė veikla buvo įvertinta lygiu - labai gerai. Tvirtina, kad visą tarnybos laikotarpį tarnybines pareigas atlikdavo ir privatų gyvenimą tvarkė taip, kad nenukentėtų muitinės vardas, o Klaipėdos rajono policijos komisariate atliktas ikiteisminis tyrimas niekaip nebuvo susijęs su jo atliekamomis tarnybinėmis pareigomis.

Mano, kad nei atlikto ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nebuvo surinkta duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas. Argumentuoja, jog pareiškėjo kaltė buvo įrodinėjama išimtinai prielaidomis ir subjektyvia teismo nuomone. Daro išvadą, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos, kuri nėra susijusi su vidaus tarnyba, vertinimui Lietuvos Aukščiausiajam teismui yra ruošiamas kasacinis skundas su prašymu sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-05-21 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-171-729/2021, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas įsakymas, vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo

Akcentuoja, jog objektyviai iš vidaus tarnybos buvo atleistas 2021-10-28 ginčijamu įsakymu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas atleidžiamas 2021-10-28, tačiau, kaip matyti iš šio įsakymo metaduomenų, jis buvo užregistruotas 2021-10-28, 16:40 val., o Departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas šį įsakymą pasirašė tik 2021-10-29 09:38 valandą. Nurodo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo reglamento 59 punktą. Teigia, kad iš faktinių duomenų matyti, kad įsakymas buvo pasirašytas 2021-10-29 todėl įsakymo priėmimo diena ir pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos diena laikytina ne 2021-10-28, o 2021-10-29 diena, tai yra tik šią diena jis įgijo teisinę galią.

Nurodo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statuto) 78 str. 1 d., 2 d.. pažymi, kad apie tai, kad yra atleistas iš vidaus tarnybos savo iniciatyva sužinojo tik 2021-10-29 (penktadienį), 15:03 val., iš telefoninio pokalbio su Mobiliųjų grupių posto viršininko pavaduotoja, nors jam nuo 2021-10-18 iki 2021-11-04 buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Daro išvadą, kad apie atostogų nutraukimą ir atleidimą iš vidaus tarnybos nebuvo informuotas tinkamai. Tvirtina, kad Klaipėdos teritorinė muitinė apie atleidimą pareiškėją informavo tik 2021-11-12 raštu Nr. (3.10)11D-11786. Pažymi, kad tai buvo padaryta po to, kai 2021-11-10 pareiškėjas raštu kreipėsi į Klaipėdos teritorinės muitinės administraciją, prašydamas su juo visiškai atsiskaityti, kadangi nei atleidimo dieną nei vėliau iki jo raštiško kreipimosi tai, kaip numatyta Statuto 78 str., nebuvo padaryta, o atlyginimas už 2021 metų spalio mėnesį į pareiškėjo asmeninę sąskaitą buvo pervestas tik 2021-11-04. Mano, kad tai akivaizdžiai įrodo, jog atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš darbo grubiai pažeidė Statute numatytos atleidimo iš tarnybos tvarką, bei nenustačius muitinės posto vyriausiojo inspektoriaus profesinės atsakomybės pagrindų. Argumentuoja, kad dėl pastarųjų buvimo ar nebuvimo atsakovas privalomai turėjo išsiaiškinti, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, kurio išvadų pagrindu jis turėjo apsispręsti dėl tolesnės pareiškėjo tarnybos teisėtumo ar neteisėtumo.

Tvirtina, kad jam tik dabar tapo žinoma, kad 2020-11-06 jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Mano, jog pagrįstai suprantama, kad jis turėjo būti pradėtas tada, kai vadovaudamasis galiojančia tvarka pareiškėjas informavo savo viršininką, kad jam yra įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką. Akcentuoja, kad iki pat atleidimo dienos, pareiškėjo niekas neinformavo apie šio tarnybinio patikrinimo eigą (jo sustabdymą, atnaujinimą, leidžiant vykdyti pareigybės aprašytą tarnybinę veiklą, ir pan.), o tik 2021-11-16 elektroniniu paštu buvo atsiųstas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, prašant pateikti paaiškinimą.

Apibendrina, kad buvo grubiai pažeista Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 21 punkto nuostata.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė iš esmės skunde išdėstytus motyvus ir argumentus.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad pareiškėjas teisingai pastebi, kad Departamento generalinio direktoriaus įsakymai įsigalioja ir registruojami jų pasirašymo dieną ir dėl to ginčo byloje nėra. Atkreipia dėmesį, kad neturi techninių galimybių dokumentus pasirašyti skaitmeniniu parašu, todėl ir ginčijamas įsakymas buvo pasirašytas popieriniame variante. Akcentuoja, kad būtent tada įsakymui yra suteikiamas registracijos numeris ir nuo to momento jis įgyją teisinę galią. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamas įsakymas buvo užregistruotas 2021-10-28 16.40 val., t. y. jau po Departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo darbo valandų, todėl sistemoje tą pačią dieną ir nebuvo atžymėtas įsakymo pasirašymas. Tvirtina, kad Dokumentų valdymo skyrius tokiu atveju (turėdami popierinį pasirašytą dokumentą) suteikia sekantį registracijos numerį pagal eiliškumą ir užregistruoja įsakymą tą pačią dieną, kai buvo pasirašytas. Teigia, kad pareiškėjo minimi metaduomenys yra visiškai nereikšmingi, kadangi ginčijamas įsakymas nebuvo pasirašytas skaitmeniniu parašu, kaip tą numato teisės aktai. Apibendrina, kad ginčijamas įsakymas buvo pasirašytas ir užregistruotas būtent 2021-10-28, todėl nėra pagrindo keisti ginčijamo įsakymo datą į 2021-10-29. Akcentuoja, kad taip pat byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad minėtas įsakymas būtų užregistruotas vėliau nei 2021-10-28. Mano, kad prašydamas ištaisyti ginčijamo įsakymo įsigaliojimo datą pareiškėjas netiesiogiai parodo, jog jis sutinka, kad įsakymas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, tik jo nuomone atleidimo data turėtų būti nurodoma vėlesnė.

Atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas pripažįsta, kad informaciją, jog yra atleistas jis žinojo 2021-10-29 iš telefoninio pokalbio su Mobiliųjų grupių posto viršininko pavaduotoja. Tvirtina, kad pareiškėjas 2021-10-29 papildomai buvo informuotas ir savo asmeniniu el. paštu. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas po kasmetinių atostogų neatvyko į darbą akivaizdu, kad minėtą informaciją jis žinojo ir ją suprato, todėl teigti, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie atleidimą nėra pagrindo.

Argumentuoja, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2021-10-11 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. IA-199-606/2021 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-21 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-171-729/2021, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. nurodo Statuto72 str. 1 d. 9 p. Pažymi, kad darbdavys gavęs 7 pastraipoje minėtą informaciją privalo atleisti pareigūną pagal minėtą statuto straipsnį ir neturi diskrecijos teisės spręsti, ar atleisti pareigūną iš tarnybos ar ne. Tai savarankiškas atleidimo pagrindas. Tvirtina, kad tarnybinis patikrinimas atleidžiant pareiškėją iš pareigų pagal minėtą statuto straipsnį nėra privalomas, todėl pareiškėjo teiginiai šioje dalyje yra nesuprantami. Atkreipia dėmesį, kad ir pats pareiškėjas nepagrindžia savo teiginių jokiais teisės aktais, kurie nurodytu, kad šiuo atveju buvo būtina atlikti tarnybinį patikrinimą prieš atleidžiant pareiškėją iš pareigų Įsakyme nurodytu pagrindu.

Nurodo Statuto 78 str. 1 p., 2 p. Akcentuoja, kad paties pareiškėjo minimame Klaipėdos teritorinės muitinės 2021-11-12 rašte Nr. (3.10)11D-11786 yra nurodoma ir primenama, kad pareiškėjas privalo gražinti tarnybinį pažymėjimą, specialius identifikavimo ženklus (3 vnt.), taip pat darbo priemones, kurios priklauso Mobiliųjų grupių postui, t. y. iki minėtos datos pareiškėjas nebuvo atsiskaitęs su darbdaviu ir to nėra padaręs iki šiol. Akcentuoja, kad darbdavys pervedė pareiškėjui priklausantį atlyginimą už spalio mėnesį, nors pareiškėjas nebuvo pilnai atsiskaitęs su darbdaviu, nors vadovaudamasis Statuto 78 straipsniu galėjo to nedaryti iki bus gražinti pareiškėjui išduoti tarnybiniai daiktai.

Mano, kad teigti, jog šiurkščiai pažeidė Statutą nėra pagrindo ir pats pareiškėjas apsiriboja tik abstraktaus pobūdžio argumentais nenurodydamas kokias konkrečiai teisės normas Departamentas pažeidė atleisdamas jį iš pareigų.

Nurodo, kad pareiškėjas skunde nurodo ir argumentus, susijusius su jo atžvilgiu 2020-11-06 pradėtu tarnybiniu patikrinimu, tačiau tai su nagrinėjama byla dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų ginčijamame įsakyme nurodytu pagrindu yra visiškai nesusiję ir neturi reikšmės sprendžiant bylą iš esmės, kadangi tarnybinis patikrinimas yra visai atskira procedūra, kurią pareiškėjas galės apskųsti teismui.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas visai neginčija fakto, kad jo atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. Argumentuoja, kad nenuginčijus šios aplinkybės nėra pagrindo teigti, kad priimtas ginčijamas įsakymas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Mano, kad net ir nustačius minimalius procedūrinius pažeidimus nebūtų pagrindo panaikinti ginčijamą įsakymą ir grąžinti pareiškėją į tarnyba, kol galioja minėtas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Atsakovo atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nustatyta tvarka ir terminais nepateikė.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje palaikė atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021-10-28 įsakymo Nr. 1 P-1656 „Dėl K.K. atleidimo iš vidaus tarnybos” teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atsakovą grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą; vidutinio tarnybinio atlyginimo už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Ginčijamu įsakymu vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgus į Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-21 nuosprendį, Klaipėdos apygardos teismo 2021-10-11 nutartį ir Muitinės departamento Personalo skyriaus vedėjo 2021-10-27 tarnybinį pranešimą Nr. 7BE-2320 „Dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos” nuspręsta atleisti K.K., Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyriausiąjį inspektorių, 2021-10-28 iš vidaus tarnybos (įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą); nustatyti K.K. išmokėti piniginę kompensaciją už 5,05 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų iš Klaipėdos teritorinei muitinei skirtų asignavimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina konstitucinę piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pažymėta, kad statutinė valstybės tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia (be kita ko) ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia (be kita ko) tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia (be kita ko) susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia (be kita ko) jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2012-02-27 nutarimai).

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 72 straipsnyje nustatyti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai. Vertinant byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, pažymėtina, kad ginčijamu įsakymu pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už nusikalstamos veikos padarymą ar jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, arba už padarytą neatsargią nusikalstamą veiką buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Pagal Statuto 76 straipsnio 1 dalį šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 2–11, 14 ir 16 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar nušalinimo nuo pareigų metu.

Administracinės bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-171-729/2021 2021-05-21 nuosprendžiu, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2021-10-11 nutartimi paliktas nepakeistas, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį („Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą”) ir jam paskirta bausmė – 30 MGL (1500 Eur) bauda. Nustatyta, jog pareiškėjo kasacinius skundus dėl anksčiau nurodyto nuosprendžio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-12-14, 2022-01-14, 2021-01-31 nutartimis atsisakyta priimti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ginčijamu įsakymu pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su priimto nuosprendžio vertinimu, teismas pažymi, jog LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog Statutas nenumato galimybės pasirinkti, ar atleisti pareigūną esant Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytam pagrindui, ar ne. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą visais atvejais pareigūnas, padaręs tyčinį nusikaltimą ir net teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka, atleidžiamas iš vidaus tarnybos. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra nustatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda (žr., pvz., LVAT 2021-01-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5110-662/2020 ir kt.). Panašiose situacijose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra įtvirtintas savarankiškas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kuris nėra susietas su tarnybinės atsakomybės taikymu. Taigi, egzistuojant faktinei aplinkybei – įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnas pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą – asmuo, turintis teisę priimti ir atleisti pareigūną iš tarnybos, privalo spręsti klausimą dėl tokio pareigūno atleidimo iš tarnybos ir nėra saistomas nei tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūriniais reikalavimais, nei tarnybinės atsakomybės taikymo senatimi. Vidaus tarnyboje negali tarnauti asmenys teisti už tyčines nusikalstamas veikas. Įstatymų leidėjas tyčinių nusikalstamų veikų padarymo atveju šių pasekmių nesieja ir su teistumo išnykimu (žr., pvz., LVAT 2021-01-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5110-662/2020, 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3286-552/2019, 2015-05-18 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1392-261/2015 ir kt.).

Be kita ko, pažymėtina, jog Statuto 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šio Statuto 72 straipsnio 1 dalies 2–11, 14 ir 16 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar nušalinimo nuo pareigų metu.

Dėl kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su darbo stažu, skatinimais, tyrimo priežastimi ir pan., pažymėtina, jog pareiškėjas, stodamas į vidaus tarnybą, žinojo, kokie reikalavimai keliami vidaus tarnybos pareigūnams ir kokioms neigiamoms faktinėms aplinkybėms atsiradus, jis bus neabejotinai atleista iš vidaus tarnybos. Teismas, be kita ko, pažymi, jog atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu jokio papildomo tyrimo atlikti nereikia, pakanka nustatyti faktą, kad yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad iš faktinių duomenų matyti, kad įsakymas buvo pasirašytas 2021-10-29, todėl įsakymo priėmimo diena ir pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos diena laikytina ne 2021-10-28, o 2021-10-29 diena, tai yra tik šią diena jis įgijo teisinę galią.

Atsakovas paaiškino, kad neturi techninių galimybių dokumentus pasirašyti skaitmeniniu parašu, todėl ir ginčijamas įsakymas buvo pasirašytas popieriniame variante. Nurodė, kad būtent tada įsakymui yra suteikiamas registracijos numeris ir nuo to momento jis įgyją teisinę galią. Tvirtina, kad Dokumentų valdymo skyrius tokiu atveju (turėdami popierinį pasirašytą dokumentą) suteikia sekantį registracijos numerį pagal eiliškumą ir užregistruoja įsakymą tą pačią dieną, kai buvo pasirašytas. Teigia, kad pareiškėjo minimi metaduomenys yra visiškai nereikšmingi, kadangi ginčijamas įsakymas nebuvo pasirašytas skaitmeniniu parašu, kaip tą numato teisės aktai.

Nagrinėjamu atveju iš pateiktų duomenų nėra pagrindo abejoti, jog ginčijamo įsakymo popierinis variantas buvo pasirašytas 2021-10-28. Taigi, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais ir keisti ginčijamo įsakymo datą į 2021-10-29.

Pareiškėjas taip pat nurodo argumentus, susijusius su atsiskaitymu. Atsakovo atstovas nurodo, jog pareiškėjas iki šiol nėra pridavęs uniformos. Statuto 78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną, išskyrus atvejus, kai pareigūnas nevykdo šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, kai mokama šio statuto 77 straipsnio 1 dalyje nurodyta išeitinė išmoka arba šio statuto 77 straipsnio 4 dalyje nurodyta išeitinė išmoka, kai atliekamas tarnybinis patikrinimas. Atleidžiamas iš vidaus tarnybos pareigūnas privalo ne vėliau kaip jo atleidimo dieną grąžinti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis jį į pareigas skiriančiam asmeniui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat atiduoti jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones (Statuto 78 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog su pareiškėju pilnai atsiskaityta buvo 2021-12-23 (nurodyta teismo posėdyje). Pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, jog nėra pridavęs tarnybinės uniformos, todėl teismas sprendžia, jog su juo buvo atsiskaityta nepažeidžiant Statuto 78 straipsnio reikalavimų.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas dėl Įsakymo panaikinimo atmestinas.

Pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą grąžinti jį į eitas pareigas, priteisti vidutinį tarnybinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką, yra išvestiniai iš reikalavimo dėl įsakymo panaikinimo, todėl konstatavus, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jie yra atmestini.

Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo K. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.