Alytaus apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 28 d. apie 1 val. 25 min. (duomenys neskelbtini) esančiame savo gyvenamojo namo kieme, būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,19 promilių neblaivumas), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) partrenkė bandžiusią jį sustabdyti savo draugę J. G., po to vairuojamo automobilio priekiniu dešinės pusės šonu atsitrenkė į jam priklausančio ūkinio pastato duris. Šio eismo įvykio metu buvo apgadintas M. S. vairuotas automobilis, ūkinio pastato durys ir nežymiai sutrikdyta J. G. sveikata. M. S. buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių, tačiau ten jis kategoriškai atsisakė duoti kraujo mėginį tam, kad būtų nustatytas tikslus alkoholio kiekis jo kraujyje.

Teismo posėdžio metu M. S. atsisakė duoti bet kokius paaiškinimus.

Administracinio nusižengimo teisena nutraukiama ir bylos medžiaga perduodama prokurorui spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo.

Motyvuojamoji dalis

ANK 591 straipsnis numato, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Pagal ANK 592 straipsnio 1 dalį, jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą <...>.

Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog M. S. inkriminuotas teisės pažeidimas dėl to, kad jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,19 promilių neblaivumas. Būtent dėl to jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog pristačius M. S. į ligoninę kraujo mėginio paėmimui, šis kategoriškai atsisakė duoti kraują. Tuo pagrindu, nenustačius alkoholio kiekio M. S. kraujyje, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroro 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimu M. S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo (bylos lapai 3 – 6).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog BK 281 straipsnio 7 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Iš šio straipsnio dalies matyti, kad įstatymo leidėjas pateikia reikalavimą asmens neblaivumą nustatyti pagal alkoholio kiekį, esantį jo kraujyje. Alkoholio koncentracijos kraujyje patikrinimas galimas tik atlikus neblaivaus asmens medicininę apžiūrą, tokiu būdu prioritetas, nustatant asmens neblaivumą, atiduodamas biologinės terpės bandinių tyrimo rezultatams. Tačiau pagal formuojamą aukštesnės instancijos teismų praktiką, medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas (tinkamai įvertinus prietaiso matavimo paklaidą, kuri gali turėti reikšmės veikos kvalifikavimui), liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio ar iš karto po jo, parodymai. Tai nepažeidžia įstatymo reikalavimų BK 281 straipsnio 7 dalies kontekste, nes asmens apsvaigimą siejant tik su kraujo tyrimo atlikimu, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams, vengiantiems medicininio patikrinimo apsvaigimui nustatyti, išvengti griežtesnės (baudžiamosios) atsakomybės. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla. Tokią praktiką jau formuoja ir teismai (Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-92-593/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs su byloje esančia rašytine bylos medžiaga, daro išvadą, jog byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad M. S. veiksmuose yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, M. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukiama ir bylos medžiaga perduodama prokurorui spręsti ikiteisminio tyrimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 592 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

nutraukti M. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną ir bylos medžiagą perduoti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai spręsti ikiteisminio tyrimo klausimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.