- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-1444/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MB projektai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Teksaira“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1942-173/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „M. B. autocentras“ ieškinį atsakovams restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „MB projektai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Teksaira“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2009 m. sausio 12 d. UAB „M. B. autocentras“, UAB „Teksaira“ ir UAB „MB Projektai“ sudarė trišalį susitarimą, kuriame šalys konstatavo, kad susitarimo pasirašymo dienai UAB „MB projektai“ skolos UAB „Teksaira“ dydis yra 850 000 LT. Minėtu susitarimu sutarta, kad siekiant padengti UAB „MB projektai“ skolą, UAB „M. B. autocentras“ parduoda UAB „Teksaira“ butą su stovėjimo vietomis ir žemės sklypo dalimi, esančius (duomenys neskelbtini), už 850 000 Lt, o po minėto turto pardavimo UAB „MB projektai“ lieka neskolinga UAB „Teksaira“ ir UAB „MB Projektai“ įsiskolinimas UAB „M. B. autocentras“ padidėja 850 000 Lt.
2009 m. sausio 12 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „M. B. autocentras“ pardavė UAB „Teksaira“ butą, esantį (duomenys neskelbtini) , 2/32 negyvenamosios (automobilių stovėjimo) patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir 1/35 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad visą turto kainą (850 000 Lt) pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant šią sutartį, o pardavėjas patvirtino, kad sutartą kainą pirkėjas sumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2011 m. balandžio 7 d., UAB „M. B. autocentras“ iškelta bankroto byla.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „B. B. autocentras“ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė:
1) pripažinti negaliojančia 2009 m. sausio 12 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį, kuria UAB „M. B. autocentras“ pardavė, o UAB „Teksaira“ už 850 000 Lt nupirko turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo UAB „Teksaira“ ieškovui bankrutuojančiai UAB „M. B. autocentras“ 850 000 Lt;
2) pripažinti negaliojančiu tarp BUAB „M. B. autocentras“ ir UAB „MB projektai“ 2009 m. sausio 12 d. sudarytą tarpusavio susitarimą;
3) priteisti iš atsakovų UAB „Teksaira“ ir UAB „MB projektai“ ieškovui BUAB „M. B. autocentras“ naudai 6 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo pilno įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad 2009 m. sausio 1 d. UAB „MB Projektai“ skola UAB „M. B. autocentras“ siekė 11 234 042, 17 Lt, o sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo kitų kreditorių (tarp kurių nebuvo UAB „Teksaira“) 836 735,54 Lt sumai. Ginčo pirkimo - pardavimo sutartimi iš esmės buvo neatlygintinai perduotas BUAB „M. B. autocentras“ nekilnojamas turtas už UAB „MB projektai“ įsiskolinimą, nes 850 000 Lt suma nebuvo gauta ir tokiu būdu akivaizdžiai pažeistos visų BUAB „M. B. autocentras“ kreditorių teisės ir teisėti interesai. Pažymėjo, kad UAB „MB projektai“ sandorio sudarymo metu buvo nesąžininga šalis, kadangi tiek UAB „M. B. autocentras“ tiek UAB „MB projektai“ vadovu buvo vienas ir tas pats asmuo M. B., nebuvo jokio pagrindo juos sudaryti. Be to, nurodė, kad UAB „Teksaira“ ginčo turtą perdavė trečiajam asmeniui, todėl nėra galimybės taikyti restituciją natūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento 2009 m. sausio 12 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį bei 2009 m. sausio 12 d. trišalį susitarimą ir taikė restituciją, priteisiant iš atsakovo UAB „Teksaira“ 850 000 Lt ieškovui BUAB „M. B. autocentras“, o ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo atmetė.
Teismas nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „M. B. autocentras“ turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams 836 735,54 Lt sumai, pinigų už pirkimo pardavimo sandoryje nurodytą nekilnojamąjį turtą negavo, kas reiškia, jog įmonė neatlygintinai prisiėmė UAB „MB projektai“ įsipareigojimus, dėl ko prarado savo turtą ir kartu sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, kas turėjo įtakos ieškovo mokumui. Pažymėjo, kad pirkimo - pardavimo sandorio ir tarpusavio susitarimo metu UAB „M. B. autocentras“ ir UAB „MB projektai“ vadovu buvo M. B.. UAB „MB projektai“ įsiskolinimas UAB „M. B. autocentras“ buvo 11 234 042, 17 Lt. UAB „MB projektai“ skola UAB „Teksaira“ buvo 850 000 Lt. Atitinkamai teismas sprendė, kad UAB „M. B. autocentras“, UAB „MB projektai“ ir UAB „Teksaira“ pirkimo - pradavimo sandorio sudarymo metu buvo nesąžiningi, kadangi UAB „MB projektai“ skola padengta UAB „M. B. autocentras“ turtu, o tuo pažeisti UAB „M. B. autocentras“ kreditorių interesai, ką žinojo ir suprato visi trys sandorio subjektai. Nurodė, kad restitucija natūra pripažinus ginčo pirkimo – pardavimo sandorį negaliojančiu negalima, nes UAB „Teksaira“ 2010 m. vasario 1 d. ginčo nekilnojamąjį turtą už 500 000 Lt pardavė V. P. ir J. P., kurie yra sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas RUAB „MB projektai“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
Ieškovo kreditorių interesai nebuvo pažeisti, nes sudarydamas ginčijamus sandorius ieškovas jokio turto neprarado, o vietoje perleisto nekilnojamojo turto įgijo atitinkamo dydžio finansinį reikalavimą (dar didesnį nei perleisto nekilnojamojo turto vertė), t. y. bendras turto balansas po sandorių sudarymo iš esmės nepakito. Atsakovai teisme paaiškino, kad ieškovas šiuo metu neturi reikalavimo teisės į atsakovą, kadangi tokį reikalavimą yra perleidęs, perdavęs ar kitaip realizavęs kitiems asmenims, ką posėdžių metu pripažino ir ieškovo atstovai (CPK 182 str. 5 p., 187 str.), tačiau pirmosios instancijos teismas šių faktų nevertino ir galimai nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Sandorių sudarymo metu ieškovas buvo pagrindinis ir didžiausias atsakovo akcininkas, turintis 84 proc. visų atsakovo akcijų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad patronuojančios bendrovės veiksmai, pasireiškę savo dukterinės įmonės priežiūra, skolų optimizavimu ir veiklos kontrole, buvo nesąžiningi, o atsakovas UAB „Teksaira“ neturėjo jokio pagrindo abejoti dukterinės ir patronuojančios įmonių siūlymais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Teksaira“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
Bankroto byla ieškovui iškelta 2011 m. vasario 14 d., o ginčijami sandoriai sudaryti 2009 m. sausio 12 d., t. y. dviem metais anksčiau, tačiau ieškovas neįrodinėjo ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, kurių bankroto byloje patvirtintų kreditorių teisės ginčijamais sandoriais buvo pažeistos. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino įgijęs turtines teises į UAB „MB projektai“, kas paneigia turto perleidimo neatlygintinumą, o ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad UAB „MB projektai“ neatsiskaitė (ieškovo reikalavimas į atsakovą RUAB „MB projektai“ yra 833 991,39 Lt ir pats ieškovas pripažino, kad jis atsirado kitais pagrindais: 105 000 Lt pagal vieną susitarimą ir likusi suma pagal paskolos sutartį).Įstatymas nenustato jokių išimčių ar CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto ieškinio senaties termino netaikymo tuo pagrindu, kad kreditorius atstovauja administratorius.Tai, kad atsakovas nupirko nekilnojamą turtą sumokėdamas 150 000 Lt daugiau nei jo vidutinė rinkos vertė, kad pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovui kaip pirkėjui buvo patvirtinta, jog su pardavėju atsiskaityta, o taip pat ir tai, kad po ginčijamų sandorių sudarymo UAB „MB projektai“ su ieškovu atsiskaitė žymiai ženklesne suma (ginčo sandorių sudarymo metu UAB „MB projektai“ įsiskolinimas ieškovui buvo 11 234 042,17 Lt, o UAB „MB projektai“ iškėlus restruktūrizavimo bylą – 833 991,39 Lt) vienareikšmiškai įrodo, kad atsakovas elgėsi rūpestingai ir neturėjo jokio pagrindo manyti, kad ginčo sandoris pažeidžia skolininko kreditorių interesus bei paneigia atsakovo UAB „Teksaira“ nesąžiningumą.Ieškovas pripažino, kad patvirtintos kreditoriaus turtinės teisės į RUAB „MB projektai“ yra mažesnės (833 991,39 Lt) bei patvirtintos kitais (ne ginčijamo susitarimo) pagrindais, todėl skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pažeidė sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, sukeldamas atsakovui neproporcingą žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Teksaira“ apeliacinį skundą atsakovas RUAB „MB projektai“ sutinka su skundu ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas BUAB „M. B. autocentras“ prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad finansinio reikalavimo didinimas į RUAB „MB projektai“ ieškovui buvo nenaudingas, nepagrįstai buvo prailgintas atsiskaitymų su kreditoriais laikas (visiškas reikalavimo patenkinimas iš RUAB „MB projektai“ šiuo metu iš esmės yra neįmanomas, o RUAB „MB projektai“ dėl ginčo sandorių susidariusios skolos nėra padengęs nei ieškovui BUAB „M. B. autocentras“, nei bet kokiam kitam asmeniui). Tuo tarpu ieškinio senaties terminas konkrečiu atveju skaičiuojamas nuo 2011 m. gegužės 2 d., kai administratoriui buvo perduoti dokumentai (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkinami.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „ Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009;2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010;2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Bildunga“ v. RUAB „ Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Atitinkamai bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę ginčyti įmonės sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, įskaitant ir actio Pauliana pagrindu. Kita vertus, ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą (CPK 178 str.).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamas pirkimo pardavimo sandoris, kurio pasekoje ieškovas neteko jam priklausiusio nekilnojamojo turto, už kurį iki šiol taip ir nebuvo atlyginta, turėjo įtakos ieškovo mokumui bei buvo pažeisti ieškovo kreditorių interesai. Tačiau pažymėtina, kad, kaip jau anksčiau minėta, tam, kad ieškinys būtų tenkinamas, kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, o ginčijamas sandoris turi pažeisti jo teises. Atitinkamai administratorius, spręsdamas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų galimo pažeidimo konkrečiu ginčijamu sandoriu, visų pirma, privalo įvertinti, ar minėti kreditoriai turėjo reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę būtent ginčo sandorio sudarymo metu, nes actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2013). Konkrečiu atveju iš paties ieškovo pateikto išrašo iš BUAB „M. B. autocentras“ buhalterinės programos (1 t. 4, 8, 24 b. l.) aišku, kad ginčo sandorio sudarymo metu UAB „M. B. autocentras“ įsiskolinimas kreditoriams sudarė 836 735,54 Lt, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant iš Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties (CPK 179 str. 3 d.), kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti, o kartu taip pat patikslinti BUAB „M. B. autocentras“ kreditorių finansiniai reikalavimai, aišku, kad absoliučios daugumos ginčo sandorio dieną egzistavusių kreditorių (išskyrus smulkiųjų kreditorių UAB „Sitoma“ ir L. J. personalinės įmonės „Leksima“ reikalavimus, kurie sumažėjo atitinkamai nuo 4000 Lt iki 3914,26 Lt ir nuo 7191 Lt iki 3191 Lt) apskritai neliko, kas leidžia daryti išvadą, jog su jais buvo atsiskaityta ir atitinkamai ginčo sandoriu jų teisės nebuvo pažeistos. Tuo tarpu, nors ginčo sandorio sudarymo metu jau galiojo tarp banko ir UAB „M. B. autocentras“ sudaryta laidavimo sutartis (2 t. 30 – 34 b. l.), kurios pagrindu buvo patvirtintas didžiojo kreditoriaus AB „SEB bankas“ kreditorinis reikalavimas BUAB „M. B. autocentras“ bankroto byloje, tačiau įvertinus tai, kad RUAB „MB projektai“ restruktūrizavimo byloje patvirtintas tik 833 911,39 Lt BUAB „M. B. autocentras“ finansinis reikalavimas (2 t. 24 b. l.), atsiradęs visiškai kitais (ne ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties) pagrindais (1 t. 175 b. l.; 2 t. 12 b. l.), o BUAB „M. B. autocentras“ finansinis reikalavimas atsakovui iki minėtos sumos apskritai sumažėjo nuo 11 234 042,17 Lt (1 t. 24 b. l.) ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu (ši suma po ginčijamo 2009 m. sausio 12 d. susitarimo (1 t. 23 b. l.) dar papildomai tuo metu turėjo padidėti 850 000 Lt), kategoriškai teigti, kad su ieškovu iki šiol nebuvo atsiskaityta ar ieškovas savo teisės gauti atsiskaitymą nėra realizavęs kitais būdais (perleidžiant reikalavimą ar kt.), nėra pagrindo. Atitinkamai teigti, kad ginčijamais sandoriais (2009 m. sausio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ir šalių tarpusavio susitarimu) buvo pažeistos BUAB „M. B. autocentras“ kreditorių teisės, nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi (1 t. 160 – 163 b. l.) konstatuota, jog UAB „MB projektai“ turto vertė yra 91 127 731 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 28 372 600 Lt, įmonė vysto veiklą bei turi realių perspektyvų atkurti mokumą, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-844-104/2013) patvirtintas UAB „MB projektai“ restruktūrizavimo planas (CPK 179 str. 3 d.), todėl teigti, kad ieškovui net ir turint išlikusią 850 000 Lt reikalavimo teisę į atsakovą RUAB „MB projektai“ pagal 2009 m. sausio 12 d. tarpusavio susitarimą, šios teisės neįmanoma realizuoti, taip pat nėra pagrindo (tai, kad patenkinti reikalavimą iš restruktūrizuojamos įmonės turto negalima šiuo metu iš karto, nagrinėjamu atveju negali savaime lemti kreditorių teisių pažeidimo actio Pauliana prasme, nes restruktūrizavimo byla atsakovui UAB „MB projektai“ iškelta praėjus beveik dviems metams po ginčijamo sandorio). Be to, minėtos aplinkybės paneigia CK 6.67 straipsnio 7 punkte įtvirtintą sandorio (2009 m. sausio 12 d. trišalio susitarimo) šalių nesąžiningumą, o taip pat tai, kad sudarant 2009 m. sausio 12 d. pirkimo – pardavimo sandorį nesąžiningas buvo atsakovas UAB „Teksaira“. Tuo tarpu ginčo dėl to, kad turtas atsakovui UAB „Teksaira“ būtų parduotas mažesne negu rinkos kaina (priešingai, jo kaina viršijo vidutinę rinkos vertę, o aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia sandorio neatlygintinumą) ar kad atsakovas neturėjo 850 000 Lt reikalavimo teisės į dukterinę ieškovo įmonę, nėra.
Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamais 2009 m. sausio 12 d. sandoriais buvo pažeistos UAB „M. B. autocentras“ kreditorių teisės, t. y. neįrodė vienos iš būtinų sąlygų ieškinio reikalavimams actio Pauliana pagrindu tenkinti. Tuo tarpu kiti apeliacinių skundų argumentai (dėl ieškinio senaties termino ir kt.) neturi reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakytina.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.