Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-10-24 · Civilinė byla Nr. 2-1942-173/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-24
Bylos Nr.
2-1942-173/2012
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00332-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonas Jachimavičius
Civilinė byla Nr.2-1942-173/2012Proceso Nr. 2-56-3-00332-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.6.1;126.8;
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios UAB „M. B. autocentras“ administratoriaus įgaliotam asmeniui E. B., atsakovo restruktūrizuojamos „MB projektai“ atstovui advokatui J. P., UAB „Teksaira“ atstovui advokatui D. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „M. B. autocentras“ ieškinį atsakovams restruktūrizuojamai UAB „MB projektai“, UAB „Teksaira“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas bankrutuojanti UAB „M. B. autocentras“ prašo:

-pripažinti 2009 m. sausio 12 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „M. B. autocentras“ pardavė, o UAB „Teksaira“ už 850 000 Lt nupirko: butą/patalpą, (duomenys neskelbtini) Negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo patalpa, (duomenys neskelbtini); 1/35 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo jos sudarymo. Taikyti restituciją priteisiant iš atsakovo UAB „Teksaira“ ieškovui bankrutuojančiai UAB „M. B. autocentras“ 850 000 Lt;

-pripažinti tarp BUAB „M. B. autocentras“ ir UAB „MB projektai“ 2009 m. sausio 12 d. sudarytą tarpusavio susitarimą, kuriuo šalys susitarė, jog šio susitarimo pasirašymo dienai UAB „MB projektai“ skolos UAB „Teksaira“ dydis yra 850 000 Lt. Kad padengti UAB „MB projektai“skolą, UAB „ M. B. autocentras“ parduoda butą su stovėjimo aikštelėmis ir žemės sklypo dalimi, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „Teksaira“ už 850 000 Lt. Po minėto turto pardavimo UAB „MB Projektai“ lieka neskolinga UAB „Teksaira“; UAB „MB Projektai“ įsiskolinimas UAB „M. B. autocentras“ padidėja 850 000 Lt;

-priteisti iš atsakovų UAB „Teksaira“ ir UAB „MB projektai“ ieškovui BUAB „M. B. autocentras“ naudai 6 procentų procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo pilno įvykdymo;

-priteisti iš atsakovų ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2011m. vasario 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla UAB „M. B. autocentras“. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Viresta“, kuriai atstovauja įgaliotas asmuo G. M..

Bankroto administratoriui patikrinus bankrutuojančios įmonės sandorius per ne trumpesnį nei 36 mėnesių laikotarpį, paaiškėjo, kad 2009 m. sausio 12 d. buvo sudaryta Nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartis ir tarpusavio susitarimas dėl skolos UAB „Teksaira“. Šiais sandoriais UAB „M. B. autocentras“ pardavė savo nekilnojamąjį turtą ir įgijo reikalavimą (debitorinį įsiskolinimą) įmonei UAB „MB Projektai“

2009 m. sausio 1d. UAB „MB Projektai“ skola UAB „M. B. autocentras“ siekė 11 234 042, 17 Lt. UAB „M. B. autocentras“ ir UAB „MB Projektai vadovas buvo vienas ir tas pats asmuo M. B., kuris puikiai žinojo abiejų įmonių finansinę padėtį ir pajėgumus. Jau tada įmonių vadovui M. B. buvo aišku, kad nekilnojamojo turto praradimas padidins UAB „M. B. autocentras“ reikalavimą UAB-vei „MB Projektai“, kurios įsiskolinimas jau tuo metu siekė daugiau kaip 11 milijonų litų. Pažeisti ir UAB „M. B. autocentras“ ir jos kreditorių interesai, kadangi įmonės įsiskolinimas siekė 836 735, 54 Lt.

Bankroto administratorius turi teisę pareikšti ieškinį, kadangi realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalis 14 punktas).

Taip pat nurodo, kad sandoriai ginčijami CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, kurio pagrindinė paskirtis ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininkų veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamas kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.

Tuo metu, kai buvo sudaryti ginčijamai sandoriai, BUAB „M. B. autocentras“ turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams 836 735, 54 Lt sumai. UAB „Teksaira“ nebuvo BUAB „M. B. autocentras“ kreditorius. Sudaryta Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi iš esmės buvo neatlygintinai perduotas BUAB „M. B. autocentras“ nekilnojamas turtas už UAB „MB projektai“ įsiskolinimo dengimą. 850 000 Lt nebuvo gauta nei iš UAB „MB projektai“, nei iš UAB „MB projektai“. Akivaizdžiai pažeistos visų BUAB „M. B. autocentras“ kreditorių teisės ir teisėti interesai. BUAB „ M. B. autocentras“ neatlygintinai prisiėmė kito ūkio subjekto UAB „MB projektai“ įsipareigojimus ir tokiu būdu prarado savo turto, į kurį gali būti nukreiptas kreditorių išieškojimo, dalį. Ginčijamais sandoriais pažeistos tiek paties ieškovo, tiek ir jo kreditorių teisės.

UAB „MB projektai“ sandorio sudarymo metu buvo nesąžininga, kadangi tiek UAB „M. B. autocentras“ tiek UAB „MB projketai“ vadovu buvo vienas ir tas pats asmuo M. B.. O tai reiškia, jog sudarant ginčijamus sandorius buvo aišku, kad UAB „M. B. autocentras“ nėra atsakingas už UAB MB projektai“ prisiimtus įsipareigojimus UAB „Teksaira“.

Ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo jokio teisinio pagrindo juos sudaryti, todėl sandoriai naikintini.

Atsakovas UAB „Teksaira“ ginčo turtą pardavė trečiajam asmeniui, todėl nėra galimybės restitucijos taikyti natūra, dėl ko restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

Šalies argumentai

Atsakovė UAB „Teksaira“ su ieškiniu nesutinka. Prašo ieškinį atmesti.

Nurodo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. CK 6. 66 straipsnio 3 dalimi nustatyta sutrumpintas ieškinio senaties terminas actio Pauliana ieškiniams pareikšti. Šiuo pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šia terminas pradedamas skaičiuoti ir teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Kauno apygardos 2011m. vasario 14 d. nutartimi nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį UAB „M. B. autocentras“ valdymo organai privalėjo perduoti administratoriui įmonės turtą, duomenis ir visus dokumentus. M. K. apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2011m. balandžio 7 d. priėmus Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria 2011m. vasario 14 d. nutartis palikta nepakeista. Nuo nutarties įsiteisėjimo pradėtas skaičiuoti 10 dienų terminas, kuris pasibaigė 2011m. balandžio 18 d. Ieškinys pareikštas 2012 m. balandžio 25 d., t.y. praleidus ieškinio senaties terminą.

Taikant actio Pauliana institutą būtina vadovautis ir CK 4. 96 straipsnio 2 dalimi, numatančia, jog iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Bet CK 6.66 straipsnio 2dalyje įtvirtinta dar viena sąlyga actio Pauliana taikymui, numatanti, kad dvišalį atlygintiną sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį buvo nesąžiningas.t.y žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

Vienintelis argumentas, kuriuo remiantis ieškovo manymu pasireiškia UAB „Teksaira“ nesąžiningumas tas, jog pastarasis yra verslo subjektas.Buvimas verslininku savaime nepaneigia sąžiningumo prezumpcijos, tik reikalauja didesnio atidumo, todėl būnant pakankamai rūpestingam šis faktas negali lemti sąžiningumo prezumpcijos nuginčijimo.

Ieškovas nenurodo ir nėra pagrindų nesąžiningumo prezumpcijai taikyti, todėl asmuo turi būti laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai.

Atsakovė UAB „Teksaira“ nežinojo ir negalėjo žinoti, kad UAB „MB projektai“ yra nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Atsakovas domėjosi UAB„ MB projektai“ ir UAB „M. B. autocentras“ finansinės atskaitomybės dokumentais, kurie sandorių sudarymo momentu buvo pateikti VĮ Registrų centrui. Finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti tik už 2006 m. pagal šiuos dokumentus nebuvo pagrindo manyti, kad subjektai nepajėgūs vykdyti savo įsipareigojimus ar yra nemokūs. Duomenų apie pradėtas bankroto procedūras taip pat nebuvo. Ginčijamas nekilnojamojo turto sandoris buvo patvirtintas notariškai, todėl teigtina, jog sandoris buvo tikrinamas dar atidžiau.

Ginčo sutartimi už UAB „M. B. autocentras“ valdomus nekilnojamuosius daiktus pirkėjas UAB „Teksaira‘ įsipareigojo sumokėti 850 000 Lt, tuo tarpu šalių sulygta kaina viršija nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, kadangi suma apmokėjimui be PVM siekia 714 285, 71 Lt. Tai leidžia teigti, jog sudaryta sutartis ne tik sumažino bendrovės mokumo bei nepažeidė kreditorių teisių, bet netgi buvo finansiškai naudinga ir padidino turimą turtą.

Po sandorio sudarymo UAB „M. B. autocentras“ neprarado savo turto, o įgijo ekvivalentišką reikalavimo teisę, kuri, kaip jau minėta, viršija turėto turto vidutinę rinkos vertę.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad sudarius ginčijamus sandorius skolininko finansinė būklė nepablogėjo ir turto nesumažėjo, nėra pagrindo teigti, kad šiais sandoriais ieškovo bei kreditorių interesai buvo pažeisti ir sandoriai pripažintini negaliojančiais remiantis actio Pauliana institutu.

Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties, kurią siekia nuginčyti ieškovas, objektas atlygintinai perleistas sąžiningam įgijėjui V. P. 2010 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. CK 6. 66 straipsnio 5 dalis numato, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas. Pagal CK 4. 96 straipsnio 2 dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Dėl šių priežasčių restitucija negalima.

Iš atsakovo negali būti priteista 6 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo pilno įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsniu, palūkanas moka terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas. Ginčijamų sandorių pagrindu atsakovės UAB „Teksaira“ jokia piniginė prievolė su ieškovu nesieja, atsakovė nėra ieškovo skolininkė. Tuo labiau pagal ginčijamus sandorius nėra suėjęs joks prievolės įvykdymo terminas, procesinių palūkanų reikalavimas nepagrįstas ir prieštarauja šio instituto tikslams.

Atsakovas restruktūrizuojama UAB „MB projektai“ su ieškiniu nesutinka. Prašo ieškinį atmesti.

Nurodo, kad ieškovas praleido Įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ) 11 straipsnio 8 punktu nustatytą 6 mėnesių terminą ieškiniui pateikti. Bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo. Šis terminas skaičiuojamas nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos.

Bankroto byla ieškovui iškelta ir UAB „Viresita“ ieškovo administratoriumi paskirta 2011 m. vasario 14d., o ieškinys pareikštas tik 2012 m. liepos mėn. Nagrinėjamu atveju yra praleistas ĮBĮ nustatytas terminas ieškiniui pareikšti.

Ieškovas ieškinyje nepagrįstai teigia, kad ginčijami sandoriai akivaizdžiai pažeidžia ieškovo ir jo kreditorių teise, o todėl turi būti pripažinti negaliojančiais ir panaikinti. Ieškovo ginčijamai sandoriai šalių buvo sudaryti laisva valia, išreiškiant bendrą savo poziciją ir sukuriant siekiamą teisinę šalių padėtį, teisines pasekmes.

Ieškovas dėsto abstrakčius ir nepagrįstus teiginius apie sandoriais tariamai pažeistas ieškovo ir jo kreditorių teises, tačiau jokiu būdu konkrečiai nenurodo bei nedetalizuoja, kai ir kodėl tokių sandorių sudarymas paminėtas teise pažeidžia, kokie teisės aktų reikalavimai juos sudarant buvo pažeisti.

Ieškovas ginčijamais sandoriais yra įgijęs 850 000 Lt dydžio galiojantį reikalavimą į atsakovą, kurį galės įgyvendinti, o todėl matyti, kad ieškovo bendras turto balansas po sandorių sudarymo iš esmės nepakito, ieškovas bendros turto masės neprarado, o tik vienos rūšies turtą pakeitė kitu.

Ieškovas ieškinį grindžia CK 6.66 straipsnio nuostatomis.

Ieškovas yra praleidęs įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą, todėl taikytina ieškinio senatis.

Priešingai, nei mano ir teigia ieškovas, sandorių šalys tiek jų sudarymo, tiek ir vykdymo metu buvo sąžiningos ir atsakingos, sudaromais sandoriais išreiškė teisėtą savo valią ir siekiamus tikslus, kuriuos įgyvendino, nepažeisdami nei įstatymų reikalavimų, nei kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Tai reiškia, jog neegzistuoja privaloma CK 6. 66 straipsnio taikymo sąlygą –šalių nesąžiningumas.

Kreditoriaus teisių pažeidimą, kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų, turi įrodyti ieškovas. Pagrįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę , tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepašalina ir ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte įtvirtinta administratoriaus. Jos nepašalina ir ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

Tai atvejais, kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį CK 6. 66 straipsnio pagrindu, teismas privalo nustatyti, kurie iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių jau buvo tuo metu, kai buvo sudaryta sutartis, ir sprendžia, ar sutarties sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turto padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais.

Kreditoriaus teisė ginčyti negali būti aiškinama taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius, taip piktnaudžiaujant savo teisėmis.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl pirkimo-pradavimo sutarties.

Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką ir taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Taikant actio Pauliana, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko bei jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi actio Pauliana – sandorių negaliojimo instituto išimtis, nes suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, siekiant apsiginti nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais siekiama nevykdyti ar netinkamai vykdyti kreditorių reikalavimus. Dėl šio kreditorių teisių apsaugos būdo išskirtinumo pastarąjį galima taikyti tik esant taikymo sąlygų visetui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Įmonių bankroto procesą reglamentuoja ĮBĮ, pagal kurio 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Tai reiškia, jog įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas-bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų- ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikytinas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo dokumentų apie sandorių sudarymo dienos. Taigi šiuo atveju CK 6. 66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo dienos. 2011 m. gegužės 2 d. UAB „M. B. autocentras“ administratorius perėmė iš UAB „M. B. autocentras“ visus įmonės dokumentus (b. l. 59-61). Bankrutuojanti UAB „M. B. autocentras“, atstovaujama administratorius, ieškiniu į teismą kreipėsi 2012 m. balandžio 27 d. (b. l. 38). Tai reiškia, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs (CK 66 straipsnio 3 dalis).

2009 m. sausio 12 d. sudarant ginčo pirkimo-pardavimo sutartį ir sudarant tarpusavio susitarimą dėl UAB „MB projektai“ skolos UAB „Teksaira“ įmonė UAB „M. B. autocentras“ turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams 836 735, 54 Lt. Atsakovai šių įsipareigojimų dydžio neginčijo. Pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „M. B. autocentras“ padengė UAB „MB projektai“ įsiskolinimą UAB-vei „Teksaira“, nors pati įmonė ir nebuvo skolinga UAB-vei „Teksaira“. UAB „M. B. autocentras“ pinigų (850 000 Lt) už sandoryje nurodytą nekilnojamąjį turtą negavo. Tai reiškia, jog įmonė neatlygintinai prisiėmė UAB „MB projektai“ įsipareigojimus, dėl ko prarado savo turtą. Sudarytas sandoris sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, o tai turėjo įtakos ir įmonės mokumui.

Pirkimo-pardavimo sandorio ir tarpusavio susitarimo metu UAB „M. B. autocentras“ ir UAB „MB projektai“ vadovu buvo M. B.. UAB „MB projektai“ įsiskolinimas UAB „M. B. autocentras“ buvo 11 234 042, 17 Lt. UAB „MB projektai“ skola UAB „Teksaira“ buvo 850 000 Lt.

UAB „M. B. autocentras“, UAB „MB projektai“ ir UAB „Teksaira“ pirkimo-pradavimo sandorio sudarymo metu buvo nesąžiningi, kadangi UAB „MB projektai“ skola padengta UAB „M. B. autocentras“ turtu, o tuo pažeisti UAB „M. B. autocentras“ kreditorių interesai. Tai žinojo ir suprato visi trys sandorio subjektai.

CK 6. 66 straipsnyje įtvirtinta galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Privalėjimas sudaryti sandorį-tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, teismo sprendimas. Šiuo atveju UAB „M. B. autocentras“ neturėjo pareigos, kurią būtų nustatęs įstatymas ar teismo sprendimas, sudaryti ginčijamo pirkimo-pradavimo sandorio, šalių tarpusavio susitarimo.

Kreditoriaus, pareiškusio actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo, siekiamas tikslas yra gauti turimo kreditoriaus reikalavimo patenkinimą, šį reikalavimą nukreipiant į skolininko ginčijamu sandoriu perleistą turtą. Kai actio Pauliana pareiškia bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, tai jis, veikdamas visų kreditorių interesais, siekia į bankrutuojančios įmonės turto masę susigrąžinti perleistą kitiems asmenims turtą pagal ginčijamą sandorį tam, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai galėtų gauti savo turimų reikalavimų patenkinimą.

UAB „M. B. autocentras“ skola kreditoriams pirkimo-pardavimo sandorio metu ir tarpusavio susitarimo metu buvo 836 735, 54 Lt. Atsakovai šio įsiskolinimo dydžio neginčijo. Perleisto turto vertė 850 000 Lt. 2011m. vasario 14 d. įmonei iškelta bankroto byla. Teismas nustatė, jog įmonės pradelsti finansiniai įsipareigojimai-13 922 067 Lt. Pagal nuginčytą sandorį į bankrutuojančios įmonės turto masę bus sugrąžintas turtas, į kurį kreditoriai galės nukreipti savo reikalavimų dalinį patenkinimą ir taip bus apginti kreditorių teisėti interesai.

Dėl restitucijos taikymo.

Sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo, todėl atsakovas UAB „Teksaira“ turi grąžinti bankrutuojančiai UAB „M. B. autocentras“ gautą nekilnojamąjį turtą (CK 6. 145 straipsnio 1 dalis). Bet atsakovas UAB „Teksaira“ ir V. P. 2010 m. vasario 1 d. sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu V. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine J. P. už 500 000 Lt iš UAB „Teksaira“ įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini) 1, bt.32. Tai ginčo nekilnojamasis turtas, kurį UAB „M. B. autocentras“ perleido už UAB „MB projektai“ skolas UAB-vei „Teksaira“. Restitucija natūra negalima, kadangi V. P. ir J. P. sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6. 146 straipsnis). Ieškovui bankrutuojančiai UAB „M. B. autocentras“ priteistina iš atsakovo UAB „Teksaira“ 850 000 Lt.

Dėl palūkanų priteisimo.

Ieškovas BUAB „M. B. autocentras“ prašo priteisti jo naudai iš atsakovo UAB „Teksaira“ 6 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog šiuo atveju 6 procentų procesinės palūkanos nepriteistinos.

CK 6.210 straipsnio 2 dalimi nustatyta, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju atsakovė UAB „Teksaira“ prievolės įvykdymo terminą nėra praleidusi, kadangi atsakovė nėra ieškovės skolininkė.

Dėl 2009 m. sausio 12 d. susitarimo.

UAB „MB Projektai“ atstovaujam direktoriaus M, B., UAB „Teksaira“ atstovaujama direktorės N. K., ir UAB „M. B. autocentras“, atstovaujamas direktoriaus M. B., naikintinas. Šis susitarimas, kuriuo šalys sutarė, jog susitarimo pasirašymo dienai „MB Projektai“ skolos UAB-vei „Teksaira“ dydis yra 850 000 Lt. Kad padengti UAB „MB Projektai“ skolą, UAB M. B. autocentras“ parduoda butą su stovėjimo vietomis ir žemės sklypo dalimi, esančius (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB-vei „Teksaira“ už 850 000 Lt. Po minėto turto pardavimo UAB „MB Projektai“ lieka neskolinga UAB „Teksaira“. UAB „MB Projektai įsiskolinimas UAB „M. B. autocentras“ padidėja 850 000 Lt. Toks šalių susitarimas pažeidžia UAB „M. B. autocentras“ kreditorių interesus, kadangi įmonės turtas perleistas už kitos įmonės skolas, kreditoriams sumažėjo galimybė patenkinti jų kreditorinius reikalavimus iš UAB „M. B. autocentras“ turto, todėl susitarimo šalys yra nesąžiningos (CK 6. 66 straipsnis).

Dėl žyminio mokesčio išlaidų.

Iš atsakovų UAB „Teksaira“ ir restruktūrizuojamos UAB „MB projektai“ priteisti po 71, 50 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 79, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Pripažinti tarp UAB „M. B. autocentras“, įmonės kodas 2492606, ir UAB „Teksaira“, įmonės kodas 123043054, sudarytą 2009 m. sausio 12 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją. Priteisti iš atsakovo UAB „Teksaira“, įmonės kodas 123043054, ieškovui bankrutuojančiai UAB „M. B. autocentras“, įmonės kodas 2492606, 850 000 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt tūkstančių litų).

Pripažinti tarp UAB „M. B. autocentras“, įmonės kodas 2492602, UAB „Teksaira“, įmonės kodas 123043054, ir UAB „MB projektai“ sudarytą 2009 m. sausio 12 d. tarpusavio susitarimą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Atmesti ieškinį dalyje dėl 6 (šešių) procentų procesinių palūkanų priteisimo.

Priteisti iš UAB „Teksaira“, įmonės kodas 123043054, ir restruktūrizuojamos UAB“ MB projektai“ po 71, 50 Lt žyminio mokesčio valstybei (Biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini) ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Leonas Jachimavičius