- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-30
- Bylos Nr.
- II-282-771/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00201-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Pareiškėjas
- M. L.
- Kategorijos
- 2.5.12pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo M. L. skundą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
(duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities VPK surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad M. L. 2023m. rugpjūčio 16d. 21:32 val(duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – HYUNDAI, v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,41 promilių girtumas), neužsisegęs saugos diržo, kai šie yra įrengti, su pasibaigusiu vairuotojo pažymėjimo galiojimu. Nurodyta, kad savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 196 punktų reikalavimus.
Savo paaiškinime jis sutiko su padarytais pažeidimais. Gailisi dėl padarytų administracinių nusižengimų.
(duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities VPK nutarimu M. L. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 str. 2 d. 60 eurų dydžio bauda, 424 str. 1 d. 30 eurų dydžio bauda, 422 str. 5 d. 800 eurų dydžio baudą su specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėn. bei draudimu vairuoti transporto priemones 12 mėn., kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 str. paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu griežtesnei nuobaudai apimant švelnesnes nuobaudas bei paskirta galutinė nuobauda 800 eurų dydžio bauda su specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėn. bei draudimu vairuoti transporto priemones 12 mėn., kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai.
Motyvuojamoji dalis
Atsakomybe lengvinanti aplinkybė buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus bei nuoširdžiai galėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Savo skunde jis pripažino padaręs administracinius nusižengimus, gailėjosi dėl jų padarymo. Prašo teismo pakeisti jo atžvilgiu priimtą nutarimą, neskirti administracinio poveikio priemonės vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Alkoholį vartojo 2023m. rugpjūčio 16 d. vakarienės metu, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui prieš vairavimą. Nepastebėjo, kad vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs. Vairuodamas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai, turtui. Paskirtą baudą dalinai sumokėjo. Administracinį nusižengimą padarė mieste, automobilį vairavo nedideliu, leistinu greičiu. Važiuojant tokiu nedideliu greičiu, galima tinkamai įvertinti eismo sąlygas ir pastebėti visus eismo dalyvius. Automobilį vairavo trumpą atstumą, žinomoje vietovėje. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo. Blaivumo patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių, t.y. nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjęs pats ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti jį nuo galimo vairavimo neblaiviam. Dėl paskirtos piniginės nuobaudos patyrė didžiulę finansinę naštą, teko atsisakyti kasdienių poreikių. Išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologini spaudimą visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Iki šio įvykio teisė vairuoti transporto priemones niekada nebuvo atimta. Jis yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, vaikais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Jo vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio gyvenimo būdo išraiška. Pilnu etatu dirba (duomenys neskelbtini) pagal individualią veiklą. Darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas jam vykdant funkcijas pagal individualią veiklą. Vykdydamas šias funkcijas, jis aš privalo vykti į skirtingus darbo objektus vidurio ir rytų Lietuvoje. Yra charakterizuojamas, kaip kruopštus ir| pareigingas asmuo. Charakteristikoje pažymima, kad teisė vairuoti man yra būtina vykdyti darbines pareigas, vykti į skirtingus darbo objektus Lietuvos miestuose. Netekęs teisės vairuoti, netektų vykdomos veiklos, prarastų vienintelį pajamų šaltinį. Tai apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą „(duomenys neskelbtini) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Augina 2 vaikus. Vienas lanko (duomenys neskelbtini) Teisė vairuoti reikalinga, siekiant užtikrinti vaikų saugų patekimą į mokymo įstaigas. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti pensinio amžiaus, sergančia mama V. L.. Dėl suprastėjusio mobilumo, jai reikalinga pagalba lankantis pas gydytojus. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingos besirūpinant mamos sveikata ir privalomai vykstant į Pirminės sveikatos priežiūros centrą, „UAB (duomenys neskelbtini) kitas medicinos įstaigas. Rūpinuosi jos ir psichologine sveikata, nuveždamas ją į miesto renginius. Taip pat rūpinuosi mamos buitimi, maistu, vaistais ir finansine padėtimi. Jis negali vykdyti individualios veiklos, neturėdamas teisės vairuoti, negali užtikrinti vaikų, artimųjų gerovės ir išlaikyti šeimos. Paskyrus trumpesnį administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo arba administracinio poveikio priemonės neskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones, baigė papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patyrė auklėjamąjį prevencinį poveikį. Jam buvo suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus, bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.
Institucija siūlo netenkinti pateikto skundo, nes nėra faktinio pagrindo taikyti Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d. normos bei tenkinti M. L. prašymą - pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant administracinių poveikio priemonių - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, ar skirti šias administracines poveikio priemones trumpesniems nei Administracinių nusižengimų kodekso 422 str. 6 d. numatyti minimalūs terminai laikotarpiams.
Skundas netenkintinas.
Administracinių nusižengimų kodekso 641 str. numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Administracinių nusižengimų kodekso 569 str. 5 d. nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusius asmenis galimybę daryti naujus administracinius nusižengimu. nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą (Panevėžio apygardos teismo 2017-03-13 nutartis).
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Administracinių nusižengimų kodekso 422 str. 5 d. nustatyta, kad „Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų“, to paties straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad „Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų vieno mėnesio arba teisės vairuoti transporto priemones, nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių“. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 422 str. 6 d.. numatytas kaip privalomai skirtina nuobauda.
Administracinių nusižengimų kodekso 422 str. nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytų reikalavimų.
Asmuo, vairuodamas transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė pavojingą teisės pažeidimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl toks jo elgesys yra pavojingas. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas už šio teisės nusižengimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad M. L. paskirta nuobauda – bauda su administracinio poveikio priemonėmis – mažesnės nei sankcijoje numatyti nuobaudos vidurkiai, t. y. tiek minimali bauda, tiek minimalūs administracinio poveikio priemonių terminai. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančias (nustatyta viena aplinkybė) ir sunkiančių aplinkybių nebuvimą. Neskirti arba sutrumpinti, kaip to prašoma skunde, sankcijoje numatytos privalomos papildomos nuobaudos – administracinių poveikio priemonių, kaip to prašoma skunde, galima tik pritaikius Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d. nuostatas.
Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d., inter alia (be kita ko), nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose ne kartą yra konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (nutartys bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015 ir kt.).
Norint taikyti Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d. nustatytą normą ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės. Pagal teismų praktiką matyti, kad ne visos asmens, pateikusio prašymą dėl nuobaudos sušvelninimo, nurodytos aplinkybės yra išskirtinės. Tokiomis aplinkybėmis nelaikoma: „tai, jog apeliantui reikalinga transporto priemonė važinėti į darbą, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, šalinančia atsakomybę, nes didžioji dalis automobilį vairuojančių asmenų naudoja jį panašiais tikslais“; „pareiškėjo gyvenamosios vietos geografinė bei šeimos materialinė padėtys, teigiamas charakterizavimas darbe“; „apelianto dirbamo darbo pobūdis bei jo nurodytos šeimyninės aplinkybės. Tai, kad apeliantas charakterizuojamas teigiamai, kad tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą“; „tai, kad apeliantas pripažino kaltę dėl pažeidimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė“; „tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones“; „teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbo funkcijoms vykdyti (nuvykti į aptarnaujamus (paskirtus) objektus, nusivežti ten darbo įrankius ir pan.“; „asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis paprastai nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą“.
Neabejotina, jog M. L. padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. L. jau buvo pateikęs prašymą Šiaulių apskrities VPK, kuriame nurodė, jog dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, prašė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą arba visai neskirti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. L. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir jo neginčijo, tačiau mano, kad paskirta nuobauda dėl teisės vairuoti atėmimo yra per griežta ir paskirta neįvertinus jo nurodytų aplinkybių. Pateiktame skunde nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė mieste, automobilį vairavo nedideliu, leistinu greičiu; įvertino eismo sąlygas; vairavo trumpą atstumą, šviesiu paros metu. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, vaikais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Jo vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio gyvenimo būdo išraiška. Negali vykdyti savo tiesioginių darbinių pareigų neturėdamas teisės vairuoti. Neturi, kaip užtikrinti vaikų, artimųjų gerovės, savo sveikatos priežiūros ir išlaikyti šeimos. Tačiau pažymėtina tai, kad šios asmens patraukto administracinėn atsakomybėn nurodytos aplinkybės, kodėl iš jo neturėtų būti atimta ar sutrumpinta specialioji teisė - vairuoti transporto priemones, yra svarbios pareiškėjui, tačiau pagal teismų praktiką jos nėra pripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo prieš sėsdamas už automobilio vairo turėtų atitinkamai įvertinti savo elgesį ir numatyti, kad padaręs vienokį ar kitokį pažeidimą gali sulaukti ir neigiamų pasekmių, t.y. kad dėl jo padaryto administracinio nusižengimo gali kilti itin neigiamos pasekmės – apsunkinta darbo, šeimos padėtis, materialinė padėtis, kas šiuo metu ir įvyko. Pažymėtina, kad būtent šiuo konkrečiu atveju, M. L., žinodamas, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra itin reikalinga ir būtina, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti visas galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad tokiu savo elgesiu M. L. ne tik kad padarė KET pažeidimą, bet ir sukėlė grėsmę kitoms transporto priemonėms bei žmonių sveikatai. Nors savo pateiktame skunde asmuo nurodo, kad jo veika, turėtų būti vertintina, kaip padaryta netyčia, dėl neatsargumo, ne ypač pavojingomis aplinkybėmis, realiai nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nes alkoholį vartojo iš vakaro, tačiau teismas su tokiais teiginiais kategoriškai nesutinka. Kaip matyti iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos, pirmu pūtimu, nustatytas 1.92 prom. girtumas; antru pūtimu nustatytas 1.41 prom. girtumas, todėl mažai tikėtina, kad asmuo sėsdamas už automobilio vairo nejautė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ir paneigia pateiktą versiją, kad važiuodamas galvojo, kad yra visiškai blaivus. Kaip tik, šiuo atveju, nustatytos aplinkybės parodo, kad asmuo sėsdamas už automobilio vairo negalėjo jaustis visiškai blaivus. Tai paneigia visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad pažeidimas buvo padarytas netyčia dėl neatsargumo, nes teismo nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes.
Dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad jo vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio gyvenimo būdo išraišką; kad dirba autoservise ir jo valdžios yra charakterizuojamas kaip atkaklus, darbštus, rūpestingas, jautrus darbuotojų atžvilgiu, nekonfliktiškas, kruopštus ir pareigingas; kad UAB „(duomenys neskelbtini) charakterizuojamas, kaip pavyzdingas, kruopštus, turintis strateginį mąstymą. Teismas pažymi, kad visos M. L. nurodytos aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai, kaip asmenį, tačiau teismo nuomone negali jo charakterizuoti, kaip vairuotojo. Svarbu yra tai, kaip asmuo elgiasi vairuodamas automobilį, o ne šeimoje, darbo vietoje ir pan.. Todėl šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka. Nors toks pažeidimas - vairavimas būnant neblaiviam, buvo padarytas pirmą kartą, tačiau už KET pažeidimus baustas daug kartų. Iš teismui pateikto išrašo matyti, kad 2021m, 2022m. buvo baustas 3 kartus administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė turėdamas galiojančias administracines nuobaudas,. Todėl šis byloje esantis išrašas jį charakterizuoja itin neigiamai, t. y. kaip asmenį itin linkusį nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių bei jas pažeidinėti. Darydamas KET pažeidimus, jis ne tik kad nepadaro jokių išvadų dėl savo ydingo elgesio, bet ir toliau juos daro ir kaip matyti, jo daromi KET pažeidimai tik sunkėja. Pažymėtina, kad tai taip pat prieštarauja M. L. skunde nurodytam faktui, kad jis nedaro pažeidimų ir šis pažeidimas buvo atsitiktinis ir vienkartinis. Toks pareiškėjo elgesys, teismo negali būti vertintinas, kaip vienkartinis ar tuo labiau atsitiktinis, nes pirmiau nurodytos aplinkybės rodo, kad tai yra ydingo ir pareiškėjui priimtino elgesio pasekmė. Todėl įvertinus visa tai, nėra pagrindo M. L. atžvilgiu taikyti Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d. nuostatas ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 422 str. 5 d., neskirti ar sutrumpinti jam administracinio poveikio priemonės.
Kaip jau buvo paminėta pirmiau, nors pareiškėjas skunde nurodė jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, pateikė aibę priežasčių, kodėl teismas turėtų sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, tačiau teismas įvertinęs visas nurodytas asmens aplinkybes, įvertinęs jo elgesį, vairuojant automobilį, kas šiuo atveju ir yra esminis kriterijus į ką teismas atsižvelgia, nemato pagrindo tenkinti skundo. Visos M. L. nurodytos aplinkybės ir priežastys, negali atsverti jo itin neigiamo požiūrio į KET ir daryti teigiamos įtakos jo elgesiui ir įstatymų laikymuisi.
Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išsakytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d., 639-646 str.,-
nutaria:
Pareiškėjo M. L. skundo netenkinti.
Palikti galioti (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.